Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-05-05 · Administracinė byla Nr. eI-3339-426/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-05-05
Bylos Nr.
eI-3339-426/2015
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Bronius Januška, Rūta Miliuvienė, Irena Paulauskienė
Pareiškėjas
UAB „CG solar“
Atsakovas
Išlaidų
Administracinė byla Nr. eI-3339-426/2015Proceso Nr. 3-61-3-01471-2014-3 Procesinio sprendimo kategorija 38, 74
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gegužės 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Irenos Paulauskienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „CG solar“ skundą atsakovei Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinių projektų plėtojimu kompensavimo komisijai, atstovaujamai Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo ir išlaidų priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja UAB „CG solar“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašoma: 1) panaikinti Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinių projektų plėtojimu kompensavimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2014-01-23 sprendimus Nr. 17R-3186, Nr. 17R-3187 ir Nr. 17R-3188; 2) priteisti pareiškėjos patirtas avansinių mokėjimų išlaidas – 36 254,40 Lt. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pagrįsdama savo reikalavimus paaiškino, kad vadovaudamasi Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 str. pakeitimo ir papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymu bei Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo tvarkos aprašu, kreipėsi į Komisiją su prašymais dėl išlaidų, susijusių su elektrinių projektų plėtojimu, kompensavimo. Tačiau Komisijos sprendimais Nr. 17R-3186, 17R-3187 ir 17R-3188 nuspręsta atmesti pareiškėjos prašymus, t. y. nuspręsta nekompensuoti jos patirtų išlaidų, susijusių su sumokėtais ir negrąžintais avansiniais mokėjimais pagal sutartis dėl elektrinių projektų plėtojimo.

Pažymi, kad Bendrovė su UAB „Voltaik-Tau“, sudarė rangos sutartis (toliau – ir Sutartys) – 2012-10-25 rangos sutartį Nr. VT-201210-51, 2012-10-31 rangos sutartį Nr. VT-201210-61, 2012-11-05 rangos sutartį Nr. VT-201211-11. Pagal kiekvieną iš Sutarčių pardavėjas įsipareigojo įrengti pareiškėjui po vieną 30 kW galios fotovoltinę saulės elektrinę ir gauti leidimus šių elektrinių įrengimui bei eksploatavimui.

Vykdydamas Sutartis pardavėjas pateikė Ministerijai prašymus dėl Saulės elektrinės leidimų plėtrai gavimo. Per 30 dienų nuo prašymų pateikimo Ministerijai nesikreipus į pareiškėją dėl galimų trūkumų pašalinimo, pareiškėja, vadovaudamasi ūkio ministro 2001-12-18 įsakymu Nr. 380 patvirtintomis Leidimų veikloms elektros energetikos sektoriuje išdavimo taisyklėmis, o būtent 34 p. nuostatomis, nurodančiomis Ministerijos pareigą per 30 dienų nuo reikiamų dokumentų galimo išduoti pareiškėjui leidimą arba pateikti motyvuotą raštišką atsisakymą tai daryti, laikė, jog prašymai dėl leidimo plėtrai yra pripažinti tinkamais ir leidimai plėtrai bus gauti, tačiau galimai užtruko dėl didelio Ministerijos užimtumo. 2013-02-04 Ministerija elektroniniame tinklapyje www.enmin.lt paskelbė sąrašą asmenų, kuriems išduoti leidimai plėtoti ne didesnės kaip 30 kW galios saulės šviesos elektrines, tačiau kuriems pranešimo paskelbimo momentu šie leidimai nebuvo išduoti dėl Ministerijos darbo krūvio. Šiame sąraše nurodyti ir pareiškėjai priklausantys saulės elektrinės leidimai plėtrai, kurių Nr. LP-12833, 13384, 14311.

2013-01-17 Seimas ypatingos skubos tvarka priėmė Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 str. pakeitimo ir papildymo įstatymą Nr. XII-169 (toliau – ir Įstatymas), kuriuo sumažino elektros energijos gamybos supirkimo tarifus, bei Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 str. pakeitimo ir papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymą Nr. XII-170 (toliau – ir Įgyvendinimo įstatymas), kuriuo nustatė asmenų, patyrusių išlaidų plėtojant saulės elektrinių projektus, teisę į išlaidų kompensavimą.

