- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-07-15
- Bylos Nr.
- I-1135-320/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00117-2016-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Irena Varžinskienė
- Pareiškėjas
- A.P.
- Atsakovas
- Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Kategorijos
- 1.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant pareiškėjui A.P. ir jo atstovei Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos teisininkei M.B.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A.P. skundą atsakovui Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo, kuriuo jam paskirta tarnybinė nuobauda, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A.P. skundu (b. l. 2-8) kreipėsi į administracinį teismą, prašė panaikinti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Panevėžio AVPK) viršininko 2016 m. vasario 23 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. P.“ (toliau – ir Įsakymas), kuriuo pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.
Su paskirta tarnybine nuobauda pareiškėjas nesutinka, mano jog yra nubaustas už mažareikšmius pažeidimus, jam paskirta tarnybinė nuobauda yra neadekvati šiems pažeidimams. Pareiškėjas skunde nurodė, kad tiek atliekant tarnybinį patikriną, tiek surašant Tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 50-IS-16, nebuvo vadovautasi tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis bei suformuota teismų praktika. Išvadoje konstatuoti faktai yra neobjektyvūs, teisinis jo veiksmų vertinimas yra nepagrįstas, neišsamus ir vienpusiškas. Nebuvo atsižvelgta į jo 2016 m. sausio 4 d. paaiškinime dėl galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo išdėstytas aplinkybes, kuriame išsamiai detalizavo visus Vidaus reikalų informacinės sistemos centrinio duomenų banke (toliau – ir VRIS CDB) duomenų tikrinimo epizodus. Pareiškėjo teigimu, Tarnybinio patikrinimo išvadoje visiškai neatskleista tarnybinio nusižengimo sudėtis, nėra aišku, kokiais veiksmais jis tariamai padarė tarnybinį nusižengimą. Pareiškėjas iš dalies sutinka, kad pagal Naudotojų, dirbančių su registrais ir informacinėmis sistemomis, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 5-V-775 (toliau - ir Taisyklių), 15.4 punkto reikalavimą dėl didelio darbo krūvio ne visada tiksliai ir išsamiai nurodė duomenų tikrinimo tikslą ir pagrindą, tačiau nesutinka, kad pažeidė Taisyklių 16.1 ir 16.5 punktų reikalavimus, nes visais atvejais duomenis tikrino tik tarnybos tikslais ir esant teisėtam pagrindui. Jo nuomone, ta aplinkybė, jog jis ne visiškai išsamiai pildė duomenų tikrinimo formą, turėtų būti vertintina kaip mažareikšmė, nes nesukėlė jokių neigiamų pasekmių, buvo sąlygota didelio darbo krūvio, kuomet ne visada pareiškėjas spėdavo iki galo užpildyti visas grafas, todėl pildydavo tik pagrindines skiltis, kuriose aiškiai nurodydavo tikrinamų duomenų pagrindą.
Pareiškėjui taip pat kilo pagrįstų abejonių ir dėl Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo 6 bei 9 punktų nuostatų laikymosi ir jose nurodytų terminų užtikrinimo, vykdant tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūrą. Pareiškėjo teigimu, iš tarnybinio patikrinimo medžiagos nėra suprantama kada, kokiu pagrindu ir kieno pavedimu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas. Atsakovas duomenis apie galimai neteisėtą duomenų tikrinimą turėjo jau 2015 m. spalio 14 d., kas užfiksuota ir tarnybinio patikrinimo medžiagoje, tačiau tarnybinis patikrinimas pradėtas tik 2015-12-09, be to šiuo laikotarpiu 2015 m. lapkričio 18 d. buvo gautas dar vienas tarnybinis pranešimas su patikrinimo rezultatais dėl jo veiklos patikrinimo. Pareiškėjui nesuprantama, kokiu pagrindu, kieno pavedimu, kokiu teisės aktu remiantis buvo atliktas jo veiklos auditas, nes jo tarnybinės funkcijos nesusijusios su finansinėmis, piniginėmis operacijomis, kitokiomis vertybėmis, dėl kurių gali būti atliekamas auditas. Pareiškėjo nuomone, imituojant „auditą“ ir analizuojant daugiau nei vienerių metų senumo VRIS CDB duomenų tikrinimo epizodus, buvo siekiama jį bet kokiomis priemonėmis nubausti. Tačiau jis negali būti baudžiamas už veiksmus, kurie buvo atlikti daugiau nei prieš vienerius metus, nes jo atžvilgiu nėra pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto26 straipsnio 4 dalyje bei Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo 9 punkte nustatytų išimčių dėl trejų metų termino.
Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovė prašė tenkinti skundą, iš esmės pakartodami skunde nurodytus motyvus ir remdamiesi jame pateiktomis faktinėmis aplinkybėmis, pareiškėjas detalizavo tarnybinio patikrinimo medžiagoje bei skunde nurodytas duomenų tikrinimo aplinkybes.
