Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėja Danguolė Šiugždinytė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto S. H. F. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 27 d. nutarimo S. H. F. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau - Institucija) Eismo įvykių registravimo skyriaus pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą S. H. F. už tai, kad jis 2013-11-05, apie 10.30 val., ties Kalniečių g. 126A, Kaune, vairuodamas transporto priemonę – automobilį „Renault Safrane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nepadarytų žalos kitų asmenų turtui, atbulas išvažiuodamas iš kiemo, kliudė kitą stovėjusį automobilį. Buvo apgadinti abu automobiliai. Nesant kito automobilio valdytojo, apie įvykį nepranešė policijai ir iš eismo įvykio vietos nuvažiavo, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 9, 106, 234 punktus ir padarė teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau-ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.

Skunde teigiama, kad teismas neteisingai vertino liudytojo J. V. paaiškinimus ir parodymus, nes atsiųstame teismui paaiškinime liudytojas padarė prielaidą, kad galbūt automobilis „Renault Safrane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į automobilį „VW Passat“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kas kelia abejones, ar liudytojas matė įvykį. Visgi kitas liudytojas A. D. eismo įvykio nematė, o liudytojų suinteresuotumą sėkminga bylos baigtimi rodo galimybė gauti draudimo kompanijos apskaičiuotą išmoką. Taip pat teismas nesiaiškino nesutapimo tarp liudytojo J. V. paaiškinime ir ATP protokole nurodyto pažeidimo laiko ir tarp liudytojo A. D. paaiškinime ir eismo įvykio vietos schemoje nurodytos įvykio vietos, nes nurodytiems skirtingiems adresams priklauso atskiros automobilių stovėjimo aikštelės.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš apeliacinio skundo matyti, jog S. H. F. nesutinka su pirmosios instancijos teismo priimtu nutarimu, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog yra įrodyta, kad S. H. F. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 106, 234 punktų reikalavimus, tai yra vairuodamas automobilį „Renault Safrane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nepadarytų žalos kitų asmenų turtui, prieš pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti saugu, todėl atbulas išvažiuodamas iš kiemo, kliudė kitą stovėjusį automobilį. Buvo apgadinti abu automobiliai. Taip pat nesant nukentėjusio asmens įvykio vietoje, pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo buvo susijęs, vietos, esančios ties Kalniečių g. 126A, Kaune, nepranešęs apie tai policijai.

KET 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

KET 106 punktas numato, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.

(duomenys neskelbtini) punktas numato, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai.

ATPK 127 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę asmeniui, kuris padarė KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimą (apgadinimą).

ATPK 130 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę asmeniui, kuris pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET.

Apylinkės teismas pagrįstai nustatė, kad S. H. F. pažeidė KET 9, 106, 234 punktų reikalavimus ir taikė jo atžvilgiu atsakomybę, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje. Teismo nutarime yra pateikti duomenys ir įrodymai, kurie patvirtina pažeidimo padarymo faktą.

Pažymėtina, kad ATPK 256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. To paties straipsnio 2 dalyje nurodytas įrodymų administracinio teisės pažeidimo byloje sąrašas, kuris nėra baigtinis. ATPK 257 straipsnyje įtvirtinta, kad organas (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi šiuo konkrečiu atveju nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų vertinimas yra teismo teisė ir pareiga, todėl klausimo, kuriuos faktinius bylos duomenis laikyti įrodymais, o kuriuos atmesti, sprendimas yra tik teismo (teisėjo) kompetencija. Be to, konstatuoti tam tikro fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Iš ATPK 257 straipsnio nuostatų taip pat matyti, kad įrodymų vertinimas grindžiamas ir subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas ir įvertinus byloje esančių įrodymų visumą.

