- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2012-09-06
- Bylos Nr.
- 1-207-816/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-13-1-00649-2012-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jovita Einikienė
- Kaltinamasis
- Lietuvos Respublikos
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Viešieji darbai (BK 46 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.2.9.9Vengimas išlaikyti vaiką (BK 164 str.)
- 2.1.16.1.10Kardomosios priemonės panaikinimas ar pakeitimas (BPK 139 str.)
- 2.10.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (421 str.)
išnagrinėjusi Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokuroro M. J. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 13-1-0649-12 ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje
V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi 1978-10-12 Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietė, devynių klasių išsimokslinimo, išsiskyrusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), nedirbanti, darbo biržoje neregistruota, administracine tvarka bausta, neteista,
kaltinama Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. R. vengė pareigos pagal teismo sprendimą mokėti lėšas vaikui išlaikyti, o būtent:
ji, būdama darbinga ir sveika, vengė pareigos pagal 2006-12-13 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartį išlaikyti sūnų V. R., gimusį 1997-08-08, tai yra vengė mokėti minėtu teismo sprendimu priteistą išlaikymą sūnui V. R., mokant kas mėnesį po 300 Lt periodinėmis išmokomis nuo 2006-10-11 iki sūnaus pilnametystės, išskyrus laikotarpius nuo 2006-12-06 iki 2007-01-07 ir nuo 2010-01-12 iki 2011-12-20, kai ji buvo registruota Lietuvos darbo biržoje, dėl ko nuo 2006-10-11 iki 2012-04-01 susidarė 21 797 Lt bendras įsiskolinimas. Šiais veiksmais V. R. padarė nusikaltimą, numatytą BK 164 straipsnyje.
Ikiteisminio tyrimo metu V. R. kalta padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką prisipažino ir parodė, kad ji buvo ištekėjusi už Ž. R.. Jiems gyvenant santuokoje gimė sūnus V. R.. Tačiau jų šeimyniniai santykiai pašlijo ir 2006-12-13 ji su Žygimantu išsiskyrė. 2006-12-13 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimu jos sūnus liko gyventi su tėvu ir jai buvo priteista mokėti vaiko išlaikymui po 300 Lt kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės. Ji teismo posėdyje dalyvavo ir sutiko mokėti tokią sumą sūnaus išlaikymui. Po teismo sprendimo, kol ji dirbo, buvo išskaičiuojami alimentai iš darbovietės. Ji dirbo J. G. individualioje įmonėje „Gerveta“, ten ji dirbo nuo 2007 metų; dirbo apie pusę metų. Kai ji niekur nedirbo, tai ir nemokėjo savo sūnui priteisto išlaikymo. Ilgą laiką buvo registruota darbo biržoje, tačiau iš ten jokių išmokų negaudavo. 2011 metais lankė kursus VšĮ „Palaimintojo J. M. socialiniame centre“. Šiuo metu niekur nedirba ir darbo biržoje nėra registruota, tačiau planuoja nuvažiuoti ir užsiregistruoti. Gyvena pas savo motiną. Šiuo metu ieško darbo (b. l. 64 – 65, 70 – 71).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamosios kaltės pripažinimo, kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes patvirtina kiti byloje esantys įrodymai:
- kaltinamosios V. R. ir nukentėjusiojo Ž. R. ištuokos liudijimas, patvirtinantis, kad santuoka buvo nutraukta 2006-06-18 (b. l. 16);
- nepilnamečio V. R. gimimo liudijimas, patvirtinantis, kad jo tėvai yra kaltinamoji V. R. ir nukentėjusysis Ž. R. (b. l. 17);
- Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006-12-13 nutartis, kuria patvirtinta ieškovo Ž. R. ir atsakovės V. R. taikos sutartis, pagal kurią atsakovė V. R. įsipareigojo mokėti sūnaus V. R. išlaikymui po 300 Lt nuo 2006-10-11 iki sūnaus pilnametystės (b. l. 18 – 19);
- Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007-01-18 vykdomasis raštas dėl išlaikymo nepilnamečiui V. R. išieškojimo iš kaltinamosios V. R. (b. l. 20);
- nukentėjusiojo Ž. R. prašymas antstolių kontorai priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti (b. l. 52);
