- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-02-27
- Bylos Nr.
- 1A-26-511-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-08-3-00049-2010-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Eligijus Gladutis, Evaldas Vanagas, Bronė Vidzėnienė
- Nuteistasis
- V. Ž.
- Nukentėjusysis
- A. G.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Eligijaus Gladučio, teisėjų Evaldo Vanago ir Bronės Vidzėnienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Ž. ir nukentėjusiojo A. G. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 24 d. nuosprendžio, kuriuo V. Ž. pripažintas kaltu pagal BK 155 str. 1 d. ir nuteistas 10 MGL (1300 Lt) bauda.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
V. Ž. pagal BK 155 str. 1d. buvo nuteistas už tai, kad 2010 m. gegužės 6 d., apie 22.59 val., adr. (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, internetinėje erdvėje, viešai raštu pažemino A. G., kaip teisininką, dirbantį advokato padėjėją, pasityčiojo iš jo sveikatos būklės, t. y, būdamas namuose, adr. (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, iš savo kompiuterio IP Nr. (duomenys neskelbtini) į portalo DELFI skyrių TEISĖ nusiuntė jį įžeidžiantį komentarą: „ponas (duomenys neskelbtini), tau ne (duomenys neskelbtini) padėjėju reikėtų dirbti bet lindynės (spausdinimo klaida – turi būti liudynės) sąvartyne pusiausvyros ieškoti, kad koja nelūžtų o tai laiptais nebegali vaikščioti iki advokato nebedašliauži“.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis V. Ž. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-10-24 nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Nurodo, kad su teismo nuosprendžiu nesutinka, nes jis yra šališkas, priimtas remiantis prielaidomis bei pareiškėjo samprotavimais, o ne faktiniais duomenimis, neanalizuojant, ar jis galėjo sąžiningai klysti. Teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles, nesilaikė nuosprendžio surašymui keliamų reikalavimų. Nurodo, kad parašyti komentarą jį išprovokavo pats A. G., kuris ne viešame DELFI portale po publikuotu straipsniu „Teisėjai kompromituojasi šeimomis“, parašė, kad teisėjas ištisai daro blogą. Teigia, jog savo komentaru nesiekė A. G. įžeisti, paniekinti, užgauliai ar kitokiu būdu pažeminti ir tam neturėjo jokios tyčios, intelektualinio ir valinio motyvo, o paprasčiausiai išsakė savo subjektyvią nuomonę, kurią jam reikėjo įspėti, ką tai galėtų reikšti, pasiūlė pusiausvyros ieškoti neegzistuojančioje vietoje, kitoje sakinio dalyje išsakė pasekmes, dėl pusiausvyros praradimo, kad gali lūžti koja ir nebegalės vaikščioti laiptais iki advokato nebedašliauš, šiuo, duodamas suprasti, kad reikia gilinti žinias, nes netaps advokatu. Be to, savo komentare panaudojo paties A. G. komentare parašytus žodžius „gamtos pusiausvyra“, kur jis teigė, kad ištisas teisėjos blogio darymas yra gamtos pusiausvyra. Tokio žodžio kaip „nebedašliauši“ lietuvių kalbos žodyne nėra, tačiau žodis „šliaužti“ reiškia iš lėto eiti, važiuoti. Nusakoma pasekmė, lūžus kojai, turėjo būti A. G. suprantama, kad nebetaps advokatu, jei teisėjo darbą vertins ištisu blogiu, nes trūks žinių. Mano, kad A. G. reikalavimai teismui, dėl neva jo padaryto įžeidimo jam, reikštų privačios cenzūros įvedimą, uždraudžiant išsakyti bet kokią nuomonę ir ribotų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių Konvencijos 10 str. įtvirtintą asmens teisę laisvai laikytis savo nuomonės. Nesutinka su teismo išvada, kad jis žinojo, jog A. G. yra (duomenys neskelbtini), kadangi dirba viename mieste, turėjo žinoti ir apie jo sveikatos būklę. Tokia teismo išvada prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, nes jo darbo vieta yra Anykščių mieste. Panevėžyje jis būna tik savaitgaliais. A. G. nėra matęs iki susitikimo teisme. Teismas neatsižvelgė į tai, kad A. G. pats savo komentaru išprovokavo jį pareikšti savo atsakomąją nuomonę dėl