- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-03-13
- Bylos Nr.
- A-146-134-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Laimutis Alechnavičius, Laimė Baltrūnaitė (pran.)
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus gatvių apšvietimo elektros tinklai“
- Atsakovas
- Viešųjų pirkimų tarnybai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus gatvių apšvietimo elektros tinklai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus gatvių apšvietimo elektros tinklai“ skundą atsakovei Viešųjų pirkimų tarnybai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus gatvių apšvietimo elektros tinklai“ (toliau – ir UAB „Vilniaus gatvių apšvietimo elektros tinklai“, Bendrovė, pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu ir patikslintu skundu (b. l. 33?34, 4?5), prašydama panaikinti Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Tarnyba) sprendimą, kuriuo Bendrovė UAB „Vilniaus gatvių apšvietimo elektros tinklai“ įpareigota nutraukti supaprastinto projekto konkurso „Vilniaus gatvių apšvietimo šviestuvų individualaus valdymo ir kontrolės sistemos parinkimo projektai“ (toliau – Projekto konkursas) pirkimo procedūras.
Pareiškėja paaiškino, kad supaprastinto projekto konkurso „Vilniaus gatvių apšvietimo šviestuvų individualaus valdymo ir kontrolės sistemos parinkimo projektai“ tikslas būtų išrinkti Vilniaus miesto tinklų struktūrą techninius sprendimus ir ateities poreikius geriausiai atitinkančią sistemą iš pasiūlytųjų. Šį Projekto konkursą skelbė pasitarusi su Vilniaus miesto savivaldybe, stengdamasi įdiegti naujovišką Vilniaus miesto gatvių apšvietimą, tačiau sutarčių su šio konkurso laimėtoju Bendrovė nebūtų pasirašiusi, kadangi tam neturėjo piniginių lėšų. Tarnyba 2007 m. gruodžio 7 d. sprendimu Nr. 4S-3922 „Dėl viešojo pirkimo procedūrų vertinimo“ įpareigojo Bendrovę nutraukti supaprastinto projekto konkurso „Vilniaus gatvių apšvietimo šviestuvų individualaus valdymo ir kontrolės sistemos parinkimo projektai“ pirkimo procedūras. Teigė, kad skundžiamas Tarybos sprendimas nepagrįstas faktinėmis aplinkybėmis, formalus ir naikintinas.
Atsiliepimas
Atsakovė Viešųjų pirkimų tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės atsiliepime į skundą prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, jog pareiškėja visiškai nemotyvuoja, dėl ko Tarnybos įpareigojimas turėtų būti panaikintas. Tarnyba įvertindama turimą medžiagą konstatavo, kad minėtas supaprastinto projekto konkursas vykdytas nesivadovaujant galiojančiais teisės aktais. Parengtuose supaprastinto projekto konkurso dokumentuose nenumatyta galimybė laimėjusiam dalyviui sudaryti su perkančiąja organizacija paslaugų pirkimo sutartį, taip pat nenumatyta apdovanoti konkurso dalyvius prizais ar kitaip atsilyginti už dalyvavimą, šį faktą patvirtino ir pati pareiškėja. Teigė, kad įpareigodama perkančiąją organizaciją nutraukti pirkimo procedūras Tarnyba savo kompetencijos neviršijo. Su Tarnybos pateiktomis išvadomis pareiškėja sutiko, nes Tarnybai pranešė, kad pirkimo procedūras nutraukė. Atsiliepime taip pat pažymėjo, kad pareiškėja organizuodama supaprastinto projekto konkursą ir nepateikusi tikslios ir aiškios informacijos apie sutarties sąlygas bei apie pirkimo tikslą pažeidė Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintą skaidrumo principą ir neužtikrino pagrindinio pirkimų tikslo pasiekimo – sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. kovo 28 d. sprendimu uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus gatvių apšvietimo elektros tinklai“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nustatė, kad Bendrovė 2007 m. gegužės 16 d. ,,Valstybės žinios“ priede ,,Informaciniai pranešimai“ Nr. 37 paskelbė apie supaprastintą projekto konkursą (pirkimo Nr. 52066) „Vilniaus gatvių apšvietimo šviestuvų individualaus valdymo ir kontrolės sistemos parinkimo projektai“ (b. l. 6–12). Pasiūlymus pateikė šeši tiekėjai: UAB „Elgamos šviesa“, UAB „Šviesos technologijos“, UAB „Elektroskandia“, UAB „IRTC“, UAB „Šviesos studija“ ir UAB „Mazgas“. Pareiškėjos viešųjų pirkimų komisija (2007 m. liepos 30 d. posėdžio protokolas) nustatė preliminarią pasiūlymų eilę pasiūlytų kainų didėjimo tvarka: UAB „Elgamos šviesa“ – 355 balai, UAB „Šviesos technologijos“ – 340 balų, UAB „Elektroskandia“ – 320 balų, UAB „IRTC“ – 275 balai, UAB „Šviesos studija“ – 270 balų, UAB „Mazgas“ – 220 balų (b. l. 98).
