- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-08-31
- Bylos Nr.
- AN2-184-417/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-10-3-00021-2023-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Eduardas Maškevičius (pirm.)
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
- Advokatai
- Eligijus Karbauskas
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Klaipėdos apskrities VPK, Institucija) apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2023 m. liepos 5 d. nutarimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Klaipėdos apskrities VPK 2023-03-29 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-3434-2023 (ROIK: 23197202023) L. J. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį administracine nuobauda – 900 Eur dydžio bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones 12 mėnesių už tai, kad 2023-02-07 11.05 val. Palangoje, Klaipėdos pl. 27, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai buvo nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis – 0,47 (įvertinus paklaidą) promilės. Tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus.
Šalies argumentai
2. Nesutikdamas su Institucijos 2023-03-29 nutarimu, L. J. atstovas advokatas Eligijus Karbauskas kreipėsi su skundu į Plungės apylinkės teismą, prašydamas skundžiamą nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną L. J. nutraukti.
Žemesnės instancijos teismas
3. Plungės apylinkės teismo 2023-07-05 nutarimu L. J. atstovo skundas tenkintas – Klaipėdos apskrities VPK 2023-03-29 nutarimas panaikintas ir administracinio nusižengimo teisena L. J. nutraukta. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti neabejotiną išvadą dėl L. J. kaltės.
II. Apeliacinio skundo argumentai
4. Apeliaciniu skundu Klaipėdos apskrities VPK prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2023-07-05 nutartį ir palikti galioti ne teismo tvarka priimtą Institucijos 2023-03-29 nutarimą Nr. 30-ANR_N-3434-2023.
4.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad administracinio nusižengimo byloje yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių neginčijamai tvirtinti, kad L. J. padarė jam inkriminuojamą nusižengimą, t. y. neblaivus vairavo transporto priemonę. Šie duomenys yra patvirtinti policijos pareigūnų parodymais, kurie tiesiogiai matė įvykio aplinkybes, o jų parodymus patvirtina byloje esanti vaizdinė medžiaga. Pažymima, kad gyvai akimis matomas gerokai geresnės kokybės vaizdas, negu tas pats vaizdas, užfiksuotas vaizdo fiksavimo priemonėmis ir žiūrimas per atitinkamas kompiuterines programas į kompiuterio (televizoriaus) vaizduoklį.
4.2. Institucijos nuomone, atsakomybėn traukiamas asmuo su atstovu apylinkės teismui sukėlė abejones dėl nusižengimo padarymo pateikdami duomenis prie bylos ir nurodydami aplinkybes, kurios nepagrįstos faktiniais duomenimis. Institucijos vertinimu, remiantis bylos duomenimis, galima neginčijamai konstatuoti, kad atsakomybėn traukiamas L. J., žinodamas, jog vairuoja transporto priemonę neblaivus, tik pamatęs policijos postą kelyje, atlieka staigų manevrą ir įsuka į pirmą pasitaikiusį įvažiavimą į dešinę, į kitų asmenų kiemą, nors, kaip pats nurodė priežastį – pokalbiui telefonu, galima sustoti kelkraštyje arba buvo galima važiuoti dar keliasdešimt metrų ir sustoti autobusų stotelėje, ties kuria tuo metu buvo policijos postas. Be to, tam, kad galėtų pakalbėti telefonu, nebuvo būtina išlipti iš transporto priemonės, nebuvo būtinumo išlipti abiem transporto priemone važiavusiems asmenims (L. J. ir S. J.), ypač atkreipiant dėmesį į metų laiką, buvusį įvykio metu (šalta, drėgna ir pan.). Institucijos nuomone, S. J. parodymai byloje turėtų būti vertinami kritiškai, nes ji yra atsakomybėn traukiamo L. J. sutuoktinė ir yra suinteresuota bylos baigtimi.
