Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Bylos įrodymai

4. Kaltinamasis A. M. teisiamajame posėdyje prisipažino kaltu dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo ir nurodė, kad neturi, ką pakomentuoti. Duodamas parodymus dėl jam inkriminuoto fizinio skausmo sukėlimo V. M. (BK 140 straipsnio 2 dalis), kaltinamasis nurodė, kad tiesiog įvyko konfliktas ir taip atsitiko. Neatsimena, dėl ko įvyko konfliktas. Tvirtina, kad močiutei sudavė ir įspyrė į šoną. Konfliktas vyko buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), virtuvėje.

5. Teisiamajame posėdyje Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnyje nustatyta tvarka buvo pagarsinti kaltinamojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad pas močiutę V. M. gyvena nuo gimimo, nes kai jo tėvai išsiskyrė, iš pradžių gyveno su mama, vėliau gyveno su tėvu pas močiutę. Pas močiutę gyvena ir jo tėvas. Neseniai grįžo iš Belgijos, kur dirbo. Šiuo metu yra nedirbantis, registruotas darbo biržoje. 2022 m. gruodžio 6 d. buvo namuose. Močiutė sėdėjo virtuvėje ant kėdės. Virtuvėje tarp jo ir močiutės kilo žodinis konfliktas, dėl ko jie susirėkavo – neatsimena. Jis močiutės nereikalavo pinigų nei vairuotojo pažymėjimui, nei automobilio pirkimui. Konflikto metu virtuvėje ant kėdės sėdinčiai močiutei vieną kartą sudavė per veidą ir vieną kartą įspyrė į kairįjį šoną. Taip pasielgė dėl pačio įvykusio konflikto, buvo blaivus. Močiutė neverkė, ji ant jo rėkė. Tai ne pirmas kartas, kai smurtauja prieš močiutę, tačiau tai pirmas kartas kai ši parašo pareiškimą. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi, močiutės pažada atsiprašyti. Jis yra registruotas močiutės bute, pas ją ir gyvena, niekur kitur kur gyventi neturi (t. 2, b. l. 81-84). Pagarsinus šiuos parodymus, kaltinamasis teisiamajame posėdyje nurodė, kad juos tvirtina, daugiau neturi ką pridėti.

6. Duodamas parodymus dėl jam inkriminuoto nežymaus A. M. sveikatos sutrikdymo (BK 140 straipsnio 2 dalis), kaltinamasis teisiamajame posėdyje nurodė, kad gali pasakyti tai, jog gynėsi, tėvui sudavė į akį dešine ranka.

7. Teisiamajame posėdyje BPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka buvo pagarsinti kaltinamojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad negali paaiškinti, kodėl kilo konfliktas. Gavosi šaukimas vienas ant kito, tėvas mėgino jį pulti, tačiau jis trenkė tėvui pirmas. Dešine ranka trenkė tėvui A. M. į veidą, į kurią akį pataikė – atsakyti negali. Daugiau joks konfliktas nevyko ir muštynių nebuvo, tuo viskas ir užsibaigė. Labai gailisi, dėl to kas įvyko (t. 2, b. l. 145-148). Pagarsinus šiuos parodymus, kaltinamasis teisiamajame posėdyje juos patvirtino. Atsakydamas į prokuroro klausimus, kaltinamasis nurodė, kad tėvas jį puolė puolimo būdu. Taip įsivaizdavo, kad tėvas jį puola. Pripažįsta Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį, su juo sutinka.

8. Duodamas parodymus dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 2 dalyje, padarymo, kaltinamasis teisiamajame posėdyje parodė, kad negali pasakyti, dėl ko padegė močiutės butą. Buvo pavartojęs „Xanax“ vaistų ir parūkęs „žolės“, todėl taip išėjo. Vaistai yra išrašyti gydytojo, juos vartoja pagal paskyrimą. Degtukais padegė miegamojo užuolaidą.

