- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-05-17
- Bylos Nr.
- e2YT-4183-837/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-01468-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Jasonas
- Pareiškėjas
- V. V.
- Suinteresuotas asmuo
- R. M., L. V., Valstybės įmonei Turto bankas
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotiems asmenims R. M., L. V., Valstybės įmonei Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja V. V. (toliau ir pareiškėja) prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po vyro A. V. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti. Suinteresuoti asmenys yra jų vaikai. Po A. V. mirties liko dviejų kambarių 49,48 kv.m. butas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir mėgėjų sodo žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodytas nekilnojamas turtas buvo registruotas vienos pareiškėjos vardu, nors jis buvo įgytas santuokos metu. Vadinasi, prieš tai minėtas nekilnojamas turtas buvo ir jos, ir sutuoktinio A. V. bendroji nuosavybė. Mirus sutuoktiniui, pareiškėja toliau gyveno bendrosios nuosavybės teise priklausančiame bute, (duomenys neskelbtini), bei prižiūrėjo sodą (duomenys neskelbtini). Dėl teisinio neišprusimo manė, kad neprivalo atlikti jokių veiksmų, kad paveldėtų sutuoktiniui priklausiusią bendro turto dalį, todėl į notarą ir nesikreipė. Esant šioms aplinkybėms, tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą, ir prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji faktiniu valdymu priėmė palikimą po sutuoktinio mirties. Kadangi jos sutuoktinio palikimo niekas kitas daugiau nepriėmė, tai prašomo juridinio fakto nustatymas niekieno interesams įtakos neturės, civilinių santykių stabilumo nepažeis.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, nedalyvaujant suinteresuoto asmens atstovui. Nurodė, kad ji nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo A. V. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį V. V. paliktojo turto priėmimą valdyti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
Palikėjo A. V. mirties momentu galiojo 1964 m. Civilinis kodeksas (toliau CK). Civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straispnio 1 dalis). Taigi, A. V. turto paveldėjimą reglamentuoja 1964 m. CK. Paveldint pagal įstatymą, pirmosios eilės įpėdiniai lygiomis dalimis yra: mirusiojo vaikai (tarp jų ir įvaikiai), sutuoktinis ir tėvai (įtėviai) (1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalis 1 punktas). 1964 m. CK 587 straipsnyje išaiškinta, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Minėtame straipsnyje palikimo priėmimo veiksmai turėjo būti atlikti per šešis mėnesius nuo palikime atsiradimo dienos. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog asmuo, savo reikalavimus grindžiantis palikimo priėmimo faktu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad įpėdinis pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą.
Iš (duomenys neskelbtini) mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad A. V. mirė (duomenys neskelbtini) Iš Gyventojų registro išrašo matyti, jog A. V. mirė santuokoje su V. V., gim. (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) santuokos sudarymo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog V. V., gim. (duomenys neskelbtini)., ir A. V., gim. (duomenys neskelbtini), susituokė (duomenys neskelbtini) Iš Gyventojų registro išrašo taip pat matyti, kad A. V. turėjo du vaikus: R. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. V., gim. (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančio Testamentų registro išrašo nustatyta, kad registre nėra įregistruotų palikėjų palikimo priėmimo faktų.
Iš 2023 m. balandžio 20 d. Panevėžio miesto 7-ojo notaro biuro liudijimo bei 2023 m. balandžio 27 d. Lietuvos notarų rūmų archyvo pranešimo nustatyta, kad po A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, paveldėjimo byla neužvesta, įpėdiniai iki dabar nesikreipė su pareiškimu užvesti paveldėjimo bylą, paveldėjimo teisės liudijimas įpėdiniams nėra išduotas.
VĮ „Registrų centro“ duomenimis V. V. vardu yra registruotas butas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris įgytas 1992 m. vasario 20 d. pirkimo-pardavimo sutartimi pagal LR 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. I-1374 ir Nr. VI-2228 (butų privatizavimo įstatymas), ir mėgėjų sodo žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris įgytas 1995 m. balandžio 3 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. P66/95-0613.
Tiek Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekse (toliau SŠK), tiek 2000 m. civiliniame kodekse įtvirtintas tas pats principas, pagal kurį nustatomas asmenų santuokoje įgyto turto teisinis režimas – turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK 21 straipsnio 1 dalis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Be to, esant susituokus įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu, t. y. po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, kurio iš sutuoktinių vardu tas turtas įgytas (SŠK 21 straipsnio 3 dalis, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Iki CK įsigaliojimo (t. y. iki 2001 m. liepos 1 d.) įregistruoto turto teisinis statusas nustatomas, vadovaujantis SŠK 21 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią turtas, įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, jeigu tas turtas įgytas susituokus (žr., pvz., LAT 2002 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2002).
Taigi nesant sudarytos vedybų sutarties preziumuojama, jog santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.87 straipsnis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Vieno iš sutuoktinių mirtis yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigos pagrindas (CK 3.100 straipsnio 1 punktas). Paprastai preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis), todėl mirus vienam iš sutuoktinių, pergyvenusysis sutuoktinis įgyja nuosavybės teisę į pusę bendro sutuoktinių turto, o kita pusė, mirusiojo sutuoktinio dalis, yra padalijama vadovaujantis paveldėjimo teisės normomis (CK 3.117 straipsnio 4 dalis).
Tiek butas, esantis (duomenys neskelbtini), tiek sodas (duomenys neskelbtini) yra įgyti santuokoje, sudarytos vedybų sutarties nėra, tai konstatuotina, kad A. V. priklauso 50 proc. prieš tai minėto nekilnojamo turto.
Antstolių informacinės sistemos bei Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis V. V. skolinių įsipareigojimų neturi. Į bylą yra pateikti 2013 m. spalio mėn. - 2014 m. sausio mėn. kvitai, iš kurių matyti, kad pareiškėjo mokėjo mokesčius už suvartotą vandenį.
V. V. nėra vienintelė įstatyminė įpėdinė, pagal įstatymą turi teisę paveldėti ir vaikai (CK 5.11 str., 5.13 str.). A. V. dukros: R. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. V., gim. (duomenys neskelbtini). Dukros į notarą nesikreipė dėl A. V. nustatytos turto dalies palikimo priėmimo, neprieštarauja, kad pareiškimas būtų patenkintas. Pareiškėjai nuosavybės teise priklauso ½ prieš tai minėto turto. Po vyro mirties pareiškėja perėmė jo likusį turtą, įskaitant asmeninius, namų apyvokos daiktus, baldus, dokumentus, naudojosi, valdė juos savo nuožiūra ir jais disponavo. V. V. po vyro mirties pilnai mokėjo visus buto komunalinius mokesčius ir rinkliavas. Vandens deklaruojamas suvartojimas 2013 m. spalio mėn. - 2014 m. sausio mėn., patvirtina faktą, kad pareiškėja butu naudojosi ir jį valdė. Pareiškėja atliko aktyvius palikimo priėmimo valdymu būdu veiksmus, išreiškiančius jos valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Pareiškėja faktiškai turtą pradėjo valdyti nepraėjus įstatymo nustatytam 3 mėnesių terminui laikytina, kad ji priėmė palikimą po jos vyro mirties (CK 5.51 str.).
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nepriteisiamos (Lietuvos Respublikos CPK 96 str. 4 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinį faktą, kad V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), nepraleidusi palikimo priėmimui įstatymu nustatyto termino, faktiškai pradėdama valdyti turtą, priėmė A. V. palikimą.
Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui paduodant skundą per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.