- 2008-01-21 nukentėjusiojo Ž. R. prašymas Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracijos direktoriui išmokai iš vaikų išlaikymo fondo gauti (b. l. 5);
- Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl skolininkės (kaltinamosios) baudžiamosios atsakomybės už vengimą mokėti vaiko išlaikymo lėšas bei duomenys apie nepilnamečiui V. R. išmokėtas išmokas laikotarpiu nuo 2008-02-20 iki 2012-01-24, kurios sudaro V. R. įsiskolinimą Vaikų išlaikymo fondui (b. l. 2 - 4);
- 2008-01-21 antstolio Dainiaus Šidlausko pažyma apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti išmokėjimą, iš kurios matyti, jog laikotarpiu nuo 2007 metų spalio iki gruodžio mėnesio įmokų pagal vykdomąjį dokumentą dėl išlaikymo nepilnamečiui V. R. mokėjimo kaltinamoji nebuvo atlikusi (b. l. 6);
- 2012-04-12 antstolio Dainiaus Šidlausko pažyma dėl informacijos pateikimo, iš kurios matyti, kad vykdant Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo vykdomąjį raštą dėl išlaikymo nepilnamečiui V. R. išieškojimo iš kaltinamosios V. R., 2012-04-01 dienai išlaikymo įsiskolinimas sudaro 21 797 Lt (b. l. 22);
- 2008-01-31 Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus sprendimas dėl 195 Lt dydžio išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo nepilnamečiam V. R. mokėjimo nuo 2008-01-21 iki kol atsiras Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatyme nustatyti pagrindai sustabdyti arba nutraukti išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimą (b. l. 7);
- nukentėjusiojo Ž. R. parodymai, kad V. R. yra jo buvusi žmona ir yra jo vaiko motina. Jis su Violeta susituokė 1997-04-05. Jiems gyvenant santuokoje gimė sūnus V. R.. Po sūnaus gimimo jo su žmona Violeta šeimyniniai santykiai pašlijo ir jie nuo 2003 m. jau kartu nebegyveno. Jo žmona jį su vaiku paliko. 2006-12-13 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas juos išskyrė. Jo žmona Violeta teismo posėdyje dalyvavo, sutiko, kad vaikas gyventų su juo. Teismo sprendimu iš V. R. buvo priteistas sūnaus V. R. išlaikymas mokant po 300 Lt kas mėnesį iki vaiko pilnametystės. Po teismo sprendimo Violeta nemokėjo vaikui priteisto išlaikymo. Jis gavo pinigines perlaidas 2007 m. apie gegužės - birželio mėn. iš Violetos darbovietės, kadangi, kaip suprato, Violeta tuo metu dirbo. Gaudavo po 145 litus. Po to iš Violetos jokių išmokų nebuvo gavęs. 2007-02-22 jis kreipėsi į antstolės Aušros Lepeškaitės kontorą, kur buvo pradėta vykdomoji byla. Po to, 2008-01-21 kreipėsi į Garantinio ir vaikų išlaikymo fondo administraciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl išmokų vaikui mokėjimo. Nuo 2008 metų sausio mėnesio fondas moka išmokas po 195 litus kas mėnesį. V. R. po skyrybų kelis kartus domėjosi vaiku. Atsimena tik tiek, kad ji porą kartų buvo paskambinusi ir žadėjo, kad vaikui atveš dovanų, tačiau nieko neatvežė. Ji niekada nebuvo atvažiavusi pas savo sūnų, sūnumi nesidomėjo. Violeta vaikui nieko nebuvo nupirkusi, jokių dovanų. Sūnus su motina irgi nenori bendrauti (b. l. 13 - 14);
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pranešimas, kad Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis apie V. R. nuo 2006-10-11 išduotus nedarbingumo pažymėjimus duomenų nėra (b. l. 55);
- Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenys, iš kurių matyti, jog V. R. Lietuvos darbo biržoje buvo registruota laikotarpiais nuo 2006-12-06 iki 2007-01-07 ir nuo 2010-01-12 iki 2011-12-12. Laikotarpiu nuo 2006-12-06 iki 2007-01-07 V. R. rekomendacijų įsidarbinti išduota nebuvo, o laikotarpiu nuo 2006-12-13 iki 2007-01-07 buvo mokama nedarbo socialinio draudimo išmoka. Darbo paieška buvo nutraukta 2007-01-07 V. R. įsidarbinus savarankiškai. Laikotarpiu nuo 2010-01-12 iki 2011-12-12 V. R. nedarbo socialinio draudimo išmoka mokama nebuvo; darbo paieška buvo nutraukta asmens pageidavimu (b. l. 57);
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pranešimu apie V. R. gautas pinigines lėšas laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2012-06-15 (b. l. 59 – 60).