9. Teisiamajame posėdyje BPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka buvo pagarsinti kaltinamojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad yra gydęsis psichiatrinėje ligoninėje, kai jam buvo maždaug 15 metų, dėl narkotikų vartojimo. Šiuo metu lankosi pas psichiatrą, vartoja antidepresantus „Xanax“. 2023 m. sausio 31 d., apie 15 val., grįžo į namus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), bei sukonfliktavo su V. M., nes jam policija negrąžino dokumento. Iš pykčio išmėtė ir sudaužė daiktus, buvusius bute, tada jam močiutė iškvietė policiją. Pareigūnai jį atvežė į ligoninės skubios pagalbos skyrių, ten pasikalbėjo su psichiatre ir grįžo namo. Apie 16 val. jau buvo namuose, juose nieko nebuvo. Vedinas pykčio, nuėjo į savo kambarį, pasiėmė žiebtuvėlį ir uždegė užuolaidas, kabančias ant lango. Iš buto negalėjo išeiti, nes nesugebėjo atsirakinti durų, kurios buvo užrakintos iš vidaus. Jas pats ir užrakino grįžęs. Pradėjus degti užuolaidoms, norėjo išeiti iš buto. Nusižudyti nemėgino, tiesiog norėjo atkeršyti močiutei už visus parašytus pareiškimus bei kad buvo paimtas jo asmens tapatybės dokumentas. Kol viskas bute degė, jis buvo galvą iškišęs per virtuvės langą, kad neuždustų. Kai padeginėjo užuolaidą, liepsna stipriai plieskė ir taip apdegino jam veidą. Buto nepadeginėjo su jokiu benzinu ar kitu degiu skysčiu, butą padegė su žiebtuvėliu, uždegant užuolaidą. Gailisi, jog padegė butą, šiuo metu neturi nei kur gyventi, nei darbo, tad artimiausiu metu neturės net iš ko atlyginti padarytos žalos (t. 3, b. l. 46-49). Pagarsinus šiuos parodymus, kaltinamasis teisiamajame posėdyje juos patvirtino ir patikslino, kad užuolaidas padegė degtukais, ne žiebtuvėliu, benzino nenaudojo. Iš kur bute buvo aerozolis, nežino. Nepripažįsta draudimo bendrovės ieškinio, galvoja, kad viskas tiek nekainavo. Žala padaryta ne už 13 000 Eur. Nebuvo grįžęs į butą ir nematė, kaip ten viskas atrodo. Bute nebuvo brangių daiktų. Gailisi dėl to, ką padarė. Kalbėjo telefonu su močiute, bet nukentėjusiųjų neatsiprašė. Nežino, ar močiutė ir tėvas sutinka priimti jį atgal gyventi.

10. Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai ir davė parodymus bei prašė kitų įrodymų netirti, prokuroras ir gynėjas tam neprieštaravo, o nusikalstamų veikų aplinkybės nekelia abejonių, įrodymų tyrimas po kaltinamojo apklausos, vadovaujantis BPK 273 straipsniu, nutrauktas ir, vadovaujantis BPK 291 straipsnio nuostatomis, paskelbta ikiteisminio tyrimo medžiaga.

11. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais:

11.1. Nukentėjusiosios V. M. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kad 2022 m. gruodžio 6 d., apie 10 val., ji buvo savo namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini). Sėdėjo virtuvėje. Kartu buvo anūkas A. M., kuris pradėjo ją įžeidinėti, reikalavo pinigų, sakė, kad jie būtų skirti vairuotojo pažymėjimui gauti ir automobiliui įsigyti. Ji atsisakė duoti jam pinigų, sakė eiti užsidirbti pačiam. Tada A. M. supykęs atsistojo nuo kėdės ir, priėjęs prie jos, dešinės rankos delnu sudavė jai į veidą ir vieną kartą koja spyrė į kairįjį šoną. Tuo metu jai labai suskaudo, ji išsigando, iš virtuvės kambario nubėgo į kitą kambarį ir iš ten paskambino į policiją bei išsikvietė pagalbą. Konflikto metu namuose buvo ir viską girdėjo jos sūnus A. M.. Anūkas A. M. su ja bute gyveno nuo gimimo, ji jį prižiūrėdavo, jis niekada nebuvo konfliktinis vaikas, tačiau nuo 2021 m., tikslaus laiko neatsimena, A. M. tapo nesukalbamas, suagresyvėjo. Jos manymu, anūkas, išvykęs į užsienį, vartojo narkotines medžiagas. Kai anūkas grįždavo namo iš užsienio, jis parsiveždavo pinigų, pirko namų apyvokos daiktus ir taip jai padėdavo, tačiau kelis kartus jis buvo pradėjęs reikalauti pinigų iš jos, neva jam jie pasibaigė, dėl to kildavo konfliktai. Anūkas pakėlė prieš ją ranką pirmą kartą (t. 1, b. l. 35-38); anūkas jos atsiprašė. Ji jam atleido, juk jis – jos anūkas. Supranta, kad jis yra nervingas, neranda darbo (t. 1, b. l. 55-57).

