Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2026-02-23 · Administracinė byla Nr. eI3-1421-561/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2026-02-23
Bylos Nr.
eI3-1421-561/2026
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01649-2025-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Kaminskas, Jolita Rasiukevičienė, Vita Valeckaitė
Pareiškėjas
P. M., A. M.
Trečiasis asmuo
Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-1421-561/2026Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01649-2025-2Procesinio sprendimo kategorijos: 15.8; 16.5; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. vasario 23 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolitos Rasiukevičienės ir Vitos Valeckaitės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų P. M. ir A. M. pareiškimą trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl reikalavimo pašalinti žemės naudojimo pažeidimus įvykdymo termino pratęsimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjai P. M. ir A. M. kreipėsi į teismą su prašymu, prašydami pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2024 m. spalio 4 d. privalomųjų nurodymų pašalinti žemės naudojimo tvarkos pažeidimus Nr. ŽPN-1246 ir Nr. ŽPN-1247 įvykdymo terminą iki 2028 m. kovo 31 d.

Pareiškėjai nurodo, kad Inspekcija, atlikusi patikrinimą, surašė šiuos dokumentus: 2024 m. kovo 12 d. Žemės patikrinimo aktą Nr. ŽPA2-48 (toliau – ir Patikrinimo aktas); 2024 m. spalio 4 d. privalomąjį nurodymą pašalinti žemės naudojimo tvarkos pažeidimus Nr. ŽPN-1246 ir 2024 m. spalio 4 d. privalomąjį nurodymą pašalinti žemės naudojimo tvarkos pažeidimus Nr. ŽPN-1247 (toliau – ir Privalomieji nurodymai).

Privalomaisiais nurodymais pareiškėjai įpareigoti iki 2025 m. balandžio 1 d. pašalinti Patikrinimo akte nurodytus žemės naudojimo tvarkos pažeidimus. Privalomuosiuose nurodymuose Inspekcija, be kita ko, nurodė, kad pareiškėjai turi teisę dėl Privalomųjų nurodymų įvykdymo termino pratęsimo kreiptis į Inspekciją arba į teismą. Siekiant pašalinti Patikrinimo akte nurodytus valstybinės žemės naudojimo tvarkos pažeidimus, pareiškėjai ėmėsi šių veiksmų: inicijavo derybas su valstybinės žemės patikėtiniu Vilniaus miesto savivaldybe dėl galimų taikos sutarties sąlygų siekiant rasti kompromisą dėl atitinkamo Žemės sklypo ploto padidinimo, tokiu būdu pašalinant Inspekcijos nustatytus žemės naudojimo tvarkos pažeidimus; su Vilniaus miesto savivaldybės administracija pasiekė principinį susitarimą dėl naujo žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto, kuriuo būtų pakeistas Žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių formavimo ir pertvarkymo projektas (paslaugos Nr. SZFP-16876) ir pakeistos šiuo projektu suformuoto Neries pakrantės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribos, paliekant atskiru žemės sklypu nesuformuotą laisvos valstybinės žemės plotą ties Žemės sklypu, rengimo, o vėliau pradėti ir reikalingos teritorijos detaliojo plano korektūros, kurios tikslas – įsiterpusio valstybinės žemės sklypo formavimas, pardavimas ir prijungimas prie Žemės sklypo, procedūras.

Pažymi, kad aukščiau nurodytų veiksmų atlikimui, siekiant atitinkamai parengti žemės formavimo ir pertvarkymo projektą bei pakeisti teritorijoje galiojančių detaliųjų planų sprendinius, yra reikalinga atlikti administracines procedūras, kurių trukmės pareiškėjai šiuo metu negali kontroliuoti ir/ar tiksliai prognozuoti.

