- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-14
- Bylos Nr.
- 2A-178-124/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytautas Kursevičius, Laisvė Aleknavičienė (pran.), Danutė Burbulienė
- Atsakovas
- K. J.
- Ieškovas
- R. V.
- Kategorijos
- 36.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja L.Aleknavičienė Civilinė byla Nr. 2A-178-124 /2010
Teisėja R.Andrulienė Procesinio sprendimo kategorija 36.1.
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
Šiauliai, 2010m. gegužės 14 d.
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laisvės Aleknavičienės,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo ūkininko K. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2009m. lapkričio 23d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-524-459/2009 pagal ūkininkės R. V. ieškinį atsakovui ūkininkui dėl netesybų ir palūkanų priteisimo ir atsakovo K. J. priešieškinį ieškovei R. V. dėl netesybų priteisimo ir avanso grąžinimo, ir
Aprašomoji dalis
nust a t ė:
Šalies argumentai
I. R. V. ieškiniu (b.l. 1) prašė priteisti iš atsakovo ūkininko K. J. bei priteisti 5750 Lt netesybų, 1092,50 Lt PVM, 6 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė, kad su atsakovu 2007 07 26 buvo pasirašyta paruoštų kvietinių ir ruginių šiaudų pirkimo - pardavimo sutartis Nr.ŠP-Ukmergė, pagal kurią ieškovė įsipareigojo paruošti ir parduoti 150 t – 200 t išdžiovintų, supresuotų ir išžolintų šiaudų, o atsakovas įsipareigojo paruoštus šiaudus nupirkti, išvežti ir už juos sumokėti po 45 Lt už vieną toną, kai šiaudai bus paruošti pardavimui ir išvežimui - sumokėti 15 proc. dydžio avansą nuo prekės kainos. Pagal sutarties sąlygas ieškovė įsipareigojo sandėliuoti prekę ir ją saugoti nuo vagysčių ir gaisrų iki 2008 04 30.
Ieškovė savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė - paruošė šiaudus pagal sutarties sąlygas, juos išdžiovino, supresavo tam skirtais mechanizmais ir susandėliavo. Pardavimui buvo paruošta 150 t šiaudų. Atsakovui buvo pranešta, kad jis turi sumokėti sutartą 15 proc. nuo apskaičiuotos kainos avansą ir išsivežti šiaudus, tačiau atsakovas tik siūlė palaukti. Tuomet 2008 04 22 ieškovė išsiuntė atsakovui raginimą, kad jis praneštų šiaudų išvežimo datą ir sumokėtų avansą.
2008 05 21 atsakovas pervedė 1000 Lt į ieškovės sąskaitą, tačiau šiaudų neišsivežė, nors pagal sutarties sąlygas šiaudų išvežimo į savo sandėliuojamas vietas prievolė yra numatyta atsakovui.
2008 11 19 ieškovė vėl kreipėsi į atsakovą, nurodydama, kad jis neįvykdė savo prievolės, todėl turi mokėti sutarties 4.2.6 p. numatytas netesybas - sumokėti prekės kainą už 150 t šiaudų. Netesybų suma sudaro 6750 Lt. Minusuojant sumokėtą 1000 Lt sumą, netesybos be PVM sudaro 5750 Lt ,o PVM 19 proc. -1092,50 Lt (5750 x 0.19), todėl atsakovas privalo sumokėti 6842,50 Lt. Sutinkamai su LR CK 6.37 str. nuostatomis atsakovas taip pat privalo mokėti 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Šalies argumentai
Priešieškiniu (b.l. 26-28) ir patikslintu priešieškiniu (b.l.57-60) atsakovas ūkininkas K. J. prašė priteisti iš ūkininkės R. V. 6750 Lt netesybų, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, visas bylinėjimosi išlaidas ir grąžinti 1000 Lt sumokėtą avansą.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodė, kad 2007 m. liepos 26 d. ieškovė R. V. su atsakovu K. J. sudarė sutartį Nr.