Atsiliepimas
Atsakovas Panevėžio apskrities VPK atsiliepime (b. l. 14-17) nurodė, jog su pareiškėjo skundo reikalavimu nesutinka, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Mano, jog tarnybinio nusižengimo tyrimo atlikimo metu surinkta faktinė medžiaga leido daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo teisės aktų, su kuriais jis privalo būti susipažinęs pagal pareigybės aprašymą ir kaip VRI CDB naudotojas, pasirašęs pasižadėjimą šių teisės aktų reikalavimų laikytis, reikalavimų nevykdymas atitinka tarnybinio nusižengimo sudėtį, todėl buvo konstatuota, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą. Nagrinėjamu atveju pažeidimo sudėtis yra formali ir jau pats duomenų bazių naudojimas (kuris yra griežtai reglamentuojamas), neturint teisėto pagrindo, yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai. Subjektų, turinčių teisę naudoti asmenų duomenis, veiksmuose negali būti jokių neapibrėžtų, negalimų patikrinti situacijų. Tarnybinis nusižengimas paaiškėjo atlikus VRIS CDB auditą, todėl taikytinas tarnybinės nuobaudos skyrimo 3 metų senaties terminas. Tarnybinis patikrinimas pradėtas 2015 m. gruodžio 9 d, kurio terminas nustatyta tvarka 2016 m. sausio 8 d., 2016 m. sausio 18 d. ir 2016 m. vasario 3 d. buvo pratęstas.
Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu prašė pareiškėjo skundą atmesti atsiliepime nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, kad dėl pareiškėjo A. P. galimai neteisėto policijos duomenų bazių naudojimo patikrinimą 2015 m. spalio 14 d. atliko Panevėžio apskrities VPK Imuniteto skyrius, 2015 m. spalio 14 d. surašytas raštas yra riboto naudojimo. Patikrinus pareiškėjo tikrintų asmens ir kitų duomenų rezultatus, atskiras aktas nebuvo surašytas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Bylos medžiaga nustatyta, kad Panevėžio AVPK Imuniteto skyriaus viršininkas 2015 m. gruodžio 9 d. tarnybiniu pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl A. P. naudojimosi duomenų bazėmis“ informavo Panevėžio AVPK viršininką, kad Panevėžio AVPK Imuniteto skyriuje, tikrinant Panevėžio apskrities VPK Rokiškio r. PK KPS vyriausiojo tyrėjo A. P. atliktų duomenų tikrinimą (reg. 2015-10-14 Nr. 5-16-S(S)-210(RN)) buvo nustatyti galimi VRIS CDB, POLIS atliktų tikrinimų pažeidimai (įrašyti netikslūs ir neaiškūs duomenų paieškos pagrindai ir papildomi duomenys arba pagal nurodytus ROIK ir baudžiamųjų bylų numerius peržiūrėjus konkrečias bylas ar pranešimus Policijos registruojamų įvykių registre, nerasta įrašų apie tikrintus asmenis. Iš A. P. audito buvo atrinkti galimai neteisėti tikrinimo atvejai ir pateikti Panevėžio AVPK Rokiškio rajono policijos komisariato ()toliau- ir Rokiškio r. PK) viršininkui atliktų tikrinimų teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimui. Panevėžio AVPK Rokiškio r. PK viršininko 2015 m. gruodžio 9 d. tarnybinio pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys suteikia pagrindo pagrįstai manyti, kad A. P. galimai neteisėtai tikrino asmenų duomenis, be to, A. P. audite kartojasi atvejai, kai netinkamai nurodytas duomenų paieškos pagrindas, todėl Panevėžio AVPK Imuniteto skyriaus viršininkas siūlė A. P. atžvilgiu pradėti tarnybinį patikrinimą. Panevėžio AVPK viršininkas 2015 m. gruodžio 9 d. rezoliucija pavedė Panevėžio AVPK Vidaus tyrimų poskyrio viršininkui atlikti tarnybinio nusižengimo tyrimą ir pateikti išvadą (Tarnybinio patikrinimo medžiaga, b. l. 1-2).
Atlikęs tarnybinį patikrinimą, Panevėžio AVPK Vidaus tyrimų poskyrio viršininkas 2016 m. vasario 8 d. surašė Tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus pareigūno A.P. veiksmų“ (toliau- ir Išvada), kurioje pasiūlyta pareiškėjui Panevėžio AVPK Rokiškio r. PK KPS vyriausiajam tyrėjui A. P. už padarytą tarnybinį nusižengimą skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą. Tą pačią dieną Panevėžio AVPK viršininkas Išvadą patvirtino (Tarnybinio patikrinimo medžiaga, b. l. 35-43).Kadangi pareiškėjas yra Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos narys, Panevėžio AVPK viršininkas 2016-02-09 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į šią profesinę sąjungą dėl sutikimo pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą (Tarnybinio patikrinimo medžiaga, b. l. 44). Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas 2016-02-22 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareiškėjui neprieštaravo (Tarnybinio patikrinimo medžiaga, b. l. 59-62). Vadovaudamasis Vidaus tarnybos Statuto 33 straipsnio 2 dalies 2 punktu, atsižvelgęs į Išvadą, Panevėžio AVPK viršininkas 2016 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A.P.“, komisarui, Panevėžio AVPK Rokiškio r. PK KPS vyriausiajam tyrėjui A. P. skyrė tarnybinę nuobaudą – papeikimą (b. l. 9-10). Su paskirta tarnybine nuobauda pareiškėjas nesutinka, todėl šį Įsakymą jis ginčija teisme.
Pareiškėjas A. P. yra statutinis valstybės tarnautojas, vidaus reikalų sistemos pareigūnas, kurio statusą bei atsakomybę reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas (bylai aktuali 2015 m. birželio 25 d. įstatymu Nr. XII-1855 išdėstyta nauja Statuto redakcija, įsigaliojusi nuo 2016 m. sausio 1 d.) (toliau- ir Statutas). Statutas įtvirtina pagrindinius vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybės principus, nustato skiriamų tarnybinių nuobaudų sąrašą, kriterijus, būtinus nuobaudai skirti, nuobaudų skyrimo terminus ir tvarką, kuri detaliau reglamentuota Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintame Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos apraše (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2015-11-09 įsakymo Nr.1V-885 redakcija, įsigaliojusi nuo 2016-01-01) (toliau- ir Aprašas). Pažymėtina, kad tarnybinio patikrinimo A.P. atžvilgiu pradėjimo dienai galiojo šiuo įsakymu patvirtintas Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašas (redakcija, galiojusi nuo 2013-08-28 iki 2016-01-01) (toliau- ir Aprašo redakcija, galiojusi iki 2016-01-01).
Tarnybinės atsakomybės inter alia tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas ( Statuto 33 straipsnio 1 dalis). Statuto 2 straipsnio 7 dalis apibrėžia, kad tarnybinis nusižengimas – šiame statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas, padarytas dėl pareigūno kaltės. Kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, valstybės tarnautojo kaltė, atitinkamais atvejais – pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2013-07-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1435/2013, 2010-11-29 sprendimas administracinėje byloje Nr. A525-1457/2010). Vertinant, ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, būtina nustatyti konkrečias pareigūno veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigų atlikimą (LVAT 2012-06-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2512/2012, 2010-02-22 sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-27/2010 ir kt.).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra nurodęs, kad tarnybinio patikrinimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriame įvardijamas konkretus tarnybinis nusižengimas, apibrėžiamos kaltinimo, nuo kurio pareigūnas gali gintis, ribos ir apimtis, nurodoma kaltės forma. Vadovui patvirtinus išvadą, joje nurodyti faktai ir jų teisinis įvertinimas tampa atitinkamo sprendimo (įsakymo), t.y. individualaus teisės akto, dalimi (Aprašo 31 punktas). Taigi, būtent tarnybinio patikrinimo išvadoje turi būti motyvuotai nurodyta, kokios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog buvo (arba nebuvo) padarytas tarnybinis nusižengimas.
Žemesnės instancijos teismas
Išvadoje nustatyta, kad A. P. VRIS CDB, neturėdamas teisėto pagrindo ir ne tarnybos tikslais tikrino: 2014-04-16 13.39 val. G.Z. ir V.S. asmens duomenis, duomenų pagrindą nurodė „Nusikalstamos veikos tyrimas“, papildomus duomenis nurodė „ROIK 0114000186198“. 2014-06-27 8.13 val. tikrino E.S. asmens duomenis ir duomenų pagrindą nurodė „Kitas tarnybinis naudojimas“, papildomus duomenis nurodė „duomenų peržiūra“. 2014-06-30 11.19 val. tikrino automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir duomenų pagrindą nurodė „tarnybinis patikrinimas“, o papildomus duomenis nurodė „duomenų peržiūra“.2015-05-08 8.35 val. tikrino automobilį „Ford Galaxy“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), ir duomenų pagrindą nurodė „ikiteisminis tyrimas“, o papildomus duomenis nurodė „01-1-07770-15“.2015-05-14 13.28 val. A.B. asmens duomenis ir duomenų pagrindą nurodė „skundo, prašymo, pareiškimo tyrimas“, papildomus duomenis nurodė „dėl automobilio vagystės“.2015-05-14 13.43 val. tikrino L. P. asmens duomenis ir duomenų pagrindą nurodė „skundo, prašymo, pareiškimo tyrimas“, papildomus duomenis nurodė „dėl automobilio vagystės“.2015-05-14 13.48 val. tikrino automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir duomenų pagrindą nurodė „skundo, prašymo, pareiškimo tyrimas“, papildomus duomenis nurodė „dėl automobilio vagystės“.2015-05-14 13.49 val. tikrino E.J. asmens duomenis ir duomenų pagrindą nurodė „skundo, prašymo, pareiškimo tyrimas“, papildomus duomenis nurodė „dėl automobilio vagystės“.2015-05-14 13.54 val. tikrino automobilį „Citroen C4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini, ir duomenų pagrindą nurodė „skundo, prašymo, pareiškimo tyrimas“, papildomus duomenis nurodė „dėl automobilio vagystės“.2015-07-30 9.34 val. tikrino M.S. asmens duomenis ir duomenų pagrindą nurodė „ikiteisminis tyrimas“, papildomus duomenis nurodė „01-1-41750-15“.Išvadoje taip pat nurodyta, kad A. P. netiksliai ir neišsamiai nurodė papildomus užklausų duomenis: 2014-04-30 13.25 val. tikrindamas ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“, 2014-04-30 13.26 val. tikrindamas ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“, 2014-04-30 13.25 val. tikrindamas ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“, 2014-06-27 8.13 val. tikrindamas E. S. asmens duomenis, 2014-06-30 11.19 val. tikrindamas automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), duomenis, 2014-10-20 10.03 val. tikrindamas D. P. asmens duomenis, 2015-03-03 14.06 val. tikrindamas E. A. asmens duomenis, 2015-03-18 8.20 val. tikrindamas automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), duomenis, 2015-03-24 9.15 val. tikrindamas R. A. asmens duomenis, 2015-03-24 9.16 val. tikrindamas M. P. asmens duomenis, 2015-03-24 9.19 val. tikrindamas V. V. asmens duomenis, 2015-05-05 10.49 val. tikrindamas J. T. asmens duomenis, 2015-05-05 10.51 val. tikrindamas D. B. asmens duomenis, 2015-05-05 11.11 val. tikrindamas D. Š. asmens duomenis, 2015-05-14 tikrindamas A. B. asmens duomenis, 2015-05-14 13.43 val. tikrindamas L. P. asmens duomenis, 2015-05-14 13.48 val. tikrindamas automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-05-14 13.49 val. tikrindamas E. J. asmens duomenis, 2015-05-14 13.54 val. tikrindamas automobilį „Citroen C4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).Išvadoje konstatuota, kad A. P. tokiais savo kaltais tyčiniais veiksmais pažeidė VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nustatantį pareigą valstybės tarnautojui laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 5-V-775 patvirtintų Naudotojų, dirbančių su registrais ir informacinėmis sistemomis, administravimo taisyklių 16.1 punkte įtvirtintą draudimą naudoti registrų duomenis ne tarnybos tikslais, Taisyklių 16.5 punkto reikalavimą registrų duomenis tvarkyti tik esant teisėtam pagrindui, Taisyklių 15.4 punkto reikalavimą registrų naudotojui tiksliai ir išsamiai nurodyti duomenų tikrinimo tikslą ir pagrindą pavedimo, medžiagos, prašymo, skundo bylos numerį ir datą ir padarė tarnybinį nusižengimą.