teisėjų darbo. A. G., būdamas valstybės tarnautoju ((duomenys neskelbtini)), yra viešas asmuo, o viešas asmuo turi pakęsti ir toleruoti apie jį skelbiamą nors ir ne visiškai tikslią informaciją ar nuomonę, kurią privatus kaltintojas galėtų vertinti kaip garbės ir orumo įžeidimą. Nurodo, kad išgalvotų prielaidų pagrindu jo pareikštą nuomonę pirmosios instancijos teismas vertino kaip žinias ir neskyrė sąvokų „žinios“, „informacija“ ir „nuomonės“ reikšmės. A. G. tvirtinimai, kad jam yra sužalota koja, neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nes koja ir galva jam buvo sužalota dar iki pradedant dirbti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ką jis pats pripažino teisme. Kad A. G. buvo sumušta koja, jis nieko nežinojo, nes apie A. G. ir jo darbą policijoje jis nieko nežinojo iki jo kreipimosi į policiją, kur jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pats privatus kaltintojas A. G. neįrodė, kad jam yra sužalota koja ir, kad jis apie tai žinojo. Nurodo, kad ekspertės G. Ž. kvalifikacijos pažymėjimas galioja iki 2011 m. gegužės 9 d., tuo tarpu ekspertinis tyrimas buvo pradėtas 2011-06-02 ir baigtas – 2011-06-07. Lieka neaišku, ar šiai ekspertei buvo pratęsta licencija verstis lingvistinių ekspertizių atlikimu. Be to, ekspertės darbo stažas lingvistikos skyriuje, kaip ji nurodo ekspertizės pažymoje, yra ne penkeri, o ketveri metai. Ši ekspertė ekspertinį tyrimą atliko vadovaudamasi Rusijos, Sibiro internetiniais portalais, tačiau ne visi portalai yra veikiantys. Be to, jie nieko bendro neturi su lietuvių kalba ir lietuvių kalbos lingvistika arba ekspertė yra rusų kalbos lingvistikos specialistė. Šios aplinkybės kelia abejones dėl ekspertės šališkumo. Pažymi ir tai, kad ekspertė neatsakė į visus užduotus klausimus, atliktas tyrimas neišsamus, nedetalus ir nenuodugniai ištirta tiek bylos medžiaga, tiek faktinės aplinkybės. Be to, ekspertė viršijo kaip specialistės ribas, konstatuodama, kad „adresato koja yra sužalota“. Kuo grindė ekspertė tokį kategorišką vertinimą nėra aišku arba darė tyrimo akte prielaidas. Ekspertė kojos lūžį vertino kaip jam žinoma iš anksčiau faktą, kas neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Atkreipia dėmesį, kad teismas, pagal A. G. prašymą, prie bylos neprijungė K. Ž. lingvistinį įvertinimą ir A. G. užduotų klausimų sąrašą K. Ž. kopijos, nors šiais dokumentais vadovavosi priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį. Be to, paminėti dokumentai, kuriuos pateikė A. G. yra vertintini kaip suinteresuoto asmens bylos baigtimi dokumentai, t. y. šališki, proceso dalyvio prašymu atliktas lingvistinis tyrimas nėra priskiriamas ekspertiniam tyrimui BPK 208 str., 209 str., 286 str. prasme, o K. Ž. surašytas dokumentas, nei pagal BPK 88 str., nėra ekspertizės aktas, nei pagal BPK 90 str., specialisto išvada, nes neatitinka keliamų procesinių reikalavimų.
Apeliaciniu skundu nukentėjusysis A. G. prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-10-24 nuosprendį, išsprendžiant žalos atlyginimo klausimą – civilinį ieškinį paliekant nenagrinėtą. Nurodo, kad teismas netinkamai išsprendė žalos atlyginimo klausimą, taip pažeizdamas BPK 307 str. 6 d. 1 p., nuostatas. Pirminį civilinį ieškinį pareiškė su pradiniu pareiškimu teismui, po to jį patikslino bylos nagrinėjimo metu, o 2011-02-21 pareiškimu atsiėmė, tačiau jo neatsisakė, kaip konstatuoja teismas. Nurodo, kad civilinio ieškinio atsisakymas ir civilinio ieškinio atsiėmimas sukelia visiškai skirtingas teisines pasekmes. Ieškinio atsisakius nebelieka galimybės jo pareikšti civilinio proceso tvarka, priešingai, ieškinio atsiėmimo atveju, ieškinys gali būti teikiamas civilinio proceso tvarka. Kadangi jis ieškinį atsiėmė, teismas privalėjo rezoliucinėje nuosprendžio dalyje išspręsti žalos atlyginimo klausimą, nurodant, kad civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas.
