Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Pranešėja Violeta Miliuvienė Teisėja Adolfina Simaitienė Baudž. byla Nr. 1A–91-174/2009 Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.8.1.; 1.1.8.4.; 1.1.8.5.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.9.1.; 1.1.8.9.2. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

nutartis

2009 m. sausio 22 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Pociaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. K. (A. K.) ir G. Z. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-11-11 nuosprendžio, kuriuo:

A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu (dėl vagystės iš N. D. buto) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 214 straipsnio 1 dalį – dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Dėl vagystės iš R. C. buto A. K. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir nuteistas dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Dėl vagystės iš R. G. buto A. K. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 214 straipsnio 1 dalį – dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Remiantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį (dėl vagystės iš N. D. buto) subendrintos apėmimo būdu ir paskirta dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, taip pat apėmimo būdu subendrintos bausmės, paskirtos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį, ir paskirta dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Remiantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį (dėl vagystės iš R. G. buto) subendrintos apėmimo būdu ir paskirta dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, taip pat apėmimo būdu subendrintos bausmės, paskirtos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį, ir paskirta dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Remiantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, šios subendrintos bausmės ir bausmė, paskirta pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės iš R. C. buto), subendrintos iš dalies jas sudedant, ir paskirta galutinė ketverių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kardomoji priemonė – suėmimas – palikta galioti. Bausmės pradžia nustatyta nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2008-04-24 iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

G. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu (dėl vagystės iš N. D. buto) pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 214 straipsnio 1 dalį – dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį - vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Dėl vagystės iš R. C. buto G. Z. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir nuteistas dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Dėl vagystės iš R. G. buto G. Z. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 214 straipsnio 1 dalį – dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Remiantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį (dėl vagystės iš N. D. buto) subendrintos apėmimo būdu, ir paskirta dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, taip pat apėmimo būdu subendrintos bausmės, paskirtos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį, ir paskirta dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Remiantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį (dėl vagystės iš N. D. buto) subendrintos apėmimo būdu, ir paskirta dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, taip pat apėmimo būdu subendrintos bausmės, paskirtos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį, ir paskirta dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Remiantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį (dėl vagystės iš R. G. buto) subendrintos apėmimo būdu ir paskirta dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, taip pat apėmimo būdu subendrintos bausmės, paskirtos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį, ir paskirta dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Remiantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, šios subendrintos bausmės ir bausmė, paskirta pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės iš R. C. buto), subendrintos iš dalies jas sudedant, ir paskirta galutinė ketverių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kardomoji priemonė – suėmimas – palikta galioti. Bausmės pradžia nustatyta nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2008-04-24 iki 2008-04-25 ir nuo 2008-09-21 iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Priteista solidariai iš A. K. ir G. Z. N. D. naudai 2 737,20 Lt turtinės žalos atlyginimui, R. G. naudai – 7 195 Lt turtinės žalos atlyginimui.

Procesas dėl D. C. civilinio ieškinio dėl 100 Lt turtinės žalos atlyginimo nutrauktas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. ir G. Z. nuteisti už tai, kad pagrobė svetimą turtą, įsibrovę į patalpą, be to, neteisėtai įgijo ir laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, neteisėtai atliko finansines operacijas panaudodami svetimą elektroninę mokėjimo priemonę bei apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, tai yra A. K. ir G. Z., veikdami bendrininkų grupe, 2008 m. sausio 27 d., laikotarpiu nuo 1 val. iki 8 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, pro neužrakintas duris įsibrovė į N. D. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir iš koridoriuje esančios spintos pagrobė N. D. priklausančią 200 Lt vertės rankinę ir joje buvusius daiktus: 700 Lt vertės fotoaparatą ,,Olympus“, 150 Lt vertės piniginę, 50 Lt vertės 3 vienetus raktų, 5 eurus, tai yra 17,20 Lt, vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą N. D. vardu; AB DnB NORD banko mokėjimo kortelę, išduotą N. D. vardu, ir prie kortelės prisegtą lapelį su PIN kodu. Taip pat pagrobė H. Š. priklausančią 800 Lt vertės striukę ir joje buvusius dokumentus: transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir techninės apžiūros taloną Nr. (duomenys neskelbtini), išduotus N. Š. vardu. Iš viso pagrobė turto už 1 917,20 litų. Tokiu būdu neteisėtai įgiję N. D. vardu išduotą AB DnB NORD banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), ją neteisėtai laikė ir neteisėtai panaudojo: 2008-01-27 laikotarpiu nuo 8.13 val. iki 8.23 val. iš bankomato, esančio (duomenys neskelbtini), surinkę PIN kodą, per penkis kartus iš N. D. sąskaitos paėmė 820 litų, šeštą kartą bandė paimti 960 litų, tačiau nepavyko dėl lėšų trūkumo sąskaitoje. Tą pačią dieną 9.29 val. iš bankomato, esančio (duomenys neskelbtini), iš tos pačios sąskaitos bandė paimti 20 litų, tačiau nepavyko dėl lėšų trūkumo sąskaitoje, tą pačią dieną 9.31 val. iš bankomato, esančio (duomenys neskelbtini), kėsindamiesi iš tos pačios sąskaitos paimti pinigus, neteisingai surinko PIN kodą bei dar kartą patikrino sąskaitos likutį. Tokiu būdu jie apgaule savo naudai įgijo N. D. priklausančius 820 litų bei pasikėsino įgyti 980 litų.

