- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-06
- Bylos Nr.
- AN2-47-174/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00839-2017-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Violeta Miliuvienė
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus Administracinės veikos poskyrio apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutarimo, kuriuo administracinio nusižengimo bylos teisena S. P. nutraukta, nesant jo veikoje administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 505 straipsnio 1 dalyje, požymių.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2017-07-13 S. P., kaip BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorės UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotam asmeniui, surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis, būdamas atsakingu asmeniu už BUAB „(duomenys neskelbtini)“ turto valdymą, disponavimą bei šio turto apsaugą, laiku, t. y. iki 2017-01-27, neįvykdė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 2017-01-12 nurodyme Nr. (32.1.)-VTS2-60 nustatytų reikalavimų nedelsiant, bet ne vėliau kaip iki 2017-01-27, užsandarinti statinių – garažų, sandėlių, dirbtuvės, esančių adresu (duomenys neskelbtini), angas, užtverti tvoroje atsiradusius tarpus, iškirsti krūmokšnius, pašalinti susikaupusias atliekas, t. y. sutvarkyti šių žemės sklypų teritorijas. Nurodyta, kad tokiais savo veiksmais (neveikimu) S. P. pažeidė Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. T2-16 patvirtintų Statinių tinkamos priežiūros taisyklių 6.6 papunkčio ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 30 d. sprendimu Nr. T2-180 patvirtintų Klaipėdos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių 5 punkto, 8.1 ir 34.1 papunkčių reikalavimus. Tokie S. P. veiksmai (neveikimas) administracinio nusižengimo protokole buvo kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 505 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis ANK 610 straipsniu, S. P., kaip BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriui, buvo surašytas administracinis nurodymas, kuriuo buvo pasiūlyta S. P. iki 2017-08-18 savo noru sumokėti 150 Eur baudą bei nurodyta, kad iki nurodytos datos nesumokėjus administraciniu nurodymu paskirtos baudos, vadovaujantis ANK 613 straipsnio 1 dalimi ir 614 straipsnio 1 dalies 2 punktu, byla bus perduota nagrinėti teismui.
Skundžiamu 2017 m. gruodžio 8 d. nutarimu Klaipėdos miesto apylinkės teismas administracinio nusižengimo bylos teiseną S. P. nutraukė, nesant jo veikoje nusižengimo, numatyto ANK 505 straipsnio 1 dalyje, požymių.
Apeliaciniu skundu Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus Administracinės veikos poskyris (toliau – Institucija) prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. Al8.-1417-659/2017 ir priimti naują nutarimą – skirti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. P. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje, šio straipsnio sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą.
Nurodo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-12-08 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. Al 8.-1417-659/2017 nutraukė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos iškeltą administracinio nusižengimo bylą (ROIK: 17070019314) pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį, motyvuojant tuo, kad nėra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens S. P. veikoje administracinio nusižengimo požymių.
Žemesnės instancijos teismas
Institucija su skundžiamu teismo nutarimu nesutinka dėl toliau nurodomų argumentų.