Teismas nustatė, kad Tarnyba 2007 m. spalio 31 d. sprendimu Nr. 4S-3922 „Dėl viešojo pirkimo procedūrų vertinimo“ įpareigojo Bendrovę nutraukti supaprastinto projekto konkurso „Vilniaus gatvių apšvietimo šviestuvų individualaus valdymo ir kontrolės sistemos parinkimo projektai“ pirkimo procedūras. Vadovavosi Viešųjų pirkimų įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 4 punktu. Šį savo reikalavimą, grindė tuo, kad Projekto konkursas vykdytas nesivadovaujant galiojančiais teisės aktais: konkurso dokumentuose nenumatyta galimybė jį laimėjusiam dalyviui sudaryti su perkančiąja organizacija paslaugų pirkimo sutartį, taip pat nenumatyta apdovanoti konkurso dalyvius prizais ar kitaip atsilyginti už dalyvavimą.
Teismas pažymėjo, kad UAB „Vilniaus gatvių apšvietimo elektros tinklai“, pirkdama Vilniaus gatvių apšvietimo šviestuvų individualaus valdymo ir kontrolės sistemas, pasirinko atvirą konkursą. Atviras konkursas – pirkimo būdas, kai perkančioji organizacija vykdo Viešųjų pirkimų įstatymu reglamentuojamą prekių paslaugų ar darbų pirkimą, kurio tikslas – sudaryti viešojo pirkimo – pardavimo sutartį. Pareiškėjos atstovas bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad Bendrovės tikslas buvo įdiegti Vilniaus miesto gatvių naujovišką apšvietimą, tačiau pirkti prekių ir paslaugų bei sudaryti sutarčių su konkurso laimėtoju Bendrovė neketino, kadangi tam neturėjo piniginių lėšų. Šias aplinkybes, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, patvirtina skelbimas apie supaprastintą Projekto konkursą, pareiškėjo raštai (b. l. 59, 51).
Teismas pažymėjo, kad pareiškėja, organizuodama supaprastinto projekto konkursą nepateikė tikslios ir aiškios informacijos apie sutarties sąlygas bei pirkimo tikslą, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintą skaidrumo principą ir neužtikrino pagrindinio pirkimų tikslo pasiekimo – sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai reikalingų prekių, paslaugų ar darbų. Šio konkurso laimėtoją Bendrovė ketino rekomenduoti įmonėms, atliekančioms darbus, susijusius su Vilniaus miesto gatvių apšvietimu. Taigi, kaip nustatė teismas, pareiškėja apskritai neketino pirkti šių paslaugų ir sudaryti sutarčių.
Teismas padarė išvadą, kad Tarnybos 2007 m. gruodžio 7 d. sprendimas Nr. 4S-3922 „Dėl viešojo pirkimo procedūrų vertinimo“ yra pagrįstas ir teisėtas, Tarnyba tyrimą atliko vadovaudamasi teisės aktais reglamentuojančiais jos veiklą, savo kompetencijos neviršijo, todėl pareiškėjos skundo netenkino.
III.
UAB „Vilniaus gatvių apšvietimo elektros tinklai“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 7 d. sprendimą Nr. 4S-3922.