11.2. Liudytojo A. M. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kad jis, jo motina V. M. ir sūnus A. M. gyvena bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Tarp jo ir sūnaus dažnai kyla konfliktai, šis pastoviai viskuo nepatenkintas, kabinėjasi prie jo motinos, nuolat iš jos reikalauja pinigų, tačiau konfliktai būdavo tik žodiniai. Šiandien, t. y. 2022 m. gruodžio 6 d., apie 10 val., jis (A. M.) parėjo į namus iš ligoninės ir nuėjo į savo kambarį, o mama buvo virtuvėje. Sūnus buvo savo kambaryje. A. M. atėjo į virtuvę ir pradėjo prašyti jo motinos pinigų, nes jis nori įgyti vairuotojo pažymėjimą, nusipirkti automobilį, o darbo niekur neranda. Mama liepė jam eiti dirbti ir taip jie susiginčijo. Ginčo metu mama atėjo pas jį (A. M.) į kambarį ir pasakė, kad A. M. delnu jai trenkė per veidą ir vieną kartą įspyrė į šoną. A. M. atėjo iš paskos kažką rėkaudamas, o jis (A. M.) jam pasakė, kad išeitų iš jo kambario, nes išmes lauk. Kai šis išėjo, mama paskambino pagalbos numeriu 112 ir pranešė, kas nutiko. Jai medikų pagalbos nereikėjo. Ji tik nori, kad anūkas ar išvažiuotų dirbti į užsienį, ar eitų gyventi atskirai, tačiau šis niekur dirbti nenori ir gyventi atskirai taip pat neketina (t. 1, b. l. 49-52).

11.3. Įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), virtuvėje (t. 1, b. l. 22-32).

11.4. Kitų objektų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad vaizdo įraše pavadinimu „2022_1206_122209_003“ užfiksuota, kaip policijos pareigūnai, atvykę į įvykio vietą, bendrauja su V. M., kuri nurodo, kad anūkas jai ranka sudavė į veidą ir įspyrė, dėl ko jai skaudėjo (t. 1, b. l. 60-62).

11.5. Nukentėjusiojo A. M. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kad 2023 m. sausio 25 d., apie 16 val., grįžo į namus, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Namuose tuo metu buvo sūnus A. M.. Jis (A. M.) nuėjo į virtuvę parūkyti, tuo metu į koridorių atėjo A. M. ir pradėjo sakyti, kad jam reikia automobilio, kompiuterio, vairuotojo pažymėjimo. Jam atsakė, kad jis dabar nieko negaus ir gali neprašyti, nes pats yra kaltas, kad išleido pinigus. Parūkęs nuėjo į savo kambarį ir užsidarė kambario duris. A. M. atėjo prie kambario ir bandė atidaryti duris, tačiau pasakė jam pasitraukti nuo durų. Tuo metu, kai jis (A. M.) pravėrė duris, pamatė, kaip A. M. staiga pajudėjo prie jo ir vieną kartą trenkė A. M. į veidą dešine ranka. Jam tuo metu labai suskaudo, tačiau sąmonės praradęs nebuvo, nenugriuvo. Po šio smūgio A. M. nuėjo į savo kambarį. Prašo sūnų nubausti įstatymo nustatyta tvarka ir įpareigoti jį išsikraustyti iš gyvenamosios vietos, kadangi jis kelia pavojų jo (A. M.) ir jo mamos sveikatai dėl savo neprognozuojamo elgesio (t. 1, b. l. 98-101).

11.6. Įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Buto koridoriuje, prie dešinės sienos, matyti trijų durų spinta, kurios durys – išlaužtos (t. 1, b. l. 73-85).

