Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Laimutė Venckuvienė, sekretoriaujant Sandrai Jotautei, Vaidai Liebutei, dalyvaujant skundą pateikusiam asmeniui G. Ž., jo įgaliotam atstovui advokatui G. L., teismo posėdyje išnagrinėjusi administracine tvarka nubausto G. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2016-03-08 nutarimo Nr. 30N-53551796-16 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos vyriausioji patrulė L. J. 2016-02-29 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą G. Ž. už tai, kad jis 2016-02-29 20.10 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš chuliganiškų paskatų nuo sankryžos pradėjo lenktyniauti su kita transporto priemone, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pajudėjo prasukdami transporto priemonės varančiuosius ratus ir didinant greitį. Tokiais savo veiksmais tyčia negerbė žmonių ir visuomenės, paniekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, kėlė realų pavojų savo bei kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei. Tokiais veiksmais G. Ž. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 4, 9, 127 p. reikalavimus ir padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124² str. 2 d. numatytą pažeidimą.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2016-03-08 nutarimu Nr. 30N-53551796-16 G. Ž. už padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² str. 2 d., paskirta administracinė nuobauda – 289 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas G. Ž. į teismo posėdį atvyko, palaikė siundą jame išdėstytais motyvais. Parodė, kad 2016-02-29 20.10 val., automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo (duomenys neskelbtini) g. nuo terminalo link (duomenys neskelbtini). Užsidegus raudonam šviesoforo signalui sankryžoje šalia sustojo sidabrinės spalvos (duomenys neskelbtini) automobilis, vairuojamas jo draugo. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui kartu su kitu automobiliu pajudėjo nuo sankryžos. Jis, G. Ž., stipriau paspaudė automobilio akseleratoriaus pedalą, dėl ko pasirodė išmetamųjų dujų. Norėjo greičiau nuvažiuoti ir palikti vietos persirikiuoti kitam automobiliui. Jis, G. Ž., važiavo antrąja kelio juosta, kitas (duomenys neskelbtini) automobilis važiavo pirma kelio juosta. Kito automobilio vairuotojas ketino sukti į dešinę, o jis, G. Ž., suko į kairę, važiavo link policijos komisariato. Netrukus abu buvo sustabdyti policijos pareigūnų. Jam surašant ATP protokolą nesutiko chuliganiškai vairavęs, policijos pareigūnas M. J. jam darė spaudimą, dėl to susijaudino ir pasirašė protokole. Teigia, kad su kitu automobiliu nelenktyniavo, greičio neviršijo, tuo metu kelio danga buvo šlapia.

Liudytoja L. J., Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnybos vyresnioji patrulė, parodė, kad 2016-02-29 dirbant kartu su tyrėju M. J. apie 20.10 val. (duomenys neskelbtini) sankryžoje pastebėjo du (duomenys neskelbtini) modelio automobilius. Tuo metu degė raudonas šviesoforo signalas. Minėti automobiliai pradėjo stipriai akseleruoti, dėl ko prasisuko automobilių ratai, pasirodė dūmų kamuoliai. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui automobiliai padidino greitį ir nuvažiavo link (duomenys neskelbtini) g. Įjungę švyturėlius automobilius sustabdė. Vėliau, dalyvaujant teismo posėdyje, ji, liudytoja, suprato, kad sustabdyti vairuotojai pažįsta vienam kitą. Su G. Ž. bendravo kolega M. J., ji, L. J., bendravo su kitu sustabdytu vairuotoju. Teigia, kad jokio spaudimo minėtiems asmenims nedarė. Parodė, kad įvykio vietoje buvo kitų automobilių, kitas vairuotojas, G. Ž. draugas buvo priverstas staigiai stabdyti dėl pirmojoje kelio juostoje pasirodžiusios kliūties. G. Ž. sutiko, kad ATP protokolas jam būtų surašytas vietoje, jį pasirašė. Teigia, kad vairuotojai stipriai akseleravo tyčia, neįprastai pajudėjo iš vietos.

Rašydama 2016-02-29 tarnybinį pranešimą liudytoja L. J. nurodė analogiškas aplinkybes (b.l. 8).