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiasis specialistas S. V. administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. P. surašė 2017-09-13 administracinio nusižengimo protokolą Nr. SAVAD-21ANPAN-108583821-17 (ROIK: 17070019314) už tai, kad jis būdamas BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorės UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas asmuo bei būdamas atsakingas už BUAB „(duomenys neskelbtini)“ turto valymą, disponavimą bei šio turto apsaugą, neįvykdė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 2017-01-12 raštu, reg. Nr. (32.1)-VTS2-60, nustatyto reikalavimo nedelsiant, bet ne vėliau kaip iki 2017-01-27 užsandarinti statinių – garažų, sandėlių, dirbtuvės, esančių adresu (duomenys neskelbtini), angas, užtverti tvoroje atsiradusius tarpus, iškirsti krūmokšnius, pašalinti susikaupusias atliekas, t. y. sutvarkyti šių žemės sklypų teritorijas, todėl tokiais veiksmais (neveikimu) 2017-01-28, adresu (duomenys neskelbtini), padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje. Reikalavimo neįvykdymo faktinės aplinkybės užfiksuotos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2017-05-25 patikrinimo akte Nr. ATP2-310.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatavo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens S. P. inkriminuojamoje veikoje pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį nėra pažeidimo sudėties – kaltės, kadangi BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorės UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas asmuo S. P. dėl objektyvių priežasčių neįvykdė ir negalėjo įvykdyti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus reikalavimo. Teismas tokią išvadą padarė aiškindamas, kad byloje nėra duomenų ir pagrįstų įrodymų, jog bankroto administratorius savo neveikimu būtų vilkinęs statinių teritorijos sutvarkymo procesą ar tyčia nevykdęs duotų nurodymų. Teismas konstatuodamas šią išvadą rėmėsi bylos metu S. P. pateiktais duomenimis apie tai, kad 2017-01-25 vykusio BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių susirinkimo metu jis teikė informaciją apie reikalavimu nustatytus įpareigojimus dėl bankrutavusios įmonės teritorijos (duomenys neskelbtini), sutvarkymo. Buvo teiktas prašymas įkaito turėtojui Danske bank A/S Lietuvos filialui dėl BUAB „(duomenys neskelbtini)“ turto priežiūros ir finansavimo. Taip pat dienraščiuose „Lietuvos rytas“ ir „Vakarų ekspresas“ buvo paskelbti skelbimai dėl paskolos žemės sklypo sutvarkymo darbams konkursų. Teismas pažymėjo ir tai, kad tokio pobūdžio bylose, kai administracinė atsakomybė taikoma bankrutuojančio subjekto įgaliotam atstovui, būtina įvertinti ar pažeidėjo veiksmams (neveikimui) turėjo įtakos įmonės finansinė padėtis (remtasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2010-01-22 nutartimi administracinėje byloje Nr. N62-2854/2010).
Institucija su skundžiamame teismo nutarime išdėstytais argumentais nesutinka, teigia, kad teismas neįvertino byloje surinktų įrodymų ir aplinkybių visumos, dėl to padarė nepagrįstą išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens S. P. veikoje nėra jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 505 straipsnio 1 dalyje, sudėties – kaltės.
Administracinė atsakomybė pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį kyla asmenims už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymą ar netinkamą vykdymą (pareigūnų neįleidimas į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimas pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimas, atsisakymas paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimas, vengimas atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.), išskyrus šio kodekso 224 straipsnio 1 dalyje, 3 1 7, 3 18, 322, 506 straipsniuose nurodytus atvejus.
Pažymėtina, kad ANK 505 straipsnis patenka į ANK specialiosios dalies XXV skyrių „Administraciniai nusižengimai, susiję su valdymo tvarka“, numatantį atsakomybę asmenims, kurie administraciniais nusižengimais kėsinasi į nustatytą valdymo tvarką ir siekia ją pažeisti. Asmenys, nevykdantys įstatymų įgaliotų pareigūnų, įgyvendinančių jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises, teisėtų nurodymų ir reikalavimų, pažeidžia nustatytą valdymo tvarką – imperatyvias viešosios teisės normas. Todėl ne veltui įstatymo leidėjas inkriminuodamas tokio pobūdžio pažeidimus ir nustatydamas administracines atsakomybes, siekė šiuos teisinius santykius apginti, o asmenis, padariusius nusižengimus, nubausti.
Institucijos apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus surašytas reikalavimas savo forma ir turiniu yra priskiriamas individualiam administraciniam aktui, kuriame išreikštas teisės normų taikymo rezultatas konkrečiam subjektui, turintis įtakos šio subjekto teisiniam statusui (teisėms ir pareigoms), todėl jis sukelia konkrečių administracinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą (LVAT 2011-08-01 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2780/2011) ir yra privalomas konkrečiam suinteresuotam asmeniui arba jų grupei (LVAT 2011-12-16 nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-737/2011). Svarbu akcentuoti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. P. Reikalavimo įstatymų nustatyta tvarka neskundė, atvirkščiai, bylos duomenys parodo, kad jis suprato Reikalavimo imperatyvumą, tačiau nesiėmė visų būtinų priemonių ir veiksmų Reikalavime nustatytus įpareigojimus įvykdyti įstatymo nustatyta tvarka. Byloje esančių faktinių aplinkybių visuma parodė, kad S. P. inkriminuotas nusižengimas, numatytas ANK 505 straipsnio 1 dalyje, pasireiškė tyčiniu neveikimu dėl jam Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus nustatyto reikalavimo, būtent:
1. Prievole bankroto administratorės UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotam asmeniui S. P. pasirūpinti tinkamu BUAB „(duomenys neskelbtini)“ turto administravimu ir apsauga yra nustatyta Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnio 5 dalies 3 ir 4 punktuose, 14 straipsnio 1 dalies 1 punkte, todėl nustatytas tinkamas subjektas dėl ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo. Tai yra nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 2017-01-12 raštu, reg. Nr. (32.1.)-VTS2-60, nustatyti reikalavimai imtis veiksmų nebuvo įvykdyti, kaip ir nėra ginčijamas duoto privalomojo reikalavimo teisėtumas bei pagrįstumas ir tai, kad bankroto administratorius S. P. buvo tinkamas privalomojo reikalavimo adresatas, subjektas, privalantis jį vykdyti.