Atsižvelgęs į paminėtas teisės normas ir patikrinęs byloje esančius duomenis įrodymų vertinimo aspektu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismo išvados dėl apelianto kaltės padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus yra pagrįstos ir motyvuotos, jos priimtos teismui išsamiai, nešališkai ir teisingai įvertinus tiek pažeidėją kaltinančius, tiek ir jį teisinančius įrodymus. Apeliantas neigia, kad atbulas važiuodamas automobiliu iš kiemo kliudė kitą stovintį automobilį, jį apgadino ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Apeliantas teigia, kad susidūrimo nebuvo, o išlipo iš automobilio apžiūrėti įvykio vietos, kadangi važiuodamas atbuline eiga automobiliu smuktelėjo į duobę. Tačiau tokią jo poziciją paneigia byloje esantis administracinio teisės pažeidimo protokolas, pasirašytas paties pažeidėjo, eismo įvykio schema, transporto priemonės techninės apžiūros aktas, kuriame nurodyta, kad įvykio aplinkybes atitinka abiejų automobilių apgadinimai, fotonuotraukos, policijos pareigūnų R. L. ir D. T. tarnybiniai pranešimai, S. H. F. 2013-11-05 antrasis paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad važiuodamas automobiliu atbuline eiga kliudė stovinčio automobilio „VW Passat“ galinį bamperį, o išlipęs iš automobilio pastatė bamperį į vietą ir kiek palaukęs nuvažiavo. Taip pat jis nurodė, kad buvo labai susijaudinęs ir užmiršo, jog reikia iškviesti kelių policiją, o nuvykęs į Kelių policiją dėl didelio susijaudinimo parašė melagingą paaiškinimą. Nors pirmuoju savo paaiškinimu S. H. F. neigė savo kaltę, apeliacinės instancijos teismas teisingu laiko jo antrąjį aukščiau nurodytą paaiškinimą, kadangi jis atitinka liudytojo A. D. paaiškinimui apie tai, kad sugrįžęs prie stovėti palikto automobilio pamatė, kad jo bamperis yra palenktas, o už automobilio lango rado raštelį su telefono numeriu, kuriuo paskambinęs iš atsiliepusio vyro (J. V.) sužinojo, kad į jo automobilį atsitrenkė automobilis „Renault Safrane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Taip pat antrąjį S. H. F. paaiškinimą patvirtina liudytojo J. V. paaiškinimai, kad 2013-11-05, apie 12 val., grįžęs namo adresu: A. K. g., Kaunas, rinko daiktus iš automobilio, kai išgirdo smūgį. Atsisukęs pamatė, kaip automobilis „Renault Safrane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavo nuo automobilio „Volkswagen Passat“, kurio bamperis buvo nukritęs. „Renault Safrane“ vairuotojas, apie 60 m., žilų plaukų, išlipo ir nuėjo prie „Volkswagen Passat“ automobilio, bandė uždėti bamperį. Nepavykus to padaryti, nuėjo prie savo automobilio ir, įsėdęs į jį, nuvažiavo. Jis įsidėmėjo abiejų automobilių valstybinius numerius bei, užrašęs savo telefono numerį, paliko ant „Volkswagen Passat“ automobilio lango. Paskambinus, papasakojo visas įvykio aplinkybes. Tai paneigia apeliacinio skundo motyvą, kad liudytojo J. V. paaiškinime yra nurodyta tik prielaida, kad galimai automobilis „Renault Safrane“ atsitrenkė į automobilį „VW Passat“. Pažymima ir tai, kad šių liudytojų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas. Be to, pats pažeidėjas 2013-12-03 paaiškinime nurodęs, kad jis sustojo ir išlipo apžiūrėti savo automobilio tik todėl, kad važiuojant atbuline eiga jo vairuojamas automobilis smuktelėjo į duobę, savo apeliaciniame skunde nurodė, kad iš įvykio vietos jis pasišalino tik gerai apžiūrėjęs savo ir „VW Passat“ automobilius bei nepamatęs jokios smūgio žymės ir tikėdamas, kad jis yra nekaltas dėl eismo įvykio. Tokie pažeidėjo parodymų neatitikimai tik patvirtina aukščiau nurodytų byloje esančių ir S. H. F. kaltinančių įrodymų teisingumą ir tuo pačiu paneigia jo paties nurodytas aplinkybes, kad jokio eismo įvykio nustatytomis aplinkybėmis nebuvo.

