Kauno apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys A. P., E. B.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

5. Pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti teismo pranešimais ir viešo paskelbimo būdu – 2022 m. liepos 1 d. paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 133 straipsnio 3 dalis, 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. Bylų nagrinėjimas ypatingąją teisena (CPK XXVI skyrius) reikšmingas asmenų teisių apsaugai. Teismas priimamu sprendimu apsaugo asmens subjektinę teisę bei sudaro sąlygas ją įgyvendinti (CPK 443 straipsnio 8 dalis).

7. Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti yra vienas iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu. Taip priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti. Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Aptartos įstatymo normos, reglamentuojančios įpėdinio teisės į palikimą įgyvendinimą, taikytinos ir tuo atveju, kai įpėdinis yra pergyvenęs sutuoktinis (CK 5.13 straipsnis).

8. Nustatyta, kad pareiškėjas J. P. ir E. P. susituokė (duomenys neskelbtini)Santuokos metu susilaukė dviejų vaikų (suinteresuoti asmenys byloje) A. P., gimusio (duomenys neskelbtini), ir E. B., gimusios (duomenys neskelbtini). Santuokoje J. P. ir E. P. įgijo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). E. P. (duomenys neskelbtini) mirė. Po sutuoktinės mirties pareiškėjas dėl mirusiajai priklausančios palikimo dalies priėmimo į notarų biurą nesikreipė. Paveldėjimo byla po E. P. mirties nėra užvesta. Mirus palikėjai, jos turto dalimi ir toliau rūpinosi sutuoktinis J. P., kadangi jis toliau gyveno bute, naudojosi turtu, likusiu bute, mokėjo mokesčius, iš kurių matyti, kad pareiškėjas palikimą, atsiradusį po jo sutuoktinės mirties, priėmė, pradėdamas jį faktiškai valdyti. E. P. oficialaus testamento nebuvo sudariusi.

9. Teismas nenustatė pagrindo abejoti byloje esančiais įrodymais, kadangi pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir surinkti įrodymai yra nuoseklūs, neprieštaraujantys vieni kitiems (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Kadangi pirmos eilės įpėdiniai – palikėjos vaikai A. P. ir E. B. – palikimo nepriėmė, todėl pareiškėjas turi teisę paveldėti turtą, likusį po jo sutuoktinės mirties. Suinteresuoti asmenys prieštaravimų dėl pareiškėjo prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nepareiškė. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, jog pareiškėjas priėmė palikimą po sutuoktinės mirties, pradėjęs faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą 3 mėnesių terminą nuo palikėjos mirties, nors laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimas į mirusiosios turtą jam nebuvo išduotas.

10. Pareiškėjo prašomą nustatyti faktą patvirtino kiti byloje esantys įrodymai, todėl juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas teismine tvarka. Kitokia tvarka pareiškėjas negali gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų, šių dokumentų negalima atkurti (CPK 445 straipsnis). Šis faktas turi pareiškėjui juridinę reikšmę, nes nuo jo priklauso pareiškėjo turtinių teisių atsiradimas, t. y. tik šiuo būdu galima įgyvendinti jo teisę paveldėti sutuoktinės palikimą. Paveldėjimo teisės liudijimui gauti būtinas teismo sprendimas, patvirtinantis turintį juridinę reikšmę faktą, kad įpėdinis, siekdamas įgyti palikimą, įstatymo nustatytu laiku jį priėmė, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

11. Valstybės šioje byloje patirtos išlaidos už procesinių dokumentų siuntimą yra mažesnės, nei Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, todėl jos nepriteisiamos (CPK 92, 96 straipsniai). Pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos jam nekompensuojamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinės E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.