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2007 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. 1V-1 patvirtintų Vidaus reikalų informacinės sistemos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 7 punktas nustato, kad VRIS CDB – tai VRIS registrų ir informacinių sistemų duomenų bazių, VRIS posistemių duomenų, VRM reguliavimo srities įstaigų funkcijų vykdymui reikalingų kitų institucijų ir įstaigų valdomų duomenų bazių duomenų, kuriems tvarkyti naudojama VRIS, ir šiems duomenims tvarkyti skirtų programinių bei techninių priemonių visuma. Pagal Nuostatų 17 punktą, duomenų tvarkytojai tvarko šiuos VRIS CDB duomenų bazių duomenis: VRIS registrų ir informacinių sistemų duomenų bazių; VRIS posistemių duomenų bazių; kitų valstybės institucijų ir įstaigų valdomų duomenų bazių, o pagal 18 punktą VRIS CDB tvarkomos šių VRIS registrų ir informacinių sistemų duomenų bazės: valstybės registrų, žinybinių registrų (Įtariamų, kaltinamų ir teistų asmenų; Nusikalstamų veikų; Ieškomų asmenų, neatpažintų lavonų ir nežinomų bejėgių asmenų; Arešto ar terminuoto laisvės atėmimo bausmę atlikusių asmenų atpažinimo žymių), informacinių sistemų: Policijos informacinės sistemos (POLIS), susidedančios iš Policijos departamento valdomų duomenų bazių, valstybės sienos apsaugos tarnybos informacinės sistemos (VSATIS), valstybinės priešgaisrinės apsaugos tarnybos informacinės sistemos (VPGTIS).
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas yra Policijos informacinės sistemos naudotojas (b. l. 72-73), viena iš pareiškėjo funkcijų, numatytų Panevėžio AVPK viršininko 2013 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 50-V-290 bei 2014 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 50-V-652 patvirtintų Rokiškio r. PK Kriminalinės policijos skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigybės aprašymų atitinkamai7.11 ir 7.15 punktuose (b. l. 27-30), yra darbas su registrais ir informacinėmis sistemomis. Taigi, pareiškėjas turėjo teisę savo darbe tvarkyti VRIS CDB duomenis ir dėl to byloje nėra ginčo. Pažymėtina, jog pareiškėjas yra pasirašytinai supažindintas tiek su pareigybės aprašymu, tiek su registrų, duomenų saugos, Saugaus elektroninės informacijos tvarkymo taisyklių nuostatomis bei kitais teisės aktais, kuriais turi būti vadovaujamasi tvarkant registrų duomenis (b. l. 72-73), todėl privalėjo žinoti ir savo veikloje vadovautis minėtais teisės aktais.
Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos atsakovui 2015 m. gruodžio 8 d. pateikti audito duomenys (Tarnybinio patikrinimo medžiaga, b. l. 13-14, toliau – ir Audito duomenys) patvirtina, kad A. P. Išvadoje nurodytu laiku tikrino joje nurodytų asmenų ir kitus duomenis VRIS CDB, nurodė Išvadoje įvardintą duomenų paieškos pagrindą bei papildomus duomenis. Šios aplinkybės iš esmės neginčija ir pats pareiškėjas.
Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008-12-16 įsakymu Nr.5-V-775 patvirtintų Naudotojų, dirbančių su registrais ir informacinėmis sistemomis, administravimo taisyklių 5 punktas nustato, kad Taisyklės taikomos inter alia registrų naudotojams. Pagal Taisyklių 15.4 punktą, Registrų naudotojas privalo tiksliai ir išsamiai nurodyti duomenų tikrinimo tikslą ir pagrindą, pavedimo, medžiagos, prašymo, skundo, bylos numerį ir datą.