4.3. Nesutinkant su skundžiama nutartimi pabrėžiama ir tai, kad abu transporto priemone važiavę asmenys išlipo iš transporto priemonės per dešinę (keleivio pusę), nors transporto priemonės priekyje, kairėje pusėje yra durys vairuotojui ir jos atsidarė. Tai rodo, kad atsakomybėn traukiamas L. J. darė visus įmanomus veiksmus, siekdamas išvengti neblaivumo patikrinimo. Taip pat, Institucijos nuomone, nėra pagrindo abejoti policijos pareigūno M. P. nurodytomis aplinkybėmis, kad jis matė, jog prie vairo sėdėjo vyriškis, kadangi vyrą nuo moters galima atskirti pagal kūno sudėjimą, ūgį, aprangą, kitus akivaizdžius bruožus. Be to, M. P. turi patirties, į kokius požymius atkreipti dėmesį tokiomis aplinkybėmis, ir nėra suinteresuotas L. J. bylos baigtimi.
4.4. Institucijos nuomone, atsakomybėn traukiamo L. J. atstovo iškelta versija, kad M. P. negalėjo matyti vairuotojo dėl to, kad nešioja akinius, negali būti pripažįstama kaip įtikinama, nes yra visiškai nepagrįsta. Ši aplinkybė kaip tik įrodo, kad M. P. gerai matė per atstumą, ir sustiprina M. P. parodymus.
Atsiliepimas
5. L. J., kuriam administracinio nusižengimo teisena nutraukta, atstovas atsiliepimu į Klaipėdos apskrities VPK apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Taip pat prašoma priteisti L. J. 605 Eur bylinėjimo išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. Apeliacinis skundas atmestinas.
7. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis bei pateikiamas kitoks, administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai institucijai palankus, įrodymų vertinimas.
8. ANK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagrindinės administracinės atsakomybės nuostatos apibrėžtos ANK 2 straipsnyje, kurio 3 dalyje nurodyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o 4 dalyje – kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Taigi administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį.
9. Be pirmiau aptartų ANK normų pažymima ir tai, kad asmuo gali būti pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą tik tada, kai yra surenkama pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Kaip nustatyta ANK 569 straipsnyje, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
10. Šios bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad teisėtas, pagrįstas, o kartu ir teisingas sprendimas administracinio nusižengimo byloje gali būti priimtas tik tuo atveju, jei išsamiai atskleidžiamos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Jeigu nepavyksta išsiaiškinti įvykio, dėl kurio buvo pradėtas administracinio nusižengimo tyrimas (teisena), esminių aplinkybių, teismas negali patikimai nustatyti materialios tiesos. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Asmens kaltė administracinio nusižengimo bylose gali būti konstatuota tik tada, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.
11. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs administracinio nusižengimo bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti neabejotiną išvadą dėl L. J. kaltės. Šis trūkumas net ir apklausus policijos pareigūnus M. K., M. P. bei S. B., L. J. bei įvykio metu kartu su juo mikroautobuse buvusią S. J., taip pat surinkus papildomus bylos nagrinėjimo metu duomenis, nebuvo pašalintas ir pirmosios instancijos teisme. Pats apeliantas pažeidimą neigia, jo kaltė iš esmės grindžiama vien tik liudytojo policijos pareigūno M. P. parodymais bei byloje pateiktais vaizdo įrašais, kurių, apeliacinės instancijos teismui sutinkant su pirmosios instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju nepakanka L. J. kaltei pagrįsti. Priešingai nei nurodo pareiškėjas, pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutarimą priėmė išsamiai išanalizavęs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, motyvuotai pasisakęs dėl jų patikimumo, įrodomosios reikšmės ir teisinio vertinimo.
