Panevėžio apygardos teismo nutartis

2020-01-22 · Civilinė byla Nr. e2S-240-425/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-01-22
Bylos Nr.
e2S-240-425/2020
Teisminio proceso Nr.
2-50-3-01910-2019-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laimantas Misiūnas
Suinteresuotas asmuo
(duomenys neskelbtini)
Pareiškėjas
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Kategorijos

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. e2S-240-425/2020.

Irena Stacevičienė Teisminio proceso Nr. 2-50-3-01910-2019-3.

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.2.13.; (S) 3.1.18.3.; 3.3.2.4.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 22 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019 m. gruodžio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-7116-228/2019 pagal pareiškėjos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pareiškimą suinteresuotiems asmenims (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) dėl nuolatinio vaiko rūpintojo, turto administratoriaus atleidimo nuo pareigų atlikimo ir kito vaiko nuolatinio rūpintojo, turto administratoriaus paskyrimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. 2019 m. gruodžio 6 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmuose buvo gautas pareiškėjos pareiškimas, o 2019 m. gruodžio 10 d. – patikslintas pareiškimas dėl nuolatinio vaiko rūpintojo, turto administratoriaus atleidimo nuo pareigų atlikimo ir kito vaiko nuolatinio rūpintojo, turto administratoriaus paskyrimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Šalies argumentai

2. Pareiškėja nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog I. P. rūpintojas (duomenys neskelbtini) nebegali užtikrinti tinkamos socialinės globos rūpintiniui, turinčiam psichinių sutrikimų, ir tolesnis I. P. gyvenimas (duomenys neskelbtini) neatitiktų vaiko interesų, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.246 straipsnio 2 dalimi, (duomenys neskelbtini) turi būti atleistas nuo I. P. rūpintojo, turto administratoriaus pareigų atlikimo.

3. 2019 m. birželio 10 d. nepilnamečiam I. P. buvo atliktas socialinių paslaugų ir socialinės globos poreikio vertinimas. Vertinimo metu, nustatyta, kad I. P. yra nesavarankiškas ir jam reikalinga ilgalaikė socialinė globa institucijoje. 2019 m. birželio 12 d. (duomenys neskelbtini) skyrius priėmė sprendimą I. P. skirti socialines paslaugas, t. y. ilgalaikę socialinę globą institucijoje – (duomenys neskelbtini) bei pateikė prašymą I. P. įrašyti į eilę asmenų, laukiančių apgyvendinimo (duomenys neskelbtini). Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nepilnametį I. P. įrašė į sąrašą asmenų, laukiančių apgyvendinimo (duomenys neskelbtini). 2019 m. lapkričio 11 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba išdavė siuntimą I. P. į (duomenys neskelbtini).

4. 2019 m. gruodžio 4 d. (duomenys neskelbtini) skyrius informavo, kad Utenos rajone nėra fizinių asmenų, budinčių globotojų, šeimynų, socialinės globos įstaigų, teikiančių socialinės globos paslaugas vaikams su negalia. (duomenys neskelbtini) nėra galimybių teikti I. P. reikalingas specializuotas ilgalaikės socialinės globos paslaugas ir jam tinkamą gydymą. (duomenys neskelbtini) yra biudžetinė įstaiga, kurios paskirtis užtikrinti socialinę globą vaikams su negalia ir suaugusiems asmenims, turintiems negalią, kuriems vertinant socialinių paslaugų poreikį nustatytas visiškas nesavarankiškumas ir kuriems būtina nuolatinė specialistų priežiūra, sudaryti sąlygas asmenims gauti fizinės medicinos ir reabilitacijos paslaugas. Taip pat (duomenys neskelbtini) apgyvendinami vaikai iki 18 metų, turintys proto negalią ir (ar) psichikos sutrikimų, dėl kurių jiems nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis ((duomenys neskelbtini) nuostatų 1 punktas).