Be to, jie, veikdami bendrininkų grupe, 2008 m vasario 15 d., laikotarpiu nuo 18 val. iki 19.25 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, pro neužrakintas duris įsibrovė į R. C. priklausantį butą, esantį Smiltelės g. 49–25, Klaipėdoje, ir iš koridoriuje esančios rūbų kabyklos pagrobė R. C. priklausantį 1 500 Lt vertės paltą ir jo kišenėje buvusius 2 500 Lt vertės automobilio raktą ir du bendros 250 Lt vertės raktus – buto bei vieną pašto dėžutės. Taip pat pagrobė D. C. priklausantį 500 Lt vertės paltą ir jo kišenėje buvusius du neturinčius materialinės vertės durų raktus bei 100 Lt vertės garažo vartų pultelį. Iš viso pagrobė turto už 4 850 litų.

Be to, jie, veikdami bendrininkų grupe, 2008 m kovo 30 d., laikotarpiu nuo 19 val. iki 20 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, pro neužrakintas duris įsibrovė į R. G. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), iš koridoriuje esančios spintelės pagrobė R. G. priklausančius daiktus: 100 Lt vertės striukę, 50 Lt vertės striukę, 40 Lt vertės liemenę, 100 Lt vertės rankinę ir joje buvusią 10 Lt vertės užrašų knygutę, 100 Lt vertės rankinę ir joje buvusią 50 Lt vertės piniginę, kurioje buvo 40 litų, 10 Lt vertės kosmetinė, kurioje buvo: 60 Lt vertės pudra, dveji bendros 60 Lt vertės lūpų dažai, penki bendros 100 Lt vertės kosmetiniai pieštukai, 10 Lt vertės raktinė su bendros 375 Lt vertės penkiais raktais, R. G. asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) bei jos vardu išduota AB banko ,,Snoras“ mokėjimo kortelė „Maestro“, AB banko ,,Hansabankas“ mokėjimo kortelė „Maestro“, AB DnB NORD banko mokėjimo kortelė „Visa Elektron“. Iš viso pagrobė turto už 1 105 litų. Tokiu būdu neteisėtai įgiję R. G. vardu išduotas AB bankas ,,Snoras“ mokėjimo kortelę „Maestro“ Nr. (duomenys neskelbtini), AB banko ,,Hansabankas“ mokėjimo kortelę „Maestro“ Nr. (duomenys neskelbtini), AB DnB NORD banko mokėjimo kortelę „Visa Elektron“ Nr. (duomenys neskelbtini), jas neteisėtai laikė ir neteisėtai panaudojo: pasinaudodami AB banko ,,Snoras“ mokėjimo kortele „Maestro“ Nr. (duomenys neskelbtini), 2008-03-30, laikotarpiu nuo 20.00 val. iki 20.01 val., iš AB banko ,,Snoras“ bankomato, esančio Taikos pr. 139, Klaipėdoje, surinkę PIN kodą, per 4 kartus iš R. G. sąskaitos paėmė 1 900 litų; tą pačią dieną 20.03 val. iš NORDEA BANK bankomato, esančio Taikos pr. 139, Klaipėdoje, paėmė 2 000 litų; tą pačią dieną 20.04 val., iš AB „Parex bankas“ bankomato, esančio Taikos pr. 139, Klaipėdoje, paėmė 900 litų ir per tris kartus bandė paimti 3 800 litų, tačiau nesėkmingai; tą pačią dieną 20.12 val. iš AB banko „Hansabankas“ bankomato, esančio Taikos pr. 115, Klaipėdoje, per du kartus bandė paimti 2 000 litų, tačiau nesėkmingai; tą pačią dieną 20.13 val., iš AB NORDEA BANK bankomato, esančio Taikos pr. 115, Klaipėdoje, bandė paimti 1 000 litų, tačiau nesėkmingai; tą pačią dieną 20.13 val. iš AB DnB NORD banko bankomato, esančio Taikos pr. 115, Klaipėdoje, bandė paimti 200 litų, tačiau