1. Pagal galiojančius teisės aktus Bendrovė išduoda technines sąlygas naujų objektų (gatvių, teritorijų) apšvietimo parametrų projektavimui Vilniaus mieste. Atlikus naujų gatvių ir kitų infrastruktūrų objektų statybos darbus, gatvių apšvietimo įrangą, įskaitant ir gatvių apšvietimo šviestuvų individualaus valdymo ir kontrolės sistemą, perduodama eksploatuoti Bendrovei. Keleto skirtingų gatvių apšvietimo šviestuvų individualaus valdymo ir kontrolės sistemų įdiegimas mieste būtų ekonomiškai ženkliai nuostolingas, nes kiekvienai sistemai reikėtų sukurti atskirą dispečerinį punktą su savo technine ir programine įranga bei konkrečiai šią įrangą eksploatuoti apmokytu personalu, todėl mieste turi būti diegiama viena gatvių apšvietimo šviestuvų individualaus valdymo ir kontrolės sistema. Išduodama technines sąlygas naujų objektų projektavimui, Bendrovė negali nurodyti užsakovui konkrečios šviestuvų individualaus valdymo ir kontrolės sistemos tol, kol ta sistema nebus parinkta Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka. Todėl Bendrovės paskelbto supaprastinto atviro projekto konkurso tikslas - parinkti vieną iš daugelio sukurtų ir rinkai siūlomų gatvių apšvietimo šviestuvų individualaus valdymo ir kontrolės sistemų. Parinkti vieningą Vilniaus miesto šviestuvų individualaus valdymo ir kontrolės sistemą kitų būdų, išskyrus Viešųjų pirkimų įstatymo nustatytas procedūras, Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumato. Dėl šių priežasčių Bendrovė, gavusi Vilniaus miesto savivaldybės pritarimą, paskelbė supaprastintą atvirą projekto konkursą „Vilniaus gatvių apšvietimo šviestuvų individualaus valdymo ir kontrolė sistemos parinkimo projektai".
2. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Viešųjų pirkimų įstatymo 42 straipsnio 3 dalies nuostatas kurios numato, kad esant įstatymo 67 straipsnyje nustatytoms sąlygoms perkančioji organizacija gali atlikti pirkimo procedūrą – įvykdyti projekto konkursą. Teigia, kad Viešųjų pirkimų įstatymo IV skyriaus penktasis skirsnis, reglamentuojantis, supaprastinto projekto konkurso procedūras, priešingai negu sprendime nurodo Vilniaus apygardos administracinis teismas, nereikalauja, kad su supaprastinto projekto konkurso laimėtoju būtinai būtų sudaryta paslaugų tiekimo sutartis. Paaiškina, kad Bendrovė, turėdama tikslą parinkti Vilniaus gatvių apšvietimo šviestuvų individualaus valdymo ir kontrolės sistemą, būtent ir vykdė supaprastinto projekto konkurso procedūras, pirkimo dokumentuose aiškiai nurodydama, kad paslaugų pirkimo sutartis su vienu projekto konkurso laimėtoju (vienu iš laimėtojų) nebus sudaroma. Pažymi, kad tokia projekto konkurso sąlyga neprieštarauja supaprastinto projekto konkurso procedūras reglamentuojančioms viešųjų pirkimų įstatymo nuostatoms, todėl toks teismo sprendimas yra naikintinas.
Atsiliepimas
Viešųjų pirkimų tarnyba atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Nurodo, kad nors Projekto konkursas, pagal Viešųjų pirkimų įstatymą vykdomas siekiant nustatyti geriausią projektą pateikusį tiekėją arba kelis tiekėjus, tačiau galutinis pirkimo tikslas - įsigyti projektavimo ar planavimo paslaugas. Teigia, kad vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 117 straipsnio 2 dalimi, perkančiajai organizacijai vykdant projekto konkursą numatyta teisė rinktis tik iš dviejų projekto konkurso vykdymo būdų, jei: 1) su supaprastinto projekto konkurso laimėtoju numatyta sudaryti paslaugų pirkimo sutartį arba 2) supaprastinto projekto konkurso laimėtoją, laimėtojus ar dalyvius numatyta apdovanoti prizais ar kitaip atsilyginti už dalyvavimą. Projekto konkurso dalyviams nepriimtina neapibrėžta baigtis, kuomet, konkursui pasibaigus, nesudaroma sutartis ir neapdovanojama atitinkamais prizais. Todėl perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose privalo nurodyti, kurį iš šių dviejų aukščiau paminėtų projekto konkurso vykdymo būdų pasirenka.