Atsikirtimu į nuteistojo V. Ž. apeliacinį skundą nukentėjusysis V. G. prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad teismas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo bylos aplinkybes, tinkamai taikė procesines ir materialines teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nuosprendį, išskyrus netinkamai išsprendė civilinio ieškinio klausimą. Mano, jog nuteistasis bando iškreipti parašyto savo komentaro esmę, taip siekdamas išvengti atsakomybės. Nesutinka su nuteistojo skundo argumentais, jog jo nėra anksčiau matęs ir apie jį nieko nežino. Nusikaltimo padarymo metu ir ilgą laiką po to gyveno Panevėžyje. Jo darbo vieta iki šiol yra Panevėžio m. adr. (duomenys neskelbtini). Pats nuteistasis gyvena Panevėžyje ir lankosi Panevėžio miesto teismuose, todėl nuteistasis jį matyti galėjo bet kuriame Panevėžio mieste esančiame teisme. Apeliaciniame skunde nuteistasis neigia savo kaltę. Tačiau mano, kad teismas teisingai nustatė visus nusikalstamos veikos požymius. Mano, kad nėra esmė, iš kur A. Ž. sužinojo apie jo sužalotą koją. Esmė ta, kad nuteistasis, patalpindamas įžeidžiantį ir jį žeminantį komentarą, žinojo jį kaip asmenį, žinojo apie jo sveikatos būklę bei jo einamas pareigas.
Teismo posėdyje privatus kaltintojas prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Nuteistasis ir jo gynėjas prašė tenkinti nuteistojo skundą, o privataus kaltintojo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo apeliacinis skundas dėl išteisinimo tenkinamas, privataus kaltintojo skundas tenkinamas dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu.
Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 155 str. už įžeidimą kyla ne visais asmens įžeidimo atvejais, bet tik tada, kai asmens įžeidimas turi visus BK 155 str. numatytus šios veikos požymus.
Pagal BK 155 str. 1 d. baudžiamas tas, kas viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino žmogų. Atsakomybė pagal šį straispnį kyla tik kai įžeidimas yra padaromas tiesiogine tyčia, t. y., kai kaltininkas suvokia žeminantį savo veiksmų pobūdį kito asmens atžvilgiu, nori jį pažeminti ir tai padaro užgauliai.
Užgaulumas reiškia, kad veiksmai ar vertinimai akivaizdžiai prieštarauja įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiškiems moralės reikalavimams.
2011-06-07 Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte Nr. 11-913(11) nurodyta, kad komentaras „ponas (duomenys neskelbtini), tau ne (duomenys neskelbtini) reiktų dirbti bet liudynės sąvartyne pusiausvyros ieškoti, kad koja nelūžtų o tai laiptais nebegali vaikščioti iki advokato nebedašliauži..." savo turiniu yra žeminantis adresatą ir užgaulus, turi įžeidimo požymių. (b.l. 111-112 ).
2011-03-23 Šiaulių universiteto Lietuvių kalbos ir komunikacijos katedros profesoriaus, habilituoto humanitarinių mokslų daktaro K. Ž. teksto vertinimo lingvistiniu atžvilgiu, įžeidžia adresato orumą. (b.l. 97 )
Tačiau vertinant ar padaryta veika, numatyta BK 155 str., teismų praktikoje atsižvelgiama ne tik į žodžių ar jų junginių, kuriuos nukentėjusysis laiko įžeidžiančiais, lingvistinį vertinimą, bet ir jų kontekstą, į viešajam asmeniui taikomos kritikos ribas ir kitas svarbias aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas, V. Ž. pripažindamas kaltu pagal BK 155 str. 1d., iš esmės vadovavosi vien privataus kaltintojo A. G. parodymais bei minėtų 2011-06-07 ekspertizės akto ir 2011-03-23 lingvistinio vertinimo išvadomis, tačiau neįvertino visų bylos aplinkybių, kur ir kokioms aplinkybėms esant paskleistas šis komentaras, A. G., kaip viešo asmens statuso, į Lietuvos advokatų etikos kodekso nuostatas, taikomas advokatams sprendžiant tarpusavio ginčus.