nesėkmingai; tą pačią dieną 20.28 val. iš AB banko „Hansabankas“ bankomato, esančio Taikos pr. 109, Klaipėdoje, bandė paimti 200 litų, tačiau nesėkmingai. Iš viso iš minėtos R. G. sąskaitos paėmė 4 800 litų ir pasikėsino paimti 7 400 litų. Pasinaudodami AB DnB NORD banko mokėjimo kortele „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 20.25 val. iki 20.28 val., iš AB banko „Hansabankas“ bankomato, esančio Taikos pr. 109, Klaipėdoje, surinkę PIN kodą, per 2 kartus iš R. G. sąskaitos paėmė 1 200 litų; per 5 kartus bandė paimti 2 840 litų, tačiau nepavyko dėl lėšų trūkumo sąskaitoje. Pasinaudodami AB banko ,,Hansabankas“ mokėjimo kortele „Maestro“ Nr. (duomenys neskelbtini), 2008-03-30, laikotarpiu nuo 20.24 val. iki 20.29 val., iš AB banko ,,Hansabankas“ bankomato, esančio Taikos pr. 109, Klaipėdoje, per 3 kartus iš R. G. sąskaitos kėsinosi paimti pinigus, tačiau nepavyko dėl įvesto neteisingo PIN kodo. Tokiu būdu jie apgaule savo naudai įgijo R. G. priklausančius 6 000 litų ir pasikėsino įgyti 10 240 litų.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų apeliaciniai skundai atmestini.

Apeliantai neginčija savo kaltės, padarius jiems inkriminuotas nusikaltimais veikas, tačiau A. K. mano, kad, pažeidžiant BK 62 straipsnio 3 dalies ir 57 straipsnio 2 dalies reikalavimus, o G. Z. teigia, kad, nepritaikius BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei pažeidžiant BK 58 straipsnio 1 dalies ir 62 straipsnio 3 punkto reikalavimus, pirmosios instancijos teismas paskyrė jiems pernelyg griežtas laisvės atėmimo bausmes. Nors apeliantas G. Z. nenurodo, kokios BK 62 straipsnio dalies 3 punktu prašo vadovautis, tačiau sprendžiant iš jo apeliacinio skundo turinio darytina išvada, kad jis prašo remtis BK 62 straipsnio 2 dalies 3 punktu.

Pažymėtina, kad remiantis BK 54 straipsnio, reglamentuojančio bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, 1 dalimi, teismas skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Už nusikalstamą veiką skiriama bausmė turi atitikti padaryto Baudžiamojo įstatymo pažeidimo pavojingumą, kaltininko asmenybę, taip pat ja turi būti užtikrinama teisinga pusiausvyra tarp kaltininko ir nukentėjusiojo asmens teisėtų interesų, nė vienam iš jų nesuteikiant prioritetinės reikšmės. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas nustato taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Tik išimtiniais atvejais skirdamas bausmę teismas gali išeiti už sankcijos ribų. Šie atvejai įtvirtinti BK 54 straipsnio 3 dalies ir 62 straipsnio nuostatose.

Pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės nuteistiesiems A. K. ir G. Z. atitinka BK 54 str. reikalavimus. Nuteistųjų apeliaciniuose skunduose nurodyti teiginiai dėl aiškiai per griežtų bausmių paskyrimo nepagrįsti. Skirdamas bausmes nuteistiesiems, apylinkės teismas tinkamai atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, į nusikalstamų veikų stadiją, nuteistųjų asmenybes, teismo nustatytą jų atsakomybę sunkinančią aplinkybę.