5. Taip pat pareiškėja pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki galutinio teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo nepilnamečio I. P. rūpintoju, turto administratoriumi paskirti (duomenys neskelbtini), I. P. gyvenamąją vietą nustatyti (duomenys neskelbtini).

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

6. Skundžiama 2019 m. gruodžio 10 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir valstybės biudžetinę įstaigą (duomenys neskelbtini) buveinės adresas iki teismo procesinio sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos paskyrė nepilnamečio I. P. rūpintoju ir turto administratoriumi, nustatė I. P. gyvenamąją vietą valstybės biudžetinėje įstaigoje (duomenys neskelbtini). Nutartį nutarė vykdyti skubiai.

7. Teismas sprendė, kad pagal byloje esančius įrodymus bei atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus, siekiant užtikrinti specializuotos socialinės globos paslaugas ir tinkamą vaiko gydymą ir tai, kad egzistuotų teisinis pagrindas vaiko globos institucijai atlikti vaiko interesais tam tikrus teisinio pobūdžio veiksmus, tikslinga taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones ir laikinai nepilnamečio vaiko rūpintoju ir turto administratoriumi paskirti valstybės biudžetinę įstaigą (duomenys neskelbtini) bei nustatyti vaiko gyvenamąją vietą valstybės biudžetinėje įstaigoje (duomenys neskelbtini) iki teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos, kadangi (duomenys neskelbtini) yra apgyvendinami vaikai iki 18 metų, turintys proto negalią ir (ar) psichikos sutrikimų, dėl kurių jiems nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

8. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

9. Nurodo, kad priimta nutartis prieštarauja tarptautiniams ir nacionaliniams teisės aktams bei pažeidžia prioritetinį nepilnamečių interesų apsaugos principą, kadangi (duomenys neskelbtini) negali užtikrinti tinkamos nepilnamečio interesų apsaugos – (duomenys neskelbtini) nėra teikiama speciali ar kitokia medicininė pagalba, nei iki tol buvusiame (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gyvena tik nesavarankiški asmenys, o šiuo atveju nepilnametis vaikas gali atlikti tam tikrus veiksmus ir iš dalies save apsitarnauti, be to nepilnametis vaikas jau turi susiformavusius socialinius ryšius ir tinkamą buitinę aplinką (duomenys neskelbtini), kuri atitinka medicinos specialistų rekomendacijas ir kurios pasikeitimas gali sukelti psichinės ligos paūmėjimą.

10. Apeliantė taip pat pažymi, kad nėra pagrindo vertinti, jog šioje byloje buvo išklausyta vaiko nuomonė, kadangi jam nebuvo atsakyta į jo paties užduotus klausimus. Negana to, nepilnametis tiesiogiai nebuvo matęs (duomenys neskelbtini), dėl ko nėra aišku, ar nauja aplinka jam išties patinka. Taigi skundžiama nutartimi iš esmės išsprendė ginčą ir išreiškė išankstinę nuomonę bei patenkino tik vienos šalies – (duomenys neskelbtini), siekiančio nusišalinti nuo globėjo (rūpintojo) pareigų, interesus.

11. Atskirajame skunde taip pat pabrėžiama, kad nepilnamečio perkėlimas į (duomenys neskelbtini) neišspręs jo sudėtingo ir nusikalstamo elgesio, tačiau (duomenys neskelbtini) gyventojams, kurių dalis turi judėjimo negalią, tai sukels papildomą riziką ir grėsmę.

Atsiliepimas

12. Atsiliepimu pareiškėja Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Žemesnės instancijos teismas

13. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino ir atsižvelgė į nacionalinės ir tarptautinės teisės aktuose įtvirtintas teisės normas, nepilnamečio vaiko interesų apsaugos principus bei nagrinėjamu atveju susiklosčiusią faktinę situaciją, t.y. kad nepilnamečiam vaikui yra nustatytas psichikos sutrikimas, dėl kurio jis yra nesavarankiškas bei jam reikalinga ilgalaikė socialinė globa, ko (duomenys neskelbtini) neturi galimybių užtikrinti bei ką gali užtikrinti (duomenys neskelbtini), kurie yra specializuota įstaiga, kurioje, be kitų nurodytų asmenų, apgyvendinami ir vaikai iki 18 metų, turintys proto negalią ir (ar) psichikos sutrikimų, dėl kurių jiems nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis.

