Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2014-08-29 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-330-295/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-08-29
Bylos Nr.
II-330-295/2014
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-05683-2014-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Valdas Bugelevičius
Pažeidėjas
L. J.
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-330-295/2014Teisminio proceso Nr. 4-68-3-05683-2014-0Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖSTEISMASNUTARIMAS2014 m. rugpjūčio 29 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valdas Bugelevičius,sekretoriaujant Laimai Avižienytei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui L. J.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus specialistės A. G. (toliau – ir pareigūnas) 2014 m. gegužės 2 d. nutarimo Nr. 10N-11564514-14 panaikinimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014-04-11 L. J. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad jis 2014-04-11, 8 val. 14 min., Vilniuje, Naugarduko g. 7, vairuodamas automobilį Toyota Land Cruiser, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9 ir 132 punktų reikalavimus, nepaliko tarpo iš šono ir kliudė stovintį automobilį Volvo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), taip apgadindamas abi transporto priemones, ir tuo padarydamas pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje.

2014-05-02 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus pareigūno nutarimu L. J. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir jam buvo paskirta administracinė nuobauda - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trims mėnesiams.

Šalies argumentai

Nesutikdamas su pareigūno nutarimu skirti jam administracinę nuobaudą, pareiškėjas L. J. pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuriuo prašė 2014-05-02 pareigūno nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinti kaip nepagrįstą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti, savo skundą motyvuodamas tuo, kad pareiškėjo veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje sudėties, kadangi jis:

nepažeidė KET 9 ir 132 punktų reikalavimų, nes eismo įvykio kilimo priežastimi buvo automobilio Volvo vairuotojo veiksmai, neatitinkantys kelių eismo taisyklių;šių aplinkybių nutarimą priėmusi institucija visiškai nenagrinėjo ir į jas neatsižvelgė;administracinio teisės pažeidimo byla policijos pareigūno buvo nagrinėjama vienpusiškai ir neobjektyviai, kadangi pareigūnas nesilaikė ATPK 9 (administracinio teisės pažeidimo sąvoka), 248 (administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai), 257 (įrodymų vertinimas) ir 284 (aplinkybės, išaiškintinos nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą) straipsnių reikalavimų, neatsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisminę praktiką, bei tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, kuriose įtvirtintas nekaltumo prezumpcijos principas;bylą išnagrinėjus nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, buvo pažeistos jo procesinės teisės, numatytos ATPK 272 straipsnyje bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatos (Konvencijos 6 straipsnio 2 dalis).

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu pareiškėjas savo skundą palaikė skunde nurodytais motyvais, ir atsižvelgdamas į skunde nurodytas aplinkybes, prašė pareigūno nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinti kaip nepagrįstą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti, o jeigu teismas pripažintų, kad dėl eismo įvykio kilimo yra ir pareiškėjo kaltė, prašė skirti jam švelnesnę įstatymo sankcijoje numatytą nuobaudą nei specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas tenkintinas

Pagal ATPK 284 straipsnio nuostatas, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 301 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Skundžiamu pareigūno nutarimu L. J. paskirta administracinė nuobauda pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, kurioje įtvirtinta, kad kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), – užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.