A.P., 2014-04-30 13.25 val. tikrindamas ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“, 2014-04-30 13.26 val. tikrindamas ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“, 2014-04-30 13.25 val. tikrindamas ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“, 2014-06-27 8.13 val. tikrindamas E. S. asmens duomenis, duomenų paieškos pagrindą nurodė „Kitas tarnybinis naudojimas“, papildomus duomenis - „Duomenų sutikrinimas“ ir „Duomenų peržiūra“; 2014-06-30 11.19 val. tikrindamas automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), duomenis, duomenų paieškos pagrindą nurodė „Tarnybinis patikrinimas“, papildomus duomenis - „Duomenų peržiūra“;2014-10-20 10.03 val. tikrindamas D. P. asmens duomenis, duomenų paieškos pagrindą nurodė „Ikiteisminis tyrimas“, papildomus duomenis - „D.P. paieška“; 2015-03-03 14.06 val. tikrindamas E. A. asmens duomenis, duomenų paieškos pagrindą nurodė „Nusikalstamos veikos tyrimas“, papildomus duomenis -„Duomenų peržiūra“;2015-03-18 8.20 val. tikrindamas automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), duomenis, duomenų paieškos pagrindą nurodė „Pranešimo, pavedimo, paklausimo tyrimas“, papildomus duomenis - „Duomenų peržiūra“;2015-03-24 9.15 val. tikrindamas R. A. asmens duomenis ir 2015-03-24 9.16 val. tikrindamas M. P. asmens duomenis, duomenų paieškos pagrindą nurodė „Nusikalstamos veikos tyrimas“, papildomus duomenis - „Pažymos rengimas“; 2015-03-24 9.19 val. tikrindamas V. V. asmens duomenis, duomenų paieškos pagrindą nurodė „Nusikalstamos veikos tyrimas“, papildomų duomenų nenurodė; 2015-05-05 10.49 val. tikrindamas J. T. asmens duomenis, 2015-05-05 10.51 val. tikrindamas D. B. asmens duomenis, 2015-05-05 11.11 val. tikrindamas D. Š. asmens duomenis, duomenų paieškos pagrindą nurodė „Kitas tarnybinis naudojimas“, papildomus duomenis - „Duomenų paieška“; 2015-05-14 tikrindamas A. B. asmens duomenis, 2015-05-14 13.43 val. tikrindamas L. P. asmens duomenis, 2015-05-14 13.48 val. tikrindamas automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-05-14 13.49 val. tikrindamas E. J. asmens duomenis, 2015-05-14 13.54 val. tikrindamas automobilį „Citroen C4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), duomenų paieškos pagrindą nurodė „Skundo, prašymo, pareiškimo tyrimas“, papildomus duomenis - „Dėl automobilio vagystės“.
Iš šių duomenų matyti, kad nė vienu atveju nebuvo nurodytas pavedimo, medžiagos, prašymo, skundo, bylos numeris ir data, A.P. tiksliai ir išsamiai nenurodė duomenų tikrinimo tikslo ir pagrindo. Tuo A.P. pažeidė Taisyklių 15.4 p. reikalavimus. Su tuo iš dalies sutinka ir pats pareiškėjas, aiškindamas, kad dėl didelio darbo krūvio ne visada tiksliai ir išsamiai nurodė duomenų tikrinimo tikslą ir pagrindą, tačiau nesutinka, kad pažeidė Taisyklių 16.1 ir 16.5 punktų reikalavimus, nes visais atvejais duomenis tikrino tik tarnybos tikslais ir esant teisėtam pagrindui. Be to, pareiškėjas nurodo, kad iki tarnybinio patikrinimo pradžios buvo nusistovėjusi tokia tvarka, kad tokių duomenų, kokius jis įvedė kaip patikrinimo pagrindą, pakanka. Šis pareiškėjo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas, nes Taisyklės galioja jau nuo 2008 m., todėl jų reikalavimų privalu laikytis visiems VRIS CDB duomenų tvarkytojams.
Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau- ir Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad duomenų valdytojas privalo užtikrinti, kad duomenys būtų renkami apibrėžtais ir teisėtais tikslais, 2 punkte – kad asmens duomenys būtų tvarkomi tiksliai, sąžiningai ir teisėtai. Pareiškėjas, būdamas statutiniu pareigūnu, turinčiu teisę patikrinti asmens duomenis, privalo užtikrinti tokių duomenų naudojimo teisėtumą, o tuo pačiu, kilus ginčui, pagrįsti, kad duomenys buvo tikrinami esant teisėtam pagrindui ir su tarnyba susijusiais tikslais, nes asmens duomenų peržiūrai keliami griežti reikalavimai yra neatsiejami nuo šių duomenų apsaugos, jų nesilaikymo toleravimas reikštų neleistiną asmens duomenų apsaugai taikomų standartų sumažinimą. Subjektų, turinčių teisę naudoti asmenų duomenis, veiksmuose negali būti jokių neapibrėžtų, negalimų patikrinti situacijų, nes tai sukurtų prielaidas netinkamam asmens duomenų naudojimui, neatitiktų asmens duomenų apsaugos principinių nuostatų, įtvirtintų teisės aktuose. tokie vertinimai atsispindi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje panašaus pobūdžio administracinėse bylose (Nr. A-492-418/2014, Nr. A-756-529/2014, Nr. A-438-694/2014, Nr. A-2001-492/2016 ir kt.).