Esant aptartai situacijai ir atsižvelgiant į faktinę detaliųjų planų keitimo ir korektūros procesų, atliekamų Vilniaus mieste, trukmę, manytina, kad Privalomųjų nurodymų įvykdymo terminas turėtų būti pratęstas iki 3 metų laikotarpiui, t. y. iki 2028 m. kovo 31 d., kas, pareiškėjų vertinimu, atitiktų teisingumo ir protingumo kriterijus.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepime į pareiškėjų prašymą nurodo, kad pareiškėjai bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdo 0,1330 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – Žemės sklypas).

Patikrinimo aktas patvirtina, jog naudojant Žemės sklypą yra nustatytas žemės naudojimo tvarkos pažeidimas, t. y. „Žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojamas nesilaikant teritorijų planavimo dokumente nustatytų ribų, t. y. Lietuvos Respublikos nuosavybės žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurį patikėjimo teise valdo Vilniaus miesto savivaldybė, pastatyta blokelių tvoros dalis, mūrinė sienelė, šiltnamis ant pamato, apšvietimo ir stebėjimo kamerų stulpai, auga dekoratyviniai kiemo želdiniai, gyvatvorės“.

Inspekcijos vertinimu, pareiškėjų prašyme nurodyti argumentai ir byloje esantys duomenys patvirtina pareiškėjų aktyvius veiksmus, kuriais siekiama pašalinti nustatytą žemės naudojimo pažeidimą, t. y. byloje esantys duomenys patvirtina, jog yra inicijuotas formavimo ir pertvarkymo projekto rengimas. Bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjai siekia parengti formavimo ir pertvarkymo projektą, kad atsirastų teisinės prielaidos įsigyti įsiterpusius valstybinės žemės sklypus, tokiu būdu pašalinant nustatytus žemės naudojimo tvarkos pažeidimus. Tačiau atkreipia dėmesį, kad bylos duomenys taip pat patvirtina ir tai, kad aktyvių veiksmų, kuriais siekiama pašalinti žemės naudojimo pažeidimą, pareiškėjai pradėjo imtis tik artėjant Privalomųjų nurodymų įvykdymo terminų pabaigai.

Inspekcija mano, kad Privalomųjų nurodymų pašalinti žemės naudojimo pažeidimus įvykdymo terminai, teismui pripažinus, jog pareiškėjų prašyme nurodytos aplinkybės laikytinos svarbiomis priežastimis terminų pratęsimui, galėtų būti pratęsti. Tačiau, pabrėžia, kad Inspekcija yra suinteresuota, jog žemės naudojimo pažeidimai būtų pašalinti kuo skubiau. Tai yra pagrįstas ir teisėtas Inspekcijos lūkestis, todėl pratęsiami terminai Privalomiesiems nurodymams pašalinti žemės naudojimo pažeidimus įvykdyti turi būti protingi, realūs bei pagrįsti, skatinantys operatyvų žemės naudojimo pažeidimų šalinimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai prašo pratęsti Privalomųjų nurodymų įvykdymo terminą pašalinti žemės naudojimo pažeidimus.

Nustatyta, kad Inspekcijos žemės naudojimo valstybinės priežiūros pareigūnai 2024 m. kovo 7 d. atliko Žemės sklypo žemės naudojimo planinį patikrinimą ir surašė Patikrinimo aktą. Patikrinimo metu nustatyta, kad Žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojamas nesilaikant teritorijų planavimo dokumente nustatytų ribų, t. y. Lietuvos Respublikos nuosavybės žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurį patikėjimo teise valdo Vilniaus miesto savivaldybė, pastatyta blokelių tvoros dalis, mūrinė sienelė, šiltnamis ant pamato, apšvietimo ir stebėjimo kamerų stulpai, auga dekoratyviniai kiemo želdiniai, gyvatvorės.