BK 164 straipsnyje numatyta nusikalstama veika – vengimas išlaikyti vaiką, nebūtinai reiškia tiesioginį atsisakymą mokėti priteistas lėšas (ar teikti kitą būtiną materialią paramą), nors ir turint tam galimybių. Vengimas konstatuojamas nustačius, kad pareiga išlaikyti vaiką nevykdoma ne dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių, o sąmoningai sukuriant situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialios paramos išieškojimas. Vengimas gali pasireikšti įvairiais būdais – kaltininkui neįsidarbinant ar dirbant nelegaliai, slepiant pajamas ar kitokias turtines lėšas, panaudojant jas kitiems tikslams ir pan. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, teismas pripažįsta, kad kaltinamoji V. R., būdama sveika ir darbinga, laikotarpiu nuo 2006-10-11 iki 2012-04-01 pakankamai ilgą laiką atskirais periodais nuo 2006-10-11 iki 2006-12-06 ir nuo 2007-01-07 iki 2010-01-12 oficialiai niekur nedirbo, nebuvo registruota darbo biržoje bei žinodama apie pareigą išlaikyti sūnų, nedarė pastangų įsidarbinti ir turėti pajamų bei prisidėti prie vaiko išlaikymo, t. y. sąmoningai vengė mokėti lėšas savo sūnaus išlaikymui, dėl ko vaiko tėvas V. R. buvo priverstas kreiptis į antstolius, kad išlaikymas jų vaikui būtų išieškomas priverstinai; o antstoliui negalint iš kaltinamosios išieškoti lėšų vaikui išlaikyti, jis buvo priverstas kreiptis į Garantinio ir vaikų išlaikymo fondo administraciją, šią pareigą perkeliant valstybei.
Kaltinamosios įvykdyta veika kvalifikuota teisingai kaip nusikaltimas pagal BK 164 straipsnį, kadangi kaltinamoji tyčia vengė pareigos išlaikyti vaiką.
Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad ji prisipažino padariusi nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta.
Skiriant bausmę kaltinamajai atsižvelgta į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, motyvus, pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kuri priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, į kaltės formą – tiesioginę tyčią, į tai, kad kaltinamoji prisipažino, padariusi šią nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, į kaltinamosios asmenybę, kuri neteista (b. l. 75), bausta administracine tvarka (b. l. 76), nedirbanti (b. l. 77), darbo biržoje neregistruota (b. l. 78), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydyta (b. l. 80), į Vilniaus priklausomybės ligų centro priežiūros grupę neįrašyta (b. l. 81), todėl, esant jos atsakomybę lengvinančiai ir nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bei atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji sutinka, jog procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, duomenų, jog nukenėjusysis prieštarautų nėra, - todėl kaltinamajai skirtina prokuroro pareiškime teismui siūlomos rūšies ir dydžio bausmė.
Įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui, panaikintina kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 72 - 73; BPK 307 str. 1 d. 6 p.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 - 421 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pripažinti V. R. kalta, padarius nusikaltimą, numatytą BK 164 straipsnyje, ir skirti jai 3 (trijų) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai išdirbti po 16 (šešiolika) valandų viešųjų darbų visuomenės labui.
Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti V. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
1. nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jai dienos turi teisę Vilniaus miesto 4 apylinkės teismui paduoti prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;
2. padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
3. nagrinėdamas bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios pateiktą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ar jos dydžiu;
4. kaltinamajai nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jai dienos ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;
5. įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas;
6. asmeniui dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbus paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas;
7. asmeniui vengiant atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba areštu. Viešieji darbai keičiami bauda arba areštu pagal BK 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles;
8. asmeniui po nuosprendžio įsiteisėjimo nesutinkant atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pakeičia viešuosius darbus bauda arba areštu pagal BK 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.