2. Bankrutuojančios įmonės teritorija, adresu (duomenys neskelbtini), yra netvarkoma ir šioje teritorijoje esantys pastatai nėra prižiūrimi net nuo 2015-10-25, ir šios aplinkybės konstatuotos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 2016-10-26 patikrinimo akte Nr. ATP2-588, kuriame nustatyta, jog pastatai, garažas, sandėlis, transformatorinė, dirbtuvės, adresu (duomenys neskelbtini), nenaudojami, tvora netvarkinga – yra neužtvertų tarpų, pastatų angos neužsandarintos, žemėje atviri šuliniai, atsiradusios naujos landos, teritorijoje kaupiamos statybinės atliekos, padangos, įvairios šiukšlės, apaugusi krūmokšniais, taip pažeidžiant Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2012-01-26 sprendimu Nr. T2-16 patvirtintų Statinių tinkamos priežiūros taisyklių ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2015-07-30 sprendimu Nr. T2-180 patvirtintų Klaipėdos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių reikalavimus. Šie bylos duomenys parodo bankroto administratoriaus įgalioto asmens S. P. neaktyvumą ir neveikimą vykdant jam IBĮ nustatytus imperatyvius įpareigojimus tinkamai administruoti ir prižiūrėti bankrutuojančios įmonės turtą. IBĮ 11 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad administratorius šio įstatymo nustatyta tvarka valdo, naudoja bankrutuojančios įmonės turtą ir juo, taip pat bankuose esančiomis šios įmonės lėšomis disponuoja, užtikrina bankrutuojančios įmonės turto apsaugą. Taip pat S. P. neveikimą dėl administruojamo turto bei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus nustatytų reikalavimų parodo byloje pateiktas 2017-02-10 raštas, reg. Nr. VTS1-478, kuriame dėstoma, jog BUAB „(duomenys neskelbtini)“ yra bankrutuojanti ir neturi lėšų teritorijos sutvarkymo darbams ir kad šiuo metu vykdomos turto pardavimas varžytynės. Institucijos teigimu, tokia S. P. pozicija turi būti vertinama kritiškai, kadangi bankrutuojančios įmonės turto pardavimo varžytynėse aplinkybės neatleidžia administratoriaus nuo atsakomybės tinkamai pasirūpinti administruojamo turto priežiūra ir apsauga bei tuo pagrindu nevykdyti viešojo administravimo subjekto Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus nustatytų teisėtų reikalavimų.
3. Per Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus reikalavimu nustatytą terminą, t. y. nuo 2017-01-12 iki 2017-01-27, administracinėn atsakomybėn traukiamas S. P. nebuvo aktyvus ir neišnaudojo visų įstatymuose nustatytų galimybių laiku ir tinkamai įvykdyti jam reikalavimu nustatytus įpareigojimus. S. P. ėmėsi tik vienos priemonės reikalavimui įvykdyti, būtent įmonės teritorijos su statiniais sutvarkymo klausimų sprendimui 2017-01-25 sušaukdamas bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimą. Byloje nėra jokių kitų pagrįstų įrodymų, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą apie tai, kad bankroto administratorės UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas asmuo S. P. būtų aktyvus ir suinteresuotas jam reikalavime nustatytų įpareigojimu vykdymu. Kita vertus, tokią pasyvią poziciją dėl administruojamo turto palaikė ir pats S. P., bylos nagrinėjimo metu aiškindamas, kad bankrutuojančios įmonės turtu, jo tvarkymu ir priežiūra turi pasirūpinti tik BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriai.
