Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Pamūšio k., Klovainių sen., Pakruojo r. sav., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), Biržų r., teistas 2010-02-17 Biržų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 1 m. 2 mėn., įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. bei mokytis. 2011-01-04 d. Biržų rajono apylinkės teismo nutartimi nuteistajam D. L. 2010-02-17 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės apribojimo bausmė pakeista 45 parų areštu, šią bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal BK 187 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. L. 2010 m. spalio 17 d. apie 15 val., Biržų rajone, Mockūnų kaimo fermoje, tyčia, visuotinai pavojingu būdu, dėl ko galėjo nukentėti žmonės bei užsidegti aplinkinių kaimo gyventojų pastatai, uždegdamas šiaudų kuokštą bei jį numesdamas ant kartoninių dėžių, nuo kurių užsidegė šiaudai ir šienas, sunaikino didelės vertės svetimą turtą: dalį fermos, nenustatytos vertės, bei joje laikomus: J. S. 250 vnt. šieno rulonų bendros 10500 litų vertės, padarydamas nukentėjusiajam J. S. 10500 litų turtinę žalą, A. R. 100 vnt. šieno rulonų ir 50 vnt. šiaudų rulonų bendros 4750 Lt vertės, padarydamas nukentėjusiajai A. R. 4750 litų turtinę žalą, A. A. 25 vnt. šieno rulonų bendros 625 litų vertės, padarydamas nukentėjusiajam A. A. 625 Lt turtinę žalą, A. J. 140 vnt. šieno rulonų bendros 7000 litų vertės, padarydamas nukentėjusiajam A. J. 7000 Lt turtinę žalą, A. S. 250 vnt. šieno rulonų ir 350 vnt. šiaudų rulonų bendros 17500 Lt vertės, padarydamas nukentėjusiajam A. S. 17500 Lt turtinę žalą, tuo padarydamas nukentėjusiesiems bendrą 40375 litų turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis D. L. kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad 2010 m. spalio 17 d. jis su draugais E., D., T., kurių pavardžių nepamena, nuėjo į fermą, kuri yra Biržų rajone Mockūnų kaime, pažaisti ant šieno. Fermoje, kurioje nebuvo nei durų, nei langų buvo sudėti šieno rulonai, kurių buvo daug. Apie 15 val. bežaidžiant pavargo, todėl visi ant kambarėlio sienos susėdo pailsėti. Turėjo degtukų ir paėmęs kuokštą šieno, jį uždegė ir metė. Degantis kuokštas krisdamas užgeso. Antrą tokį kuokštą numetė fermos kambarėlyje ant kartoninių dėžių. Šienas nuo šio kambarėlio buvo už mūrinės sienos. Į šį kambarėlį pateko per praviras duris. Dėžės neužsidegė, liepsnos nebuvo, bet ant kartotinių dėžių liko tik žarijų. Jas pamindžiojo koja, bet lauke išgirdus vyriškus balsus, kartu su visais pabėgo per langą. Nubėgus 200 m toliau nuo fermos į miško pusę, pamatė iš fermos kambarėlio veržiantis dūmus. Miške pamatė liepsną fermoje, tačiau išsigandęs niekam apie gaisrą nepranešė. Skambinti į gaisrinę bijojo. Šienas galėjo užsidegti per praviras to kambarėlio duris, nes buvo visai netoli jų. Galėjo ir pirma užsidegti kambarėlyje dėžės dėl bėgimo ir dėl ne visų sutryptų žarijų. Šieno uždegti nenorėjo ir nesitarė, dėl ko degiojo nežino. Šieną degiojo ir E. V.. Nežino, ar sudraudė E. dėl jo degiojimų. Ar E. V. paliko ką nors degantį, kai visi išbėgo, nematė. Civilinius ieškinius pripažįsta. Dėl kilusio gaisro labai gailisi, atsiprašė nukentėjusiųjų, stengsis atlyginti nuostolius.