11.8. Kitų objektų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrėti vaizdo įrašai, gauti „Body“ kameromis. Vaizdo įraše pavadinimu „2023_0125_162056_011“ užfiksuota, kaip A. M. nurodo, jog yra sulaužyta spinta ir jis pageidauja rašyti pareiškimą, taip pat nukentėjusysis nurodo, jog A. M. pradėjo keli isterijas dėl kompiuterio, jam (nukentėjusiajam) išėjus į koridorių, jis sulaukė smūgio kumščiu į kairę akį; vaizdo įraše akivaizdžiai matosi paraudusi ir ašarojanti A. M. akis; vaizdo įraše pavadinimu „2023_0125_162557_012“ užfiksuota, kaip A. M. sako, kad jam skaudėjo, nes buvo suduota „iš kuloko“; vaizdo įraše pavadinimu „2023_0125_164557_16“ užfiksuota, kaip policijos pareigūnai nukentėjusį A. M. gabena į gydymo įstaigą apžiūrai, nukentėjusysis nurodo, kad grįžo iš Vilniaus, o sūnus A. M. pradėjo šūkauti, jog važiuos į Švediją uždarbiauti, tačiau jis jau pravažiavęs visą Europą, pabūna savaitę ar dvi savaites užsienyje ir grįžta atgal, motyvuodamas, kad jam visi aiškina, rodo viską; A. M. pradėjo priekaištauti jam, jog kaimynai nupirko sūnui automobilį, tuomet kulnu spyrė į duris, A. M. išėjo į koridorių pasiteirauti, ką jis čia daro ir iš karto sulaukė smūgio į akį (t. 1, b. l. 89-93).

11.9. Kitų objektų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad specialistas R. L., susipažinęs su jam pateiktais medicininiais dokumentais ir nurodytomis nusikalstamos veikos aplinkybėmis, padarė išvadą, kad A. M. padaryta kraujosruva kairės akiduobės srityje ir kairės akies kraujosruvos, paveikus kietu buku daiktu, galimai ir vienu trauminiu poveikiu aptariamojo įvykio metu, kuris kvalifikuojamos nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 114-115).

11.10. Nukentėjusiosios V. M. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), priklauso jai. Gyvena kartu su sūnumi A. M. ir anūku A. M.. Anūkas pradėjo elgtis neadekvačiai nuo tada, kai iš jo pavogė elektrinį paspirtuką. Tai buvo maždaug prieš mėnesį. Maždaug prieš dvi savaites A. M. nuvežė A. M. pas psichiatrą, kuris tuo metu pripažino jam (duomenys neskelbtini), išrašė vaistų. A. M. alkoholio nevartodavo, su niekuo nebendravo, nuolat būdavo namuose prie kompiuterio. Taip pat maždaug prieš dvi savaites, tikslaus laiko pasakyti negali, A. M. prieš ją smurtavo. Tuo metu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau ji jam atleido, su juo susitaikė. 2023 m. sausio 26 d. A. M. susiginčijo su tėvu. Tuo metu A. M. taip pat smurtavo ir prieš tėvą, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kiek ji supranta, A. M. buvo paskirta kardomoji priemonė, kad jis negalėtų lankytis bute. Bet jis juk neturi daugiau kur eiti, todėl ji A. M. priėmė. 2023 m. sausio 31 d. A. M. pradėjo priekaištauti, kad neturi paso, kad negali nieko daryti. Jo pasas, kiek ji žino, šiuo metu yra policijoje. Ji buvo ir pas tyrėją, ir prokuratūroje pasikalbėti dėl to paso. Apie 11 val. grįžo į namus. A. M. toliau ant jos pyko, kad neturi paso, vis priekaištavo, kad jie (ji ir A. M.) nori jį pasodinti į kalėjimą. Tada A. M. supykęs išėmė koridoriuje stovėjusios spintos stumdomas duris ir jas metė į jos kambarį. Ji tuo metu buvo kambaryje. Jis metė tas duris į sekciją, išdaužė sekcijos stiklą. Tada ji išsigandusi išbėgo į lauką ir iškvietė greitąją bei policiją. Atvykus policijai, A. M. elgėsi ramiai. Greitosios felčerė jį apžiūrėjo, jis buvo išgabentas į ligoninę. Visa tai vyko apie 14 val. Tuomet ji, kaip visada, apie 16 val. išvedė šunį į lauką. Išeidama užrakino buto duris. Grįžusi po pasivaikščiojimo pastebėjo, kad buto durys atrakintos. Virtuvėje sėdėjo A. M. ir rūkė. Jis vėl pradėjo ant jos rėkti dėl savo paso ir panašiai. Jis taip pat šaukė, kad pasikars, kad užmuš, kad padegs namus. Ji labai išsigando ir išėjo už durų. Jai išėjus, A. M. duris užrakino iš vidaus. Tada dar beldė į duris, prašė, kad įsileistų, bet jis nieko nesakė, girdėjosi, kad kažkas namuose treška, kad ten jis kažką daužė. Suprato, kad jis greičiausiai padegs namus, po kelių akimirkų ir pati pastebėjo dūmus laiptinėje. Nedelsiant paskambino skubios pagalbos numeriu. Labai greitai į įvykio vietą atvyko gaisrinė ir policija. Ji net nepastebėjo, kaip tarnybos išnešė A. M. iš namų. Kiek žino, sūnus yra apdraudęs butą AB Swedbank. Kai gaisrininkai viską užgesino, ji nuėjo į butą ir pamatė, kad ten viskas sudegę. Kokia tiksliai padaryta turtinė žala, pasakyti negali. Civilinio ieškinio nereikš, pareikš, kai žinos tikslią žalą. Ji fiziškai nenukentėjo, tiesiog labai išsigando. Jau keletą naktų miegojo su drabužiais vien iš baimės. Jau maždaug nuo ketvirtadienio A. M. vis kartodavo, kad pasikars. Ji jam leisdavo būti savo namuose, nes jai jo gaila, bet tuo pačiu ji jo bijo. Šiuo metu nenori, kad A. M. jos namuose gyventų, norėtų, kad šis gydytųsi (t. 1, b. l. 146-149); nori papildyti, kad jos būstas buvo draustas „Swedbank P&C Insurance AS“, tačiau turtas viduje nebuvo draustas, visi baldai, kurie sudegė, buvo nedrausti. Kambaryje, kuriame gyveno jos anūkas A. M. sudegė viskas, visi baldai, visi drabužiai, tačiau dėl sudegusių baldų ir drabužių ji civilinio ieškinio nereikš ir iš savo anūko nieko nereikalaus. Draudimas jai atlygino už apgadintas sienas, grindis, išdegusį langą, aprūkusias lubas, išdegusias duris, elektros instaliacija. Tiek, kiek atlygino būsto draudimas, t. y. 13 132,72 Eur, jai pakaks (t. 2, b. l. 48-50).

