- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-29
- Bylos Nr.
- 1A-113-1049/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-11919-2023-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vaida Baumilė, Arūnas Paštuolis, Audrius Meilutis
- Nukentėjusysis
- V. B.
- Civilinis ieškovas
- V. B.
- Advokatai
- Singrida Samoškienė, Rimantas Bučma
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaidos Baumilės, Audriaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Paštuolio,
asmeniui, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta ir netaikytos priverčiamosios medicinos priemonės, V. Č., jo gynėjui advokatui Rimantui Bučmai,
neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo V. B. įgaliotosios atstovės advokatės Singridos Samoškienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 18 d. nutarties, kuria V. Č. pripažintas nepakaltinamumo būsenoje padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 3 dalyje, BK 187 straipsnio 1 dalyje, BK 165 straipsnio 1 dalyje, ir baudžiamoji byla nutraukta, o priverčiamosios medicinos priemonės V. Č. netaikytos.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. B. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.
Antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš V. Č. nepriteistos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. Pripažinta, kad V. Č., būdamas nepakaltinamu, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, o būtent, kad:
Žemesnės instancijos teismas
1.1. laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 5 d. iki 2023 m. kovo 4 d., išdaužydamas savo buto, esančio (duomenys neskelbtini), rūsio sienoje angą į V. B. priklausančio buto dalį, adresu (duomenys neskelbtini), bei pakeisdamas V. B. paveldėjimo teise priklausančio buto durų spyną, įsibrovė į šį butą ir pagrobė V. B. priklausantį akordeoną 300,00 eurų vertės, dėklą su karinės tarnybos, Kauno parašiutininkų sporto klubo dokumentais, neturinčiais materialinės vertės, dėklą su Kauno Parašiutininkų sporto klubo dokumentais, neturinčiais materialinės vertės, nuotraukų albumą su nuotraukomis 10,00 eurų vertės, dėžutę su nuotraukomis 30,00 eurų vertės, dėžutę su mediniu paveikslėliu 35,00 eurų vertės, Lietuvių anglų kalbų žodyną 10 eurų vertės, knygą „Gediminas“ 25,00 eurų vertės, nuotraukų albumą 100,00 eurų vertės, albumą su nuotraukomis 50,00 eurų vertės, L. V. B. Lietuvos Respublikos piliečio pasą LR (duomenys neskelbtini) ir L. V. B. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), neturinčius materialinės vertės, nuotraukų albumą su nuotraukomis 20,00 eurų vertės, du nuotraukų rėmelius su nuotraukomis 20,00 eurų vertės, dėžutes nuo kompaktinių diskų su grupių logotipais ir su diskais 40,00 eurų vertės, maišelį su senovinių ženkliukų kolekcija 500,00 eurų vertės, dvi knygas „Akordeono pradžiamokslis“ ir „Jaunasis akordeonistas“ bendros 50,00 eurų vertės, kabūrą 60,00 eurų vertės, du odinius siuvimo mašinos dirželius, bendros 15,00 eurų vertės, rudos spalvos kabūrą, kurioje buvo juodos spalvos antrankiai be rakto 40,00 eurų vertės, dėklą su nuotraukų albumu ir su nuotraukomis 20,00 eurų vertės, kopėčias 100,00 eurų vertės, siuvimo mašiną 200,00 eurų vertės, gitarą 400,00 eurų vertės, akustinę gitarą 250,00 eurų vertės, dvi elektrines virykles bendros 80,00 eurų vertės, vieną viryklę 65,00 eurų vertės, radiatorių 200,00 eurų vertės, 3 spintas bendros 500,00 eurų vertės, tris lovas 350,00 eurų bendros vertės, spintelę 300,00 eurų vertės, indus bendros 100,00 eurų vertės, sieninį laikrodį 50,00 eurų vertės, 2 vnt. lėktuvo modeliukų 50,00 eurų vertės, šaldytuvą 150,00 eurų vertės, drabužių–batų spintelę 90,00 eurų vertės, laidinį telefono aparatą „Panasonic“ 90,00 eurų vertės, stalinę lempą 30,00 eurų vertės, radiją „VEF“ 100,00 eurų vertės, dvi radijas 15,00 eurų vertės, įvairius drabužius bendros 500,00 eurų vertės, patalynę bendros 300,00 eurų vertės, aparatą šviesos muzikai 60,00 eurų vertės, spintelę 40,00 eurų vertės, dvi kėdes bendros 25,00 eurų vertės, t. y. viso pagrobė 5 370,00 eurų vertės svetimą turtą;
1.2. be to, tęsdamas baudžiamuoju įstatymu uždraustą veiką, jis laikotarpiu nuo 2023 m. balandžio 3 d. iki 2023 m. birželio 23 d., iš to pačio buto pavogė V. B. priklausantį turtą, t. y., vonios boilerį 800,00 eurų vertės, špižinę vonią 400,00 eurų vertės, unitazą 200,00 eurų vertės, kriauklę 100,00 eurų vertės bei radiatoriaus vamzdžius 100,00 eurų vertės, t. y. pavogė 1 600,00 eurų vertės svetimą turtą;
