Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. R. D. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims G. B., E. D. dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja ir suinteresuoti asmenys teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį informuoti: pareiškėja ir suinteresuotas asmuo E. D. pasirašytinai, suinteresuotas asmuo G. B. – per pareiškėją, gauti suinteresuotų asmenų prašymai nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant (b. l. 51-53, 56, 57).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad: (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos E. R. D. sutuoktinis ir suinteresuotų asmenų G. B. ir E. D. tėvas A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) kurio paskutinė gyvenamoji vieta buvo deklaruota (duomenys neskelbtini) (b. l. 5, 6, 9, 12-14, 23); po A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties niekas iš įpėdinių palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą nepadavė, paveldėjimo byla Kauno miesto I-ajame notaro biure neužvesta, VĮ Registrų centro Testamentų registre nėra įregistruota palikėjo, kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytų testamentų, palikėjo palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų, pareiškimo dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų (b. l. 7, 18); Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus duomenimis mirusiajam A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) yra neišmokėta 566,43 Eur kompensuojamosios senatvės pensijos (b. l. 8).

Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Kad įgytų palikimą, įpėdinis per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos turi palikimą priimti, tai yra įpėdinis turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą ir įrodančius, kad palikėjo turtą pradėjo valdyti kaip savo (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjos pareiškime nurodytų aplinkybių, teismo posėdyje pareiškėjos atstovės teiktų paaiškinimų matyti, jog suinteresuoti asmenys G. B. ir E. D. yra palikėjo A. D. pirmos eilės įpėdiniai, o pareiškėja E. R. D., kaip palikėją pergyvenusi sutuoktinė, turi teisę paveldėti su jais (CK 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.13 straipsnis). Šiuo atveju suinteresuoti asmenys – palikėjo ir pareiškėjos vaikai nepaneigė ir neprieštaravo pareiškėjos nurodytoms aplinkybėms, todėl jos laikytinos teisingomis ir atitinkančiomis tikrovę (CPK 177, 178, 185 straipsniai). Taigi, šiuo atveju kiti turintys teisę paveldėti asmenys palikėjo palikimo nepriėmė, jokių duomenų ar įrodymų apie ginčus dėl palikimo tarp pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų byloje nėra ir teismui tokie faktai nėra žinomi (CPK 177, 178 straipsniai). Įvertinus visus byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjos atstovės paaiškinimus, darytina išvada, jog pareiškėja po savo sutuoktinio A. D. mirties (duomenys neskelbtini) išreiškė savo valią įgyti teises į atsiradusį palikimą aktyviais veiksmais – per palikimui priimti nustatytą terminą pradėjo valdyti sutuoktinio turėtą turtą kaip savą, juo naudodamasi, rūpindamasi (CPK 177, 178, 185 straipsniai). Kadangi palikimo neleidžiama priimti iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, o įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, tai pareiškėjos patikslintas pareiškimas tenkintinas – nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) jo palikimą priėmė sutuoktinė E. R. D., a. k. (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 1-3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 3 straipsnio 1, 7 dalys, 177, 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Duomenų apie kitus galimus į bylą neįtrauktus paveldėtojus teismas neturi ir tokių asmenų nenustatė.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Kadangi pareiškėja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu Nr. 2.1.(NTP-2)-16-T-4143-16646 yra 100 procentų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų, tai išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei iš jos nepriteistinos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355, Lietuvos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalis, b. l. 2).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Patikslintą pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. R. D., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo sutuoktinio A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.