Liudytojas L. A. parodė, kad 2016-02-29 su drauge važiavo (duomenys neskelbtini) g. nuo kruizinių laivų terminalo. Užsidegus raudonam šviesoforo signalui ir sustojus sankryžoje pastebėjo šalia iš kairės pusės sustojusį automobilį, kurį vairavo G. Ž.. Pamatęs priekyje stotelėje stovėjusius automobilius, padidino greitį ir persirikiavo į dešinę kelio juostą. Prie kitos sankryžos buvo sustabdyti policijos pareigūnų, kurie juos apkaltino chuliganiškai vairavus automobilį. Teigia, kad nei jis, nei G. Ž., chuliganiškai automobilių nevairavo, nelenktyniavo. Parodė, kad abu automobiliai yra seni, todėl galėjo pasirodyti dūmai. Jis, L. A., norėjo G. Ž. tik aplenkti, todėl padidino greitį ir persirikiavo į kitą juostą. Kadangi pats pasimetė, todėl su pareigūnais nesiginčijo, sutiko padaręs pažeidimą.

Liudytojas M. J., Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnybos tyrėjas, parodė, kad 2016-02-29 dirbant kartu su L. J. apie 20 val. (duomenys neskelbtini) sankryžoje pastebėjo du (duomenys neskelbtini) modelio automobilius. Tuo metu degė raudonas šviesoforo signalas. Policijos tarnybinis automobilis taip pat sustojo sankryžoje. Abu (duomenys neskelbtini) automobiliai dideliu greičiu prasisukinėdami ratus pajudėjo iš sankryžos, lenktyniavo. Kadangi pirmojoje kelio juostoje stovėjo automobiliai, abu automobiliai turėjo keisti važiavimo kryptį. Įsijungę švyturėlius pasivijo minėtus automobilius (duomenys neskelbtini) sankryžoje. Surašant ATP protokolu vairuotojams, jie pripažino padarę pažeidimą, pripažino chuliganiškai vairavę. Vienam vairuotojui buvo surašytas nutarimas, o G. Ž., jam prašant, paskirtas bylos nagrinėjimas policijos įstaigoje. G. Ž. su įvykio aplinkybėmis sutiko. Kadangi abu vairuotojas su pažeidimais sutiko, iš tarnybiniame automobilyje esančio vaizdo registratoriaus duomenys paimti nebuvo. Jis, M. J., gerai matė abu automobilius, matė, kad jų ratai prasisuko, automobiliai stipriai akseleravo, matėsi dūmai. Įvykio metu įvykio vietoje buvo kitų automobilių ir pėsčiųjų. Važiavimo sąlygos tuo metu buvo geros, kelio danga slydi ar šlapia nebuvo. G. Ž. jis nepažįsta, suinteresuotumo bylos baigtimi neturi.

Administracinėn atsakomybėn patraukto G. Ž. įgaliotas atstovas G. L. prašo administracinio teisės pažeidimo bylą G. Ž. atžvilgiu nutraukti nesurinkus pakankamai jo kaltę patvirtinančių įrodymų. Remtis vien policijos pareigūnų parodymais nėra objektyvu. G. Ž., sustabdytas policijos pareigūnų, pasimetė, nežinojo kaip elgtis tokioje situacijoje. Jis su pažeidimu nesutoko, prašė bylą nagrinėti policijos įstaigoje. Surašant nutarimą G. Ž. įvykio aplinkybės tiriamos nebuvo. G. Ž. vairuojamo automobilio ratai galėjo prasisukti dėl šlapios kelio dangos ir, kadangi automobilis nėra naujas, galėjo pasirodyti ir išmetamųjų dūmų. Pažymi, kad byloje nėra jokių skundų nuo kitų eismo dalyvių. Be to, nėra pateiktas ir įrašas iš policijos tarnybinio automobilio registratoriaus. Pažymi, kad policijos pareigūnai dažnai daro spaudimą prisipažinti. Mano, kad G. Ž. vairavimas chuliganiškas nebuvo. Norint vairavimą pripažinti chuliganišku, būtina nustatyti būtinąjį požymį – chuliganiškas paskatas. Byloje nėra nustatyta kokiu greičiu važiavo automobiliai, be to KET nėra nustatyta kokiu greičiu reikia pradėti judėti ir greitėti. Policijos pareigūnai aiškino, kad G. Ž. greitai nuvažiavo, bet niekur nėra nurodytas greičio pažeidimas. Nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų G. Ž. chuliganiško vairavimo faktą. Todėl siūlo policijos pareigūnų parodymus vertinti kritiškai, o administracinės bylos teiseną G. Ž. atžvilgiu nutraukti.