Apeliantai A. K. ir G. Z. padarė tyčinius nusikaltimus nuosavybei, iš kurių du priskiriami nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis) ir septyni – apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 4 d.). Nuteistieji A. K. ir G. Z. ne kartą teisti už nusikaltimus nuosavybei, teistumai jiems nėra išnykę. Tai rodo jų negatyvų požiūrį į visuomenę, nenorą laikytis įstatymų ir polinkį į nusikalstamų veikų darymą. Nustatyta apeliantų atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad jie nusikaltimus padarė veikdami bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Padaryta materialinė žala nukentėjusiesiems nėra atlyginta, nukentėjusysis D. C. pareikšto 100 Lt civilinio ieškinio atsisakė.

Skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Apylinkės teismas teisingai parinko apeliantams laisvės atėmimo bausmės rūšį. Kadangi nuteistųjų A. K. ir G. Z. nusikalstama veika padaryta neišnykus teistumui, todėl jie laikytini recidyvistais (BK 27 straipsnio 1 dalis). Recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę (BK 56 straipsnio 1 dalis), todėl apeliantams tinkamai parinkta laisvės atėmimo bausmės rūšis, nes kitų bausmių nepakanka jų nusikalstamiems polinkiams pakeisti. Paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis neperžengia BK 61 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų nuostatų, bausmės yra mažesnės už baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį, todėl nelaikytinos aiškiai per griežtos.

BK 62 straipsnyje nustatytos išimtys, įtvirtinančios švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo atvejus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad BK 62 straipsnyje numatyta tik bausmės švelninimo galimybė, kuria bylą nagrinėjantis teismas gali naudotis išskirtiniais atvejais. Net ir esant BK 62 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, bylą nagrinėjantis teismas gali bausmės nešvelninti, jei konstatuoja, kad, paskyrus švelnesnę bausmę, jos paskirtis nebūtų pasiekta.

Pagal BK 62 straipsnio 1 dalį teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Pagal BK 62 straipsnio 2 dalį švelnesnę, nei įstatymo numatyta, bausmę už kiekvienos nusikalstamos veikos padarymą teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali paskirti ir tada, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir nustatyta bent viena iš BK 62 straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose numatyta aplinkybė, tai yra: 1) kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti, arba 2) kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba 3) kaltininko, kaip bendrininko, vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba 4) veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba 5) veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba 6) veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas.

Nagrinėjamoje byloje klausimas dėl išimtinio bausmės švelninimo tiek apeliantui A. K., tiek apeliantui G. Z. negali kilti, nes neegzistuoja bausmės švelninimui būtinos sąlygos. Apeliantai patys savo noru neatvyko ir nepranešė apie padarytą nusikalstamą veiką (ikiteisminis tyrimas byloje pradėtas pagal nukentėjusiųjų pareiškimus ( t. 1, b. l. 1, 110, t. 2, b. l. 17), padaryta žala nukentėjusiesiems nėra atlyginta. Tai reiškia, kad BK 62 straipsnio 1 dalyje numatytos būtinosios sąlygos, kurioms esant teismas būtų turėjęs teisinę galimybę spręsti klausimą dėl švelnesnės, nei įstatymo numatyta, bausmės skyrimo apeliantams A. K. ir G. Z. už nusikalstamų veikų padarymą, nebuvo ir negalėjo būti nustatytos. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas teisėtai netaikė BK 62 straipsnio 1 dalies.

Sprendžiant klausimą dėl BK 62 straipsnio 2 dalies taikymo turi būti nustatytos bent dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir nustatyta bent viena iš BK 62 straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose numatyta aplinkybė. Apylinkės teismas A. K. ir G. Z. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė, padaryta turtinė žala nukentėjusiesiems asmenims nėra atlyginta, nenustatyta nė viena BK 62 straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose numatyta aplinkybė, todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai netaikė ir BK 62 straipsnio 2 dalies.