ŠP-Ukmergė, pagal kurią atsakovas įsipareigojo iki 2008-04-30 iš ieškovės nupirkti 150 - 200 tonų kviečių, rugių šiaudų, tačiau ieškovei netinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus, atsakovas savo ruožtu negalėjo tinkamai įvykdyti savo sutartinių įsipareigojimų, t.y. nupirkti sutartą prekių kiekį. Atsakovas ne kartą tarėsi žodžiu - telefoninių pokalbių metu ir raštiškai, kad ieškovė leistų atsakovui nustatyti faktinį prekių kiekį, kaip tai nustatyta sutarties 4.2.2 punkte. Ieškovė iki šiol nevykdo šio imperatyvaus reikalavimo, todėl pateiktas ieškininis reikalavimas yra nepagrįstas. Prekės kiekio nustatymas vadovaujantis sutarties nuostatomis priklauso atsakovui, todėl ieškovės nustatytas prekės kiekis, nežinia kokiu būdu ir kuo remiantis, turi būti pripažintas netinkamu. Akivaizdu, kad ieškovė, vadovaujantis LR CK 6.64 str. 1 d. 1 p. ir 2 p. pažeidė sutartinę prievolę, kadangi atsakovas negalėjo įvykdyti sutarties dėl nepakankamo ieškovės bendradarbiavimo su atsakovu. Kadangi, ieškovė nevykdė sutarties 4.2.2 punkto reikalavimų, atsakovas, vadovaudamasis sutartimi ir įstatymu, sustabdė prievolės vykdymą. Atsakovas nebuvo informuotas apie jokias pagrįstas priežastis, dėl kurių ieškovės vengimas leisti pasverti šiaudus galėtų būti pateisintas, todėl laikytina jog tokių priežasčių nebuvo. Šalys sutartyje yra numačiusios netesybų mokėjimą už netinkamą prievolių vykdymą. Kadangi ieškovė iki priešieškinio teismui pateikimo dienos dar nėra sudariusi sąlygų atsakovui įvykdyti sutarties 4.2.2 punkto, bei pasvėrus prekę sumokėti sutartą sumą ir prekę pasiimti, todėl vadovaujantis sutarties 4.1.5 punktu yra paskaičiuota 6750,00 Lt bauda.
Ieškovei netinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus, atsirado pareiga grąžinti atsakovui 2008-05-21 sumokėtą avansą, t.y. 1000,00 Lt.
Ieškovė ir atsakovas yra verslininkai, todėl atsakovas turi teisę reikalauti, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidusi ieškovė sumokėtų 6 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant jas nuo teismo priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių rajono apylinkės teismas 2009m. lapkričio 23 d. sprendimu (b.l. 102-104) ieškinį tenkino visiškai, priteisė iš atsakovo ūkininko K. J. ieškovei R. V. 5750 Lt netesybų, 1092,50 Lt PVM ir 6 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. 2009-03-04 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 263,70 Lt žyminio mokesčio ir 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Šiaulių rajono apylinkės teismas 2009m. lapkričio 23 d. sprendimu atsakovo ūkininko K. J. priešieškinį atmetė. Patikslintą priešieškinį patenkino iš dalies, priteisdamas iš ieškovės R. V. ūkininkui K. J. 1000 Lt sumokėto avanso, 30 Lt žyminio mokesčio ir 315,77 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Teismas nurodė, kad 2007-07-26 sutartimi Nr. ŠP - Ukmergė ieškovė R. V., kaip pardavėja, pasirašydama su atsakovu šią sutartį, įsipareigojo pagaminti ir parduoti pirkėjui 150 - 200 tonų kviečių, rugių šiaudų (prekės) (sutarties 4.1. p.). Prekės gaminimui ieškovė R. V. įsipareigojo naudoti presavimo įrenginį, ruloninį presą Velger (4.1.2. p.), sandėliuoti prekę gerai privažiuojamose aikštelėse ir iki 2008-04-30 dienos, vykdyti prekės apsaugą nuo vagysčių ir gaisro pavojaus ( 4.1.4. p.). Atsakovas ūkininkas K. J., atstovaujamas J. C., įsipareigojo iš R. V. nupirkti ir išsivežti pardavėjo pagamintas prekes ne anksčiau, kaip iki 2007-11-30 dienos ( 4.2 p.), o prekių kiekį susitarta nustatyti sveriant elektroninėmis automobilinėmis svarstyklėmis pirkėjo bazėje, (duomenys neskelbtini) ( 4.2.2. p.). Pirkėjas įsipareigojo sumokėti pardavėjui avansą už pagamintas ir sandėliuojamas prekes iki 15 procentų nuo sutartos sumos ( 4.2.5. p.). Šalys susitarė, jog avansas mokamas tik paruošus, sandėliavus prekę, bei pirkėjo atstovui atlikus prekės apžiūrą ir nustačius atitinkamos formos aktą, kuris yra neatsiejama sutarties dalis ( 4.2.5. p.).