Inspekcija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 24 straipsnio 8 dalies 2 punktu, pareiškėjams surašė Privalomuosius nurodymus pašalinti žemės naudojimo pažeidimus, kuriais pareikalavo iki 2025 m. balandžio 1 d. atlaisvinti užimtą ir naudojamą valstybinio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, 500 kv. m. pietinėje dalyje – pašalinti 13,15 m ir 1.93 m ilgio blokelių tvorą, 4,23 m mūrinę sienelę, 14 kv. m. šiltnamį ant pamato, apšvietimo ir kamerų stulpus bei želdinius ir gyvatvores.

Pareiškėjai, nepasibaigus Privalomųjų nurodymų įvykdymo terminui, kreipėsi į teismą, prašydami Privalomųjų nurodymų įvykdymo terminą pratęsti iki 2028 m. kovo 31 d.

Priežiūros įstatymo (bylai aktuali įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2024 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. lapkričio 1 d.) 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės naudojimo valstybinę priežiūrą atlieka Inspekcija. Žemės naudojimo valstybinė priežiūra apima: 1) planinius ir neplaninius žemės naudojimo patikrinimus, kurių metu tikrinama, ar žemę naudojantys asmenys laikosi žemės naudojimo reikalavimų pagal šio įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje nurodytus kriterijus; 2) asmenų prašymų, skundų, susijusių su žemės naudojimo valstybine priežiūra, nagrinėjimą; 3) privalomųjų nurodymų pateikti reikalingą informaciją, dokumentus, pašalinti patikrinimų metu nustatytus teisės aktų pažeidimus teikimą; 4) konsultacijų ir metodinės pagalbos, susijusios su žemės naudojimo valstybine priežiūra, teikimą ir kitus prevencinius veiksmus, kuriais siekiama mažinti pažeidimų, susijusių su žemės naudojimu: teisės aktų analizę, informacijos apie teisės aktų taikymą vertinimą ir viešinimą, prevencinius patikrinimus; 5) kitus šiame įstatyme ir kituose žemės naudojimo valstybinę priežiūrą reglamentuojančiuose teisės aktuose nurodytus su žemės naudojimo valstybine priežiūra susijusius Inspekcijos veiksmus (Priežiūros įstatymo 22 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis Priežiūros įstatymo 24 straipsnio 3 dalimi žemės naudojimo valstybinės priežiūros pareigūno vykdomo planinio ar neplaninio žemės naudojimo patikrinimo metu, pildant Inspekcijos vadovo nustatytos formos patikrinimo aktą, tikrinama, ar: tikrinami objektai naudojami pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą; vykdant ūkinę ir kitą veiklą, tikrinamuose objektuose nepažeidžiamos teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytos žemės sklypų ribos, savavališkai neužimama ir (ar) nenaudojama žemė, vandens telkiniai; nenaikinami (negadinami) geodeziniai punktai; žemės savininkai ir kiti naudotojai ėmėsi būtinų priemonių, skirtų sunaikintiems ar sugadintiems riboženkliams atkurti.

Žemės naudojimo planinio ir neplaninio patikrinimų metu, atlikus šio straipsnio 3 dalies 1–5 punktuose nurodytus patikrinimus ir nustačius žemės naudojimo tvarkos pažeidimų, Inspekcija neteisėtus veiksmus atlikusiam asmeniui, o kai toks nenustatytas, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje (-iame) nustatyti žemės naudojimo tvarkos pažeidimai, savininkui (valstybinės žemės patikėtiniui privalomasis nurodymas surašomas tik tada, kai nėra žemės valdytojo ar naudotojo), valdytojui ar naudotojui per 5 darbo dienas nuo žemės naudojimo tvarkos pažeidimų nustatymo dienos pateikia privalomąjį nurodymą per jame nurodytą ne ilgesnį kaip 6 mėnesių terminą šiuos pažeidimus pašalinti. Jeigu dėl nuo asmens, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, nepriklausančių priežasčių privalomasis nurodymas per nustatytą terminą negali būti įvykdytas, asmuo, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, gali iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos raštu kreiptis į Inspekciją su motyvuotu prašymu pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Inspekcija, įvertinusi prašymo motyvus, priima sprendimą pratęsti arba atsisakyti pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Priėmus sprendimą pratęsti šį terminą, jis pratęsiamas tik vieną kartą, tačiau ne ilgesniam terminui, negu buvo nustatytas pradiniame privalomajame nurodyme. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam terminui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą (Priežiūros įstatymo 24 straipsnio 8 dalies 2 punktas).