Nuteistasis A. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę, galėjo vadovautis BK 57 straipsnio 2 dalimi. Tačiau BK 57 straipsnyje yra reglamentuojamas bausmės skyrimas už rengimąsi ar pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką, tuo tarpu A. K. nuteistas už baigtas nusikalstamas veikas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, dėl to minėta Baudžiamojo įstatymo norma ir negalėjo būti pritaikyta.

Nuteistasis G. Z. apeliaciniame skunde nurodo, kad jis iš dalies prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, todėl šią aplinkybę apylinkės teismas galėjo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma tik tada, kai kaltininkas prisipažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nustatoma bent viena iš šių aplinkybių: 1) kaltininkas nuoširdžiai gailisi; 2) padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) padėjo išaiškinti joje dalyvavusius asmenis. Prisipažinimas yra situacija, kai kaltininkas savo noru, o ne verčiamas byloje surinktų įrodymų pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Byloje yra duomenų, kad G. Z. dėl jam inkriminuotų nusikaltimų davė nevisiškai nuoseklius parodymus, tai yra dėl vagystės iš N. D. buto melagingai nurodė, kad į nukentėjusiosios butą nebuvo užėjęs, tai paneigia atlikto daktiloskopinio tyrimo išvada (t. 1, b. l. 50). Dėl vagystės iš R. C. buto G. Z. teisminio bylos nagrinėjimo metu pakeitė savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, tačiau dėl to argumentuotų ir įtikinamų motyvų nenurodė, ir teismas padarė išvadą dėl jo kaltės padarius R. C. turto grobimą bendrais veiksmais kartu su A. K., tai G. Z. neigė. Dėl vagystės iš R. G. buto G. Z. prisipažino iš dalies, tačiau teismas nustatė visišką jo kaltę. Šie duomenys rodo, kad G. Z. dalinį prisipažinimą padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas iš dalies lėmė objektyvios aplinkybės, o aplinkybė, kad G. Z. pripažintas kaltu dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, nors jis tik iš dalies pripažino savo kaltę, rodo, kad jo gailestis nebuvo nuoširdus, todėl apylinkės teismas pagrįstai nepripažino BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos aplinkybės G. Z. atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Apelianto G. Z. nuomone, skiriant bausmę pažeisti BK 58 straipsnio reikalavimai, jog bausmė nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo bendrininkams skiriama bendra tvarka, atsižvelgiant į asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką rūšį, formą, vaidmenį ir pobūdį (BK 58 straipsnio 1 dalis).

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę apeliantui G. Z., tinkamai įvertino jo vaidmenį pagrobiant svetimą turtą kartu su kitu nuteistuoju. Nors nukentėjusiųjų turto grobimo veiksmus tiesiogiai atliko kitas nusikaltimo bendrininkas A. K., tačiau G. Z. taip pat laikomas svetimo turto grobimo vykdytoju. Vykdytoju laikomas asmuo, padaręs veiką, nurodytą BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje. Nusikalstamos veikos kvalifikacijai neturi reikšmės, ar kaltininkas padarė visus veiksmus, ar tik dalį veiksmų, numatytų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje. Apylinkės teismas bylos aplinkybes ištyrė išsamiai ir nešališkai, o nuosprendyje išdėstytos teismo išvados, kad nusikaltimai padaryti bendrininkų grupe ir kad tai yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad abu nusikaltimo bendrininkai buvo aktyvūs nusikalstamų veikų dalyviai, atitinka bylos aplinkybes. Vadinasi, nepagrįstas apelianto G. Z. skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BK 58 straipsnio reikalavimus ir neatsižvelgė į jo, kaip bendrininko, dalyvavimo nusikaltimų padaryme rūšį, formą ir vaidmenį.

Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo teigti, kad paskirtos bausmės apeliantams A. K. ir G. Z. yra aiškiai per griežtos. Paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis neperžengia BK 61 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų nuostatų, bausmės yra mažesnės už baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį, todėl nelaikytinos aiškiai per griežtos, atitinka bausmės paskirtį, todėl nešvelnintinos. Bausmės subendrintos nepažeidžiant bausmių bendrinimo taisyklių. Keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nuteistųjų A. K. ir G. Z. apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Bylą nagrinėdamas apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliantų apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistųjų A. K. ir G. Z. apeliacinius skundus atmesti.