Pažymi, kad jei perkančioji organizacija nebus sutarties šalimi, nors ir rengė konkursą, tai kyla klausimas, kam ir kokiu tikslu buvo organizuojamas projekto konkursas ir kam reikėjo klaidinti tiekėjus ir gaišinti jų laiką. Teikdami pasiūlymus tiekėjai tikisi naudos, kadangi rengdami pasiūlymus turi finansinių išlaidų. Pažymi, kad perkančioji organizacija, žinodama, jog viešojo pirkimo sutartis nebus sudaroma, konkurso sąlygose reikalavo pateikti pasiūlymo galiojimą užtikrinantį dokumentą – banko ar draudimo bendrovės garantiją (laidavimą) 10 000 Lt sumai. Atkreipia teismo dėmesį, kad perkančioji organizacija projekto konkurso dokumentuose neapibrėžė būsimų sutarčių terminų
IV.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nagrinėjamas ginčas kilęs dėl Viešųjų pirkimų tarnybos 2007 m. gruodžio 7 d. sprendimo Nr. 4S-3922, kuriuo atsakovas įpareigojo UAB „Vilniaus gatvių apšvietimo elektros tinklai“ nutraukti supaprastinto projekto konkurso „Vilniaus gatvių apšvietimo šviestuvų individualaus valdymo ir kontrolės sistemos parinkimo projektai“ pirkimo procedūras.
Tam, kad būtų galima nustatyti, ar ginčo sprendimu atsakovas pagrįstai įpareigojo pareiškėją nutraukti viešojo pirkimo procedūras, būtina išsiaiškinti, ar pareiškėja šias procedūras atliko pagal Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus, ar skundžiamas sprendimas pagrįstas nustatytais faktais ir teisės normomis, ar atsakovas, priimdamas šį sprendimą, neviršijo savo kompetencijos.
Viešųjų pirkimų įstatymo 2 straipsnio 22 dalis apibrėžia, kad projekto konkursas (supaprastintas projekto konkursas) – pirkimo procedūra, kai perkančiajai organizacijai suteikiama galimybė įsigyti konkursui pateiktą ir vertinimo komisijos (žiuri) išrinktą planą ar projektą (paprastai teritorijų planavimo, architektūros, inžinerijos ar duomenų apdorojimo). Konkurso dalyviams gali būti skiriami prizai ar piniginės išmokos.
Iš UAB „Vilniaus gatvių apšvietimo elektros tinklai“ įstatų matyti, kad ši Bendrovė verčiasi ūkine veikla energetikos (elektros energijos) srityje. Viešųjų pirkimų įstatymo 85 straipsnis, 86 straipsnio 2 dalis energetikos srityje veikiančioms įmonėms (perkančiosioms organizacijoms) leidžia atlikti pirkimo procedūrą – vykdyti supaprastintą projekto konkursą esant šio įstatymo 116 straipsnyje nustatytoms sąlygoms. Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 116 straipsnio nuostatas supaprastinto projekto konkurso procedūra gali būti taikoma perkant teritorijų planavimo, architektūros, inžinerijos, duomenų apdorojimo, meniniu ar kultūriniu požiūriu sudėtingas ar panašaus pobūdžio paslaugas. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja pirkimo procedūras dėl Projekto konkurso galėjo atlikti pagal supaprastinto projekto konkurso taisykles. Ginčas yra tik dėl to, ar Bendrovė šias procedūras laikydamasi pagal Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų.