Tuo pagrindu darytina pagrįsta išvada, kad teismas priimdamas ginčijamą nutarimą anksčiau išdėstytų aplinkybių visumos nevertino, neatsižvelgė į tai, kad netvarkomos ir neprižiūrimos bankroto administratoriaus įgalioto asmens S. P. teritorijos ir statinių situacija nepasikeitė net Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriui įpareigojus reikalavimu ją sutvarkyti. Nurodytą faktą patvirtino byloje pateiktas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Miesto tvarkymo skyriaus 2017-11-08 raštas „Dėl nesaugios tvoros privačiame sklype“, reg. Nr. VS-6657. Šių duomenų aktualumas, akcentuotas bylos nagrinėjimo metu, yra svarbus tuo, kad jie leidžia daryti pagrįstas išvadas esant bankroto administratorės UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotam asmeniui S. P. neveikliam ir nesuinteresuotam tinkamai pasirūpinti BUAB „(duomenys neskelbtini)“ turto administravimu ir apsauga. Toks S. P. neveikimas dar kartą parodo jo netinkamą požiūrį į viešosios teisės normas, į nustatytą valdymo tvarką ir iš to kylančius reikalavimus jos tinkamai laikytis.
Dėstomų aplinkybių kontekste svarbu pabrėžti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra specialus subjektas – bankroto administratorius, todėl vertinant jo tyčinį veikimą ar neveikimą padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje, yra svarbu atsižvelgti į jo veiklą reglamentuojančius teisės aktus bei į aktualią teismų praktiką.
Bankrutuojančios įmonės administratorius – tai teismo paskirtas fizinis ar juridinis asmuo, turintis teisę teikti bankroto administravimo paslaugas (ĮBĮ 11 straipsnio 1 dalis). Jis valdo, naudoja bankrutuojančios įmonės turtą bei bankuose esančias įmonės lėšas ir jais disponuoja, užtikrina bankrutuojančios įmonės turto apsaugą, vadovauja bankrutuojančios įmonės ūkinei komercinei veiklai, taip pat privalo ginti visų kreditorių ir bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoti ir atlikti būtinus bankroto proceso darbus (ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalis). Taigi administratorius turi įstatyme apibrėžtus plačius įgaliojimus bankroto procese. Įmonės administratorius bankroto procese iš esmės vykdo bankrutuojančios įmonės vadovo funkcijas, būtent nuo administratoriaus veiksmų didžia dalimi priklauso administruojamos įmonės turto apsauga. Tai yra nuo bankroto bylos iškėlimo teisė valdyti ir naudotis bankrutuojančios įmonės turtu ir lėšomis bei jais disponuoti suteikiama tik administratoriui. Lietuvos apeliacinis teismas yra pažymėjęs, jog teismo paskirtas įmonės administratorius visiškai pakeičia įmonės vadovą, t. y. jis atlieka vienasmeniam valdymo organui priskirtas funkcijas. Vadinasi, bankroto administratorius ne tik rūpinasi efektyviu bankroto proceso vykdymu, tinkamu bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesų suderinimu, bet ir tampa atsakingas už administruojamos įmonės turto apsaugą bei priemonių vykdymą siekiant išvengti ar pašalinti galimą trečiųjų asmenų interesų apsaugą. Būtent bankroto administratorius visiškai perima šios įmonės valdymą, naudoja bei disponuoja jos turimu turtu, atlieka visas įmonės funkcijas, kurias ji, neturėdama bankrutuojančios įmonės statuso, būtų pajėgi atlikti pati.
Iš viso to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad įmonių bankroto administratoriui suteiktos specialios funkcijos lemia jo ypatingą teisinį statusą įmonių bankroto procese. Todėl ypatingas administratoriaus darbo pobūdis įgalina jį veikti ypač apdairiai ir rūpestingai, nepažeidžiant ĮBĮ ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių jo veiklą, nuostatų bei laikantis administratorių elgesio kodekse įtvirtintų profesionalumo, nešališkumo, efektyvumo, bendradarbiavimo ir kitų principų.
