- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-26
- Bylos Nr.
- eAN2-384-898/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01223-2018-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jurgita Kolyčienė
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Kolyčienė, išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal E. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 27 d. nutarties, kuria atmestas skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2018 m. balandžio 28 d. nutarimo, kuriuo E. K. nubaustas už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 428 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – Institucija) 2018 m. balandžio 28 d. nutarimu E. K. nubaustas už tai, kad 2018 m. vasario 14 d., 14.05 val., Vokiečių g., Vilniuje važiavo dviračiu ir kirto važiuojamąją dalį pėsčiųjų perėja, savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 64.9 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 428 straipsnio 1 dalyje. E. K. skirta 30 Eur bauda. E. K. skundas dėl Institucijos 2018 m. balandžio 28 d. nutarimo buvo atmestas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 27 d. nutartimi. Teismas pažymėjo, jog iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad E. K. Vokiečių gatvėje, Vilniuje, važiavo dviračiu ir kirto važiuojamąją dalį vietoje, kuri pažymėta kelio ženklais Nr. 533, Nr. 534 „Pėsčiųjų perėja“ (Perėjimo per kelią vieta), ant grindinio yra kelio horizontalusis ženklinimas, panašus į horizontalųjį ženklinimą Nr. 1.14. Vadovaujantis KET 8 punkto nuostata, jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu, taigi šioje situacijoje E. K., matydamas, kad kelio ženkle nurodyta informacija skiriasi nuo kelių ženklinimo, privalėjo vadovautis kelio ženklu Nr. 533, Nr. 534 „Pėsčiųjų perėja“, kuris yra akivaizdžiai matomas, ir privalėjo kirsti kelio važiuojamąją dalį nulipęs nuo dviračio.
Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
Apeliaciniu skundu E. K. prašo peržiūrėti skundžiamą teismo sprendimą ir panaikinti Institucijos 2018 m. balandžio 28 d. nutarimą.
Šalies argumentai
3.1. Nurodo, kad teismas nevertino fakto, jog pėsčiųjų perėja yra pažymėta netinkamai, o joje esantis dviračių tako ženklinimas klaidina dviračių vairuotojus. Teismas be jokių argumentų atkartojo KET 8 punktą ir konstatavo, kad važiuoti dviračiu per perėją draudžiama, nors nebuvo įrodyta, kad horizontalusis ženklinimas iš tiesų prieštarauja vertikaliajam. KET 1.14 ženklinimas gali būti šalia 1.13 ženklinimo, 533 ir 534 ženklų galiojimo zonoje, tai nesukuria prieštaros, ko pasėkoje reikėtų vadovautis KET 8 punktu. Priešingu atveju horizontalusis ženklinimas pėsčiųjų perėjose būtų perteklinis, kadangi visuomet galėtų kilti situacija, kai ne vietoje ar ne visai tikslių matmenų nubrėžtą liniją galima būtų interpretuoti kaip prieštaraujančią vertikaliajam perėjos ženklinimui.
3.2. Skunde pažymima, kad pėsčiųjų perėja yra paženklinta netinkamai, nėra nurodytos jos ribos, kaip to reikalauja 2012 m. sausio 31 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymo Nr. 3-83 „Dėl kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių patvirtinimo“ 179.3 punktas ir 4 pav. Nėra perėjos ribas žyminčio ženklo Nr. 533 perėjos pradžioje. Nesant perėjos pradžios ženklo sunku nustatyti, ar dviračių takas yra perėjos ribose, ar už jų, pėsčiųjų perėjos ženklų, važiuojant dviračiu nuo miesto centro link Rūdninkų gatvės nesimato – jie pastatyti lygiagrečiai važiavimo krypčiai. Matosi tik pati dviračių pervaža ir dviračių tako tęsinys už jos.