Pareiškėjas Išvadoje nurodytų neteisėtai tikrintų asmenų, automobilių duomenų tikrinimo pagrįstumui pateikė šiuos argumentus:
Dėl G.Z. ir V.S. duomenų tikrinimo nurodė, kad šiuos duomenis tikrino atliekant ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr.83-1-00252-14. Nukentėjusysis toje byloje nurodė, jog jį sumušė vyras, vardu V., tačiau nenurodė jo pavardės. Iš tyrėjo V.K. gavus duomenis, jog Valerijų gali pažinoti G.Z. bei V.S., buvo siekiama su juos apklausti, kad nustatyti įtariamą asmenį. Tačiau V. asmenybė buvo nustatyta kitais būdais, todėl neliko poreikio šiuos asmenis apklausti.
Dėl E. S. duomenų tikrinimo nurodė, kad šiuos duomenis tikrino atliekant ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr.83-1-00342-14 dėl plėšimo, kai įvykio vietoje vienas kaimo gyventojas nurodė, jog šis asmuo galėjo įvykdyti nusikaltimą. Tačiau paaiškėjo, jog šis asmuo emigravęs į užsienį, ir ta versija buvo iš karto atmesta.
Dėl automobilio Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų tikrinimo nurodė, kad šiuos duomenis tikrino atliekant ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl turto (automobilio) sugadinimo, nes šiuo automobiliu atvažiavę asmenys įvykio vietoje labai domėjosi įvykiu. Tačiau paaiškėjo, kad tai nukentėjusiosios sūnaus draugai.
Dėl automobilio Ford Galaxy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų tikrinimo nurodė, šiuos duomenis tikrino atliekant ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje dėl automobilio padegimo, juo naudojosi J.A., kuris byloje buvo apklaustas liudytoju. Tiek savo paaiškinime tarnybinio patikrinimo metu, tiek skunde teismui neteisingai nurodė baudžiamosios bylos numerį (duomenys neskelbtini). Tikrinimas buvo baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
Dėl A.B., L.P., automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) E.J. ,automobilio Citroen C4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų tikrinimo nurodė, kad šiuos duomenis tikrino atliekant ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl automobilio vagystės, nes šie asmenys buvo pastebėti netoli įvykio vietos bei naudojasi minėtais automobiliais.
Dėl M.S. duomenų tikrinimo nurodė, kad šiuos duomenis tikrino atliekant ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl telefono ir pinigų vagystės, nes A.N. galėjo vogtus telefonus supirkti ir parduoti M.S. Tačiau telefonas rastas pas kitą asmenį, kuris paaiškino, kad telefoną įsigijo iš kito asmens.
Žemesnės instancijos teismas
Tarnybinio patikrinimo medžiagoje esančiame Panevėžio AVPK Rokiškio r. PK Viešosios policijos skyriaus viršininko, atliekančio Kriminalinės policijos skyriaus viršininko funkcijas, Roberto Krasausko 2016-01-22 tarnybiniame pranešime Nr. (duomenys neskelbtini) (tarnybinio patikrinimo medžiaga, l.30-32) užfiksuota, kad patikrinus A.P. nurodytas baudžiamąsias bylas, jose duomenų apie aukščiau nurodytus asmenis bei automobilius nerasta. Teismui išreikalavus ir susipažinus su baudžiamosiomis bylomis Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad jose nėra jokių duomenų apie aukščiau nurodytus asmenis bei automobilius, kas patvirtina minėtame R.K. tarnybiniame pranešime užfiksuotų aplinkybių teisingumą. Baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) J.A. buvo apklaustas liudytoju, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad J.A. naudojosi būtent automobiliu Ford Galaxy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nukentėjusysis nurodė, jog jį sumušė, namo, kurį nukentėjusysis nuomojasi, savininkas, todėl pareiškėjo argumentas, kad įtariamojo asmenybei nustatyti buvo būtina tikrinti pašalinių asmenų duomenis, nelogiškas. Baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nė vienas iš apklaustų asmenų nėra nurodęs, jog nusikaltimą galėjo įvykdyti E.S., baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nėra jokių duomenų, kad A. B., L.P., E.J. ar automobiliai VW Golf,Citroen C4 būtų pastebėti netoli įvykio vietos, šie asmenys byloje nebuvo apklausti. Baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) liudytojo A.N. apklausos protokole užfiksuoti duomenys, kad jis telefoną pardavė čigonų tabore, bet ne M.S., tokių duomenų nėra ir kitoje šios baudžiamosios bylos medžiagoje.
Todėl spręstina, kad baudžiamųjų bylų medžiaga pareiškėjo paaiškinimų dėl Išvadoje nurodytų duomenų tikrinimo būtinybės nepatvirtina.
Pareiškėjo argumentai, kuriuos jis nurodė teismo posėdyje, siekdamas pagrįsti tvarkytų duomenų teisėtumą, nėra pagrįsti jokiais objektyviais įrodymais, duomenų tikrinimo metu VRIS CDB bazėje jis duomenų, pagrindžiančių šiuos argumentus, nenurodė, teismo vertinami kritiškai kaip pasirinktas gynybos būdas. Taip pat kritiškai vertinami ir teismo posėdyje liudytojais apklaustų V.K., V.B. bei R.T., susijusių su pareiškėju tarnybos ryšiais, parodymai kaip siekiai padėti A.P. išvengti atsakomybės, nes jų parodymai analogiški pareiškėjo parodymams ir jie nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis.
Tai, kad asmens ir kitus duomenis A. P. tvarkė (tikrino) neteisėtai ir ne tarnybos tikslais, patvirtina ir Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2015-04-05 sprendimas Nr. 3R-92(2.13-1.), kuriuo konstatuota, kad A. P. VRIS CDB tvarkė kitais nesusijusiais su nustatytais Nuostatų 3.4 punkte tikslais, nesant nei vieno Įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyto asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijaus ir tuo pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 punktus (b. l. 36-38).