Atsižvelgiant į anksčiau nurodytą teisinį reguliavimą darytina išvada, kad žemės naudojimo valstybinę priežiūrą vykdo Inspekcija. Inspekcija, atlikusi patikrinimą ir nustačiusi Priežiūros įstatymo 24 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimą, turi pareigą pažeidimą padariusiam asmeniui pateikti privalomąjį nurodymą pašalinti žemės naudojimo tvarkos pažeidimą. Privalomuoju nurodymu nustatomas ne ilgesnis 6 mėnesių terminas pažeidimams pašalinti, tačiau šis terminas gali būti pratęstas Inspekcijos ar teismo sprendimu.

Atkreiptinas dėmesys, kad iki Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo Nr. XII-459 pakeitimo įstatymo priėmimo, kuris įsigaliojo nuo 2024 m. sausio 1 d., Priežiūros įstatymas nereglamentavo žemės naudojimo valstybinės priežiūros proceso, tuo pačiu ir privalomųjų nurodymų dėl žemės naudojimo pažeidimų pašalinimo terminų nustatymo, jų trukmės, pratęsimo ir t. t., todėl šioje apimtyje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) teisminė praktika nėra išplėtota. Tačiau, nagrinėjamu atveju, yra aktuali LVAT jurisprudencija, kurioje suformuota teismų praktika dėl privalomųjų nurodymų termino pratęsimo šalinant savavališkos statybos padarinius.

Minėtoje LVAT jurisprudencijoje laikomasi pozicijos, jog iš esmės įstatymų leidėjas svarbias priežastis pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą sieja su procedūromis, kurios gali kilti siekiant įteisinti savavališką statybą ir kurių trukmė nepriklauso nuo asmens (statytojo) valios, t. y. šios procedūros trukmei jis negali daryti jokios įtakos (žr., pvz., 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-283-822/2015; 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2358/2013; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1146/2013). Tokiu atveju asmuo, siekdamas įteisinti savavališkos statybos faktą, gali: 1) kreiptis į Inspekciją ir prašyti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pratęsti 3 mėnesiams, arba 2) iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos kreiptis į teismą ir prašyti reikalavimo įvykdymo terminą pratęsti ilgiau negu 3 mėnesiams. Pastaruoju atveju asmuo gali kreiptis į teismą ir kai Inspekcija jau pratęsė šį terminą 3 mėnesiams, tačiau asmuo mano, kad jo nepakaks reikalavimui įvykdyti (žr., pvz., LVAT 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1972/2013), ir kai Inspekcija atsisakė šį terminą pratęsti.

Pagal LVAT suformuotą praktiką, šios kategorijos bylose galima išskirti bent dvi procedūras, kurias pradėjus teismui atsiranda pagrindas tęsti reikalavimo pašalinti pažeidimus terminą: pirmoji procedūra – kada yra keičiama (rengiama) projektinė dokumentacija, siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą; antroji procedūra – kada imamasi veiksmų kitų reikalingų dokumentų gavimui ar jų pertvarkymui, tačiau taip pat bet kokiu atveju nukreipta į tai, kad būtų įteisinta arba pateisinta statyba, kuri reikalavime įvardijama kaip savavališka ir kurios padarinius reikalaujama pašalinti (LVAT 2015 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-283-822/2015, 2013 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-2358/2013).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad teismui, sprendžiančiam dėl reikalavimo pašalinti žemės naudojimo pažeidimus termino pratęsimo, atsiranda pagrindas šį terminą tęsti, jei nustatomos bent dvi esminės sąlygos, patvirtinančios, kad asmuo yra pradėjęs procedūras, susijusias su padarytų pažeidimų šalinimu: pirmoji procedūra, kada yra keičiama projektinė dokumentacija; antroji procedūra, kada imamasi veiksmų kitiems reikalingiems dokumentams gauti ar jiems pertvarkyti, tačiau, taip pat bet kokiu atveju nukreipta į tai, kad būtų įteisinti arba pateisinti neteisėti veiksmai.