3.3. Skunde taip pat nurodoma, kad dviračiu važiuojantis asmuo neturi pareigos vadovautis pėsčiųjų eismą reguliuojančiais ženklais, nes pėsčiųjų perėjos buvimas ar nebuvimas, važiuojant ja skersai važiuojamosios gatvės dalies, dviratininkui, skirtingai nei pėsčiajam, nesuteikia pirmumo ir todėl važiuojamąją dalį dviratininkas gali kirsti tik įsitikinęs, kad tai daryti bus saugu, nebus trukdoma transporto priemonių eismui. Šį reikalavimą E. K. įvykdė, kas matosi vaizdo medžiagoje. Gatvę kertančio dviračių tako vertikalaus ženklinimo įstatymuose nėra numatyta, o įteisinus važiavimą šaligatviu ją kirsti galima bet kurioje vietoje nenulipant nuo dviračio. Taigi reikalavimas vestis dviratį perėjos zonoje pažymėta dviračių pervaža atrodo visiškai nelogiškas ir prieštaraujantis teisėtiems lūkesčiams.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ANK 569 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.Institucijos 2018 m. balandžio 30 d. nutarimu E. K. nubaustas už tai, kad važiuodamas dviračiu kirto važiuojamąją dalį pėsčiųjų perėja. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai yra susiję su aplinkybe, jog pėsčiųjų perėja yra pažymėta netinkamai, E. K. buvo suklaidintas, t. y. perėjoje esantis dviračių tako ženklinimas anot apelianto klaidina dviračių vairuotojus. Su tokiais argumentais teismas sutinka iš dalies. KET 3 priedo 1.13. punkte įtvirtintas pėsčiųjų perėjų horizontalusis ženklinimas, t. y. kokiais simboliais gali būti pažymėtos pėsčiųjų perėjos ant važiuojamosios dalies. Kaip matyti iš E. K. kartu su skundu apylinkės teismui pateiktų fotonuotraukų, taip pat byloje esančio vaizdo įrašo (2, 10 b. l.), vieta, kurioje E. K. kirto važiuojamąją kelio dalį, buvo pažymėta horizontaliuoju pėsčiųjų perėjos ženklu, įtvirtintu KET 1.13.3 papunktyje, t. y. dviem lygiagrečiomis linijomis, sudarytomis iš stačiakampių. Nors KET 1.13.3 papunktyje taip pat nurodyta, jog toks vertikalusis ženklinimas žymi pėsčiųjų perėją, kurioje eismas reguliuojamas šviesoforu, šviesoforo įvykio vietoje nėra. Taigi pėsčiųjų perėja šiuo atveju iš tikrųjų įrengta ne visiškai tiksliai pagal KET reikalavimus. Vis dėlto šis netikslumas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pašalintas šalia pėsčiųjų perėjos įrengus nurodomuosius kelio ženklus Nr. 533 ir 534 „Pėsčiųjų perėja“. Kaip teisingai pažymėta skundžiamoje teismo nutartyje, vadovaujantis KET 8 punktu, jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi (šiuo atveju jie faktiškai ir nesiskiria, tiesiog pėsčiųjų perėja pažymėta horizontaliuoju ženklinimu, kuris skirtas pėsčiųjų perėjoms, reguliuojamoms šviesoforo), reikia vadovautais kelio ženklu. Dėl skundo argumentų, jog kelio ženklai Nr. 533 ir 534 „Pėsčiųjų perėja“ yra pastatyti lygiagrečiai E. K. važiavimo krypčiai, t. y. atsukti į važiuojamąją kelio dalį taip, kad juos matytų keliu važiuojančios transporto priemonės, todėl E. K. nebuvo matomi, apeliacinės instancijos teismas visų pirma pažymi, jog E. K. priartėjus prie pėsčiųjų perėjos ir kaip to reikalauja KET reikalavimai nulipus nuo dviračio, kelio ženklai Nr. 533 ir 534 jam būtų aiškiai matomi. Antra, net ir važiuodamas dviračiu, jei nebūtų užsiėmęs kitų transporto priemonių fiksavimu, E. K. turėjo matyti šiuos kelio ženklus, tačiau kaip matyti iš pateikto vaizdo įrašo, kirsdamas pėsčiųjų perėją nenulipęs nuo dviračio, E. K. nebandė įsitikinti eismo saugumu, priešingai, važiuodamas per pėsčiųjų perėją dviračiu jis telefonu fiksavo šalia stovintį automobilį. Taigi net jei kelio ženklų Nr. 533 ir 534 E. K. ir nematė, nagrinėjamoje situacijoje jis privalėjo juos matyti ir jais vadovautis. E. K. skunde pabrėžia manęs važiuojantis ne pėsčiųjų perėja, o dviračių taku. Vadovaujantis KET 3 priedo 1.14 punktu, dvi lygiagrečios linijos, sudarytos iš kvadratų, žymi vietą, kur dviračių takas, dviračių juosta kerta važiuojamąją dalį. Kaip matyti iš paties E. K. pateiktų fotonuotraukų ir horizontaliojo ženklinimo išmatavimų (4 b. l.), važiuojamoji dalis buvo pažymėta lygiagrečiomis linijomis ne iš kvadratų, o iš stačiakampių, kas suponuoja išvadą, jog taip buvo pažymėta pėsčiųjų perėja, o ne dviračių takas. Antra, E. K. prieš įvažiuodamas į pėsčiųjų perėją, važiavo ne dviračių taku, o šaligatviu, ant kurio dviračių juostos nėra, ji - kaip matyti iš fotonuotraukų - prasideda tik už perėjos (2 b. l.). Ši aplinkybė dar kartą patvirtina, jog apeliantas, įvažiuodamas nuo šaligatvio į gatvę, turėjo suprasti, nepaisant tam tikro pėsčiųjų perėjos horizontaliojo ženklinimo panašumo į vietą, kurioje dviračių takas kerta važiuojamąją dalį, jog važiuoja būtent pėsčiųjų perėja. Įvertinęs aukščiau aptartas aplinkybes, atitinkamus KET reikalavimus, E. K. skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nagrinėjamoje byloje ANK įtvirtintos įrodymų vertinimo nuostatos pažeistos nebuvo, E. K. pagrįstai nubaustas už ANK 428 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, todėl jo skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
E. K. apeliacinio skundo netenkinti, palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 27 d. nutartį nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.