Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje N. F., a. k. (duomenys neskelbtini) pensininkė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Vilniuje, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50 str.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. F. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kad ji 2015-04-25, apie 10.40 val., parduotuvėje ,,Fresh Market“, esančioje Švitrigailos g. 40B, Vilniuje, prekybos salėje paėmė du varškės sūrelius, kurių bendra vertė 0,54 eurų, praėjo pro kasas už prekes nesusimokėjusi, tuo savo veiksmais įvykdė smulkų svetimo turto pagrobimą.

N. F., atvykusi į institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, paskirtą teismo posėdį, paaiškino, kad prekių ji nevogė, pati varškės sūrelių nevalgo, į parduotuvę ėjo tik įsigyti kiaušinių, sūrelius paprašė nupirkti kaimynė ir davė jai vieną eurą. Aiškino, kad dėl neseniai mirusio vyro, su kuriuo pragyveno daugiau nei dvidešimt metų, netekties išgyveno gilią depresiją, dabar jaučiasi geriau, o tada vartojo stiprius raminamuosius vaistus, todėl tuo metu jautėsi labai prastai, ne viską suvokė, sūrelius įsidėjo į kišenes, norėjo juos pateikti kasininkei apmokėti. Apie kišenėse esančius sūrelius buvo visiškai pamiršusi iki to momento, kai buvo sulaikyta apsaugos darbuotojų, prašė jų leisti už sūrelius susimokėti, kadangi pinigų tam tikrai turėjo ir sūrelių vogti neketino. Atsakydama į papildomus teismo klausimus, įvardijo pažeidimo padarymo metu vartojusi Klonazepamą; vyras mirė 2015-03-15. Klausiama teismo aiškino, kad buvo išsiskyrusi su kitu vyru, gyveno civilinėje santuokoje nesusituokusi, vyras buvo jos maitintojas, po jo mirties jos pajamos yra tik 200 eurų, už kuriuos ji išgyventi praktiškai negali; turi suaugusią dukrą (b.l.12-13).

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Administracinio teisės pažeidimo faktas turi būti pagrįstas neabejotinais įrodymais protokolu, vaizdo ir garso įrašais, nuotraukomis, liudytojų parodymais (ATPK 256 str.). Teismui pateiktoje administracinio teisės pažeidimo byloje nėra neginčytinų duomenų, kad N. F. padarė jai inkriminuojamą pažeidimą, t.y., tyčia, turėdama tikslą pasisavinti prekes, užėjo už prekybos centro kasų barjero ir tokiu būdu užvaldė prekes, kurios UAB „Fast Security“ apsaugos darbuotojo A. K. buvo įvertintos 0,54 eurų. Teismas neturi pagrindo netikėti N. F. teismo posėdyje duotais paaiškinimais, kad prekių ji nevogė, o būdama emociškai stipriai paveikta sutuoktinio mirties, tikėtina, pavartojusi psichiką veikiančių vaistų, neadekvačiai vertino situaciją, netyčia nepateikė kasininkei 0,54 eurų vertės dviejų vienetų varškės sūrelių. Teismas atkreipia dėmesį, kad ir teismo posėdyje, duodama paaiškinimus ir atsakinėdama į teisėjos klausimus, N. F. ne visada iš karto atsakydavo, todėl jai formuluojamus klausimus reikėdavo perfrazuoti supaprastinant klausimo turinį, moteris blaškėsi, ne iš karto sureaguodavo į pastabas ir iš esmės nuolat kalbėjo apie savo emocinę būseną, sukeltą vyro netekties.

Teismui byloje nėra pateiktų jokių nuotraukų, vaizdo ar garso įrašų, kuriose būtų neginčijamai užfiksuota, kad 2015-04-25, 10.40 val., N. F. būtų tyčia, adekvačiais veiksmais, suvokdama savo elgesį kaip pažeidimą, vogusi svetimą turtą – du varškės sūrelius. ATPK 50 straipsnis numato atsakomybę už smulkųjį svetimo turto pagrobimą, vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo arba iššvaistymo būdu, kai nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178, 182, 183, 184 straipsniuose numatytų sunkinančių aplinkybių. LR ATPK 9 str. numatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. ATPK 10 str. numato, kad administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. ATPK 50 straipsnyje įtvirtintas smulkusis svetimo turto pagrobimas gali būti padarytas tik tyčia.

Teismas, objektyviai ir visapusiškai įvertinęs jam pateiktą administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, išklausęs administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį N. F., konstatuoja, kad pagal pateiktus bylos duomenis nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad N. F. tyčia buvo nukreipta pagrobti svetimą turtą, todėl administracinio teisės pažeidimo byla jos atžvilgiu nutrauktina nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties: subjektyviosios pusės elemento (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d. 1 p., 256 str., 257 str., 287 str. 1 d. 2 p. teismas

nutarė:

Nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos, iškeltos N. F. pagal ATPK 50 straipsnį, teiseną nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.