Iš pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjai inicijavo derybas su valstybinės žemės patikėtiniu Vilniaus miesto savivaldybe dėl galimų taikos sutarties sąlygų siekiant rasti kompromisą dėl atitinkamo Žemės sklypo ploto padidinimo, tokiu būdu pašalinant Inspekcijos nustatytus žemės naudojimo tvarkos pažeidimus.

Pareiškėjai paaiškino, kad su Vilniaus miesto savivaldybės administracija pasiekė principinį susitarimą dėl naujo žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto, kuriuo būtų pakeistas Žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių formavimo ir pertvarkymo projektas (paslaugos Nr. SZFP-16876) ir pakeistos šiuo projektu suformuoto Neries pakrantės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribos, paliekant atskiru žemės sklypu nesuformuotą laisvos valstybinės žemės plotą ties Žemės sklypu, rengimo, o vėliau pradėti ir reikalingos teritorijos detaliojo plano korektūros, kurios tikslas – įsiterpusio valstybinės žemės sklypo formavimas, pardavimas ir prijungimas prie Žemės sklypo, procedūras. Pareiškėjų teigimu, nurodytų veiksmų atlikimui, siekiant atitinkamai parengti žemės formavimo ir pertvarkymo projektą bei pakeisti teritorijoje galiojančių detaliųjų planų sprendinius, yra reikalinga atlikti administracines procedūras, kurių trukmės pareiškėjai šiuo metu negali kontroliuoti ir/ar tiksliai prognozuoti.

Taigi, konstatuotina, jog byloje esantys duomenys patvirtina, jog yra inicijuotas formavimo ir pertvarkymo projekto rengimas. Bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjai siekia parengti formavimo ir pertvarkymo projektą, kad atsirastų teisinės prielaidos įsigyti įsiterpusius valstybinės žemės sklypus, tokiu būdu pašalinant nustatytus žemės naudojimo tvarkos pažeidimus, tačiau tiems veiksmams negali daryti įtakos. Pareiškėjų pateikti paaiškinimai, rašytinių įrodymų visuma ir planuojami atlikti veiksmai sudaro pagrindą spręsti, kad esamos priežastys laikytinos priežastimis, susijusiomis su procedūromis, kurių trukmei pareiškėjai negali daryti įtakos.

Teismas konstatuoja, kad pateiktų įrodymų visuma leidžia padaryti išvadą, kad pareiškėjai aktyviai siekia atlikti visus būtinus veiksmus valstybinės žemės naudojimui įteisinti. Teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti į veiksmų įteisinimo kompleksiškumą bei į jų trukmę, todėl sprendžia, jog protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų nepažeis Privalomųjų nurodymų įvykdymo termino pratęsimas.

Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų prašymas dėl Privalomųjų nurodymų pašalinti žemės naudojimo tvarkos pažeidimus įvykdymo termino pratęsimo yra pagrįstas ir tenkintinas, t. y. Privalomųjų nurodymų įvykdymo terminą pratęsti iki 2028 m. kovo 31 d.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnio 5 dalimi, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjų P. M. ir A. M. prašymą patenkinti.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2024 m. spalio 4 d. Privalomųjų nurodymų pašalinti žemės naudojimo pažeidimus Nr. ŽPN-1246 ir Nr. ŽPN-1247 įvykdymo terminą pratęsti iki 2028 m. kovo 31 d.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjai Arūnas KaminskasJolita RasiukevičienėVita Valeckaitė