Teismas konstatavo, jog pažeidusiu sutartį pripažintinas atsakovas, ūkininkas K. J.. Atsakovas teismui nepateikė jokių įrodymų, galinčių patvirtinti kokiu būdu ieškovė neleido pirkti šiaudų ir trukdė juos išsivežti. Atsakovo atstovė pripažino, jog K. J. buvo informuotas apie tai, jog šiaudai paruošti ir jis galintis juos išsivežti, o išsivežimo data atsakovo pageidavimu vis būdavo nukeliama. Akivaizdu, kad būtent atsakovas įsipareigojo per savo atstovą atlikti prekės apžiūrą ir sustatyti atitinkamos formos aktą, kuris yra neatsiejama sutarties dalis (4.2.5 p.), bei nupirkti ir išsivežti pardavėjo pagamintas prekes ne anksčiau, kaip iki 2007-11-30 dienos (4.2.1.p.) ir manytina, jog ne vėliau kaip iki 2008-04-30 (4.1.4.p.), nes tik iki šios datos pardavėjas įsipareigojo sandėliuoti prekę ir vykdyti jos apsaugą nuo gaisro bei vagysčių. Kadangi sutarties 4.2.2.p. numatyta, jog prekių kiekį susitarta nustatyti sveriant elektroninėmis automobilinėmis svarstyklėmis pirkėjo bazėje, (duomenys neskelbtini), todėl ši aplinkybė taip pat patvirtina, jog prekę išsivežti ir pasverti privalėjo atsakovas. LR CK 6.206 str. nurodyta, jog viena šalis negali remtis kitos šalies neįvykdymu tiek, kiek sutartis buvo neįvykdyta dėl jos pačios veiksmų ar neveikimo arba kitokio įvykio, kurio rizika jai pačiai ir tenka. Atsakovas, nevykdęs 2007-07-26 sutarties Nr. ŠP - Ukmergė, dalyse dėl atvykimo apžiūrėti prekę, surašyti aktą ir išsivežti ją iki 2008-04-30 bei pasverti savo bazėje, negali remtis buvusiu ar tariamu ieškovės nevykdymu. Darydamas tokią išvadą teismas vadovavosi ir liudytojo E. V. parodymais, kurio nurodytas aplinkybes patvirtino ir byloje esantys raginimai bei pretenzija, iš kurių akivaizdu, jog ieškovė apie įsipareigojimo pagaminti prekę įvykdymą ir pageidavimą parduoti prekę, atsakovą informavo ne tik žodžiu, tačiau tai padarė ir raštu. Teismas nesivadovavo liudytojo R. N. parodymais, jog atsakovui pareikalavus vežti šiaudus, ieškovė R. V. to daryti neleido, reikalaudama pirmiau sumokėti už prekę, konstatuodamas, kad jie neatitinka byloje nustatytų aplinkybių visumos bei nėra pagrįsti jokiais kitais įrodymais. Nors liudytojas nurodė, jog atsakovas negalėjo apmokėti už prekę nežinodamas tikslaus jos svorio, tačiau sutartyje buvo numatyta, jog pasverti prekę ir nustatyti tikslų jos kiekį yra įsipareigota paties atsakovo bazėje. Teismas padarė išvadą, kad atsakovo atstovas konkrečių įrodymų apie trukdymus išsivežti prekę, teismui nepateikė.
Pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu), jeigu šalys nėra susitarusios kitaip (LR CK 6.309str. 2d.). Iš bylos aplinkybių akivaizdu, jog atsakovas K. J. iš ieškovės R. V. šiaudų nenupirko, todėl teismas pripažino, jog atsakovo K. J. pareikštas reikalavimas grąžinti R. V. sumokėtą 1000 litų dydžio avansą, yra pagrįstas.
Šalies argumentai
Atsakovas ūkininkas K. J. apeliaciniu skundu (b.l.106-110) prašo apeliacinį skundą patenkinti, o Šiaulių rajono apylinkės teismo 2009m. lapkričio 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o patikslintą priešieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakovas pažeidė sutarties sąlygas, yra nepagrįsta, nes atsakovas nuosekliai vykdė tarp šalių sudarytos sutarties sąlygas. Iš 2008-11-19 ieškovės raginimo ir telefoninių pokalbių išklotinės ir atsakovo pranešimo Nr. R-90202 ir pretenzijos yra akivaizdu, kad ieškovė nevykdė pasirašytos sutarties sąlygų, t.y. neleido atsakovui pasverti prekę ir nustačius prekės faktinį svorį už ją sumokėti. Tuo pagrindu atsakovas vadovaudamasis LR CK 6.207 str., sustabdė sutarties vykdymą tol, kol ieškovė neįvykdė savųjų prievolių, t.y. leidimo paimti prekę svėrimui.
2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad šalys sutartyje buvo nustačiusios galutinius prekės atsiėmimo terminus, nors iš sutarties nuostatų akivaizdu, kad toks terminas nebuvo nustatytas. Sutarties 4.2.1 punktu šalys nustatė tik pradinį terminą, t.y. 2007-11-30, nuo kurio atsakovas įgijo teisę iš ieškovės reikalauti pateikti sutarties 4.1.1 punkte įvardintas prekes, t.y. kviečių, rugių šiaudus. Atsiėmimo termino šalys nenustatė. Sutarties 4.1.4 punktu, kurį ieškovė įvardija kaip šalių nustatytą prekės atsiėmimo termino galutinę datą, yra nustatytas tik prekės saugojimo nuo vagysčių ir gaisrų terminas, t.y. iki 2008-04-30. Prekės galutinis paėmimo terminas buvo derinamas telefoninių pokalbių metu, kurie tęsėsi iki 2008 metų lapkričio mėnesio. Akivaizdu, kad toms deryboms ieškovė neprieštaravo, nes į teismą nesikreipė. Ieškovė iki pat pateikto atsakovui 2008-11-19 raginimo geranoriškai su atsakovu buvo sutarę, kad paruošta prekė bus ieškovės žinioje, tačiau atsakovui norint paimti prekę svėrimui, ji 2008-11-19 raginimu pareikalavo pirmiau apmokėti, nors ieškovei faktinis prekės svoris nebuvo žinomas, o tik vėliau pasiimti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 122-123) ieškovė R. V. prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir ištaisyti teismo sprendime padarytą klaidą – grąžinti ieškovei 1000 Lt sumokėto avanso bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas yra pažeidusi sutartį šalis, yra teisinga. Atsakovas nebuvo nei karto atvykęs apžiūrėti prekės ir dėl to nesurašė jokio dokumento apie prekės paruošimą išvežimui. Atsakovas taip pat nebuvo atvažiavęs prekės išvežti pasvėrimui savo bazėje, o taip pat nepateikė jokių įrodymų dėl prekės apžiūrėjimo, kaip to reikalavo sutarties 4.2.5 punktas, ir išvežimo savo transportu. Kuo pasireiškė ieškovės neleidimas atvykti paimti prekės, atsakovo atstovė ir liudytojas R. N. negalėjo paaiškinti ir pagrįsti.
2. Atsakovas pats paruošė sutarties projektą, jį pateikė pasirašyti, kas ir buvo padaryta. Sutarties sąlygos buvo aiškios, todėl dėl sutarties vykdymo terminų ieškovui negali kilti neaiškumų, nes sutartį paruošė būtent jis. Iš telefoninių raginimų, rašytinių raginimų, taip pat 2009 01 23 pretenzijos matyti, kad atsakovas iki tol visai nebendradarbiavo dėl sutarties vykdymo ir tik tuomet, kai gavęs minėtą pretenziją ir supratęs, kad gresia sutartinė atsakomybė, reagavo ir 2009 02 02parašė savo samprotavimus. Pateikus ieškinį teismui (2009 02 19), atsakovas atsiuntė 2009 03 09 pretenziją Nr.90309. Tačiau šie dokumentai yra ne kas kita, kaip atsakovo bandymas pateisinti savo neveiklumą ir sutarties nevykdymą ir iškreipti visą tikrąją situaciją.
3. Teismas ieškinį tenkino visiškai, t.y. ieškovės naudai priteisė 5750 Lt netesybų ir 1092,50 Lt PVM. Tačiau teismas, tenkindamas ieškinį, negalėjo priteisti atsakovui 1000 Lt kaip avansą. Ieškinyje buvo nurodyta, kad iš netesybų sumos minusuojama gauta 1000 Lt suma, kuri lieka ieškovei, patenkinus ieškinį. Teismas, nurodęs, kad ieškinys tenkinamas pilnai, negalėjo priteisti iš ieškovės 1000 Lt, nes tam nebuvo jokio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 338, 320 str. 1 d.), t.y. apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, jeigu nenustato LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalyse numatytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik pagal apeliacinio skundo argumentus, neišplečiant skundo argumentų sąrašo, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 338, 329 str.).
Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo suformuotos jų taikymo praktikos ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 263 str.).
Fizinių ir juridinių asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas, laikomi sandoriais, o viena iš sandorio rūšių yra sutartis (LR CK 1.63 str. 1 d.). Tai – dvišalis ar daugiašalis sandoris, kuriam sudaryti būtina dviejų ar daugiau šalių tarpusavyje suderinta valia, išreikšta tam tikram bendram rezultatui pasiekti. Sutarčių teisėje yra pripažinta, kad sutartis galioja tokio turinio, kokio siekė jos šalys. Konsensualizmo principas reikalauja atskleisti tikruosius šalių ketinimus, o ne vien analizuoti rašytinę sutarties teksto reikšmę. Esminis sutarties, kaip sandorio, požymis yra šalių ketinimas sukurti tarpusavio teises ir pareigas. Sandorio rūšį lemia ne jo pavadinimas, bet turinys, šalių vidinė valia, kuri neretai paaiškėja remiantis faktinių bylos aplinkybių tyrimu.
Apeliantas nurodo, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles,nevertino visų byloje pateiktų įrodymų , dėl ko padarė neteisingą išvadą, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių tai, kad šalys bendru susitarimu buvo nustačiusios ilgesnius saugojimo terminus, o taip pat tai, kad atsakovui pareikalavus išsivežti šiaudus svėrimui, ieškovė neleido to daryti reikalaudama pirmiau apmokėti už prekę.Nurodo, jog pačios ieškovės 2008 11 19 d. raginimas įrodo atsakovo dėstomas aplinkybes dėl sutarties sąlygų pažeidimo.Dėl to priimtas nepagrįstas teismo sprendimas. Pagrindinės įrodymų ir įrodinėjimo taisyklės yra suformuluotos CPK 176-185 straipsniuose. Teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus bei jų pakankamumą vienokioms ar kitokioms teisinėms išvadoms daryti, privalo vadovautis šiuose straipsniuose suformuluotomis įrodinėjimo taisyklėmis. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas konkrečioje civilinėje byloje turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999-03-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/1999, kat. 32; 2004-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004, kat. 2.4.3.7; 2005-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005, kat. 114.11; 121.21; 128.2 ir kt.). Taigi, teismo sprendimas laikomas pagristu, jeigu teismo išvados atitinka nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis priemonėmis konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. CPK 185 straipsnis reikalauja, kad teismas pateikiamą įrodymų vertinimą grįstų savo vidiniu įsitikinimu, visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Tai reiškia, kad vieno ar kito bylai reikšmingo fakto buvimas ar nebuvimas ir teisinis to fakto vertinimas gali būti konstatuojami tada, kai tokioms išvadoms pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas reiškia, kad teismo išvados turi būti grindžiamos tokiais įrodymais, kurie nekelia pagrįstų abejonių savo įrodomąja galia, leistinumu ar sąsajumu. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės R. V. ieškinį, o atsakovo K. J. priešieškinį iš dalies visiškai sprendime pakankamai argumentuotai pateikė įrodymų analizę ir vertinimą, pagrįstai nusprendė, jog iš pateiktų įrodymų pakanka pagrįsti išvadai, kad atsakovas neįvykdė sutarties sąlygų, neįvykdė prievolės nupirkti iš ieškovės prekę pagal sutartį.
Apeliantas nurodo, kad nepagrįsta teismo išvada, jog atsakovas pažeidė sutarties sąlygas , nes jis pateikė įrodymus, jog sutartį įvykdyti kliudė pati ieškovė , kuri neleido atsakovui pasverti šiaudus , reikalaudama pirmiau už juos sumokėti, remiasi 2008 11 19 d. ieškovo raginimu , telefonų išklotinėmis, atsakovo parengtu pranešimu bei pretenzija. Su šiais apelianto argumentais kolegija nesutinka. Atsakovas neneigia gavęs 2008 11 19 d. ieškovės pretenziją (b.l8). Apie šios pretenzijos pateikimą nurodė ir ieškovės liudytojas E. V., kuris teisme patvirtino, kad atsakovui laiku neatsiėmus pagamintų šiaudų , jie paruošė pretenzija, kurioje nurodė paruošę produkciją , patvirtino, kad baigėsi produkcijos paėmimo terminai, dėl ko reikalavo netesybų (b.l.95).Po to jiems skambino atsakovas, žadėdamas pasiimti šiaudus vėliau, gal žiemą. Šias aplinkybes patvirtina ir šalių pasirašyta sutartis , kurios 4.2.6 p. numato, jog pirkėjas įsipareigoja mokėti pardavėjui netesybas, lygias prekės kainai, jei pirkėjas nevykdys sutartyje prisiimtų įsipareigojimų. Bylos nagrinėjimo metu liudytojas R. N. davė priešingus liudytojo E. V. parodymams ,ką teismas tinkamai įvertino , jais nesirėmė, nes jie prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams , tame tarpe raginimui (b.l.7) bei ieškovės pretenzijai (b.l.8).Iš šių įrodymų matyti, kad šiaudai buvo paruošti .Teismo posėdyje atsakovo atstovė pripažino, jog atsakovas buvo informuotas, kad jog šiaudai paruošti išvežti ir jis galintis juos išsivežti .Teismas pagrįstai nusprendė, jog atsakovas nepateikė jokių įrodymų, galinčių patvirtinti, kokiu būdu ieškovė neleido pirkti šiaudų ir trukdė juos išvežti. Atsakovo nurodytos telefoninių pokalbių išklotinės nepaneigia šių įrodymų, nes jose nėra užfiksuota jokia informacija. Sutarties 4.2.1 p.atsakovas įsipareigojo nupirkti ir išsivežti ieškovės pagamintas prekes ne anksčiau kaip iki 2007 11 30 d., pagal 4.2.2 p. išvežti ir pasverti prekes savo bazėje, o 4.2.5 p. numatė, jog atsakovas turi atvykti, atlikti prekės apžiūrą, surašyti apžiūros aktą. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad buvo atvykęs apžiūrėti prekės. Priešingai , ieškovė pateikė įrodymus, kad ji kvietė atsakovo atstovą apžiūrėti paruoštus šiaudus, juos pasiimti, ką išdėstė savo raginime (b.l.7), patvirtino liudytojas E. V., kad buvo ne kartą skambinta dėl prekės atsiėmimo, ką rodo ir telefoninių pokalbių išklotinės (b.l 35).Šie įrodymai patvirtina, kad ieškovė reikalavo įvykdyti sutartį. Tuo tarpu iš telefoninių išklotinių matyti, kad atsakovas ieškovei skambino tik vieną kartą, gavęs jos pretenziją 2008 11 25 d.(b.l20), ką patvirtina ir E. V. parodymai byloje. Sutarties nevykdymas buvo apsąlygotas paties atsakovo neveikimu.Kolegija sutinka su atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais argumentais dėl sutarties, kuri buvo ruošta paties atsakovo, aiškinimu atsakovo nenaudai. Byloje esantys bei teismo tirti įrodymai paneigia atsakovo argumentus dėl trukdymo išvežti prekę ir negalėjimą įvykdyti sutartį dėl priešingos sutarties veiksmų.Apelianto teiginys, kad ieškovė trukdė išvežti prekę, yra niekuo nepagrįstas.Kadangi šalių pasirašyta sutartis turi įstatymo galią, ją šalys turi vykdyti tinkamai ir sąžiningai(CK 6.189 str, 6.200 str.), todėl pažeidus sutarties sąlygas, atsakovui taikytina atsakomybė sutarties 4.1.26 p. numatytų netesybų dydžio (CK 6.71 str.),ką nurodė ir pirmosios instancijos teismas.
Nors atsakovas remiasi jo pateiktu priminimu bei pretenzija, tačiau jie buvo pateikti, ieškovės advokatui pateikus pretenziją dėl netesybų pagal sutartį apmokėjimo, negali būti vertintinas kaip įrodymas apie sutarties nevykdymą, vertintinas kaip atsakovo bandymas pateisinti savo neveiklumą, sutarties nevykdymą.Teismas pagrįstai netenkino atsakovo likusios priešieškinio dalies, nenustačius ieškovės kaltės ir laikydamas, jog dėl sutarties nevykdymo yra kaltas atsakovas (CPK 178 str.).
Dėl sutarties terminų
Kolegija sutinka su teismo pateiktu vertinimu dėl sutarties terminų. Sutarties 4.2.1 numatė pirkėjo (atsakovo) pareigą nupirkti ir išsivežti prekes ne anksčiau kaip iki 2007 11 30 dienos, o sutarties 4.1.4 p numatė ieškovės pareigą sandėliuoti prekę iki 2008 04 30 d, vykdyti apsaugą nuo vagysčių ir gaisro pavojaus.Teismas , analizuodamas sutarties tekstą ,pagrįstai padarė išvadą, kad galutinė sutarties termino pabaiga yra 2008 04 30 d. , po kurio ieškovė nebeturėjo pareigos sandėliuoti šiaudus, prekės tolimesnis palikimas ieškovės teritorijoje nebesaistomas jokiais ieškovės įsipareigojimais ir nebegarantuojantis galimybės atsakovui ją pirkti bei išsivežti. Ieškovės 2008 11 19 d. pateikta atsakovui pretenzija patvirtina, kad prekės atsiėmimo terminas nebuvo ilgiau pratęstas, ką patvirtino ir teisme liudytojas E. V.. Nors liudytojas R. N. teisme aiškino, kad tarėsi su ieškove dėl termino pratęsimo, tačiau teismo posėdyje negalėjo nurodyti , iki kurio laiko šis terminas buvo pratęstas.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Procesinės teisės normų pažeidimų kolegija nenustatė. Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti.
Ieškovės atstovas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas padarė klaidą, priteisdamas atsakovui 1 000 Lt. avansą, nes ši suma buvo įskaityta į netesybas.Ieškovė nepateikė apeliacinio skundo. Apeliantas šioje dalyje neskundžia teismo .Apeliacinės instancijos teismas dėl apelianto negali priimti blogesnio, negu yra skundžiamas sprendimo, todėl šis ieškovo atstovo prašymas netenkintinas(CPK 313 str.1 d.)T
Atmetus apeliacinį skundą, iš dalies yra tenkintinas ieškovės prašymas dėl turėtų išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą ( CPK 93 str.).Ieškovė pateikė įrodymus, jog už šio procesinio dokumento surašymą sumokėjo 400 Lt..Atsižvelgiant į rekomendacijų dėl apmokėjimo už advokato teikiamą pagalbą nuostatas (2.1,2.3,2.5), t.y. kad advokatas dalyvavo pirmos instancijos teisme, priteista ginčytina suma yra nedidelė, nėra sprendžiami nauji klausimai, atsiliepimo apimtis nėra didelė, yra priteistina 200 Lt. atstovavimo išlaidų.
Iš apelianto valstybei priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos 7,29 Lt. (CPK 88 str. 1 d.3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutar i a:
Šiaulių rajono apylinkės teismo 2009 lapkričio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo ūkininko K. J. , įmonės kodas 8664346 ieškovei R. V. 200 Lt.(du šimtus litų) apeliacinėje instancijoje turėtų bylinėjimosi išlaidų .
Priteisti iš atsakovo ūkininko K. J. , įmonės kodas 8664346 7,29 Lt.(septynis litus 29 ct.) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.