Vyriausybė 2013-06-26 nutarimu Nr. 594, įgyvendindama Įgyvendinimo įstatymo nuostatas, patvirtino Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas), kuriuo nustatė su saulės šviesos energijos elektrinių projektų plėtojimu susijusių išlaidų kompensavimo tvarką asmenims, turintiems leidimus plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus statant saulės šviesos energijos elektrines, išduotus teisės aktų nustatyta tvarka ne aukciono būdu pagal prašymus, pateiktus iki Įgyvendinimo įstatymo įsigaliojimo, t. y. iki 2013-02-01. Atsižvelgiant į minėtus Įgyvendinimo įstatymo pakeitimus, pareiškėjas nusprendė nebeplėtoti saulės šviesos elektrinių projektų.

Ministerija, 2013-02-04 paskelbusi sąrašą asmenų, kuriems išduoti leidimai plėtoti ne didesnės kaip 30 kW galios saulės šviesos elektrines, bei jame nurodžiusi pareiškėjai priklausančių Saulės elektrinių leidimus plėtrai Nr. 12833, 13384, 14311, pripažino, jog pareiškėjai saulės elektrinių leidimai plėtrai yra išduoti. Dėl šių leidimų plėtrai pratęsimo pareiškėja į Ministeriją nesikreipė, dėl ko jie nepratęsti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėja turi teisę kreiptis dėl patirtų išlaidų kompensavimo.

Pažymi, kad pasirašydama Sutartis su rangovu, siekė plėtoti saulės elektrinių statybą, o būtent Sutarčių pagrindu užsakė pilnai įrengti tris naujas iki 30 kW saulės elektrines, įskaitant leidimų Saulės elektrinių įrengimui ir eksploatavimui gavimą. Vadovaujantis kiekvienos iš Sutarčių 3.2. p. pareiškėja įsipareigojo rangovui sumokėti 12 084,80 Lt avansą per 5 darbo dienas nuo atitinkamos Sutarties pasirašymo dienos pagal kiekvieną Sutartį, ką pareiškėja ir padarė : 1) remiantis 2012-10-25 rangos sutartimi Nr. VT-201210-51 sumokėdama pardavėjui 3 500,00 Eur, kurių ekvivalentas lygus 12 084,80 Lt, pagal 2012-10-25 kasos pajamų orderio kvitą serija VTE Nr. 207; 2) remiantis 2012-10-31 rangos sutartimi Nr. VT-201210-61 sumokėdama pardavėjui 3 500,00 Eur, kurių ekvivalentas lygus 12 084,80 Lt, pagal 2012-10-25 kasos pajamų orderio kvitą serija VTE Nr. 255; 3) remiantis 2012-11-05 rangos sutartimi Nr. VT-201211-11 sumokėdama pardavėjui 3 500,00 Eur, kurių ekvivalentas lygus 12 084,80 Lt, pagal 2012-10-25 kasos pajamų orderio kvitą serija VTE Nr. 256.

Taigi, konstatuotina, jog remiantis Sutarčių nuostatomis pareiškėja sumokėjo avansus, skirtus ne kam kitam, kaip tik Sutarčių dėl saulės elektrinių įrengimo vykdymui, dėl ko pareiškėjos sumokėti avansai, kurie bendrai sudaro 36 254,40 Lt, laikytini su saulės elektrinių projektų plėtojimu susijusiomis išlaidomis.

Atkreipė dėmesį į tai, jog avansinių mokėjimų sąlyga buvo ne pareiškėjos teisė, o pareiga, t. y. avansinio mokėjimo neatlikimas būtų lėmęs pareiškėjos sutartinių įsipareigojimų nevykdymą ir atitinkamos Sutarties pažeidimą. Įvertinus tai, jog avansiniai mokėjimai atlikti iki 2013-02-01, nėra teisėto pagrindo šių mokėjimų nepripažinti kompensuotinomis išlaidomis.