1.3. be to, tęsdamas baudžiamuoju įstatymu uždraustą veiką jis laikotarpiu nuo 2023 m. kovo 4 d. iki 2023 m. birželio 23 d., iš to pačio buto pavogė V. B. priklausantį turtą, t. y., pagrobė rūsio dangtį 30,00 eurų vertės, sofą 150,00 eurų vertės, sekciją 800,00 eurų vertės, televizorių „Tauras“ 50,00 eurų vertės, televizorių „Šilelis“ 40,00 eurų vertės, įvairius krištolinius ir porcelianinius indus bendros 500,00 eurų vertės, muzikinį centrą 150,00 eurų vertės, fakso aparatą 60Hz 50,00 eurų vertės, 4 vnt. sportinių parašiutų bendros 3 000,00 eurų vertės, nuotrauką 50,00 eurų vertės, video magnetofoną 60,00 eurų vertės, 30 video kasečių su įvairiais filmais bendros 60,00 eurų vertės, kalnų slidinėjimo įrangą 400,00 eurų vertės, 2 vnt. parašiutinio sporto taures 85,00 eurų vertės, įvairius drabužius bendros 200,00 eurų vertės, patalynę 30,00 eurų vertės, radiatorių 100,00 eurų vertės, vamzdį 45,00 eurų vertės, du fotelius su minkštais pufikais bendros 160,00 eurų vertės, staliuką 40,00 eurų vertės, telefono elektros srovės žeminantį transformatorių 30,00 eurų vertės, t. y. viso pagrobė svetimo V. B. priklausančio turto bendros 6 032,00 eurų vertės;
1.4. be to, jis laikotarpiu nuo 2023 m. kovo 4 d. iki 2023 m. birželio 23 d., nuimdamas 2,00 eurų vertės vartelių spyną įsibrovė į V. B. paveldėjimo teise priklausantį kiemą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame išardydamas ir išnešdamas sunaikino 2 500,00 eurų vertės sandėliuką;
1.5. be to, jis laikotarpyje nuo 2023 m. liepos mėnesio iki 2023 m. rugsėjo 14 d. 10.10 val., užėjęs į V. B. paveldėjimo teise priklausančio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kiemo dalį, be V. B. sutikimo pastatė šiltnamį, apgenėjo medžius, sukrovė įvairias atliekas, per rūsyje išgriautą sieną iš savo buto pateko į V. B. paveldėjimo teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir būdamas bute Nr. 1 užrakino duris iš vidinės jų pusės, tokiu būdu neteisėtai slapta prieš V. B., kaip paveldėtojo, valią įsibrovė į namo kiemą bei gyvenamąsias patalpas.
2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartyje nurodyta, kad surinktų ir ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog V. Č. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, tačiau, atsižvelgiant į teismo psichiatrijos ekspertizės aktą ir ekspertės paaiškinimus, konstatuotina, jog V. Č. veikų padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Todėl yra pagrindas pripažinti, kad V. Č. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas būdamas nepakaltinamu. Teismo psichiatrų ekspertų komisija V. Č. nustatė (duomenys neskelbtini) medikamentinę remisiją (duomenys neskelbtini). Iš bylos duomenų matyti, kad V. Č. savanoriškai gydosi, lankosi pas specialistus, vartoja vaistus, todėl teismas, atsižvelgdamas į teismo medicinos ekspertų, įvertinusių V. Č. ligos diagnozę, rekomendacijas, pripažino įrodytu, kad V. Č. nėra pavojingas visuomenei ir priverčiamosios medicinos priemonės jam netaikytinos.
II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai
3. Nukentėjusiojo V. B. įgaliotoji atstovė advokatė Singrida Samoškienė apeliaciniame skunde prašo atlikti įrodymų tyrimą ir paskirti V. Č. pakartotinę teismo psichiatrinę ekspertizę, pavedant ją atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Respublikiniam psichiatrijos skyriui; gavus ekspertų išvadą, kad baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo laikotarpiu V. Č. galėjo (ar iš dalies galėjo) suprasti savo veiksmų pavojingumą ir juos valdyti, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 18 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl bausmės V. Č. paskyrimo bei civilinio ieškinio išsprendimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; gavus ekspertų išvadą, kad baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo laikotarpiu V. Č. negalėjo suprasti savo veiksmų pavojingumo ir jų valdyti, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 18 d. nutartį pakeisti ir skirti V. Č. ambulatorinį stebėjimą pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis.
3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pripažindamas V. Č. nepakaltinamu, pirmosios instancijos teismas iš esmės rėmėsi ekspertų duota išvada ir ekspertės teisme duotais paaiškinimais, tačiau visiškai nevertino ekspertizės išvadų pagrįstumo ir išsamumo kitų byloje surinktų duomenų ir įrodymų kontekste.