Iš 2010-10-21 D. L. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad jis patvirtino savo parodymus ir parodė vietas: fermą, kurioje kilo gaisras; vietą per kur pateko į šią fermą; vietą fermos viduje, kur padegė šieną (b.l. 99-102).

Nukentėjusysis J. S. parodė, kad 2010-10-17 apie gaisrą fermoje, Biržų r., Mockūnų k., sužinojo apie 18 val. ir į gaisro vietą nuvažiavo. 1995 m. fermą kartu su kitais asmenimis, kurių iš viso buvo apie 10, įsigijo už pajus. Ne visi asmenys šia ferma naudojosi. Ferma nėra įteisinta ir jos dokumentai nesutvarkyti. Ferma naudojosi 6-7 metus, laikė joje šiaudus ir šieną. Gaisro metu fermoje jo (J. S.) šieno ir šieno mišinio buvo iš viso apie 250 rulonų (100 šieno rulonų ir 150 šieno mišinio rulonų), bendros 10500 Lt vertės. Rulonas mišinio yra brangesnis negu šieno, nes mišinį reikia ir pasėti ir užauginti ir nupjauti. Vienas rulonas gali sverti apie 300 kg. Tokio svorio rulonai buvo pas jį. Šieną fermoje laikė A. S., A. A., A. J., A. R.. Ferma nebuvo prižiūrėta, nes langai, durys ir metalas buvo pavogti. Dėl vagystės jam padaryta ir 1000 Lt neturtinės žalos. Po šio gaisro iš Kaimo rėmimo fondo gavo apie 1500 Lt išmoką už sunaikintus pašarus.

Nukentėjusysis A. S. parodė, kad 2010-10-17 apie 15 val. sužinojo, jog kilo gaisras fermoje ir ten nuvyko. Nuvykęs sužinojo, kad fermą padegė vaikai, nes juos A. A. sakė matęs prie fermos. Fermoje jis laikė šieną. Gaisro metu sudegė visai žiemai laikyti 250 vnt. šieno rulonų, kurių vieno vertė 35 Lt, bendros 8750 litų vertės, ir 350 vnt. rulonų šiaudų, kurių vieno vertė 25 Lt, bendros 8750 Lt vertės. Fermą paveldėjo iš mamos, kuri perdavė ūkį bei turtą jam valdyti, tačiau fermos nuosavybės dokumentų neturi. Ferma už pajus gavusiems asmenims priklausė lygiomis dalimis. Ateityje planavo fermos nuosavybės dokumentus tvarkytis. Fermos vieta, kur buvo sudėtas jo šienas, visai sugriuvo ir stogas įgriuvo. Po šio įvykio patyrė stresą, susijaudinimą, turėjo galvoti, kur gauti pašarų gyvuliams, nes laiko 100 galvijų, todėl prašo neturtinės 2000 Lt žalos atlyginimo. Po šio gaisro iš Kaimo rėmimo fondo gavo apie 1600 Lt išmoką.

Nukentėjusysis A. A. parodė, kad 2010-10-17 apie 14 val. 45 min. važiavo traktoriumi pro fermą ir matė keliu prie fermos einančius vaikus. Jie ėjo į fermos pusę. Po to jau 15 val. ardamas žemę už 100 m, pamatė fermoje dūmus. Fermoje jis laikė šieną ir gaisro metu sudegė 25 vnt. šieno rulonų, vieno rulono vertė yra 25 Lt. Fermos dalį buvo paveldėjęs iš močiutės, nes žinojo, kad jai priklausė dalis fermos už pajus. Fermos nuosavybės dokumentų neturi, nes jie nesutvarkyti. Dalis fermos priklausė K. V. ir A. Š. ir pastarasis nuo kelio pamatė dūmus fermoje ir skambino gaisrinei. Prašo priteisti 2000 Lt neturtinę žalą, nes turėjo ieškoti šieno gyvuliams. Jo rulonai buvo truputi mažesni nei kitų nukentėjusiųjų, tačiau kokio svorio, pasakyti negali. Po šio gaisro iš Kaimo rėmimo fondo lėšų negavo.