Nurodo, kad Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) pateikė visus turimus ir su saulės šviesos energijos elektrinių projektų plėtojimu susijusius dokumentus. Pažymi, kad, žinodama apie priimtas Įgyvendinimo įstatymo pataisas bei nusprendusi ateityje neplėtoti saulės elektrinių projektų, kreipėsi į pardavėją siekdama informuoti apie vienašališką Sutarčių nutraukimą nuo 2013-08-01. Pranešime pareiškėja, be kita ko, paprašė grąžinti sumokėtus avansus. Pareiškėja 2013-08-05 gavo pardavėjo pranešimą dėl sumokėtų avansų pagal rangos sutartis, kuriame nurodoma, jog, remiantis Sutartimis, o būtent, Sutarčių 6.5. p., sumokėti avansiniai mokėjimai nebus grąžinti. Pardavėjas taip pat nurodė, jog pareiškėjos sumokėti avansiniai mokėjimai yra įskaitomi minimaliems pardavėjo nuostoliams padengti. Atsižvelgdama į pardavėjo patirtus nuostolius, tiesiogiai susijusius su Sutarčių įgyvendinimo procesu, bei vadovaudamasi Sutarčių 6.5. p., pareiškėja sutiko su pardavėjui sumokėtų avansų negrąžinimo sąlyga. Taigi, 2013-08-05 pardavėjo pranešimas dėl sumokėtų avansų pagal Sutartis patvirtina, jog pareiškėjos pardavėjui sumokėti avansiniai mokėjimai nėra ir nebus sugrąžinti.

Bendrovė pažymėti, jog sumokėti avansai atitinka ir kompensuotinam avansiniam mokėjimui taikomą papildomą sąlygą – maksimalus kompensuotinas avansinio mokėjimo dydis yra 45 proc. visos pagal sutartį mokėtinos sumos (Aprašo 2 priedas), nes sumokėtas avansas pagal kiekvieną iš Sutarčių sudaro vos 7 proc. Sutarties 3.1. p. nurodytos kainos.

Komisija Sprendimuose Nr. 17R-3186, 17R-3187 ir 17R-3188 nurodė, jog pareiškėjos patirtos išlaidos, t. y. sumokėti bei negrąžinti avansai po 12 084,80 Lt, nepagrįstos, nes ji nepateikė dokumentu, kurie liudytų išlaidų pagrįstumą; dokumentais neįrodė savo ketinimų susigrąžinti avansinius mokėjimus. Tačiau nurodyti motyvai nėra pagrįsti. Pažymi, kad Sutarčių šalys sudarė ilgalaikes Sutartis, kurias vykdė iki tol, kol paaiškėjo Įgyvendinimo įstatymo priėmimo aplinkybė, sąlygojusi pareiškėjos apsisprendimą neplėtoti saulės elektrinių projektų. Tuo tarpu, teisės aktai pareiškėjai nenumato pareigos ginčus su ūkio subjektais, kuriems sumokėtos su saulės elektrinių projektų plėtojimu susijusios išlaidos, spręsti teisminiu keliu, juo labiau nenustatyta pareiga ginčus išspręsti vienokiu ar kitokiu būdu. Todėl Komisijos motyvas nekompensuoti pareiškėjos patirtų avansinių mokėjimų dėl to, kad pareiškėja neįrodė savo ketinimų susigrąžinti avansinius mokėjimus, yra neteisėtas.

Atsiliepimas

Atsakovę Komisiją atstovaujanti Inspekcija, teismui pateiktame atsiliepime su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Pagrįsdama savo poziciją paaiškino, kad Komisija prašymus dėl išlaidų, susijusių su elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo nagrinėja vadovaudamasi Apraše nustatyta tvarka.

Aprašo 20 p. numatyta, kad Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos prašymą ir pateiktus dokumentus, priima viena iš sprendimų. Aprašo 4 p. numatyta, kad kompensuotinomis laikomos išlaidos, patirtos iki 2013-02-01, kurios gali būti nustatytos, pagrįstos ir patvirtintos išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentais.

Aprašo 5.4 p. numatyta, kad kompensuotinos išlaidos, patirtos investuojant į materialųjį turtą, susijusį su elektrinės projekto plėtojimu (elektros įrenginių ir kitos projektui būtinos įrangos įsigijimas ir su tuo tiesiogiai susijusios įrengimo ar prijungimo prie elektros tinklų išlaidos).