3.2. Apeliaciniame skunde keliamos abejonės dėl ekspertų išvadų, kad V. Č. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – (duomenys neskelbtini) sutrikimu, (duomenys neskelbtini), negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų, pagrįstumo, išsamumo ir objektyvumo.
3.3. Iš 2024 m. vasario 5 d. - vasario 22 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 7SU-II-13/2024 ir ekspertizės akto Nr. 75U-II-22/2024 tiriamųjų dalių, SODROS gautų duomenų matyti, kad V. Č. įstatymo uždraustos veikos darymo laikotarpiu dirbo pagal verslo liudijimą, įstojo mokytis slaugos specialybės, buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, pagal Užimtumo tarnybos siuntimą atliko medicininės slaugos praktiką; bendru šalių sutarimu sudarė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir pareiškimu kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo, tarėsi su nukentėjusiuoju, kad už atlygį atliks sutartus darbus, dalyvavo krikščioniškos bažnyčios veikloje, giedojo chore. Visi šie duomenys rodo, kad V. Č. laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 5 d. iki 2023 m. kovo 4 d., nuo 2023 m. kovo 4 d. iki 2023 m. birželio 23 d., nuo 2023 m. liepos mėn. iki 2023 m. rugsėjo 14 d. galėjo priimti ir priėmė svarbiais gyvenimo klausimais apgalvotus ir sąmoningus sprendimus, pilnai funkcionavo socialiai, buvo pakankamai adaptuotas socialinėje erdvėje.
3.4. Nei iki, nei įstatymo uždraustos veikos darymo laikotarpiu V. Č. nebuvo konsultuotas psichikos sveikatos specialistų, nesigydė dėl kokių nors psichikos sutrikimų nei ambulatoriškai, nei stacionare. Ir nors ekspertizės akte nurodyta, jog pirmi požymiai V. Č. pasireiškė 2018 m., 2020 m., 2022 m., tačiau tokie duomenys nėra pagristi jokiais objektyviais medicininiais įrašais, o aprašyti ir nustatyti tik iš paties V. Č. žodžių. Be to, iš 2023 m. spalio 19 d. specialisto išvados Nr. 93TPK-1137/2023 matyti, kad V. Č. buvusi sutuoktinė L. Č. nurodė, kad jis nuo 2022 metų Kalėdų pradėjo keistai elgtis. Apie kokius nors ankstesnius V. Č. elgesio pasikeitimus, psichikos sutrikimus, pirminio vertinimo metu ji nenurodė. Įvertinus tai, kad (duomenys neskelbtini) sutrikimas V. Č. nustatytas pakankamai vėlyvame gyvenimo etape, apeliantės įsitikinimu, yra pagrindas teigti, jog ligos eiga baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos darymo laikotarpiu negalėjo būti tiek pažengusi ir tokia sunki, kad V. Č. negalėtų suprasti savo veiksmų pavojingumo ir jų pasekmių. Juolab, jog nėra ir jokių objektyvių duomenų apie kokius nors įvykius, galėjusius išprovokuoti tokius staigius ir stiprius (duomenys neskelbtini) sutrikimus (simptomus), kurie galėtų taip paveikti V. Č. suvokimą, dėl ko jis įstatymo uždraustos veikos padarymo metu negalėtų suprasti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų.
3.5. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad V. Č. pirmą kartą konsultuotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ Psichikos centro psichiatro tik 2023 m. gruodžio 4 d., t. y. tik po to, kai ikiteisminio tyrimo metu Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM specialistė pateikė išvadą, kad V. Č. reikalinga nukreipti stacionarinei ekspertizei į Utenos ekspertinį skyrių ir jam buvo paskirta stacionarinė teismo psichiatrijos ekspertizė.
3.6. Vien tik psichikos sutrikimo nustatymas po baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo, nesant jokių patikimų, objektyvių ir neginčytinų įrodymų (ekspertizės aktuose nėra pateikta išsami ankstesnės sveikatos analizė, nėra išsamiai aprašyta tiriamojo sveikatos būklė nutartyse dėl būtinumo skirti ekspertizę nurodytu laikotarpiu), sudaro pakankamą pagrindą abejonėms, ar asmuo tikrai sirgo psichikos sutrikimu ir juolab, jog tas sutrikimas buvo tokio laipsnio, jog asmuo negalėjo suvokti daromos veikos pavojingumo ar valdyti savo veiksmų. Juolab, kad teisminėje praktikoje nėra reti atvejai, kada asmenys, padarę pavojingą veiką, simuliuoja psichikos ligą ar kitaip bando išvengti baudžiamosios atsakomybės.
3.7. Ekspertizės aktų tiriamojoje dalyje yra duomenys, jog V. Č. būklė, sutuoktinės teigimu, pablogėjo pradėjus mokytis slaugos. Tačiau atliekant ikiteisminį tyrimą, nebuvo surinkti duomenys, patvirtinantys slaugos kursų lankymo laikotarpį. Tokie duomenys nebuvo tiriami ir vertinami nei ekspertizės išvadas davusių specialistų, nei pirmos instancijos teismo, nors pagal Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 14 straipsnio nuostatas ekspertas turi teisę iš ekspertinius tyrimus skiriančių ar juos užsakančių asmenų prašyti ekspertiniam tyrimui reikalingos papildomos medžiagos.