Administratorius turi jausti jo atliekamų veiksmų sudėtingumą, ypatingą jų pobūdį bei galbūt kilsiančias teisines pasekmes dėl tokių funkcijų neatlikimo ar netinkamo atlikimo. Atsižvelgdama į tai, Institucija apeliaciniame skunde akcentuoja, kad byloje nebuvo pateikta jokių dokumentų, kuriais remdamasis teismas galėjo padaryti pagrįstą išvadą apie tai, jog bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo S. P. išnaudojo visas įstatymų nustatytas galimybes ir jų ėmėsi siekdamas įvykdyti reikalavime nustatytus įpareigojimus sutvarkyti ginčo žemės sklypą su statiniais.
Pažymėtina, kad teisės doktrinoje administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikos kaltumas traktuojamas kaip visuomenei pavojingas ir teisei priešingas veiksmas, padarytas esant kaltei, t. y. tyčia ar dėl neatsargumo. Kaltė išreiškia subjekto, padariusio žalą, vidinį neigiamą požiūrį į visuomeninius santykius, valstybės, visuomenės, organizacijų ir piliečių interesus. Todėl teismas, vertindamas byloje esančius duomenis, turėjo visapusiškai įvertinti ir nustatyti byloje esančias reikšmingas aplinkybes, kokius teisinius santykius ir valstybės saugomus interesus, inkriminuotus ANK 505 straipsnio 1 dalyje, įstatymų leidėjas siekė apginti, bei šiuo požiūriu įvertinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens S. P. veikos subjektyviąją pusę – kaltę, kuri, bylos duomenimis, pasireiškė tyčiniu neveikimu administruojamos įmonės turto apsaugos bei tuo pagrindu Skyriaus nustatytų reikalavimų atžvilgiu.
Atsižvelgiant į išdėstytas teisines ir faktines aplinkybes, darytina išvada, kad S. P., kaip BUAB „(duomenys neskelbtini)“ administratorius, turėjo visus svertus reikalavimui įvykdyti, tačiau jais nepasinaudojo. S. P. nesiėmė reikiamų ir efektyvių priemonių ir veiksmų tam, kad reikalavimas būtų įvykdytas ne tik per nustatytą terminą, bet ir iki šiol. Tačiau teismo priimtas sprendimas pateisina tokius bankroto administratoriaus neatliktus veiksmus ir praktiškai suteikia teisę administratoriui nesiimti reikiamų ir efektyvių priemonių, kad pavojinga asmenų sveikatai, gyvybei teritorija būtų sutvarkyta ar bent jau apribotas patekimas į ją. Toks teismo sprendimas ir tokia situacija skatina teisinį nihilizmą ir suteikia galimybę asmenims, atsakingiems už turto saugumo užtikrinimą, nevykdyti savo pareigų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus Administracinės veikos poskyrio apeliacinį skundą S. P. atstovas advokatas T. Z. prašo atmesti apeliacinį skundą ir skundžiamą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad Institucija nesutinka su apylinkės teismo sprendimu administracinio nusižengimo bylos teiseną S. P. nutraukti, nesant jo veikoje jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 505 straipsnio 1 dalyje, požymių. Teigia, kad byloje nebuvo pateikta jokių dokumentų, kuriais remdamasis teismas galėjo padaryti pagrįstą išvadą apie tai, jog bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo S. P. išnaudojo visas įstatymų nustatytas galimybes ir jų ėmėsi siekdamas įvykdyti reikalavime nustatytus įpareigojimus sutvarkyti ginčo žemės sklypą su statiniais. Institucijos teigimu, S. P., kaip BUAB „(duomenys neskelbtini)“ administratorius, turėjo visus svertus reikalavimui įvykdyti, tačiau jais nepasinaudojo – nesiėmė reikiamų ir efektyvių priemonių bei veiksmų tam, kad reikalavimas būtų įvykdytas. Su šiais apeliacinio skundo argumentais sutikti negalima.
Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Administracinių nusižengimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, todėl ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent kaltinimą pateikusiai institucijai, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.