12. Byloje nustatyta, kad policijos pareigūnai 2023-02-07 Palangos m., Klaipėdos pl., vykdydami blaivumo patikrinimo priemonių planą, M. P. stovint ant kelio važiuojamosios dalies ir bekontakčiu alkotesteriu tikrinant nuo Palangos miesto pusės važiuojančių automobilių vairuotojus, apie 11.00 val. pastebėjo atvažiuojantį baltos spalvos mikroautobusą „Volkswagen Crafter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris staiga nusuko į šalikelę ir sustojo. Policijos pareigūnui M. K., nuvykus patikrinti mikroautobuso sustojimo priežastį, tiek L. J., tiek S. J. buvo išlipę iš mikroautobuso. Vairuotojo vietoje nieko nebuvo. Šį faktą patvirtino policijos pareigūnas M. K., būtent tokios aplinkybės užfiksuotos ir byloje esančiuose vaizdo įrašuose. Policijos pareigūnui aiškinantis įvykio aplinkybes įvykio vietoje L. J. kategoriškai neigė vairavęs mikroautobusą, pažymėdamas, kad tai darė jo sutuoktinė S. J.. Policijos pareigūnas M. K. mobiliojo ryšio telefonu susisiekė su M. P., kuris nurodė, kad mikroautobusą, pagal kūno sudėjimą, ir vairavo vyras. Po to, į įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams M. P. bei S. B., tiek prašant L. J. vairuotojo pažymėjimo, tiek tikrinant jo blaivumą, šis ne kartą nurodė, jog mikroautobuso jis nevairavo, teigė, kad jį vairavo sutuoktinė S. J.. Nors ši aplinkybė Institucijai leido abejoti L. J. parodymų patikimumu, tačiau šioje vietoje vis dėlto pažymėtina, kad policijos pareigūnams vis dar aiškinantis įvykio aplinkybes įvykio vietoje, S. J. patvirtino, jog mikroautobusą vairavo būtent ji. Šiuos S. J. teiginius patvirtina byloje pateikti vaizdo įrašai, kuriuose matyti, kaip S. J. kelis kartus policijos pareigūnams pakartoja, kad mikroautobusą vairavo ne L. J., bet ji. Svarbu tai, kad net ir po tokių S. J. pasisakymų dar ne kartą perklausus L. J., kas vairavo mikroautobusą, šis nurodydavo, jog tai darė ne jis, tvirtindamas, kad vairavo S. J., todėl susikoncentruoti vien tik į L. J. bei S. J. asmeninius santykius, dėl kurių L. J. turėjo pakankamą pagrindą melagingai teigti, jog automobilį vairavo ne jis, o jo sutuoktinė, nederėtų. Pažymėtina ir tai, kad šios pozicijos L. J. bei S. J. laikėsi tiek administracinio nusižengimo protokolą L. J. surašiusiai institucijai pateikdami rašytinius paaiškinimus, tiek ir apklausiami pirmosios instancijos teismo posėdžio metu.
13. Nors pirmosios instancijos teismo posėdyje policijos pareigūnas M. P. nurodė, kad mikroautobusą jis pastebėjo 150–200 metrų atstumu, o M. K. – apie 100 metrų atstumu, tada šis pasuko į šalikelę ir sustojo, taip pat M. P. tvirtino matęs, kad automobilį vairavo vyras, vilkėdamas tamsios spalvos striukę ir šviesios spalvos marškinėlius (remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad tiek L. J., tiek S. J. įvykio metu vilkėjo juodos spalvos striukes, L. J. vilkėjo šviesios spalvos marškinėlius, o kartu su juo mikroautobuse buvusi S. J. – dryžuotą megztinį, kuriame taip pat yra šviesios spalvos atspalvių, taip pat tiek L. J., tiek S. J. yra tamsios spalvos plaukų (įvykio metu plaukus buvo susirišusi)), tačiau, ištyręs bylos medžiagoje esančius vaizdo įrašus, papildomus bylos nagrinėjimo metu surinktus duomenis (Institucijos pateiktą tarnybinį pranešimą, kuriame, išmatavus atstumą įvykio vietoje, nurodytas 80 metrų atstumas, o Google Maps duomenimis, šis atstumas yra apie 128 metrų), pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atstumas nuo policijos pareigūno M. P., atsižvelgiant į tai, kad net surinkus papildomus duomenis tikslios vietos, kur stovėjo policijos pareigūnas blaivumo patikrinimo priemonių plano vykdymo metu, neįmanoma nustatyti, iki mikroautobuso galėjo būti apie 100 metrų, esant tokiu atstumu nuo judančio automobilio, juo labiau jam nusukant į šalutinį kelią ir matant tik mikroautobuso šoną, kurį, be kita ko, dengė krūmai, pamatyti jį vairavusį asmenį nebuvo jokios galimybės.