3.8. Nesurinkus visų reikiamų dokumentų apie V. Č. psichinę būklę tiek iki veikos, tiek ir veikos darymo laikotarpiu, negalima konstatuoti jog jo psichinė būklė buvo nuodugniai ištirta veikos padarymo metu, t. y., negalima laikyti, kad jo psichinė būklė nusikaltimo padarymo metu nustatyta tinkamai. Dėl to ekspertizių aktai neatitinka akto turiniui, struktūrai numatytų reikalavimų. Faktas, kad asmuo, darydamas pavojingą veiką nesuprato savo veiksmų esmės ar negalėjo jų valdyti ar suprato tik iš dalies, negali būti grindžiamas prielaidomis, nepatikimais įrodymais ir juolab negali būti preziumuojamas.
3.9. Aplinkybės, kad iki įstatymo uždraustos veikos padarymo V. Č. nebuvo konsultuotas psichiatro ar gydytas psichiatrinėje ligoninėje, kad nėra jokių medicininių objektyvių duomenų apie jo psichinę būseną jam inkriminuotų veikų padarymo metu, nėra objektyvių medicininių tyrimų, patvirtinančių V. Č. smegenų struktūros ir funkcijų pakitimus ((duomenys neskelbtini) sutrikimu sergančių žmonių smegenų struktūrų dydis ir aktyvumas skiriasi), nėra duomenų apie kokius nors stresinius gyvenimo įvykius, traumuojančias patirtis ar reikšmingus gyvenimo pokyčius, piktnaudžiavimą psichoaktyviosiomis medžiagomis, t. y., aplinkos veiksnius, kas būtų galėję sukelti tokią sunkią psichinę būseną, kad asmuo negalėtų suvokti savo daromų veikų pavojingumo ir valdyti savo veiksmų, bet yra duomenys, kurie patvirtina, jog įstatymo uždraustų veikų padarymo laikotarpiu V. Č. buvo pakankamai adaptuotas socialinėje erdvėje, leidžia daryti išvadą, jog nustatyti psichikos sutrikimai nebuvo tokio pobūdžio, kad jis visiškai nesuprastų daromų veikų pavojingumo ir negalėtų valdyti savo veiksmų.
3.10. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas išvadą, jog nėra pagrindo V. Č. skirti ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, grindė prielaidomis. Aplinkybių, kad V. Č. savanoriškai gydosi, lankosi pas specialistus, vartoja vaistus, nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys.
3.11. Abejotinų ir nepatikimų duomenų pagrindu pripažinus V. Č. nepakaltinamu, civilinis ieškinys nepagrįstai buvo paliktas nenagrinėtu. Kita vertus, net jei ir būtų pakankamas pagrindas išvadai, kad V. Č. pagristai pripažintas nepakaltinamu, teismas turėjo išspręsti klausimą dėl nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo išlaidų už advokato pagalbą pirmos instancijos teisme, kadangi ekspertai davė išvadą, kad V. Č. bylos teisme nagrinėjimo metu gali stoti prieš teismą ir būti kaltinamas.
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje, nukentėjusysis ir jo įgaliotoji atstovė apeliacinį skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, o priverčiamosios medicinos priemonės netaikytos, jo gynėjas ir prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti. Asmens, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta ir netaikytos priverčiamosios medicinos priemonės, gynėjas taip pat nurodė, kad nors jį ir jo ginamąjį tenkina pirmosios instancijos teismo sprendimas, tačiau mano, kad šiuo atveju nesant nusikaltimo subjekto, turėjo būti priimamas išteisinamasis nuosprendis.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
Nukentėjusiojo V. B. įgaliotosios atstovės advokatės Singridos Samoškienės apeliacinis skundas atmetamas.
5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nukentėjusiojo V. B. įgaliotoji atstovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teismo išvadomis, kad baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas V. Č. padarė nepakaltinamumo būsenoje, o taip pat ir su teismo sprendimu neskirti priverčiamosios medicinos priemonės, nepriteisti nukentėjusiojo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Teisėjų kolegija dėl šių aplinkybių pasisako atskirai.
6. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliantės skundą, pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus bei baudžiamosios bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, tirdamas ir vertindamas byloje surinktus įrodymus, nepažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių, pagrįstai V. Č. netaikė priverčiamųjų medicinos priemonių ir tokią savo išvadą pagrindė byloje esančių įrodymų visumos vertinimu. Dėl to žemesniojo teismo priimta nutartis, nors joje yra tam tikrų netikslumų, apie kuriuos bus pasisakyta vėliau, iš esmės yra teisėta ir pagrįsta.
7. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, nukentėjusiojo įgaliotoji atstovė nesutinka su 2024 m. vasario 5 d. – vasario 22 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 75U-II-22/2024 ir 2024 m. vasario 5 d. – vasario 22 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 75U-II-13/2024 išvadomis ir teigia, kad apylinkės teismas, remdamasis vien tik šiuose ekspertizės aktuose padarytomis išvadomis, nepagrįstai pripažino, kad V. Č. baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas padarė nepakaltinamumo būsenoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.
8. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktuose konstatuota, kad baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo metu V. Č. sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – (duomenys neskelbtini), dėl ko negalėjo suvokti veikų pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Šiuo metu jam nustatyta (duomenys neskelbtini) medikamentinė remisija, kas netrukdo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Todėl taikyti priverčiamųjų medicinos priemonių nereikia, tačiau jam rekomenduojamas gydymas bendrais pagrindais pas apylinkės psichiatrą pagal gyvenamąją vietą.
9. Iš ekspertizės aktų turinio matyti, kad teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertės vertino V. Č. elgesį ir veiksmus iki baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų, jų darymo metu ir po jų padarymo. Pastebėtina, kad V. Č. buvo atlikta stacionarinė teismo psichiatrinė, teismo psichologinė ekspertizė. Jis buvo tiriamas Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertiniame skyriuje nuo 2024 m. vasario 5 d. iki 2024 m. vasario 22 d. Ekspertizę atliko aukštos kvalifikacijos, turinčios didžiulį ekspertinio darbo stažą, teismo psichiatrės ekspertės ir teismo psichologė ekspertė. Ekspertizės aktų aprašomosiose dalyse nurodyta, kokiais ekspertinio tyrimo metodais buvo vadovautasi, t. y., gyvenimo bei socialinių duomenų anamnezė, ligos anamnezė, pusiau struktūrizuotas klinikinis pokalbis, psichikos būsenos ir stebėtų psichikos simptomų įvertinimas, derinio su psichologiniais duomenimis analizė, medicininių dokumentų duomenų analizė, visų surinktų duomenų interpretacija sąsajoje su atliktomis veikomis bei psichikos būsenos dinamika. Vertinti tiek ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantys duomenys, tarp jų ir apeliaciniame skunde itin akcentuojami V. Č. socialinį gyvenimą apibūdinantys duomenys, tiek medicininė dokumentacija bei paties V. Č. bendravimo su ekspertėmis metu nurodytos aplinkybės.
10. Iš ekspertizės aktų aprašomųjų dalių matyti, kad V. Č. pirmą kartą psichiatrų konsultuotas išties tik tada, kai jau buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, t. y., 2023 m. gruodžio 4 d., ir jam tada konstatuotas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Dėl to nuo 2023 m. gruodžio 6 d. iki 2024 m. sausio 19 d. gydytas psichiatrijos dienos stacionare. Tačiau aplinkybės apie galimus jo psichikos sutrikimus užfiksuotos ir anksčiau.
11. 2023 m. birželio 1 d. liudytoja apklausta L. Č. nurodė, kad su vyru, t. y. V. Č., stengiasi nebendrauti, nes jis jau apie pusę metų elgiasi neadekvačiai. Dėl keisto vyro elgesio ji stengiasi kuo mažiau būti namuose. 2023 m. spalio 5 d. vykusios apklausos metu ji patikslino, kad nuo 2022 m. Šv. Kalėdų V. Č. pradėjo keistai elgtis, įsivaizduoja daug nebūtų dalykų. Apklausiama teisme, paaiškino, kad nuo 2022 m. V. Č. pasidarė kitas žmogus, tapo nesukalbamas, nesuvaldomas, grasindavo. Anksčiau taip pat būdavo emocijų bangų, sekėsi ir gerai, ir labai blogai. Kadangi buvo nebeįmanoma gyventi su V. Č., 2023 m. vasarį kreipėsi į advokatus dėl santuokos nutraukimo. Santuoka nutraukta 2023 m. liepos 25 d., tačiau jie ir toliau gyvena tame pačiame name. Kad L. Č. nurodytos aplinkybės apie V. Č. psichinę būseną teisingos, leidžia spręsti ir paties V. Č. pirmosios apklausos metu duoti parodymai.
12. 2023 m. rugsėjo 18 d. apklausiant įtariamuoju, V. Č. duoti paaiškinimai kelia abejonių dėl jo psichinės sveikatos būklės stabilumo. Įvertinusi šių parodymų turinį, ikiteisminio tyrimo pareigūnė skyrė užduotį, siekdama išsiaiškinti, ar jam reikalinga psichiatrinė ekspertizė. 2023 m. spalio 19 d. Kauno teismo psichiatrijos skyriuje atlikus specialisto konsultaciją su psichikos būsenos tyrimu, specialisto išvadoje, kuria V. Č. rekomenduotas stacionarinis ištyrimas, nurodyta, kad jis nusiteikęs gerai, juokiasi, užsidėjęs daug sidabro žiedų, familiarus, aplinkos nesivaržo, bendravime nepaiso distancijos. Jis kalba monologu, prasmingas kontaktas apsunkintas. Išsako didybės, kliedėjimo idėjas. Jokios kritikos savo būsenos, situacijos bei poelgio juridinių pasekmių atžvilgiu. Kuria nerealius ateities planus.