Dėl aukščiau išvardintų argumentų, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas, neturėdamas teisėto pagrindo ir ne tarnybos tikslais tikrino Išvadoje nurodytų asmenų bei automobilių duomenis, šiais veiksmais pažeidė Taisyklių 16.1, 16.5 punktus reikalavimus, be to, tiksliai ir išsamiai nenurodydamas duomenų tikrinimo tikslo ir pagrindo, pavedimo, medžiagos, prašymo, skundo, bylos numerio, datos, pažeidė Taisyklių 15.4 p. reikalavimus. Tuo pažeidė irVTĮ15str.1 dalies 1 punktą, įpareigojantį valstybės tarnautojus laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, jo veikoje yra tarnybinio nusižengimo sudėtis.
Atsakovo Panevėžio AVPK tarnybinis patikrinimas atliktas visapusiškai ir objektyviai, įvertinus A.P. teiktus paaiškinimus, konstatuojant pareiškėjo A. P. veiką, pateikiant išsamų jos įvertinimą, nurodant šia veika pažeistus teisės aktus, nepažeidžiant Statuto ir Aprašo nustatytų procedūrinių reikalavimų.
Atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjo argumentas, kad tarnybinis patikrinimas jo atžvilgiu buvo pradėtas, pažeidžiant Aprašo nustatytą terminą tarnybiniam patikrinimui pradėti. Pagal Statuto (redakcija, galiojusi iki 2016-01-01, t.y. tarnybinio patikrinimo pradėjimo metu) 26 str.7 d. tarnybinis patikrinimas atliekamas, kai yra duomenų apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą. Pagal Aprašo 6 punkto (Aprašo redakcija, galiojusi iki 2016-01-01, t.y. tarnybinio patikrinimo pradėjimo metu) nuostatas, tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra pradedama vadovui, turinčiam teisę skirti tarnybinę nuobaudą, ar kitam pareigūnui, turinčiam teisę pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus, gavus asmens skundą, tarnybinį pranešimą, prokuroro nutarimą iškelti drausminę bylą, visuomenės informacijos priemonėse paskelbtą ar kitokią informaciją apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną pavedus tarnybinius nusižengimus tiriančio padalinio vadovui ar kitam pareigūnui atlikti tarnybinį patikrinimą. Nurodytų teisės normų analizė leidžia spręsti, kad tarnybinis patikrinimas pareigūno atžvilgiu pradedamas, kai vadovas turi pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad pareigūnas galėjo įvykdyti tarnybinį nusižengimą. Kontrolinis patikrinimas (naudojimosi duomenų bazėmis auditas) dėl pareiškėjo A. P. galimai neteisėto policijos duomenų bazių naudojimo 2015 m. spalio 14 d. buvo atliktas Panevėžio AVPK viršininko įsakymu patvirtinto Kovos su korupcija Panevėžio AVPK priemonių plano pagrindu, jo metu atrinktas sąrašas galimai neteisėtų A. P. duomenų tikrinimo atvejų keletą kartų buvo teiktas Panevėžio AVPK Rokiškio r. PK viršininkui šių duomenų tikrinimo teisėtumui ir pagrįstumui patikrinti. Ir tik gavęs Panevėžio AVPK Rokiškio r. PK viršininko 2015 m. gruodžio 9 d. tarnybinį pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini), Panevėžio apskrities VPK Imuniteto skyriaus viršininkas 2015 m. gruodžio 9 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 50-PR2-60156 siūlė A. P. atžvilgiu pradėti tarnybinį patikrinimą. Todėl laikytina, kad tik gavęs šį 2015-12-09 tarnybinį pranešimą, Panevėžio AVPK vadovas sprendė, jog yra pagrindo pagrįstai manyti, kad A. P. galimai neteisėtai tikrino asmenų duomenis, ir tos pačios dienos Panevėžio AVPK viršininko rezoliucija tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas (Tarnybinio patikrinimo medžiaga, b. l. 1-4, 11-13). Taigi, Aprašo 6 punkte (Aprašo redakcija, galiojusi iki 2016-01-01)nustatytas tarnybinio patikrinimo pradėjimo terminas nebuvo pažeistas.
Atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjo argumentas, kad skiriant jam tarnybinę nuobaudą, buvo pažeistas Statute bei Apraše įtvirtintas draudimas skirti tarnybinę nuobaudą, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo vieneri metai. Statuto 33 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad Negalima skirti tarnybinės nuobaudos, jei nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos praėjo vieni metai, išskyrus šio straipsnio 8 dalyje nustatytus atvejus, kai tarnybinis patikrinimas sustabdomas šio straipsnio 9 dalyje nustatytais atvejais arba kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių inventorizaciją arba kompetentingos institucijos atliekamo tarnybinio ar kito patikrinimo metu. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 3 metus nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos. Aprašo 11 punkte nustatyta, kad tarnybinis patikrinimas gali būti neatliekamas, o pradėtas gali būti nutrauktas, jei nustatoma, kad skundžiami pareigūnų veiksmai atlikti daugiau nei prieš vienerius metus, o (...) kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių inventorizaciją arba kompetentingos institucijos atliekamą tarnybinį ar kitą patikrinimą- prieš 3 metus. Iš esmės analogiškos nuostatos buvo įtvirtintos ir iki 2016-01-01 galiojusių redakcijų Statuto 26 straipsnio 4 dalyje bei Aprašo 9 punkte.Iš Statuto 33 straipsnio 4 dalies dispozicijos matyti, kad šioje teisės normoje yra įtvirtintiems terminams taikyti yra numatytos skirtingos sąlygos, ir statutinio valstybės tarnautojo, padariusio tarnybinį nusižengimą, atžvilgiu gali būti taikomi ilgesnės trukmės – iki trejų metų terminai tarnybinei nuobaudai skirti tik tais atvejais, kai, be kita ko, tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių inventorizaciją ar kompetentingai institucijai atliekant tarnybinį ar kitą patikrinimą.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Lietuvos policijos generalinis komisaras 2015 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. 5-V-634 patvirtino Kovos su korupcija policijoje 2015-2017 metų programą ir jos įgyvendinimo priemonių planą (b. l. 39-62). Įgyvendindamas šio teisės akto nuostatas, Panevėžio AVPK viršininko pavaduotojas, atlikęs viršininko pareigas, 2015 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 5-V-412 patvirtino Kovos su korupcija Panevėžio AVPK priemonių planą, kurio 3 punktu įpareigojo Panevėžio AVPK struktūrinių padalinių vadovus ar jų paskirtus atsakingus pareigūnus kasmet iki IV ketv. atlikti pavaldžių policijos darbuotojų duomenų tvarkymo atvejų VRIS CDB, POLIS, OIS teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimus, patikrinant 15 proc. kiekvieno padalinio darbuotojų. Pastarojo plano įgyvendinimą Panevėžio AVPK kontroliuoti buvo pavesta Panevėžio AVPK Imuniteto skyriaus viršininkui (b. l. 63-66). Būtent šių teisės aktų pagrindu Panevėžio AVPK Imuniteto skyriuje 2015 m. spalio 14 d. buvo atliktas kontrolinis patikrinimas (naudojimosi duomenų bazėmis auditas) ir gauta pirminė informacija apie pareiškėjo A. P. galimai neteisėto policijos duomenų bazių naudojimą. Pagal Nuostatų 12.2. punktą VRIS CDB naudotojų administravimo posistemės duomenis apie savo VRIS CDB naudotojus tvarko Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas), o pagal 26 punktą, VRIS CDB naudotojų administravimo posistemėje, be kitų, tvarkomi VRIS CDB naudotojo vykdytos užklausos duomenys (26.2 p.). Todėl atsakovas 2015-12-01 raštu kreipėsi į kompetentingą instituciją- Policijos departamentą dėl A.P. tvarkytų duomenų patikrinimo (audito), ir iš jo 2015-12-04 gavo oficialią informaciją (tarnybinio patikrinimo medžiaga, l.13), kurią pateikė Rokiškio r. PK viršininkui sutikrinti su Rokiškio policijos komisariate nagrinėjamų bylų duomenimis (Tarnybinio patikrinimo medžiaga, l.11). O įvertinęs Rokiškio r. PK viršininko 2015 m. gruodžio 9 d. tarnybiniame pranešime Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktą informaciją, pradėjo tarnybinį patikrinimą A. P. atžvilgiu (Tarnybinio patikrinimo medžiaga, b. l. 12, 1).
Aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjo veiksmai (duomenų VRIS CDB tikrinimas, neturint teisėto pagrindo ir ne tarnybos tikslais, taip pat netikslus ir neišsamus papildomų užklausų duomenų nurodymas) buvo nustatyti patikrinimo metu, kuris, teismo vertinimu, prilyginamas Statuto 33 straipsnio 4 dalies numatytam kompetentingos institucijos tarnybiniam ar kitam patikrinimui. Atsižvelgus į tai, kas išdėstytą, darytina išvada, jog tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta nepažeidus Statuto 33 straipsnio 4 dalyje bei Aprašo 11 p. numatytų terminų, t. y. tarnybinė nuobauda paskirta ne vėliau kaip per trejus metus nuo nusižengimo padarymo dienos.
Pareiškėjas savo skundą taip pat grindžia aplinkybe, kad yra nubaustas už mažareikšmius pažeidimus, jam paskirta tarnybinė nuobauda yra neadekvati šiems pažeidimams, neigiamų pasekmių dėl pažeidimų nekilo. Teismas atkreipia dėmesį, kad padarytas pažeidimas yra susijęs su asmens duomenų teisine apsauga, kuriai taikomi itin aukšti tiek teisinio reglamentavimo, tiek šių duomenų naudojimo standartai. Jie didesne dalimi yra prevencinio pobūdžio, skirti ginti žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumą, todėl atsakomybė už pažeidimus gali būti taikoma neatsižvelgiant į neigiamų pasekmių kilimą. Pareiškėjas neteisėtai ir ne tarnybos tikslais tikrino net 7 asmenų bei 4 privatiems asmenims priklausančių automobilių duomenis, Todėl sprendžia, kad paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas – atitinka padaryto tarnybinio pažeidimo sunkumą ir pareiškėjo kaltės laipsnį.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Panevėžio apskrities VPK viršininko 2016-02-23 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. P.“, kuriuo pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi (redakcija, galiojanti nuo 2016-07-01), Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
pareiškėjo A. P. skundą atsakovui Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo, kuriuo pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda, panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.