Pirmosios instancijos teismas, nustatomojoje nuosprenžio dalyje aprašydamas teismo nustatytą kaltinamojo veiką, neįvardijo, ką laikė užgauliu privataus kaltintojo atžvilgiu, tačiau aprašomojoje nuosprendžio dalyje paaiškino, jog užgauliu laikė, tai, kad nukentėjusysis negali dirbti (duomenys neskelbtini), nurodant jo fizines savybes. Teismas pasisakė, jog kaltinamasis žinojo, kad nukentėjusysis dirba (duomenys neskelbtini), kadangi dirba viename mieste, turėjo žinoti ir apie jo sveikatos stovį.
Apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdyje A. G. paaiškino, jog dėl anksčiau patirtų traumų jam sunkiau lipti laiptais, tačiau neįgalumas jam nenustatytas. Papildomų įrodymų apie dabartinę sveikatos būklę nepateikė. Teisėjų kolegija mano, jog pirmosios instancijos teismas be pakankamo tam pagrindo V. Ž. parašyto komentaro užgaulumą siejo su nukentėjusiojo fizinėmis savybėmis, neva, neleidžiančiomis jam dirbti (duomenys neskelbtini). Byloje yra duomenys, jog A. G. 2006 m. ir 2008 m. buvo patyręs kojos sužalojimus, ką patvirtina 2009-02-17 Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas (b.l. 99) ir nelaimingo atsitikimo tyrimo išvada ( b.l. 15), tačiau privatus kaltintojas nepateikė pakankamai įrodymų, kurie kitam asmeniui leistų manyti, kad jis V. Ž. komentaro parašymo metu turėjo ar šiuo metu turi fizinių trūkumų, iš kurių, neva, buvo pasityčiota komentare.
Be to, iš bylos matyti, jog aptariamą komentarą advokatas V. Ž. parašė, tuo metu, kai (duomenys neskelbtini) A. G. dėl galimai padarytų advokatų etikos pažeidimų 2010-03-18 advokatų tarybos sprendimu buvo iškelta drausminė byla, susijusi su A. G. 2009-11-27 raštu Panevėžio VPK, susijusiu su A. G. kojos sužalojimu 2006 m. Pažymėtina, jog vėliau, išnagrinėjęs (duomenys neskelbtini) A. G. drausmės bylą, Lietuvos advokatūros advokatų garbės teismas 2010-06-10 sprendimu konstatavo, jog 2009-11-27 raštu, adresuotu Panevėžio VPK, (duomenys neskelbtini) A. G. pažeidė Advokatūros įstatymo 44 str. 1d. bei Lietuvos advokatų etikos kodekso 1.2 ir 1.3 nuostatas ( b.l. 66-68). Nors V. Ž. pasirinko tokią gynybos taktiką, jog iš viso neigė žinojęs bet kokią informaciją, susijusią su A. G., teisėjų kolegija nė kiek neabejoja, jog visos šios aplinkybės V. Ž. buvo žinomos, nes A. G. ir V. Ž. anksčiau yra dirbę Panevėžio policijos įstaigose, įvykio metu vienas dirbo (duomenys neskelbtini), kitas – (duomenys neskelbtini), abu gyveno tame pačiame mieste ir priklausė sąlyginai nedidelei to paties miesto (duomenys neskelbtini) bendruomenei. V. Ž. žinojus šias aplinkybes patvirtina ir jo komentaro turinys. Nors aptariamas V. Ž. komentaras interneto portale A. G. atžvilgiu yra akivaizdžiai neetiškas, grubus, išsakytas taip, kad A. G. dėl to galėjo pasijusti pažemintas akyse asmenų, kurie skaito tokius komentarus, tačiau bylos aplinkybių seka rodo, jog V. Ž. išsakytos užuominos apie A. G. kojos sužalojimą, tą susiejant su (duomenys neskelbtini) karjera, šiame komantare yra ne pasišaipymas iš A. G. fizinių savybių, bet V. Ž. nuomonė apie viešąjį asmenį A. G. ir jo kritika, kai pastarasis, pats nusižengęs advokato etikai, komentaruose kritikavo kitą viešą asmenį, kaip ištisai darantį blogį.