13. Ekspertizės aktuose aprašant V. Č. medicininiuose dokumentuose užfiksuotus duomenis, nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ Psichikos sveikatos centro ambulatorinėje sveikatos istorijoje pažymėta, kad 2023 m. gruodžio 4 d. vizitui V. Č. palydėjo žmona, kuri paaiškino, kad jau daugiau kaip 5 metai stebėtas neadekvatus elgesys, t. y., pakilios nuotaikos epizodas ir blogos nuotaikos nuosmukis. Apie metus laiko niekur nedirba, nes dėl blogos emocinės būsenos nesugeba. Šiuo metu atlieka medicininės slaugos praktiką pagal darbo biržos siuntimą. (duomenys neskelbtini) Dienos stacionaro ligos istorijoje nurodyta, kad, žmonos teigimu, apie vienerius metus V. Č. turėjo perdėtai daug energijos, labai daug emocijų, jautė daug streso. Būklė pablogėjo pradėjus mokytis.
14. Tiek besigydydamas dienos stacionare, tiek teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės atlikimo metu, V. Č. papasakojo apie savo psichikos sveikatos būklę, būseną, pojūčius. Apibendrinant jo paaiškinimus, (duomenys neskelbtini) Dienos stacionaro ligos istorijoje nurodyta, kad jau daugiau kaip 5 metus stebėti nuotaikos svyravimai: pakilios nuotaikos periodus, esant neadekvačiam elgesiui, keisdavo nuotaikos ir energijos nuosmukio epizodai. Paskutiniu metu apie vienerius metus buvęs labai pakilios nuotaikos. Dėl neįprasto elgesio, priimtų neadekvačių sprendimų, utopinių idėjų žmona su juo išsiskyrė, dukra nenorėjo bendrauti. Šiuo metu jos suprato jo sveikatos būklę, padeda, palaiko, skatina gydytis. V. Č. aiškino, kad 2018 m. pavasarį buvo labai pakilios nuotaikos, tapo veiklus, energingas, kartais nemiegodavo naktimis, skaitydavo psalmes, daug bendraudavo su aplinkiniais. Toks „džiaugsmas“ truko apie tris mėnesius. Tokia pati būsena pasikartojo ir 2020 m. pavasarį. Baigiantis vasarai nuotaika atsistatė. Būsena vėl pablogėjo 2022 m. prieš Kūčias. Tada jautėsi laimingas, pakylėtas, dalino pinigus, savo drabužius. Norėdamas padėti žmonėms, įstojo į slaugytojų kursus, tačiau po mėnesio suprato, kad tai ne jam. Tuo metu, kai tvarkė kaimynės namą, jautėsi pakylėtas, pilnas energijos, geros nuotaikos, mažai miegodavo.
15. Išdėstyti duomenys rodo, kad nepriklausomai nuo to, kad V. Č. į medikus pagalbos kreipėsi tik 2023 m, gruodžio 4 d., tačiau galimi psichinės sveikatos sutrikimai jam fiksuoti jau gerokai anksčiau. Aplinkybės, kad V. Č. 2023 metais gyveno ir gana aktyvų socialinį gyvenimą, t. y., įstojo mokytis, dalyvavo chore, susitarė su nukentėjusiuoju dėl kaimynės namo aplinkos sutvarkymo, teisėjų kolegijos vertinimu, nepaneigia ekspertizės aktų išvadų, kad tuo metu jis negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti. Teismo posėdžio metu ekspertė Jolanta Didžiokienė paaiškino, kad tuo metu V. Č. buvo užėjęs (duomenys neskelbtini) epizodas, o (duomenys neskelbtini) epizodo metu nėra kritikos savo veiksmams, tuo metu suaktyvėja asmens energija, jis turi daug idėjų. Tokie jos paaiškinimai atitinka liudytojos L. Č. parodymus apie V. Č. elgesį, kai ji nurodė, kad jis keistai elgėsi, įsivaizdavo daug nebūtų dalykų, buvo pakilios nuotaikos.
16. Atsižvelgusi į šias aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti teismo psichiatrijos, teismo psichologijos stacionarinių ekspertizės aktų išvadomis. Ekspertizės aktai atitinka BPK 88 straipsnio reikalavimus ir yra tinkami bei patikimi įrodymai. Pirmosios instancijos teismas darydamas išvadas dėl V. Č. nepakaltinamumo baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo metu, vertino ir teisiamojo posėdžio metu apklaustos ekspertės paaiškinimus. Pastaroji patvirtino ekspertizės aktų teisingumą. Be to, buvo vertinti ir paties V. Č. bei jo buvusios žmonos parodymai. Visa tai rodo, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad V. Č. veikė nepakaltinamumo būsenoje, yra teisėta ir pagrįsta. Todėl tenkinti nukentėjusiojo įgaliotosios atstovės prašymus skirti pakartotinę ekspertizę, naikinti skundžiamą nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teismui tam, kad būtų išspręsti bausmės skyrimo ir civilinio ieškinio klausimai, nėra pagrindo.