Įvertinus tai, apeliacinio skundo argumentai, jog neatitinka abiejų automobilių apgadinimai ir susidūrimo aplinkybės, automobilio „Renault Safrane“ nuotraukos nekokybiškos, apelianto antrasis paaiškinimas - prisipažinimas išgautas policijos pareigūnui R. L. naudojant psichologinę prievartą, jis buvo verčiamas duoti parodymus prieš save, o pareigūno tarnybinis pranešimas buvo neteisingai teismo vertinamas ir jis teismui davė melagingus parodymus, apeliacinės instancijos teismo vertinami kaip paneigti byloje esančiais duomenimis. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas visiškai pagrįstai nesuabejojo aukščiau nurodytų įrodymų patikimumu ir vadovaudamasis šiais įrodymais priėmė nutarimą, kuriuo nubaudė pažeidėją pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, tai yra už eismo įvykio sukėlimą ir pasišalinimą iš jo vietos pažeidžiant KET reikalavimus.

Apeliantas skunde teigia, kad šioje byloje Kauno AVPK patrulio R. L. buvo surašyti du administracinio teisės pažeidimo protokolai, kurių pirmojo antrasis egzempliorius jam nebuvo nedelsiant neįteiktas, tuo pažeidžiant ATPK 259 straipsnio 3 dalies reikalavimą. Tačiau pats apeliantas savo skunde nurodė, kad surašytas pirmasis ATP protokolas buvo anuliuotas, todėl S. H. F. ir nebuvo įteiktas šio protokolo antrasis egzempliorius, kaip to reikalauja ATPK 259 straipsnio 3 dalis. Kadangi S. H. F. šioje byloje nubaustas 2013-11-07 Nr. 20P-3186598-13 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinio teisės pažeidimo protokolo pagrindu, todėl atmetamas pažeidėjo skundo motyvas, kad jis buvo nubaustas šioje byloje pagal du ATP protokolus.

Apeliantas taip pat teigia, kad automobilio „VW Passat“ galinis bamperis apgadintas ne nuo smūgio į automobilį, bet yra atplėštas iš apačios, tačiau tai paneigta aukščiau išdėstytais įrodymais. Skunde nurodoma, kad nėra specialistų išvadų, iš kurių būtų galima nustatyti bei įvertinti automobilių apgadinimo mastą, tačiau šioje byloje pagrįstai nebuvo skiriamos tokio pobūdžio ekspertizės, nes šios bylos aplinkybės yra aiškios. S. H. F. skunde teisingai nurodė aplinkybę, kad skundžiamame nutarime be pagrindo yra aprašyta ATPK 127 straipsnio 3 dalis, nes toks pažeidimas jam nebuvo inkriminuojamas. Ši skundžiamame nutarime nurodyta aplinkybė vertinama kaip rašymo apsirikimas, kuris S. H. F. padarytų pažeidimų galutiniam kvalifikavimui reikšmės neturėjo. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su tuo apeliacinio skundo motyvu, kad turėjo būti nurodyta, jog ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytas pažeidimas padarytas pažeidžiant tik (duomenys neskelbtini) punkto reikalavimus. S. H. F. inkriminuoti pažeidimai, numatyti ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, padaryti pažeidžiant ne tik (duomenys neskelbtini) punktą, bet ir KET 9, 106 punktus. Pažymima ir tai, kad apeliaciniame skunde nurodyti nesutapimai tarp liudytojo J. V. paaiškinime ir ATP protokole užfiksuoto pažeidimo laiko bei tarp liudytojo A. D. paaiškinime ir eismo įvykio vietos schemoje nurodytos įvykio vietos, įvertinus kitus bylos duomenis, nesudaro pagrindo suabejoti pažeidėjo kalte padarius jam inkriminuotus pažeidimus.

Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 27 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nenaikinamas. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo apylinkės teismo nutarimą keisti ar panaikinti. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, teismo nutarimas paliekamas galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

S. H. F. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 27 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Nutartis neskundžiama.