Supaprastintas projekto konkursas turi būti vykdomas Viešųjų pirkimų įstatymo 117 straipsnyje 1-2 dalyse nustatyta tvarka: 1) perkančioji organizacija apie pirkimą turi paskelbti „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ vadovaujantis šio įstatymo 89 straipsnio nuostatomis; 2) supaprastintas projekto konkursas gali būti vykdomas siekiant nustatyti geriausią planą ar projektą (paprastai teritorijų planavimo, architektūros, inžinerijos, duomenų apdorojimo, meniniu ar kultūriniu požiūriu sudėtingo ar panašaus pobūdžio) pateikusį tiekėją (tiekėjus), jeigu: a) su supaprastinto projekto konkurso laimėtoju numatyta sudaryti paslaugų pirkimo sutartį arba b) supaprastinto projekto konkurso laimėtoją, laimėtojus ar dalyvius numatyta apdovanoti prizais ar kitaip atsilyginti už dalyvavimą. Šiuo atveju perkančioji organizacija turi teisę paslaugų pirkimą tęsti neskelbiamų supaprastintų derybų būdu, į derybas pakviesdama supaprastinto projekto konkurso laimėtoją arba visus laimėtojus (pirmąsias vietas laimėjusius dalyvius). Minėtos įstatymo nuostatos perkeltos į Supaprastinto projekto konkurso organizavimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 98 (byloje aktuali 2006 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. D1-60 redakcija).
Pagal Viešųjų pirkimų įstatyme apibrėžtą supaprastinto projekto konkurso tikslą (VPĮ 2 straipsnio 22 dalis, 116 straipsnis, 117 straipsnio 2 dalis), supaprastintas projekto konkursas – pirkimo procedūra, kai perkančioji organizacija siekia įsigyti konkursą laimėjusį projektą už tam skirtas lėšas (sudarydama su konkurso laimėtoju paslaugų pirkimo sutartį arba apdovanodama laimėtoją, laimėtojus ar dalyvius prizais ar kitaip atsilygindama jiems už dalyvavimą). Iš minėto teisinio reglamentavimo darytina išvada, kad supaprastinto projekto konkurso konkursas gali būti skelbiamas perkančiajai organizacijai turint vieną iš Viešųjų pirkimų įstatymo 117 straipsnio 2 dalyje numatytų tikslų: sudaryti su supaprastinto projekto konkurso laimėtoju sudaryti paslaugų pirkimo sutartį arba konkurso laimėtoją (laimėtojus ar dalyvius) apdovanoti prizais ar kitaip atsilyginti už dalyvavimą. Šie tikslai turi būti aiškiai apibrėžti perkančiosios organizacijos parengtuose supaprastinto projekto konkurso dokumentuose. Supaprastinto projekto konkurso skelbimas vien tik tam, kad nustatyti geriausią planą ar projektą pateikusį tiekėją (tiekėjus), pagal pirmiau minėtas Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas negalimas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėja, paskelbdama supaprastinto projekto konkursą „Vilniaus gatvių apšvietimo šviestuvų individualaus valdymo ir kontrolės sistemos parinkimo projektai“, nenumatė su šio konkurso laimėtoju sudaryti paslaugų pirkimo sutartį arba laimėtoją (laimėtojus ar dalyvius) apdovanoti prizais ar kitaip atsilyginti už dalyvavimą, kaip to reikalauja Viešųjų pirkimų įstatymo 117 straipsnio 2 dalies nuostatos.
Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje yra įtvirtinti pagrindiniai viešųjų pirkimų principai: lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo. Jų perkančiosios organizacijos privalo laikytis ir tais atvejais, kai Viešųjų pirkimų įstatyme numatytais atvejais atliekami supaprastinti pirkimai. Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 2 dalis nustato, kad pirkimų tikslas – vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Bylos medžiaga neabejotinai patvirtina (to neneigia ir apeliantas), kad nagrinėjamu atveju Bendrovė atliko pirkimo procedūras, neturėdama tikslo sudaryti su konkurso laimėtoju paslaugų pirkimo sutartį arba apdovanoti konkurso laimėtoją (laimėtojus, dalyvius) prizais ar kitaip atsilyginti už dalyvavimą. Byloje taip pat nustatyta, kad Bendrovė, iš anksto žinodama, jog pirkimo sutartis su konkurso laimėtoju nebus sudaryta, konkurso sąlygose reikalavo tiekėjų pateikti pasiūlymo galiojimą užtikrinantį dokumentą 10 000 Lt sumai. Tiekėjai, nusprendę dalyvauti konkurse, į pasiūlymų rengimą investuoja atitinkamai darbo ir lėšų, pasiūlymai teikiami siekiant Viešųjų pirkimo įstatymo 3 straipsnyje apibrėžto tikslo - pasirašyti su perkančiąja organizacija prekių ar paslaugų pirkimo sutartį. Pirmiau minėti Bendrovės veiksmai iškreipė Viešųjų pirkimu įstatyme apibrėžtą viešųjų pirkimų esmę ir tikslą.