17. Kadangi pirmosios teismo išvada, kad V. Č. veikė būdamas nepakaltinamumo būsenoje, yra teisėta ir pagrįsta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenagrinėtu paliko ir nukentėjusiojo pareikštą civilinį ieškinį. Baudžiamojoje byloje reiškiamo civilinio ieškinio pagrindas yra būtent nusikalstamos veikos padarymas, o reikalavimas atlyginti žalą numatytas tik nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui arba už šio asmens veiką materialiai atsakingiems asmenims. Tuo tarpu, nepakaltinamo asmens padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika nelaikoma nusikalstama. Vadovaujantis BK 17 straipsnio 2 dalimi, toks asmuo už padarytą pavojingą veiką pagal BK neatsako. Tuo atveju, kai asmeniui žala padaroma nebaudžiamais veiksmais, t. y. kai žala padaryta asmens, kuris negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti (CK 6.268 str.), žalos klausimas gali būti sprendžiamas tik civilinio proceso tvarka. Iš nukentėjusiojo įgaliotosios atstovės apeliacinio skundo turinio matyti, kad jame iš esmės neginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas palikti civilinį ieškinį nenagrinėtą, tačiau apeliantės įsitikinimu, atsižvelgiant į tai, kad pagal ekspertų išvadas V. Č. gali dalyvauti procese, būti kaltinamas, iš jo turėtų būti priteisiamos nukentėjusiojo patirtos bylinėjimosi išlaidos. Teisėjų kolegija su tokiu apeliacinio skundo argumentu nesutinka.
18. Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgiant į šias įstatymo nuostatas, nukentėjusiojo turėtos išlaidos galėtų būti priteistos tik iš kaltu pripažinto asmens, tačiau įvertinus, kad nagrinėjamu atveju V. Č. kaltinamojo statuso šioje byloje neturėjo, kad nustatyta, jog veikė būdamas nepakaltinamu, nepriklausomai nuo to, kad šiuo metu V. Č. yra remisija ir jam netikslinga skirti priverčiamąsias medicinos priemones, nukentėjusiojo patirtos išlaidos įgaliotosios atstovės paslaugoms apmokėti iš V. Č. negali būti priteisiamos.
19. Nėra pagrindo tenkinti ir nukentėjusiojo įgaliotosios atstovės prašymo skirti V. Č. ambulatorinį stebėjimą pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis. BPK 401 straipsnio 2 dalyje numatyta, kokie klausimai yra išsprendžiami priimant nutartį, išnagrinėjus baudžiamąją bylą priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo proceso. Šio straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta, kad teismas turi nuspręsti, ar asmeniui taikytina priverčiamoji medicinos priemonė ir būtent kokia. Iš to seka, kad priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procese nėra numatytas imperatyvus reikalavimas, išnagrinėjus bylą, asmeniui skirti priverčiamąją medicinos priemonę. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas turi diskreciją savo nuožiūra spręsti klausimą dėl būtinybės asmeniui taikyti priverčiamąsias medicinos priemones bei parinkti tokių priemonių rūšį. Pagrindinis kriterijus sprendžiat šį klausimą yra psichikos sutrikimo pobūdis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo. Asmens psichikos sutrikimo laipsnio nustatymas yra specialių žinių reikalaujantis klausimas, todėl šiuo atveju ypatingą reikšmę įgyja teismo ekspertų – psichiatrų, išvados ir rekomendacijos.
20. Byloje teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę atlikę ekspertai nustatė, kad V. Č. įvardijamų baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo metu ir ekspertizės atlikimo metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – (duomenys neskelbtini), dėl ko negalėjo suvokti veikų pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Šiuo metu jam nustatyta (duomenys neskelbtini) medikamentinė remisija, kas netrukdo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Todėl taikyti priverčiamųjų medicinos priemonių nereikia, tačiau jam rekomenduojamas gydymas bendrais pagrindais pas apylinkės psichiatrą pagal gyvenamąją vietą. Teisiamojo posėdžio metu ekspertė J. Didžiokienė patvirtino šias išvadas, nurodė, kad šiuo metu matomas kritiškas žmogus, kuris savo noru lankosi pas psichiatrus, vartoja vaistus, nuotaikos svyravimų vis mažėja, todėl rekomenduojama neskirti priverčiamųjų medicinos priemonių.