Nukentėjusioji A. R. parodė, kad 2010-10-17 jai būnant pas brolį A. S. sužinojo, jog dega ferma. Prie degančios fermos nevyko. Fermoje sudegė jos 100 vnt. rulonų šieno ir ir 50 vnt. rulonų šiaudų. Vienas šieno rulonas kainuoja apie 35 Lt litų, o šiaudų - 25 Lt. Viso jai padaryta 4750 Lt žala. Po šio gaisro iš Kaimo rėmimo fondo gavo apie 980 Lt išmoką, todėl sutinka ieškinį mažinti nurodytai sumai.

Nukentėjusysis A. J. parodė, kad 2010-10-17 sužinojo, kad dega ferma. Nuvykus prie fermos jau viskas degė. Po kelių dienų nuo gaisro išgirdo kalbas, kad tai vaikai padegė fermą. Žmonės buvo gavę fermos dalis už pajus, o kai numirė, tos fermos dalys atiteko vaikams. Jam savo fermos dalimi leido naudotis L. ir J. V.. Fermoje sudegė jo ten laikomo 130 vnt. rulonų šieno ir 10 vnt. rulonų senų metų šienainio, iš viso 140 vnt. rulonų, bendros 7000 Lt vertės, nes vieno rulono vertė yra 50 Lt. litų vertės. Šieno rulono kaina priklauso nuo šieno kokybės ir pačio rulono dydžio. Prie šieno kainos prisideda ir šieno sutvarkymo išlaidos.

Liudytojas A. Š. parodė, 2010-10-17 važiavo iš Vabalninko ir pamatė degančią fermą. Šalia fermos lauką arė traktorius. Žmonos motinai taip pat priklauso dalis šios fermos, kurioje jis laikė šieną. Šienas 8 rulonuose ir kita jo sukrauta dalis, viso 10 tonų, nesudegė, tačiau nuo dūmų buvo sugadintas ir tapo netinkamas gyvuliams naudoti. Jokių pretenzijų dėl gaisro metu sugadinto šieno ir pačios fermos neturi.

Liudytojas T. L. parodė (parodymai duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui ir (duomenys neskelbtini) str. 2 d. pagrindu teismo posėdyje balsu perskaityti), kad 2010-10-17, apie 12 val. jis kartu su V., L., S., V. nuėjo pažaisti į fermą, kuri yra už Vabalninko miestelio, 500 m nuo kelio. Į fermą pateko pro duris, kurių nėra. Fermoje buvo keturi kambariai, kuriuose buvo rulonai. Fermoje, kurioje buvo sudėtas šienas, žaidė gaudynių. Pavargę suėjo į antrą fermos kambarį, kuriame buvo vienos didelės durys ir vienas langas. Kambaryje susėdo ir tada D. L. paėmė šieno gniūžtę, ją uždegė turėtais degtukais ir numetė. Tame fermos kambaryje buvo netvarkingai sukrautų tuščių kartoninių dėžių. Ant vienos kartoninės dėžės D. L. metė kitą uždegtą šieno gniūžtę, kurią užgesino. V. paėmė tą gniūžtę, jam L. padavė degtukus. Vasiliauskui uždegus gniūžtę, L. degančią šieno gniūžtę nustūmė ant dėžių. Antros gniūžtės, niekas neužgesino. Nuo gniūžtės užsidegė dėžės, o nuo jų rulonai. Pamanę, kad kažkas ateina, visi puolė bėgti iš fermos pro langą. Pro langą iššoko priešpaskutinis, o po jo V. P. užsidegimo nematė, tik iššokus pro langą ir paėjus nuo pastato apie 700 m, pamatė rūkstančius dūmus ir visi ėmė bėgti į miško pusę. Į mišką bėgo, nes D. L. bijojo, kad jų „nesusektų“ (b.l. 64-66).

Iš 2010-10-19 liudytojo T. L. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad jis patvirtino savo parodymus ir parodė vietas: fermą; vietą per kur pateko į fermą; vietą kurioje kilo gaisras (b.l. 59-62).