Taigi, pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį administracinėn atsakomybėn gali būti patrauktas asmuo, kuris padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį šiame įstatyme nurodytas pasekmes, t.y. turi būti nustatyta asmens kaltė dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo ir priežastimis ryšys tarp kaltininko veiksmų ir kilusių pasekmių. 2014-05-02 pareigūno nutarime nurodyta, kad pareiškėjas L. J., vairuodamas automobilį Toyota Land Cruiser, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), Naugarduko gatvėje, Vilniuje, pažeidė KET 9 ir 132 punktų reikalavimus. KET 9 punkte yra numatytos bendrosios eismo dalyvių pareigos, pagal kurias eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti, o KET 132 punkte yra numatyta, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. 2014-05-02 pareigūno nutarimu konstatuota, kad L. J., vairuodamas automobilį Toyota Land Cruiser, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nepaliko tarpo iš šono ir kliudė stovintį automobilį Volvo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), taip apgadindamas abi transporto priemones. Kad 2014 m. balandžio 11 d., apie 8 val. 14 min., Vilniuje, Naugarduko gatvėje, tarpusavyje kontaktavo automobilis Toyota Land Cruiser, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojamas L. J., ir automobilis Volvo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), neabejotinai nustatyta administracinio teisės pažeidimo byloje esančia medžiaga, tačiau kokiu pagrindu policijos pareigūnai nustatė, kad dėl autoįvykio kilimo ir atsiradusių pasekmių yra kaltas automobilio Toyota Land Cruiser vairuotojas L. J., neaišku. Nors tiek 2014-04-11 administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek 2014-05-02 pareigūno nutarime patraukti L. J. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, konstatuojama, kad pareiškėjo vairuojamas automobilis kliudė stovintį automobilį Volvo, tačiau šis teiginys niekuo nepagrįstas. Transporto priemonės stovėjimu laikomas – transporto priemonės sustabdymas ilgesniam laikui, negu reikia keleiviams laipinti arba transporto priemonei krauti (Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 69 punktas). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos kelių patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo būrio vyresniojo patrulio E. C. 2014-04-11 tarnybiniame pranešime (dokumente) dėl eismo įvykio Nr. D-52 nurodyta, kad automobilis Volvo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) <...> prie Naugarduko 7 namo bandė išvažiuoti iš stovėjimo vietos, įjungęs posūkį pastebėjo, kad iš priekio atvažiuoja a/m Toyota, sustojo, kad praleisti, bet a/m Toyota jo nepastebėjo ir atsitrenkė <...>. Kad automobilis Volvo, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), ne stovėjo, o bandė išvažiuoti iš stovėjimo vietos, patvirtinama ir administracinio teisės pažeidimo byloje esančia eismo įvykio vietos schema bei pareiškėjo pateiktomis automobilio Volvo nuotraukomis, padarytomis iš karto po autoįvykio, iš kurių matyti, kad automobilis Volvo po autoįvykio užfiksuotas ne stovintis lygiagrečiai su važiuojamosios dalies kraštu, o priekiu 1,3 metro atstumu pasisukęs link priešpriešinio eismo juostos vidurio, be to, automobilio Volvo priekinių ratų padėtis (ratai pasukti į dešinę pusę) duoda pakankamą pagrindą manyti, kad automobilis Volvo, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), ketino sukti į dešinę, t.y. keisti važiavimo kryptį, ir iš priešpriešinio eismo juostos grįžti į dešinę kelio pusę. Kad automobiliu Volvo rengėsi manevruoti, pripažino ir automobilį Volvo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairavęs A. J., kuris 2014-04-11 savo paaiškinime (dokumente) policijos pareigūnams teigė, kad automobilio Volvo variklis buvo užvestas ir vairuotojas, įjungęs posūkio signalą, laukė, kol galės atlikti manevrą. Tačiau prieš keisdamas važiavimo kryptį, Volvo vairuotojas privalėjo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams (KET 106 punktas). Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad automobilis Volvo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu nebuvo stovinti transporto priemonė, o dalyvavo eisme. Akivaizdu, kad automobilio Volvo vairuotojas, būdamas priešpriešinio eismo juostoje ir pasukęs automobilio priekį 1,3 metro atstumu nuo važiuojamosios dalies krašto, sudarė kliūtį transporto priemonėms, važiuojančioms savo eismo juosta, todėl automobilio Toyota Land Cruiser vairuotojui L. J. administracinė atsakomybė galėtų kilti tik tuo atveju, jeigu jis, galėdamas pastebėti ir pastebėjęs atsiradusią kliūtį, bei turėdamas realią galimybę išvengti automobilių kontakto, nesiėmė KET 134 punkte numatytų priemonių, nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, tačiau šios aplinkybės sprendžiant L. J. administracinės atsakomybės klausimą išsiaiškintos nebuvo, o šiuo metu, nesant administracinio teisės pažeidimo byloje jokių objektyvių duomenų apie automobilio Toyota Land Cruiser važiavimo greitį, eismo intensyvumą ir kitų transporto priemonių, nesusijusių su eismo įvykiu, tačiau galėjusių įtakoti eismo įvykio dalyvių veiksmus, padėtį eismo įvykio metu, šių aplinkybių išsiaiškinti ir spręsti ar automobilio Toyota Land Cruiser vairuotojas turėjo realią galimybę išvengti eismo įvykio, nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, nėra galimybių.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs (žr. pvz. 2010 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-6511/2010, 2012 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N261-1321/2012), kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu turi būti pašalinti bet kokie prieštaravimai ar abejonės dėl asmens kaltumo.

Šios administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu nebuvo surinkta jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių faktą, kad eismo įvykis, dėl kurio L. J. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, kilo dėl jo kaltės, todėl teismas daro išvadą, kad L. J. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, o 2014 m. gegužės 4 d. pareigūno nutarimu už pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, administracinėn atsakomybėn jis buvo patrauktas nepagrįstai. Kadangi pareigūno nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje yra nepagrįstas, jis turi būti panaikintas, o administracinio teisės pažeidimo byla L. J. atžvilgiu turi būti nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Pareiškėjo L. J. skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus specialistės A. G. 2014 m. gegužės 2 d. nutarimą Nr. 10N-11564514-14, kuriuo L. J. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį ir jam buvo paskirta administracinė nuobauda – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas trims mėnesiams, ir administracinio teisės pažeidimo bylą L. J. atžvilgiu nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302² – 302⁵ straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui.

Teisėjas Valdas Bugelevičius