21. Įstatymas numato, kad teismas, išnagrinėjęs bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, priima vieną iš šių nutarčių: 1) taikyti asmeniui priverčiamąją medicinos priemonę, – jeigu įrodyta, kad jis padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką būdamas nepakaltinamas; 2) atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir taikyti jam priverčiamąją medicinos priemonę, – jeigu įrodyta, kad jis padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką būdamas ribotai pakaltinamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 18 straipsnyje nurodytu atveju; 3) bylos nagrinėjimą ar bausmės vykdymą sustabdyti ir taikyti priverčiamąją medicinos priemonę, – jeigu įrodyta, kad po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko asmens psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti; 4) nutraukti bylą ir netaikyti priverčiamosios medicinos priemonės, – jeigu įrodyta, kad pagal padarytos veikos pobūdį ir patologinę būseną asmuo nėra pavojingas visuomenei ir jam nereikia priverčiamojo gydymo; 5) perduoti bylą iš naujo tirti, – jeigu nenustatyta, kad asmuo nepakaltinamas, arba jeigu psichikos sutrikimas nėra toks, dėl kurio nebūtų galima skirti bausmės; 6) nutraukti bylą, – jeigu neįrodyta, kad asmuo padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, arba jeigu yra šio Kodekso 3 straipsnyje išvardytos aplinkybės, dėl kurių procesas negalimas. Nutraukdamas bylą ir asmeniui netaikydamas priverčiamosios medicinos priemonės, teismas gali perduoti jį šeimos nariams ar artimiesiems giminaičiams, ar kitiems asmenims globoti ar rūpintis ir kartu gali nustatyti jam medicininį stebėjimą (BPK 403 straipsnis).
22. Byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad pagal padarytų veikų pobūdį ir patologinę būseną V. Č. šiuo metu nėra pavojingas visuomenei ir jam nereikia priverčiamojo gydymo. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai V. Č. baudžiamąją bylą nutraukė ir netaikė priverčiamosios medicinos priemonės (BPK 403 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
23. Nors byla apeliacine tvarka yra nagrinėjama paduoto apeliacinio skundo ribose, V. Č. gynėjui teismo posėdžio metu išsakius abejones dėl teisingo BPK nuostatų taikymo perduodant bylą teismui ir jo įsitikinimo, kad šiuo atveju nesiūlant asmeniui taikyti priverčiamųjų medicinos priemonių, jo atžvilgiu turėtų būti priimamas išteisinamasis nuosprendis arba byla nutraukta BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte pagrindu, teisėjų kolegija pasisako ir šiuo klausimu, o tokius gynėjo argumentus atmeta.
24. Nagrinėjamu atveju baudžiamasis procesas buvo pradėtas bendra tvarka, tačiau ikiteisminio tyrimo metu, gavus ekspertizės akto išvadas, kad įvardijamų baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo metu V. Č. sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – (duomenys neskelbtini), dėl ko negalėjo suvokti veikų pavojingumo ir valdyti savo veiksmų, jis tapo priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesu. Teismai priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procese privalo išspręsti BPK 401 straipsnyje nurodytus klausimus, tarp jų ir tai, ar padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika, ar ją padarė asmuo, kurio byla nagrinėjama, ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką tas asmuo padarė būdamas nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas. Šiems klausimams išspręsti taikomos bendrosios įrodinėjimo taisyklės (BPK 392 straipsnio 3 dalis).
25. Pagal BPK 403 straipsnio 1 dalį teismas gali priimti nutartį ne tik dėl priverčiamosios medicinos priemonės asmeniui taikymo. BPK 403 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta dar ir teismo teisė priimti nutartį nutraukti bylą ir netaikyti priverčiamosios medicinos priemonės, – jeigu įrodyta, kad pagal padarytos veikos pobūdį ir patologinę būseną asmuo nėra pavojingas visuomenei ir jam nereikia priverčiamojo gydymo. Būtent toks sprendimas iš esmės ir buvo priimtas nagrinėjamoje byloje, nors teismas dar papildomai nurodė, kad V. Č. pripažįstamas nepakaltinamumo būsenoje padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 3 dalyje, BK 187 straipsnio 1 dalyje, BK 165 straipsnio 1 dalyje, nors nutraukiant bylą ir priimant sprendimą netaikyti priverčiamųjų medicinos priemonių įstatymas nenumato, kad turi būti priimamas ir sprendimas pripažinti asmenį padarius baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, ką teisingai savo baigiamojoje kalboje pažymėjo ir gynėjas. Toks rezoliucinės dalies formulavimas neatitinka įstatymo formuluotės, tačiau nelaikytinas esminiu BPK pažeidimu, dėl ko turėtų būti naikinama ar keičiama skundžiama nutartis. Kadangi pirmos instancijos teismas iš esmės teisingai išsprendė bylą, tačiau neteisingai suformulavo rezoliucinę nutarties dalį, ši klaida ištaisytina nekeičiant jos esmės.
26. Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 18 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti ar keisti nukentėjusiojo įgaliotosios atstovės apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nukentėjusiojo V. B. įgaliotosios atstovės Singridos Samoškienės apeliacinį skundą atmesti.
Iš Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 18 d. nutarties rezoliucinės dalies pašalinti nuorodą, kad V. Č. pripažįstamas nepakaltinamumo būsenoje padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje, BK 187 straipsnio 1 dalyje ir BK 165 straipsnio 1 dalyje.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.