S. P. administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį surašytas už tai, kad jis būdamas BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorės UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotam asmeniui, būdamas atsakingu asmeniu už BUAB „(duomenys neskelbtini)“ turto valdymą, disponavimą bei šio turto apsaugą, laiku, t. y. iki 2017-01-27, neįvykdė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 2017-01-12 nurodyme Nr. (32.1.)-VTS2-60 nustatytų reikalavimų nedelsiant, bet ne vėliau kaip iki 2017-01-27 užsandarinti statinių – garažų, sandėlių, dirbtuvės, esančių adresu (duomenys neskelbtini), angas, užtverti tvoroje atsiradusius tarpus, iškirsti krūmokšnius, pašalinti susikaupusias atliekas, t. y. sutvarkyti šių žemės sklypų teritorijas.
Administracinė atsakomybė pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį kyla asmenims už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymą ar netinkamą vykdymą (pareigūnų neįleidimas į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimas pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimas, atsisakymas paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimas, vengimas atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.), išskyrus šio kodekso 224 straipsnio 1 dalyje, 3 1 7, 3 18, 322, 506 straipsniuose nurodytus atvejus.
ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatyta, kad priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas arba teisėjas privalo: uždėti įmonės nekilnojamajam turtui ir kitam ilgalaikiam materialiam turtui areštą, galiojantį iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Taigi BUAB „(duomenys neskelbtini)“ yra areštuota. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalyje įtvirtina draudimą viršyti administravimo sąmatą: administratorius neturi teisės viršyti patvirtintos administravo išlaidų sąmatos ir įmonės vardu prisiimti sąmatą viršijančių įsipareigojimų.
Bylos medžiaga patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas S. P. nuo pat nusižengimo užfiksavimo momento savo kaltę kategoriškai neigia, tvirtindamas, kad jo veiksmuose nėra administracinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos – kaltės, ir kad jis, kaip BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorės UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas asmuo, negali būti įpareigojamas savo lėšomis užsandarinti statinių – garažų, sandėlių, dirbtuvės, esančių adresu (duomenys neskelbtini), angas, užtverti tvoroje atsiradusius tarpus, iškirsti krūmokšnius, pašalinti susikaupusias atliekas, t. y. sutvarkyti šių žemės sklypų teritorijas ir tokiu būdu įvykdyti privalomąjį nurodymą.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šias aplinkybes, taip pat tai, kad apeliantas nenurodo jokių argumentų ar duomenų, patvirtinančių, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo S. P. turėjo realią galimybę per nustatytą 15 dienų terminą atlikti konkrečius veiksmus ar imtis tam tikrų priemonių įvykdyti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 2017-01-12 raštu, reg. Nr. (32.1)-VTS2-60, pateiktą nurodymą iki 2017-01-27 sutvarkyti minėtų sklypų teritorijas. Priešingai, BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorės UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas asmuo S. P. 2017-01-05 rašte Nr. 05//16 VIPC, skirtame Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriui, nurodė, jog BUAB „(duomenys neskelbtini)“ yra bankrutuojanti įmonė, pati neturi lėšų, todėl šiuo metu negali pasirūpinti tinkama statinių, esančių (duomenys neskelbtini), priklausančių BUAB „(duomenys neskelbtini)“, priežiūra. Tam, kad būtų skiriamos papildomos lėšos minėtų statinių priežiūrai, reikalinga sušaukti įmonės kreditorių susirinkimą arba kreditorių komiteto posėdį. Nurodė, jog kreditorių komiteto posėdžio sušaukimas, medžiagos paruošimas, derybų klausimai, įmonės, galinčios atlikti reikiamus darbus, parinkimas, sutarties pasirašymas ir kt. gali užtrukti iki 2017 m. kovo mėn. Kartu pateikė informaciją, kad administratorius šiuo metu vykdo statinių pardavimą iš varžytynių, statinius planuoja parduoti ir perduoti juos naujam savininkui iki 2017 m. kovo mėn.
BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorės UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas asmuo S. P. 2017-02-09 rašte Nr. 09/02/17 VIPC, skirtame Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriui, nurodė, jog BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorius, operatyviai reaguodamas į gautą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 2017-01-12 reikalavimą, pateikė klausimus statybinėms organizacijoms dėl pasiūlymų teritorijos sutvarkymui pateikimo. Žodžiu statybinės įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas informavo, kad preliminari darbų kaina sudarytų apie 20 000 Eur–35 000 Eur (priklausomai nuo atliekų kiekio pagal faktą). Komercinį pasiūlymą dėl teritorijos sutvarkymo pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriame numatyta teritorijos sutvarkymo kaina – 30 020 Eur. Bankroto administratorius informavo kreditorius apie 2017-01-12 gautą raštą ir nurodė, jog bankrutavusi bendrovė šiuo metu nėra finansiškai pajėgi savo sąskaita įvykdyti reikalavimą sutvarkyti žemės sklypą su statiniais. 2017-01-25 įvykęs bendrovės kreditorių komiteto posėdis apsvarstė klausimą dėl lėšų skyrimo užtikrinti tinkamą BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamojo turto priežiūrą ir priėmė nutarimą įpareigoti administratorių organizuoti 35 000 Eur paskolos gavimą bankrutavusios įmonės vardu, siekiant atsiskaityti už patirtinas išlaidas, susijusias su bankrutavusios įmonės teritorijos (duomenys neskelbtini), tvarkymu.
BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorės UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas asmuo S. P. 2017-06-29 raštu kreipėsi į bankrutuojančios įmonės kreditorius, nurodydamas, jog bendrovės turto pardavimas gali užsitęsti, todėl būtina spręsti turto sutvarkymo klausimą. Bankroto administratoriaus duomenimis, turto sutvarkymas kainuotų apie 35 000 Eur (tiksli paslaugos kaina priklausytų nuo žemės sklypuose faktiškai surinktų atliekų kiekio). Pažymėjo, jog bendrovė neturi lėšų nuomojamų žemės sklypų bei bendrovės pastatų tvarkymui.
Bendrovės bankroto administratorius dėjo maksimalias pastangas, kad bendrovei priklausančios teritorijos tvarkymo išlaidos būtų įtrauktos į administravimo išlaidų sąmatą ir kad būtų gauta paskola tokioms išlaidoms padengti, tačiau dėl Danske Bank A/S Lietuvos filialo veiksmų tokios paskolos nebuvo galimybės gauti. Be to, dienraščiuose „Lietuvos rytas“ ir „Vakarų ekspresas“ buvo paskelbti skelbimai dėl paskolos žemės sklypų tvarkymo darbams konkursų, tačiau jokių pasiūlymų nebuvo gauta, apie tai S. P. yra informavęs ir visus bendrovės kreditorių komiteto narius. Surinkti lėšų žemės sklypų sutvarkymui nepavyksta dėl objektyvių ir nuo bankroto administratoriaus nepriklausančių priežasčių.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog bankroto administratorius dėjo pastangas, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 2017-01-12 nurodyme Nr. (32.1.)-VTS2-60 nustatyti reikalavimai būtų įvykdyti, šį klausimą sprendė bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkime, buvo aktyvus ir kreipėsi į institucijas dėl atsiradusių aplinkybių išsprendimo, jų finansavimo. Byloje nėra duomenų ir pagrįstų įrodymų, jog bankroto administratorius savo neveikimu būtų vilkinęs statinių ir teritorijos sutvarkymo procesą ar tyčia nevykdęs duotų nurodymų. Remiantis tuo, kas išdėstyta, nėra pagrindo išvadai, kad bankroto administratorės UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas asmuo S. P., neįvykdydamas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 2017-01-12 nurodyme Nr. (32.1.)-VTS2-60 nustatytų reikalavimų, veikė kaltai. Taigi, nesant vieno iš būtinų subjektyviosios pusės struktūrinių elementų – kaltės, negali kilti ir teisinės pasekmės (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 12 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-142-468/2015 ir kt.). Atsižvelgdamas į tai, skundžiamą nutarimą priėmęs teismas pagrįstai administracinio nusižengimo bylos teiseną S. P. nutraukė, nesant jo veikoje administracinio nusižengimo, numatyto ANK 505 straipsnio 1 dalyje, požymių.
Išnagrinėjęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą apylinkės teismo nutarimą ir administracinio nusižengimo bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad skundžiamas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas. Naikinti skundžiamą nutarimą Institucijos apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutarimą nepakeistą ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus Administracinės veikos poskyrio apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.