Vertinant, ar dėl V. Ž. išsakytos kritikos A. G. atžvilgiu gali būti taikoma atsakomybė, numatyta BK 155 str. 1d., ar teksto turinys šio straispnio prasme laikytinas užgauliu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į svarbias aplinkybes. (duomenys neskelbtini) yra viešas asmuo. Viešam asmeniui taikomos didesnės kritikos bei viešojo asmens pakantumo kritikai ribos, tai akcentuojama ne vienoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje. Be to, (duomenys neskelbtini) keliami aukštesni reikalavimai, nei paprastam asmeniui, jis turi laikytis Lietuvos advokatų etikos kodekso ir kitų reikalavimų, nustatančių aukštesnius elgesio standartus. Kaip jau aptarta, A. G. šiuos reikalavimus buvo pažeidęs. Teisėjų kolegija taip pat pastebi, jog nuomonę apie A. G. asmenį V. Ž. išsakė internetiniame komentare, kuris priklauso viešajam neoficialiajam elektroninio diskurso žanrui. Lietuvos teisinėje praktikoje toks komentaras nėra pripažįstamas sudėtine komentuojamo straipsnio dalimi. Internetiniuose komentaruose jų autoriai savo nuomonę dažnai dėsto labai aštriai, vartodami pasisakymus, kurie oficialioje kalboje ar žodiniame žmonių tarpusavio bendravime akivaizdžiai nepriimtini ir paprastai nevartojami. Aptartame kontekste matyti, jog privatus kaltintojas, įsitraukdamas į straipsnio internetiniame portale komentavimą ir išsakydamas neigiamą nuomonę apie kitą asmenį, kai pats buvo traukiamas drausminėn atsakomybėn už etikos pažeidimus, kritiškos nuomonės galėjo tikėtis ir apie save patį. Todėl įvertinus visumą aptartų aplinkybių, nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, jog A. G. atžvilgiu padaryta veika, numatyta BK 155 str. 1d.
Teisėjų kolegija taip pat pastebi, jog atsižvelgiant į jų profesinį statusą, (duomenys neskelbtini) sprendžiant tarpusavio ginčus, yra taikomos ypatingos taisyklės. Lietuvos advokatų etikos kodekso 11.8. p. numato, jog bet kokį tarpusavio ginčą advokatai privalo pirmiausiai stengtis išspręsti abipusiu sutarimu, o 11.9. p numato, jog advokatui negalima pradėti jokių procesinių veiksmų ar kitų formalių procedūrų prieš savo kolegą iš anksto nepranešus advokatūrai siekiant suteikti galimybę padėti advokatams susitarti. 13.1. numato, jog Lietuvos advokatų etikos kodeksas taikomas ir advokatų padėjėjams. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog šių neteisminių procedūrų buvo tinkamai laikytąsi. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimai taikytini ne tik (duomenys neskelbtini) A. G., bet ir (duomenys neskelbtini) V. Ž. atžvilgiu.
Vadavaudamasi visuma išdėstytų aplinkybių, teisėjų kolegija konstatuoja, jog V. Ž. pagal BK 155 str. 1d. pripažintas kaltu nepagrįstai. Todėl jo atžvilgiu apkaltinamasis nuosprendis panaikintinas ir priimtinas išteisinamasis nuosprendis BPK 329 str. 1p. pagrindu.
Minėtu pagrindu priėmus išteisinamąjį nuosprendį ir vadovaujantis BPK 115 str. 3d. 2p. nuostatomis, o taip pat BPK 112 str. 3d. nuostatomis, A. G. proceso eigoje ieškinį atsiėmus, jo civilinis ieškinys turi būti paliekamas nenagrinėtas.
V. Ž. išteisinimas pagal BK 155 str. 1d., nereiškia, jog A. G. tuo užkertamas kelias ginti garbę ir orumą kreipiantis į Lietuvos advokatūrą ar civilinio proceso tvarka.
Rezoliucinė dalis
NUSPRENDŽIA:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 24 d. nuosprendį, kuriuo V. Ž. pripažintas kaltu pagal BK 155 str. 1 d. panaikinti ir V. Ž. išteisinti, nepadarius veikos, turinčios BK 155 str. 1d. numatyto nusikaltimo požymių.
A. G. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.