Atsiliepimas

14. Atsiliepimu (duomenys neskelbtini) prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

15. Nurodo, kad atskirojo skundo argumentai yra nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus bei susiklosčiusią faktinę situaciją, dėl kurios ir buvo būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki galutinio teismo procesinio sprendimo priėmimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisakoma dėl pareiškėjos atskirajame skunde išdėstytų argumentų.

17. CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – būsimo teismo sprendimo, kuris neretai pats savaime negali užtikrinti tinkamos pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybos teismo tvarka, įvykdymo užtikrinimas.

18. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų taip pat yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai bei turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus, tuo labiau sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kurios tiesiogiai liečia vaiko (vaikų) teises ir interesus, taikymo tikslingumą.

19. Bylose dėl vaiko globos ir rūpybos teismas privalo imtis visų būtinų priemonių, kad būtų apsaugotos globos ir rūpybos reikalingų asmenų teisės ir teisėti interesai (CPK 491 straipsnio 2 dalis), aiškintis, kas geriausiai atitinka vaikų interesus. Tokiu atveju laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis suponuoja teismo pareigą esant net menkiausiai abejonei, jog iki sprendimo vaiko globos ir rūpybos byloje priėmimo vaiko teisės ir interesai gali būti pažeisti, tuo labiau esant informacijai, jog vaiko teisės yra pažeidinėjamos, imtis įstatyme numatytų laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas, 3.65 straipsnis), kad šiuo laikotarpiu būtų užtikrintas vaiko auklėjimas ir priežiūra aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai ir tinkamai augti, vystytis ir tobulėti (CK 3.248 straipsnio 1 dalis).

20. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje esantys duomenys leidžia vertinti, jog yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi tai ne tik nepažeis, tačiau leis tinkamai užtikrinti nepilnamečio asmens interesus. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs ir įvertinęs byloje esančius duomenis, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, atskirąjį skundą bei atsiliepimus į juos, nenustatė pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.

21. Pabrėžtina, kad pagal šiuo metu į bylą pateiktus duomenis matyti, jog nepilnametis asmuo turi sveikatos sutrikimų (ligos diagnozė - (duomenys neskelbtini)), jam nustatytas vidutinis neįgalumo lygis, nuo 2019-05-08 iki 2021-05-07 nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, vaikas ne vieną kartą gydytas VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, Klaipėdos Respublikinės ligoninės Vaikų psichiatrijos ir ūmios psichiatrijos skyriuose. Taip pat į bylą pateiktoje medžiagoje nurodoma, kad VšĮ Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė nurodė, kad vaikui reikalinga ilgalaikė specializuota pagalba, nes net taikant adekvatų medikamentinį gydymą išlieka aukšta rizika (pavojus aplinkiniams asmenims), vaiko elgesys yra labai pavojingas ir neprognozuojamas, dėl psichinių sutrikimų jis kelia grėsmę jį supantiems žmonėms, tiek kitiems vaikams, tiek suaugusiems, tiek sau, o be to vaikui nustatyti dideli specialieji ugdymosi poreikiai.