11.11. Apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad bute, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), matyti durų viršutinėje spynoje paliktas raktų ryšulys su juodos spalvos medžiagine juosta. Pro atidarytas duris patenkama į buto vidų, koridoriuje matosi aprūkusios ir apdegusios sienos, ant grindų matosi juodos spalvos dėmė. Prie kambario Nr. 2 durų ant grindų matosi apdegusi skardinė tara su skysčių likučiais viduje, šalia guli žiebtuvėlis, rasti daiktai paimti ir supakuoti į vokus Nr. 1 ir Nr. 2. Iš koridoriaus pasisukus į kairę pusę, matosi kambario Nr. 1 vaizdas, prie koridoriaus kairės sienos matosi rudos spalvos medinė spinta, ant kurios rastas ir paimtas mobilaus ryšio telefonas „Iphone“, kuris supakuotas į voką Nr. 3. Toliau pro kambario Nr. 1 duris patenkama į kambario vidų, kur prie durų ant grindų buvo rastas ir paimtas plastikinis 1,5 l talpos butelis su užrašu NESTEA, iš kurio vidaus sklinda stiprus specifinio skysčio kvapas, butelis paimtas ir supakuotas į voką Nr. 4. Kambario kairiajam kampe matosi išskleista kampinė lova, kurios kampas stipriai apdegęs, kambario sienos ir apyvokos daiktai stipriai aprūkę. Iš kambario Nr. 1 patenkama į kambarį Nr. 2, kurio dešinėje pusėje matosi medinė drabužių spinta, šalia stovi komoda su pravirais stalčiais, ant grindų matosi sudegusios patalynės likučiai. Kambario plastikinio lango stiklo paketai išdužę, rėmas praviras į kambario vidų. Prie kambario kairės sienos matosi stovintis rašomasis stalas, ant kurio viršaus matosi apdegę įvairūs daiktai, šalia ant sienos pritvirtintas plačiaekranis televizorius, šalia matosi medinė spintelė, ant kurios viršaus matosi dėžė, kurios viduje sudėtos įvairių alkoholinių gėrimų taros. Kambaryje esantys daiktai ir sienos stipriai apdegę, aprūkę. Iš kambario Nr. 2 patenkama į kambarį Nr. 3 (virtuvės kambarį), kurio durys praviros į vidų, kambario viduryje matosi išvartyti daiktai, sienos ir daiktai stipriai aprūkę. Išeinant iš kambario Nr. 3, patenkama į kambarį Nr. 4 (vonios kambarį), patalpoje esantys daiktai aprūkę. Iš kambario Nr. 4 patenkama į kambarį Nr. 5 (sanitarinį mazgą), patalpoje esantys daiktai aprūkę (t. 1, b. l. 155-185).