Aprašo 5.4.3 p. numatyta, kad kompensuotinų išlaidų kategorijai yra priskiriami sumokėti ir negrąžinti avansiniai mokėjimai pagal sutartis dėl elektrinės projekto plėtojimo.

Įvertinus Aprašo 5.4 p. ir 5.4.3 p. nuostatas, galima apibendrintai teigti, kad Komisija įgaliota spręsti tik dėl tokių sumokėtų ir negrąžintų avansinių mokėjimų pagal sutartis dėl elektrinės projekto plėtojimo kompensavimo, kurie buvo skirti materia­liojo turto (elektros įrenginių ir kitos projektui būtinos įrangos) įgijimui arba atsiskaitymui už dar­bus (paslaugas), tiesiogiai susijusius su elektrinės įrengimu ar prijungimu prie elektros tinklų. Pažymėtina, kad Komisija nagrinėdama prašymus dėl išlaidų kompensavimo, kuriais pra­šoma kompensuoti sumokėtus ir negrąžintus avansus, sprendimus dėl tokių išlaidų kompensavimo priima, tuomet, kai įsitikina, t. y. gauna dokumentus įrodančius, kad pareiškėjams, pastarųjų sumo­kėti avansai nebuvo gražinti, bei kad jų negrąžinimas yra pagrįstas.

Pareiškėja išlaidų patyrimą pagrindė atliktus avansinius mokėjimus patvirtinančiais dokumentais bei UAB „Voltaik-Tau“ pranešimu, kad sumokėti avansiniai mokėjimai nebus grąžinti.

Iš 2013-08-05 UAB „Voltaik-Tau“ pranešimo matyti, kad ši bendrovė pareiškė­jos sumokėtų avansinių mokėjimų negrąžins, nes įskaitys juos, kaip padengiančius minimalius UAB „Voltaik-Tau“ nuostolius. Komisijos nuomone, šiuo atveju pareiškėjos nesiėmimas realių veiksmų siekiant susigrąžinti sumokėtus 36 254,40 Lt dydžio avansus galėtų būti vertinamas kaip atitinkantis protingumo ir teisingumo reikalavimus, tuo atveju, jeigu UAB „Voltaik-Tau“ pareiškėjai būtų pa­grindęs, kad vykdydamas sutartinius įsipareigojimus patyrė faktinių tokio dydžio išlaidų.

Pažymi, kad Civilinio kodekso 1.5 str, 1 ir 2 d., numatyta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo rei­kalavimus, o tais atvejais kai įstatymai nedraudžia civilinių teisinių santykių subjektams šalių susi­tarimu nusistatyti tarpusavio teises ir pareigas, šie subjektai turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Komisija pareiškėjos pateiktus dokumentus ir paaiškinimus įvertino kaip nepagrindžiančius 36 254,40 Lt dydžio išlaidų patyrimą, todėl vadovaudamasi Aprašo 4 p., nusprendė šių išlaidų ne­kompensuoti.

Komisijos sprendimai nekompensuoti pareiškėjai bendros 36 254,40 Lt dydžio prašomos kompensuoti sumos yra teisingi ir pagrįsti, nes UAB „Voltaik-Tau“ avansų negrąžinimas pareiškė­jai, nesant motyvuoto pagrindimo, vertintinas kaip neatitinkantis Civilinio kodekso 1.5 str. 1 ir 2 d. numatytos pareigos civilinių teisinių santykių subjektams veikti vadovaujantis teisingumo, protin­gumo ir sąžiningumo principais.

Komisijos teigimu sprendimus ji priėmė pagal jai suteiktus įgaliojimus ir diskreciją, o savo poziciją pagrindė ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimuose pateikimais išaiškinimais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje nėra ginčo dėl pareiškėjos nurodytų aplinkybių, kad Bendrovei buvo išduoti 3 leidimai plėtoti ne didesnės kaip 30 kW galios saulės šviesos energijos elektrines Klaipėdos r. Smilgynų k., Elektrėnų Pakalniškių k. ir Širvintų r. Vyšnialaukio k. (http://www.enmin.lt/lt/activity/veiklos_kryptys/ energijos _efektyvumas/LP_sarasas2.pdf).