22. Svarbu ir tai, kad 2019-06-10 nepilnamečiam vaikui buvo atliktas socialinių paslaugų ir socialinės globos poreikio vertinimas, kurio metu nustatyta, jog jis yra nesavarankiškas ir jam reikalinga ilgalaikė socialinė globa institucijoje – (duomenys neskelbtini), kurie yra biudžetinė įstaiga bei kurios paskirtis užtikrinti socialinę globą vaikams su negalia ir suaugusiems asmenims, turintiems negalią, kuriems vertinant socialinių paslaugų poreikį nustatytas visiškas nesavarankiškumas ir kuriems būtina nuolatinė specialistų priežiūra, sudaryti sąlygas asmenims gauti fizinės medicinos ir reabilitacijos paslaugas. Taip pat (duomenys neskelbtini) apgyvendinami vaikai iki 18 metų, turintys proto negalią ir (ar) psichikos sutrikimų, dėl kurių jiems nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis ((duomenys neskelbtini) nuostatai). Taigi pagal byloje esančius duomenis yra pagrindas vertinti, kad (duomenys neskelbtini), yra specializuota įstaiga, kurioje apgyvendinami ir vaikai iki 18 metų, turintys proto negalią ir (ar) psichikos sutrikimų, dėl kurių jiems nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis.

23. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybės apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti, jog į bylą pateiktuose dokumentuose nurodoma informacija yra akivaizdžiai neteisinga, dėl ko pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, jog siekiant užtikrinti specializuotos socialinės globos paslaugas ir tinkamą vaiko gydymą, ugdymą ir vystymąsi, o tai pat tai, kad egzistuotų teisinis pagrindas vaiko globos institucijai atlikti vaiko interesais tam tikrus teisinio pobūdžio veiksmus, tikslinga taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones, priešingai nei tvirtinama atskirajame skunde, yra pagrįsta, o pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepažeidė prioritetinės vaiko interesų apsaugos principų bei nacionalinės ir tarptautinės teisės normų.

24. Vertinant atskirajame skunde nurodomus argumentus, jog taikomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis vaikas yra atskiriamas nuo jam įprastos aplinkos, pastebėtina, kad specializuotos pagalbos teikimas asmeniui, turinčiam psichinės sveikatos sutrikimų, yra prioritetas, dėl ko asmens socialinė aplinka bei susiklostę ryšiai negali tapti kliūtimi užtikrinant tinkamą vaiko vystymosi aplinką bei teikiant specializuotą pagalbą. Kita vertus,

į bylą pateikti duomenys rodo, kad nepilnametis vaikas nuo (duomenys neskelbtini) metų turėjo ne vieną institucinį globėją, kuris iš esmės nuolatos keitėsi, bei yra sistemingai gydomas stacionare, dėl ko nėra pagrindo daryti kategoriškos išvados, jog vaiką apgyvendinus (duomenys neskelbtini) bus esmingai pažeidžiami jo interesai, dėl to, kad jis yra atskiriamas nuo jau susiformavusių ilgalaikių socialinių ryšių bei įprastos, jam tinkamos aplinkos.

25. Atskirajame skunde taip pat pabrėžiama, kad (duomenys neskelbtini) netinkamai 2019-06-10 atliko vaiko su negalia socialinės globos poreikio vertinimą, dėl ko pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad vaikas yra visiškai nesavarankiškas ir dėl to gali būti apgyvendintas (duomenys neskelbtini). Tačiau, kaip pagrįstai nurodoma atsiliepime į atskirąjį skundą, teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, dėl ko apeliantė, nagrinėjant civilinę bylą turi teisę ne tik teikti įrodymus bei siekti įrodyti tvirtinamas aplinkybes, tačiau ir ginčyti kitos šalies pateikiamus duomenis. Kartu pabrėžtina, jog priešingai nei tvirtina apeliantė, šiuo atveju, išsprendus laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, pirmosios instancijos teismas nepateikė jokio išankstinio vertinimo dėl pareikšto pareiškimo, kadangi aplinkybė, jog laikinųjų apsaugos priemonių ir pareikšto pareiškimo reikalavimai sutampa nepaneigia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nuostatų bei jų paskirties.

26. Kiti atskirojo skundo argumentai nedaro įtakos skundžiamo procesinio sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.

27. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta (CPK 263 straipsnis), pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės ir materialinės teisės normas bei vertino byloje esančius duomenis, dėl ko priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019 m. gruodžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Laimantas Misiūnas