Liudytojas E. V. parodė (parodymai duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui ir (duomenys neskelbtini) str. 2 d. pagrindu teismo posėdyje balsu perskaityti), kad 2010-10-17, apie 12 val. su draugais ėjo iš Vabalninko į Mockūnų kaimo daržinę. Pastate buvo daug šieno rulonų. Gaudynių nebežaidė, nes visiems skaudėjo kojas. Pastato viduje buvo kambariukas, kur D. L. išsitraukė šieno gniūžtę ir ją uždegęs ėmė mėtyti ant dėžių. Iš trečio karto (dėžės) užsidegė, tačiau ugnį užgesino. D. padavus degtukus, degtuku uždegė šieną, esantį rulono viršuje. Nespėjus įdegti greitai užgesino (šieną). Grįžus prie dėžių uždegė šieno gniužulėlį ant plytos. Nuo plytos su degančiu šienu iki dėžių buvo 20 cm atstumas. D. L. paėmė didelę šieno gniūžtę ir ją uždegė nuo degančios gniūžtės. D. L. uždegus savo gniūžtę, koja degusią ant plytos gniūžtę užmynė. D. degančią gniūžtę numetė kažkur ant dėžių ir pasakė, kad kažkas ateina. Tuomet bėgo prie lango be stiklo, pro jį išlipo. (b.l. 78-80).

Liudytojas D. V. parodė (parodymai duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui ir (duomenys neskelbtini) str. 2 d. pagrindu teismo posėdyje balsu perskaityti), kad 2010-10-17, apie 14 val. jis su draugais nuėjo į fermą, kuri yra viename pastate. Nuėję žaidė, o kai niekas nebenorėjo žaisti, atsisėdo patalpoje, kur buvo šieno rulonai, kartoninės dėžės. D. L. buvo pasiėmęs degtukų, nes rūko. D. nuo rulono nuplėšė šieną, jį uždegė ir degantį numetė ant dėžių. Numetęs gniūžtę ant dėžių D. L. pasakė, kad kažkas ateina. Iki tol su S. mėtė plytas, kad (ugnis) užgestų. D. L. uždegė tik vieną gniūžtę ir degtukų niekam nedavė. Iš pastato pirmas iššoko per langą. Po jo iššoko draugai. Ėjo link miško ir kai buvo atsisukęs, matė iš pastato rūkstančius dūmus (b.l. 71-72).

Liudytojas T. S. parodė (parodymai duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui ir (duomenys neskelbtini) str. 2 d. pagrindu teismo posėdyje balsu perskaityti), kad 2010-10-17, apie 13 val. jis su draugais nuėjo į fermą pažaisti, tačiau gaudynių nežaidė. Ferma buvo vieno aukšto, suskirstyta patalpomis. L. padavė degtukų V.. Tada vidurinėje patalpoje E. V. padegė kuokštą šieno ant rulonų, kurie sukrauti dviem aukštais, kurį užgesino. Tada nulipęs nuo rulonų D. nuėjo į kambariuko vietą, kur buvo sudėtos kartoninės dėžės. V. atidavė degtukus L. ir jis dėžes padegė. Su V. ir V. dėžės spardydami užgesino. 14 val. 58 min. paskambino į telefoną ir kalbėjo telefonu, todėl nematė, kas dar kartą padegė šieną, tačiau ant ugnies buvo šieno, ugnis išsiplėtė. Pamatė dūmus. Norėjo eiti gesinti, tačiau D. L. pasakė, kad kažkas ateina ir išsigandęs ėmė bėgti. Iššoko pro langą, kuris buvo be stiklo ir nubėgo į mišką. Būtų gesinęs, bet D. L. pamelavo, kad kažkas ateina, bet nieko nebuvo (b.l. 86-88).