Motyvuojamoji dalis

G. Ž. skundas atmestinas.

G. Ž. administracinė nuobauda paskirta už ATPK 124² str. 2 d., kurioje numatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą. Chuliganiškas vairavimas – tai Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Taigi asmuo gali būti patrauktas atsakomybėn pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį už chuliganišką vairavimą tik tuo atveju, kai: 1) yra nustatytos chuliganiškos paskatos, 2) padarytas bent vienas KET pažeidimas ir 3) toks vairavimas kelia pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Pažymėtina, kad administracinei atsakomybei atsirasti pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį užtenka nustatyti faktą, jog asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkte įtvirtintą vairuotojo pareigą eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių ir taip kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, kitiems asmenims ar jų turto saugumui.

LR ATPK 297 straipsnyje nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Kartu teismas, nagrinėjantis skundą, turi patikrinti: ar nuobauda paskirta pagal įstatymus ir ar ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, taip pat ar buvo laikomasi nustatytos administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas siejamas su administracine atsakomybe.

Pažymėtina ir tai, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu (KET 4 punktas). Pagal KET 9 punkto nuostatas eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos, palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 23 p. draudžia vairuotojams vairuoti transporto priemones neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas G. Ž. neigia padaręs teisės pažeidimą, teigia, kad įvykio dieną kelio danga buvo slidi, todėl pajudėjus iš sankryžos automobilio ratai prasisuko, pasirodė dūmai. Padidino automobilio greitį norėdamas užleisti į jo kelio juostą besirikiavusiam automobiliui. Tyčios chuliganiškai vairuoti neturėjo ir grėsmės eismo saugumui nekėlė. Tuo metu kitų automobilių ir pėsčiųjų įvykio vietoje nebuvo, su kitu automobiliu nelenktyniavo. Aplinkybę, kad (duomenys neskelbtini) sankryžoje automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) didindamas greitį lenktyniavo su kitu automobiliu, stipriai akseleruodamas, prasukant automobilio ratus, taip keldamas grėsmę eismo saugumui, kitų asmenų gyvybei ir sveikatai bei jų turto saugumui, patvirtina tiesiogiai įvykį mačiusių policijos pareigūnų L. J. ir M. J. teisme duoti parodymai bei L. J. tarnybinis pranešimas. Apklausti teisme liudytojais minėti policijos pareigūnai patvirtino aiškiai matę pažeidimo faktą, nurodė, kad G. Ž. bei kitas su juo lenktyniavęs vairuotojas pripažino chuliganiškai vairavę automobilius, pasirašė, dėl ko policijos tarnybiniame automobilyje buvusio registratoriaus garso ir vaizdo įrašas išsaugotas nebuvo. Policijos pareigūnai parodė, kad G. Ž. bei su juo lenktyniavusio vairuotojo automobilių manevrai buvo atliekami tyčia, minėtų asmenų vairuojami automobiliai dar degant draudžiamam šviesoforo signalui stipriai akseleravo prasukdami galinius varančius ratus, dėl to pasirodė dūmų kamuoliai, o užsidegus žaliam šviesoforo signalui, dideliu greičiu pajudėjo iš stovėjimo vietos. Tuo metu pirmojoje kelio juostoje stovėjo kiti automobiliai, dėl ko abu vairuotojai turėjo keisti važiavimo kryptį. Be to, įvykio vietoje buvo kitų automobilių ir pėsčiųjų. Dėl to, policijos pareigūnų teigimu, automobilius pavojingai vairavę asmenys kėlė realų pavojų ne tik savo pačių, bet ir kitų buvusių asmenų sveikatai ir gyvybei, turtui. Sustabdyti vairuotojai pripažino padarę teisės pažeidimą. Pažymėtina, kad nors nubaustasis abejoja pareigūnų parodymų objektyvumu, nėra jokio pagrindo manyti, kad šie asmenys būtų suinteresuoti nurodyti tikrovės neatitinkančias aplinkybes. Teismas neturi jokių objektyvių priežasčių netikėti savo pareigas vykdančių policijos pareigūnų paaiškinimais. Pažymėtina, jog policijos pareigūnų parodymais vadovautasi dėl to, kad jų parodymai yra nuoseklūs, aiškūs ir detalizuoti, be to L. J. teisme duoti paaiškinimai atitinka jos tarnybiniame pranešime išdėstytas aplinkybes bei kitą rašytinę bylos medžiagą, pareigūnai pažeidimo padarymo faktą matė tiesiogiai, o jokių objektyvių duomenų, kurie rodytų pareigūnų šališkumą ar norą pakenkti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, nenustatyta, juolab kad pareigūnai su G. Ž. nebuvo pažįstami, tokių aplinkybių nenurodė ir pats G. Ž.. Atkreiptinas dėmesys, kad iš paties G. Ž. administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuoto paaiškinimo matyti, jog netrukus po pažeidimo padarymo jis iš esmės pripažino padaręs pažeidimą, nurodė, kad gailisi (b.l. 6).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad G. Ž. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 124² str. 2 d., kadangi važiuodamas automobiliu akivaizdžiai didesniu nei leidžiama greičiu iš chuliganiškų paskatų nuo sankryžos pradėjo lenktyniauti su kita transporto priemone, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pajudėjo prasukdamas transporto priemonės varančiuosius ratus, taip pavojingai manevravo kelyje ir tokiu savo elgesiu sukėlė pavojų eismo, savo ir kitų asmenų saugumui, t.y. elgėsi nepagarbiai kitų eismo dalyvių atžvilgiu, sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams bei aiškiai išreiškė nepagarbą eismo dalyviams ir aplinkiniams. Toks automobilio vairavimas yra neleistinas, kelia pavojų ne tik jį vairuojančiam asmeniui, bet ir kitų žmonių bei eismo saugumui. Darytina išvada, kad G. Ž. automobilį tokiu būdu vairavo tyčia, todėl tokie G. Ž. veiksmai vertintini kaip chuliganiškas vairavimas.