11.12. Tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad, įėjus į butą, matyti, kad jo sienos, lubos, namų apyvokos daiktai pasidengę suodžių sluoksniu. Daugiausia išdegė kambarys Nr. 1. Prie sienos ties lova matyti gaisro židinio zona. Toje vietoje sudegė dalis lovos, po ja išdegė grindų danga. Sudegusi lova, vykdant gesinimo darbus, išmesta per langą. Toje vietoje, kur stovėjo lova, matyti stipriai apdegusi ir nuo karščio pakeitusi spalvą siena ir jos danga. Tai byloja, kad šioje vietoje buvo ilgiausias ir stipriausias ugnies poveikis, gaisro židinys. Virtuvės patalpoje degimo nesimato, tik nuo buvusio karščio apsilydę virtuvinės spintelės ir viskas pasidengę suodžių sluoksniu. Kambaryje Nr. 2 ant lovos matyti taip pat degimo požymiai. Apdegusi lovos atlošo minkštoji dalis. Daugiau kambaryje tiesioginės ugnies požymių nesimato, apdegė tik nedidelė dalis lovos. Kiti baldai ir daiktai tik aprūkę. Sprendžiant iš to, kad daugiausiai išdegė kambarys Nr. 1, o kambaryje Nr. 2 apdegė tik nedidelė dalis lovos, labiausiai tikėtina gaisro kilimo vieta (zona) yra kambaryje Nr. 1. Gaisro metu namuose buvo tik A. M., kurį per langą išgelbėjo atvykę ugniagesiai. Tikslesnių gaisro aplinkybių iš tuo metu ten buvusio A. M. nepavyko sužinoti, kadangi jis pristatytas į gydymo įstaigą. Akivaizdžių padegimo požymių nesimato, įsilaužimo į butą nebuvo. Gaisro židinio zonoje nei elektros, nei šildymo prietaisų, nuo kurių galėjo kilti gaisras, nerasta. Techninių priežasčių kilti gaisrui nenustatyta, labiausiai tikėtina, kad gaisras galėjo kilti nuo pašalinio ugnies šaltinio poveikio (t. 2, b. l. 4-12).

11.13. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu, iš kurio matyti, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso V. M. (t. 2, b. l. 13).

11.14. Liudytojo A. M. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kad per gaisrą, kurį sukėlė sūnus A. M., sudegė jo (A. M.) drabužiai, tačiau dėl jų civilinio ieškinio nereikš, žala nebuvo padaryta. (t. 2, b. l. 43-45).

12. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

13. Pagal BK 38 straipsnį, asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, išlaikytiniai ar buvę sutuoktiniai. BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai.

15. Atsižvelgiant į kaltinamojo pavartoto smurto pobūdį ir aplinkybes bei suduotų smūgių skaičių, akivaizdu, kad A. M., smurtaudamas prieš nukentėjusiąją V. M., suvokė pavojingą savo veikos pobūdį, numatė, kad dėl jos gali būti sukeltas fizinis skausmas nukentėjusiajai ir to norėjo, todėl akivaizdu, jog jis veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Visa tai reiškia, kad kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Bylos aplinkybės dėl šio kaltinamajam inkriminuoto nusikaltimo yra aiškios, teismui kaltinamojo kaltė padarius nusikaltimą jokių abejonių nekelia.

16. Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma taip pat neginčijamai patvirtina, kad A. M. kaltinamajame akte nurodytoje vietoje ir nurodytu laiku kumščiu trenkė vieną kartą į savo tėvo A. M. kairės akies sritį, taip padarydamas jam kraujosruvą kairės akiduobės srityje ir kairės akies kraujosruvas – nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje pripažino savo kaltę padarius jam inkriminuotą nusikaltimą ir parodė, kad įvykio metu tarp jo ir tėvo kilo konfliktas, kurio metu jis dešine ranka trenkė tėvui į veidą. Šiuos kaltinamojo parodymus patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai – nukentėjusiojo A. M. parodymai, duoti ikiteismini tyrimo metu, kad įvykio metu tarp jo ir sūnaus kilo konfliktas, kurio metu jis (nukentėjusysis) nuėjo į savo kambarį ir jame užsidarė, o kaltinamasis bandė atidaryti duris, po ko jis (nukentėjusysis) pravėrė duris, o tada A. M. jam vieną kartą trenkė į veidą. Kaip matyti iš vaizdo įrašų, gautų „Body“ kameromis, apžiūros protokolo, analogiškas aplinkybes nukentėjusysis nurodė ir iškart po įvykio policijos pareigūnams. Pažymėtina, kad specialistas R. L., susipažinęs su jam pateiktais medicininiais dokumentais ir nurodytomis nusikalstamos veikos aplinkybėmis, padarė išvadą, kad A. M. padaryta kraujosruva kairės akiduobės srityje ir kairės akies kraujosruvos, paveikus kietu buku daiktu, galimai ir vienu trauminiu poveikiu aptariamojo įvykio metu, kas visiškai atitinka tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo parodymus. Specialisto paaiškinimų pagrindu nustatyta, kad A. M. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Taigi, byloje neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis smurtavo prieš savo šeimos narį ir padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą, tuo realizuodamas BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviosios pusės požymius.

17. Atsižvelgiant į kaltinamojo pavartoto smurto pobūdį ir aplinkybes, akivaizdu, kad A. M., smurtaudamas prieš nukentėjusįjį, suvokė pavojingą savo veikos pobūdį, numatė, kad dėl jos gali būti sukeltas fizinis skausmas ar padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajai ir to norėjo, todėl akivaizdu, jog jis veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Šioje vietoje pažymėtina, jog nors ikiteisminio tyrimo metu A. M. kėlė versiją, kad tėvas jį puolė, tačiau teisiamajame posėdyje jis šios versijos neplėtojo, o aiškino, kad tik įsivaizdavo, kad tėvas jį puola. Byloje nėra jokių duomenų, kad nagrinėjamo įvykio metu egzistavo būtinosios ginties situacija, todėl teismas plačiau šiuo klausimu nepasisako.

19. BK 187 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu arba išardydamas ar sugadindamas įrenginį ar agregatą, jeigu dėl to galėjo nukentėti žmonės, arba sunaikino, išardė ar sugadino strateginę arba svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį, arba sunaikino ar sugadino didelės vertės svetimą turtą ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes.

22. Šioje vietoje teismas pažymi, jog kaltinamajame akte A. M. nebuvo inkriminuotas didelės vertės svetimo turto sugadinimas. Taip pat byloje taip pat nėra duomenų, kad buvo sugadintas 50 000 Eur vertės turtas, todėl kaltinime nurodyta aplinkybė, kad sugadintas 50 000 Eur vertės turtas, šiuo atveju nėra nei pagrįsta, nei pasitvirtinusi, todėl šalinama iš A. M. pareikšto kaltinimo. Taip pat, atsižvelgiant į kaltinamojo parodymus teisiamajame posėdyje, kad buto užuolaidas jis padegė ne žiebtuvėliu, o degtukais, ši aplinkybė kaltinime tikslinama, laikant ji neturi jokios įtakos nei nusikalstamos veikos kvalifikavimui, nei A. M. baudžiamosios atsakomybės diferencijavimui.

24. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos šios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas, laisvės atėmimas iki 2 metų, o BK 187 straipsnio 2 dalies sankcijoje – bauda, laisvės apribojimas, areštas, laisvės atėmimas iki 5 metų.

25. A. M. atsakomybę dėl visų nusikalstamų veikų lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę dėl BK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sunkina tai, kad šią nusikalstamą veiką A. M. įvykdė būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų (kanapių) ir tai, kaip nurodė pats kaltinamasis, turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).