14. Abejonių kelia ir policijos pareigūnės S. B. vaizdo įrašuose užfiksuoti teiginiai, kad pokalbio metu su S. J. ši prisipažino mikroautobuso nevairavusi. Peržiūrėjus byloje esančius vaizdo įrašus matyti, jog policijos pareigūnei S. B. nuėjus prie tarnybinio automobilio ir į jį įsėdus, o kitam policijos pareigūnui M. P. likus stovėti prie mikroautobuso su L. J., prie tarnybinio automobilio priėjo S. J.. Iš vaizdo įrašo matyti, kad tarp S. B. ir S. J. vyksta pokalbis. Po to S. B. grįžta prie M. P. ir jam nurodo, kad pokalbio metu S. J. pripažino faktą, jog mikroautobuso nevairavo. Nors iš pateiktų vaizdo įrašų matyti, kad tarp policijos pareigūnės ir S. J. vyko pokalbis, tačiau šis pokalbis neužfiksuotas, todėl pasikliauti vien tik pareigūnės teiginiais, jog S. J. prisipažino mikroautobuso nevairavusi, šią aplinkybę S. J. kategoriškai neigiant, nėra pagrindo. Šios aplinkybės jokie objektyvūs bylos duomenys nepatvirtina. Analogiškai vertintini ir pareigūnės teiginiai dėl automobilio vairuotojo sėdynės. Nors S. B. apklausiama pirmosios instancijos teismo posėdžio metu teigė, kad S. J. leidus su mikroautobusu išvažiuoti, pastaroji, įsėdusi į vairuotojo sėdynę ir norėdama išvažiuoti, turėjo sureguliuoti sėdynę, tačiau tai patvirtinančių objektyvių duomenų byloje vėlgi nėra.
15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, išdėstytas aplinkybes įvertinęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai, pirmosios instancijos teismas tinkamai laikėsi nekaltumo prezumpcijos in dubio pro reo principų ir pagrįstai pripažino, kad byloje esančių įrodymų visuma nėra pakankama L. J. padarytam administraciniam nusižengimui konstatuoti. Nenustačius jokių esminių proceso teisės pažeidimų, naikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą ir palikti galioti Klaipėdos apskrities VPK 2023-03-29 nutarimą nėra teisinio pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
16. L. J. atstovas advokatas E. Karbauskas prašė priteisti L. J. turėtas išlaidas advokato paslaugoms, suteiktoms surašant atsiliepimą, apmokėti. L. J. sumokėjo 605 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą (2023-07-28 lėšų pervedimo nurodymas Nr. 619).
17. Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidų atlyginimą reglamentuoja ANK 666 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 565¹ straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. BPK 106 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad, kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos taip pat galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje.
18. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą administracinio nusižengimo teiseną L. J. nutraukti. Byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėta pagal Klaipėdos apskrities VPK apeliacinį skundą. Institucijos apeliacinis skundas netenkinamas, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas paliekamas nepakeistas. Apeliaciniame skunde buvo ginčijami klausimai, kurie yra tiesiogiai susiję su L. J. interesais (apeliaciniame skunde buvo ginčijama L. J. kaltė), todėl akivaizdu, jog dėl šios priežasties šis kreipėsi į advokatą dėl teisinės pagalbos. Įvertinęs tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, L. J. atstovo advokato surašytas ir pateiktas atsiliepimas į Klaipėdos apskrities VPK apeliacinį skundą nėra itin didelės apimties (susideda iš 5 lapų), taip pat tai, kad tas pats advokatas L. J. atstovavo ir pirmosios instancijos teisme, todėl bylos aplinkybės jam buvo gerai žinomos, ir, vadovaudamasis sąžiningumo ir protingumo principais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad prašoma priteisti proceso išlaidų suma (605 Eur) yra aiškiai per didelė, neatitinka darbo ir laiko sąnaudų bei protingumo, teisingumo kriterijų, todėl mažintina ir L. J. iš valstybės priteistina 150 Eur išlaidų, patirtų advokato paslaugoms, suteiktoms surašant atsiliepimą į Klaipėdos apskrities VPK apeliacinį skundą, apmokėti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2023 m. liepos 5 d. nutarimą nepakeistą ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus apeliacinio skundo netenkinti.
Priteisti L. J. iš valstybės 150 Eur patirtų išlaidų advokato paslaugoms apeliacinėje instancijoje apmokėti.
Nutartis neskundžiama.