Iš 2010-10-18 gaisravietės apžiūros protokolo nustatyta, jog gaisravietė yra Mockūnų k., Biržų r. buvusios žemės ūkio bendrovės fermoje, kuri pagal pajus atiduota pajininkams. Gaisras kilo 2010-10-17 ir jo metu sudegė pastatas bei jame laikomas šienas ir šiaudai. Fermos pastatas yra mūrinis 18 x 80 m. Pastato perdengimas gelžbetonio plokščių, stogas šlaitinis šiferio. Apžiūros metu šienas ir šiaudai tebedegė. Pastatas apleistas, t.y. be langų ir durų. Stogo konstrukcija nuo gaisro yra sugriuvusi į fermos vidų, pastato sienos deformuotos nuo griūvančių perdengimo plokščių. Apžiūros metu į pastato vidų nepatekta dėl avarinės būklės perdengimo (b.l. 7-9).

Iš 2010-10-17 Panevėžio apskrities Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Biržų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio akto Nr. 107 Dėl kilusio gaisro, nustatyta, jog gaisras pastate (buvusioje fermoje) Mockūnų k., Vabalninko sen., Biržų r. pastebėtas 15 val. 10 min. Pranešimas apie gaisrą gautas 2010-10-17, 15.19 val.; pirmosios priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos atvyko 2010-10-17, 15.21 val.; gaisras lokalizuotas 2010-10-17, 19.16 val.; gaisras užgesintas 2010-10-17, 21.02 val. Gaisro padariniai – sudegė ir sugadinta apie 200 tonų šieno ir šiaudų, visas pastatas. Gaisro kilimo priežastis labiausiai tikėtina padegimas (b.l. 11).

Iš 2011-02-22 Biržų rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus pažymos nustatyta, kad Biržų rajono savivaldybė iš Kaimo rėmimo programos lėšų, gaisro metu patirtiems nuostoliams kompensuoti išmokėjo: A. S. - 1864,66 Lt, A. R. – 987 Lt, J. S. – 1645 Lt, A. J. – 943 Lt, A. Š. – 183 Lt, - iš viso 5622,66 Lt išmokų (b.l. 164).

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikacija.

Kaltinamasis iš esmės pripažino padaręs šią veiką, t.y. jis pripažino kad 2010 m. spalio 17 d. apie 15 val., Biržų rajone, Mockūnų kaimo fermoje, padegė fermą su joje buvusiais šieno bei šiaudų rulonais. Kaltinamasis nurodo, kad tyčios sudeginti visą fermą su šienu jis neturėjo, ferma užsidegė atsitiktinai, neatsargiai elgiantis su ugnimi. Tačiau teismas atmeta tokius jo parodymus. Kartoninės dėžės ir šieno kuokštai kaltinamojo buvo padegami tyčia, kaltinamasis norėjo juos uždegti – ką ir padarė. Kaltinamasis pagal savo amžių ir asmenines savybes bei įvykio aplinkybes (sausas šienas ir šiaudai yra ypač degūs) privalėjo suvokti daromos veikos pavojingumą bei galimas pasekmes, ir teismas daro išvadą, kad jis suvokė savo nusikalstamos veikos pobūdį, norėjo taip veikti, numatė, kad dėl jo veikimo kils atitinkami padariniai – sudegs fermoje laikomas šienas bei šiaudai bei pati ferma. Nors kaltinamasis nurodo, kad pasišalino iš fermos iki jai užsidegant, tai yra atmetama byloje ištirtais įrodymais – liudytojų A. A., T. L., E. V., D. V., T. S. parodymais.

Nukentėjusiųjų turtas buvo sunaikintas neabejotinai visuotinai pavojingi būdu – padegant. Toks būdas padidina veikos pavojingumą, nes galėjo sukelti visuotinę nelaimę, pavojų daugelio žmonių gyvybei bei sveikatai ir jų turtui, gamtai ir kt. D. L. padegė šieną bei šiaudus esančius fermoje, nuo ko užsidegė pati ferma, kuri buvo kaime, netoliese buvo ir kitų kaimo gyventojų gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai, todėl fermos padegimas gyvenvietėje (kaime) laikytinas visuotinai pavojingu turto sunaikinimo būdu, kas ir buvo pagrįstai inkriminuota kaltinamajam. Kadangi buvo sunaikinta nukentėjusiųjų turto už 40375 Lt, kaltinamajam pagrįstai inkriminuota didelės vertės turto sunaikinimas (BK 190 str. 1 d.).