Neįtikino teismo ir liudytoju apklausto L. A. parodymai. Minėtas liudytojas, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens draugas, teigė, kad su G. Ž. nelenktyniavo, o G. Ž. tik padidino greitį leisdamas jam, liudytojui, persirikiuoti. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjamas ir L. A. skundas. Teismas šio liudytojo parodymais nesivadovauja, nes jų teisingumas kelia pagrįstas abejones, jis pats ir jo draugas G. Ž. yra suinteresuoti šios bylos baigtimi, siekia išvengti administracinės atsakomybės.

Skundą pateikęs G. Ž. teigia, kad jis nekėlė jokios grėsmės kitiems eismo dalyviams, tačiau be G. Ž. vairuojamo automobilio tuo pačiu metu analogiškus veiksmus atliko ir kito automobilio vairuotojas, be to, įvykio vietoje buvo ir daugiau automobilių, pažeidimas padarytas tokiu laiku, kai eismas yra dar pakankamai intensyvus, todėl atsižvelgus į šias byloje nustatytas aplinkybes, akivaizdu, kad G. Ž. neabejotinai sukėlė pavojų ne tik automobilių, bet ir kitų eismo dalyvių saugumui. Akivaizdu, jog tik laimingo atsitiktinumo dėka buvo išvengta eismo įvykio ir skaudžių padarinių. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog G. Ž. neabejotinai vairavo chuliganiškai. ATPK 124² str. 2 d. numatyto pažeidimo sudėtis yra formali, t. y. nereikalaujanti padarinių, todėl vien tai, kad niekas nenukentėjo, nesudaro pagrindo veiką vertinti kaip nepavojingą.

Išnagrinėjęs byloje esančius duomenis, teismas neturi jokio pagrindo manyti, kad policijos pareigūnai būtų netinkamai vertinę jų tiesiogiai matyto G. Ž. daromo teisės pažeidimo aplinkybes. Pažymėtina ir tai, kad įvykio metu pavojingu manevrai buvo atliekami ne vien G. Ž. vairuojamo automobilio, o dviejų automobilių (kaip minėta, už analogiško teisės pažeidimo padarymą kitoje administracinio teisės pažeidimo byloje ATP protokolas surašytas bei nutarimas priimtas ir kito automobilio vairuotojo L. A. atžvilgiu). Tokiu būdu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teikiama įvykio versija yra paneigta.

Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas G. Ž. ir jo atstovas teigia, kad byloje nėra surinkta pakankamai jo kaltę įrodančių duomenų, o remtis vien policijos pareigūnų parodymais nėra objektyvu, tačiau pažymėtina, kad ATPK 256 str. nurodyta, kad įrodymais administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi pareigūnai įstatymo nustatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ir vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, daiktiniais įrodymais ir pan. Pažymėtina ir tai, kad protokolas administracinio teisės pažeidimo bylose surašomas tuomet, kai yra surenkama pakankamai įrodymų, susijusių su padarytu pažeidimu, todėl G. Ž. teiginiai dėl nepakankamo įrodymų kiekio atmestini kaip nepagrįsti.

Teismas, patikrinęs skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 straipsnis), sutinka, kad G. Ž. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² str. 2 d., tai yra 2016-02-29 20.10 val., Sausio 15-osios g. – Taikos pr., vairavo transporto priemonę automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš chuliganiškų paskatų nuo sankryžos pradėjo lenktyniauti su kita transporto priemone, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pajudėjo prasukdamas transporto priemonės varančiuosius ratus ir nesilaikydamas saugaus važiavimo greičio. Taip vairuoti G. Ž. nebuvo jokio reikalo, taip buvo norima parodyti savo automobilio išskirtinumą. Kaip minėta anksčiau, toks vairavimas pripažintinas chuliganišku ir kėlė grėsmę eismo saugumui (KET 9 punktas). Beje, toks vairavimas kėlė potencialią grėsmę ne tik kitiems eismo dalyviams, bet ir pačiam vairuotojui.

Teismo nuomone, nėra pagrindo išvadai padaryti, kad Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnyba netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes bei netinkamai pritaikė įstatymą. Skundžiamą nutarimą priėmė institucija, turtinti teisę nagrinėti ir skirti nuobaudą už minėtą pažeidimą. Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos pareigūnas, skirdamas administracinę nuobaudą, laikėsi įstatymų nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos, objektyviai ir visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes.

Sprendžiant klausimą dėl administracinės nuobaudos skyrimo, institucija (pareigūnas) privalo vadovautis bendraisiais administracinės nuobaudos skyrimo pagrindais, numatytais ATPK 30 straipsnyje bei baudos skyrimo taisyklėmis, numatytomis ATPK 30² straipsnyje. Pažymėtina, kad ATPK 30 str. 1 d. yra nustatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Atkreiptinas dėmesys, kad remiantis ATPK 30 str. 2 d. nuostatomis, skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² str. 2 d. sankcijoje numatyta bauda vairuotojams nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienerių iki dvejų metų. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skundžiamu nutarimu paskirta nuobauda – minimali 289 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesiams. Teismo nuomone, G. Ž. skirta administracinė nuobauda atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, atsakomybę įtakojančias aplinkybes bei ATPK 20 str. numatytus administracinės nuobaudos tikslus, tad pagrindo ją keisti nėra. Paskirtoji nuobauda savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta.

Įvertinęs šių aplinkybių visumą, G. Ž. skundas atmestinas ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2016-03-08 nutarimas paliekamas galioti nepakeistas (ATPK 302 str. 1 d. 1 p.).

Konstatuotina, kad G. Ž. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta tam įgaliotų pareigūnų, jiems suteiktų įgaliojimų ribose, įvertinus nusižengimų padarymo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, nuobauda paskirta nepažeidžiant nuobaudų skyrimo terminų, norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą nustatytose ribose.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² str. 2 d., 302 str. 1 d. 1 p., 302⁴ str. 1 d., 2 d, teismas

nutaria:

G. Ž. skundo netenkinti.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2016 m. kovo 8 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 30N-53551796-16 palikti nepakeistą.

Nutartis gali būti apskųsta Klaipėdos apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarties paskelbimo dienos, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.