Remdamasi pirmiau išdėstytais argumentais teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentus, kad Bendrovė nagrinėjamu atveju laikėsi Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų vertina kaip nepagrįstus ir konstatuoja, kad Bendrovė pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio, 116 straipsnio, 117 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Šie įstatymo pažeidimai yra esminiai. Pirmosios instancijos teismas Viešųjų pirkimų tarnybos 2007 m. gruodžio 7 d. sprendimą Nr. 4S-3922 paliko galioti pagrįstai, kadangi Tarnyba teisingai nustatė, jog Bendrovė viešojo pirkimo procedūras atliko pažeisdama Viešųjų pirkimų įstatymą.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Vadovaudamasi šia įstatymo nuostata teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentų dėl Projekto konkurso skelbimo ekonominio tikslingumo nevertina.
Viešųjų pirkimų įstatymo 8 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad Viešųjų pirkimų tarnyba – viešųjų pirkimų politiką įgyvendinanti ir prižiūrinti, kaip laikomasi šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstaiga, veikianti pagal šį ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymus, teisės aktus, tarptautinius įsipareigojimus, savo nuostatus. Įstatymų leidėjas pavedė Viešųjų pirkimų tarnybai vykdyti šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje numatytas funkcijas, tarp jų - kontroliuoti, kaip atliekant pirkimus laikomasi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų reikalavimų, vykdyti šių teisės aktų pažeidimų prevenciją; vertinti tiekėjų kreipimusi dėl perkančiųjų organizacijų pirkimo dokumentuose nurodytų pirkimo sąlygų (VPĮ 2 dalies 2,18 punktai). Šių funkcijų įgyvendinimui įstatymų leidėjas Viešųjų pirkimų tarnybai suteikė Viešųjų pirkimų įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje išvardytas teises, tarp jų: teisę gauti iš perkančiosios organizacijos su pirkimais susijusią informaciją; gauti perkančiosios organizacijos, Viešojo pirkimo komisijos ar jos narių ir pirkimo procedūrose dalyvaujančių ekspertų veiksmų ir sprendimų, susijusių su pirkimu, paaiškinimus; gavus pranešimą apie galimus pažeidimus, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais įpareigoti perkančiąją organizaciją sustabdyti pirkimo procedūras, o nustačius įstatymų pažeidimus, įpareigoti perkančiąją organizaciją nutraukti pirkimo procedūras, panaikinti arba pakeisti šio įstatymo reikalavimų neatitinkančius sprendimus ar veiksmus (VPĮ 8 straipsnio 3 dalies 1,2,4 punktai). Priimdama skundžiamą sprendimą atsakovė vadovavosi Viešųjų pirkimų įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 8 punktu –nustačiusi, kad UAB „Vilniaus gatvių apšvietimo elektros tinklai“ supaprastinto projekto konkurso „Vilniaus gatvių apšvietimo šviestuvų individualaus valdymo ir kontrolės sistemos parinkimo projektai“ pirkimo procedūras atliko pažeisdama Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus, 2008 m. kovo 28 d. sprendimu pagrįstai ir teisėtai įpareigojo Bendrovę nutraukti pirkimo procedūras. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad Tarnybos sprendimas priimtas neviršijus įstatymu nustatytos kompetencijos. Skundžiamas sprendimas atitinka esminius individualaus administracinio akto turinio reikalavimus.
Remdamasi išdėstytais argumentais kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bylą išsprendė iš esmės teisingai. Tenkinti pareiškėjos apeliacinį skundą remiantis jame išdėstytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus gatvių apšvietimo elektros tinklai“ apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.