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę įrodo byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu patikrinti įrodymai – nukentėjusiųjų J. S., A. S., A. A., A. J., A. R., liudytojų T. L., E. V., D. V., T. S. parodymai, įvykio vietos (gaisravietės) apžiūros protokolas, aktas dėl kilusio gaisro; liudytojo T. L. bei paties kaltinamojo D. L. parodymų patikrinimo vietoje protokolai.

Įvertinęs visus teisminio nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo D. L. padaryta veika yra nusikalstama, atitinka nusikaltimo, numatyto BK 187 str. 2 d. sudėtį ir yra visiškai įrodyta minėtais aptartais įrodymais.

Kaltinimas tikslintinas dalyje dėl J. S. turto sunaikinimo – kaltinime nurodyta, kad kaltinamasis sudegino J. S. turtą – 150 šieno rulonų 10500 litų vertės. Kadangi tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme šis nukentėjusysis nurodė, kad viso jam buvo sudeginta 250 šieno rulonų 10500 Lt vertės (kuo D. L. ir buvo įtariamas ikiteisminio tyrimo metu), teismas ištaiso šią klaidą, laikydamas ją rašymo apsirikimo klaida. Kaltinimas tikslintinas ir nukentėjusiesiems padarytos žalos atžvilgiu – nukentėjusioji A. R. teismo posėdyje patikslino, kad jai padaryta 4750 Lt žala, nukentėjusysis A. A. patikslino, kad jam padarytą 625 Lt žala (dėl sudeginto šieno), todėl šiose dalyse kaltinimas tikslintinas. Byloje nebuvo surinkta jokių duomenų apie minėtos fermos priklausomybę bei vertę – ferma teisiškai neįregistruota, tikslūs savininkai nežinomi, fermos vertė nenustatyta, todėl kaltinimas tikslintinas ir šioje dalyje.

Kaltinamasis D. L. padarė apysunkį nusikaltimą (BK 187 str. 2 d.), veika tyčinė, baigta. Skirdamas bausmę kaltinamajam D. L. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, sunaikinto turto vertę ir kitas aplinkybes. Kaltinamasis ankščiau kartą teistas pagal BK 284 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. laisvės apribojimu, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. bei mokytis, tačiau nevykdant įpareigojimų teismo nutartimi likusi neatlikta laisvės apribojimo bausmė pakeista 45 parų administracinio arešto (b.l. 151-152), bausmė atlikta, teistumas neišnykęs (b.l. 111-112). Kaltinamojo atsakomybę dėl nusikaltimo padarymo lengvina tai, kad jis pripažino padaręs šią nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. D. L. mokėsi Vabalninko B. S. vidurinėje mokykloje, vėliau perėjo į (duomenys neskelbtini) mokyklą, mokėsi 10 b klasėje, tais mokslo metais be priežasties rugsėjo mėnesį praleido 45 pamokas, spalio mėnesį nelankė mokyklos, lapkričio mėnesį dalyvavo 5 pavienėse pamokose, už pamokų praleidinėjimą be pateisinamos priežasties jam pareikšta direktoriaus pastaba raštu, Vabalninko seniūnijos ir B. J. mokyklos charakterizuojamas neigiamai (b.l. 122, 123), nedirba, ankščiau administracine tvarka nebaustas (b.l. 117), psichikos sveikatos centre neregistruotas (b.l. 119).

Atsižvelgęs į visas šias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant D. L. BK 187 str. 2 d. numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jo dydį nustatant artimą vidurkiui.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2010-10-19 iki 2010-10-21 (BK 66 str.).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad D. L. padarė nusikalstamą veiką būdamas jauno amžiaus, gyvena nepilnoje ir socialiai nebrandžioje šeimoje (b.l. 122), kaip pats nurodo – verčiasi atsitiktiniais darbais, kritiškai vertina savo elgesį, ketina esant galimybei atlyginti padarytą žalą, pripažįsta savo kaltę ir neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, konstatuoja, kad nurodytos aplinkybės rodo, kad bausmės tikslai bei nuteistojo resocializacija bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (tuo pačiu išsaugant kaltininko teigiamus socialinius ryšius bei suteikiant galimybę taisytis).

Siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį D. L. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – nemokami darbai (BK 70 str.). Civiliniai ieškiniai ir kiti bylos klausimai

Visi nukentėjusieji byloje pareiškė civilinius ieškininius (b.l. 19, 27, 35, 43, 51), tačiau teismo posėdžio metu juos tikslino. Visi nukentėjusieji atsisakė ieškinio dalyje dėl turto – fermos sunaikinimo. Nukentėjusysis A. J. teismo posėdžio metu atsisakė ieškinio dalies dėl neturtinės žalos priteisimo. Kaltinamasis pripažino civilinius ieškinius. Civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos padarymo yra pagrįsti, paremti bylos medžiaga, todėl priteistini iš kaltinamojo. Ieškiniai mažintini nukentėjusiesiems atlyginta suma, gauta iš Biržų rajono savivaldybės administracijos Kaimo rėmimo programos lėšų (b.l. 164).

Civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos priteisimo tenkintini iš dalies. Lietuvos Respublikos CK 6.263 str. 2 d. yra įtvirtintas visiškas žalos atlyginimo principas: žalą, padarytą asmeniui, turtui padarytą žalą, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Nors ne visi nukentėjusieji galėjo tiksliai pagrįsti, kuo pasireiškė jų patirta neturtinė žala, teismas, įvertindamas tai, kad prieš nukentėjusiuosius buvo įvykdytas tyčinis nusikaltimas sunaikinant jų turtą, ir dėl to nukentėjusieji patyrė ne tik neigiamas emocijas tačiau ir nepatogumus, mano, kad nukentėjusieji pagrįstai prašo atlyginti ir neturtinę žalą. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į žalos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d.). Įvertinus visa tai, iš kaltinamojo nukentėjusiesiems priteistina tokia neturtinė žala: nukentėjusiajam A. A. – 300 Lt, nukentėjusiajam J. S. – 500 Lt, nukentėjusiajam A. S. – 700 Lt.

Proceso išlaidų byloje nėra. Kaltinamajam nuosavybės teisės neapribotos. Daiktinių įrodymų byloje nėra.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str., 303 str., 308 str.,

nusprendžia:

D. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 2 d. ir nubausti laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Pagal BK 66 str. į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2010-10-19 iki 2010-10-21 (2 paras).

Taikyti BK 75 str. 1 d., 2 d. 4, 7 p. – atidėti D. L. paskirtos bausmės vykdymą 2 metams 6 mėnesiams, įpareigojant D. L., be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje bei paskirti D. L. baudžiamojo poveikio priemonę - 50 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose. Nemokamus darbus nustatyti atlikti per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, dirbant per mėnesį po 25 valandas. Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Priteisti iš D. L. nukentėjusiesiems: A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 15635,34 Lt (penkiolika tūkstančių šešis šimtus trisdešimt penkis litus 34 ct) turtinei žalai ir 700 Lt neturtinei žalai atlyginti; A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) 6057 Lt (šešis tūkstančius penkiasdešimt septynis litus) turtinei žalai atlyginti; J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 8855 Lt (aštuonis tūkstančius aštuonis šimtus penkiasdešimt penkis litus) turtinei žalai ir 500 Lt (penkis šimtus litų) neturtinei žalai atlyginti; A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) 3763 Lt (tris tūkstančius septynis šimtus šešiasdešimt tris litus) turtinei žalai atlyginti; A. A., gim. 1979-01-21, 625 Lt (šešis šimtus dvidešimt penkis litus) turtinei žalai ir 300 (tris šimtus litų) neturtinei žalai atlyginti.

D. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Biržų rajono apylinkės teisme.