Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. M. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo; suinteresuoti asmenys J. K., valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo J. K. atsiliepimo į I. M. pareiškimą nepateikė.

Suinteresuotų asmenų valstybės įmonės Turto banko ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovai į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašė nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta nurodytų suinteresuotų asmenų atstovams nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).

Liudytoja V. G. parodė, kad gyvena tame pačiame kaime kaip ir I. M.. Pažinojo pareiškėjos vyro R. M. tėvus ir jį patį. Po R. M. tėvo S. M. mirties, jo name liko gyventi jo sutuoktinė L. M. ir R. M. su šeima. Po L. M. mirties jos name liko gyventi R. M. ir gyveno ten iki savo mirties. J. K. yra R. M. sesuo. Ji tėvų name negyveno.

Liudytoja J. Ž. parodė, kad I. M. yra jos kaimynė. Pati gyvena kaime nuo 1985 m. I. M. tuo metu jau gyveno kaime. Pažinojo jos vyrą. Su jais kartu gyveno R. M. motina, tėvas jau buvo miręs. R. M. motina mirė (duomenys neskelbtini) po jos mirties name liko gyventi R. M. su savo šeima. Šiame name I. M. gyvena iki šiol.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos vyro R. M. tėvas S. M.. (duomenys neskelbtini) mirė R. M. motina L. M.. Gyventojų registro duomenys patvirtina, kad S. M. ir L. M. turėjo du vaikus: tai J. K. ir R. M.. Pastarasis (duomenys neskelbtini) mirė. R. M. palikimą priėmė jo sutuoktinė I. M.. Šalčininkų rajono 3 notaro biuro notarė Marija Miliūnienė 2024-02-15 liudijimais patvirtino, kad paveldėjimo bylos po S. M. ir L. M. mirčių nebuvo pradėtos. Šalčininkų rajono administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažymoje nurodyta, kad pagal 1986-1990 metų ūkinės knygos asmeninę sąskaitą Nr. 657 L. M. nuosavybės teise priklausė gyvenamasis namas, su ūkiniais pastatais, esantys (duomenys neskelbtini).

Pažymėtina, kad palikimas po S. M. ir L. M. mirties atsirado galiojant 1964 m. civiliniam kodeksui (toliau – 1964 m. CK), todėl sprendžiant dėl palikimo priėmimo taikytinos pastarojo kodekso normos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalimi, laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikoje laikomasi pozicijos, jog asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (2011-11-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011). Tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (2016-03-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016).

Išanalizavus byloje surinktą medžiagą bei proceso dalyvių paaiškinimus, darytina išvada, kad L. M. po sutuoktinio mirties nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą, tačiau liko gyventi jai ir sutuoktiniui S. M. priklausančiame name, mokėjo komunalinius mokesčius už namui tiekiamą elektros energiją, kitas komunalines paslaugas ir tokiu būdu priėmė visą sutuoktinio palikimą, nes faktiškai pradėjo valdyti, rūpintis ir prižiūrėti jo turtą kaip savo. Duomenų, kad kas nors iš kitų asmenų priėmė S. M. palikimą byloje nėra. Mirus L. M. dėl jos palikimo priėmimo į notarą taip pat niekas nesikreipė, tačiau jos sūnus R. M. liko gyventi tėvų name su savo šeima. Šias aplinkybes patvirtino byloje apklastos liudytojos. L. M. dukra J. K. teismo posėdyje nurodė, kad pretenzijų į motinos turtą neturi bei pripažįsta, kad motinos palikimą priėmė jos brolis R. M..

Taigi atsižvelgiant į išdėstyta yra pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad L. M., gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė savo sutuoktinio S. M., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti, o R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), priėmė savo motinos L. M., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis 1964 m. CK 587 str. 2 d., CPK 259 str., 270 str., 444 str. 2 d. 8 p., 448 str.,

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. M., gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė savo sutuoktinio S. M., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), priėmė savo motinos L. M., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Juridinių faktų nustatymas reikalingas paveldėjimo dokumentų įforminimui.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismą.