Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Šalies argumentai

Ieškovas BMB „Revipa Group“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui J. Z., prašydamas priteisti iš atsakovo 75.323,95 Eur bei 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas nurodė, kad 2016 m. kovo 2 d. nutartimi Nr. B2-3552-567/2016 Vilniaus apygardos teismas iškėlė bankroto bylą MB „Revipa Group“ (duomenys neskelbtini). Administratoriumi paskirtas L. L.. Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo MB „Revipa Group” įsiteisėjo ir įmonė bankrutuojančios įmonės statusą įgijo 2016 m. kovo 15 d. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 14 punktą bankroto administratorius gina visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus. Atsižvelgiant į tai, bankroto administratorius patikrino MB „Revipa Group“ banko sąskaitą ir nustatė, kad buvęs vadovas J. Z. 2014 m. kovo 7 d. pervedė įmonei UAB „Sonida“ 75.323.95 EUR (260.078.52 Lt), nurodant, kad pagal PVM sąskaitas faktūras SON Nr. 1404, Nr. 1405, Nr. 1406, Nr. 1407. Bankroto administratorius kelia pagrįstą prielaidą, kad pinigai buvo pervesti siekiant iššvaistyti MB „Revipa Group“ lėšas, kadangi nėra jokio racionalaus pagrindo, kuriuo remiantis galėjo būti pervesta tokia didelė pinigų suma. Atkreiptinas dėmesys, kad UAB „Sonida“ pinigus gavo tik praėjus kiek daugiau nei 1 mėn. nuo įmonės įsteigimo, todėl galima teigti, kad sandoris buvo fiktyvus. Atkreiptinas dėmesys, kad bankroto administratorius išsiuntė UAB „Sonida“ pretenziją dėl 2014 m. kovo 7 d. atlikto pinigų pervedimo tiek paštu, tiek elektroniniu paštu, prašydamas pateikti daugiau informacijos, tačiau jokio atsakymo negavo, pretenzija nebuvo atsiimta pašte. Svarbu ir tai, kad po šio pinigų pervedimo dar kelis kartus buvo atliktos smulkios transakcijos, kol 2014 m. gegužės mėn., t.y. po 2 mėn., buvo atliktas paskutinis pervedimas ir daugiau jokios veiklos nebevykdyta. Tokie veiksmai liudija nesąžiningus, tyčinius buvusio MB „Revipa Group“ vadovo veiksmus. Pastebėtina, kad iki šiol MB „Revipa Group“ vadovas K. Z., kuriam jau nemokią įmonę perleido atsakovas, dar nėra perdavęs įmonės dokumentų. 2016 m. kovo 15 d. MB „Revipa Group“ vadovui K. Z. buvo išsiųstas įsakymas dėl įmonės turto inventorizacijos ir dokumentų perdavimo. Patikrinus siuntos informaciją matyti, kad bankroto administratoriaus siųsti dokumentai buvo tinkamai išsiųsti ir net atsiimti, tačiau buvęs vadovas ir toliau nevykdo bankroto administratoriaus įpareigojimų, kadangi nei turtas, nei dokumentai iki šiol nėra pateikti. Taigi, bankroto administratorius neturi jokių kitų įmonės dokumentų, todėl banko sąskaitos išrašai yra tinkamas įrodymas, atsakovui kyla pareiga paneigti savo kaltę. CK 2.87 str. 1 d. nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, o pareigų nevykdymas pagal to paties straipsnio 7 dalį lemia vadovo atsakomybę. Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. Taigi, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, nustatytina, kad sprendžiant dėl vienasmenio valdymo organo atsakomybės, turi būti individualiai nustatytas šio asmens neteisėtas veikimas arba neveikimas, kiek tai susiję su jam tenkančių pareigų pažeidimu, ir būtent iš to asmens neteisėto elgesio išplaukianti žala. Vertinant J. Z. veiksmus, neabejotinai teigtina, kad yra tenkinamos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Neteisėtus veiksmus, kaip vieną bendrųjų civilinės atsakomybės sąlygų, bendriausiai apibūdina Civilinio kodekso 6.246 str. 1 d., kurioje numatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. J. Z. neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, jog nebuvo laikytasi įstatymų reikalavimų, kadangi veikta priešingai įmonės interesams. Taip pat nesielgta atidžiai bei rūpestingai, nes 75.323.95 EUR pervedimas buvo lemiamas faktorius dėl ko įmonė bankrutavo, po šios transakcijos įmonės veikla sustojo. J. Z. veiksmai buvo tikslingi, siekiant iššvaistyti įmonės lėšas, įmonės turtu disponuota ne įmonės naudai. J. Z. veiksmai, kai jis pervedė didelę pinigų sumą visiškai neaiškiu teisiniu pagrindu įmonei, su kuria iki tol nebendradarbiauta, kuri ką tik įsteigta, yra absoliučiai nepagrįsti ir neteisėti. Neabejotinai teigtina, kad tokie neteisėti veiksmai, dėl kurių atsirado 75.323.95 EUR žala, suponuoja tiesioginį priežastinį ryšį. Kitaip nei kitos civilinės atsakomybės sąlygos, kaltė yra preziumuojama (Civilinio kodekso 6.248 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad nustačius neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį, bendrovės vadovo kaltė būtų preziumuojama, todėl ieškovas neprivalo įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti nurodytą prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimą pagrindžiančiais įrodymais, turėtų pats bendrovės vadovas (e.b.l. 1-7).