Bendrovė 2013-08-28 kreipėsi į Inspekcija su prašymais (reg. Nr. 15R-3835, 15R-3900 ir 15R-4175) kompensuoti jos patirtas išlaidas, susijusias su elektrinių projektų plėtojimu. Prašymuose nurodoma, kad patirtas ir prašomas kompensuoti išlaidas sudaro sumokėti ir negrąžinti avansiniai mokėjimai pagal sutartis dėl elektrinių projektų plėtojimo.

Komisija, vadovaudamasi Aprašo 4 p., 20 p., 2014-01-23 sprendimu Nr. 17R-3186 Bendrovės prašymą (reg. Nr. 15R-3835) atmetė. Pagrįsdama savo sprendimą, be kita ko, pažymėjo, kad pareiškėja, prašydama kompensuoti išlaidas dėl sumokėtų ir negrąžintų avansinių mokėjimų pagal sutartis dėl elektrinės projekto plėtojimo, nepateikė dokumentų, liudijančių išlaidų pagrįstumą, taip pat neįrodė savo ketinimų susigrąžinti avansinius mokėjimus. Komisijos 2014-01-23 sprendimais Nr. 17R-3187 ir Nr. 17R-3188 buvo atmesti analogiški Bendrovės prašymai (reg. Nr. 15R-3900 ir Nr. 15R-4175), o patys sprendimai grindžiami tokiais pačiais teisniais pagrindais, kaip ir 2014-01-23 sprendimas Nr. 17R-3186.

Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nurodoma, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.

Taigi, sprendžiant Bendrovės reikalavimų pagrįstumą, pirmiausia, būtina įvertinti skundžiamų Komisijos 2014-01-23 sprendimų Nr. 17R-3186, Nr. 17R-3187 ir Nr. 17R-3188, kurie laikytini viešojo administravimo aktais, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiami sprendimai turėtų būti panaikinti.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įgyvendinimo įstatymas bei Aprašas. Pagal Įgyvendinimo įstatymo 3 str. 1 d., asmenys, kurie turi šio įstatymo 2 str. 1 d. nurodytus leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir kuriems šio įstatymo 2 str. 3 d. nustatyta tvarka leidimo galiojimo terminas nebuvo pratęstas, ir asmenys, kurie iki šio įstatymo 2 str. 3 d. nustatyto termino nesikreipė į Energetikos ministeriją dėl leidimo galiojimo termino pratęsimo, ir iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos patyrę tiesiogiai su elektrinės projekto plėtojimu susijusių išlaidų, iki 2013-09-01 turi teisę raštu kreiptis į Vyriausybės sudarytą komisiją dėl tokių išlaidų kompensavimo. Kompensavimo komisija, vadovaudamasi Vyriausybės patvirtintu išlaidų, susijusių su elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo tvarkos aprašu, per vieną mėnesį nuo rašytinio asmens kreipimosi gavimo dienos priima sprendimą dėl išlaidų kompensavimo (Įgyvendinimo įstatymo 3 str. 2 d.). Aprašo 4 p. įtvirtina, kad kompensuotinomis laikomos išlaidos, patirtos iki 2013-02-01, kurios gali būti nustatytos, pagrįstos ir patvirtintos išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentais. Kompensuotinų išlaidų kategorijų sąrašas įtvirtintas Aprašo 5 p., kuriame, be kita ko, nustatyta, kad kompensuojami sumokėti ir negrąžinti avansiniai mokėjimai pagal sutartis dėl elektrinės projekto plėtojimo, tačiau šios išlaidos turi atitikti Aprašo 4 p. nustatytas būtinas kompensavimo sąlygas. Aprašo 5, 20 p. suteikia Komisijai įgaliojimus vertinti pareiškėjų patirtų išlaidų pagrįstumą ir, išnagrinėjus pareiškėjo prašymą, priimti sprendimą dėl jo patirtų išlaidų kompensavimo, dalinio kompensavimo ar prašymo atmetimo.

Iš aptarto teisinio reglamentavimo matyti, kad Komisija turi įgaliojimus priimti sprendimą kompensuoti pareiškėjo patirtas išlaidas, kai: 1) pareiškėjas turi išduotą leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, tačiau Įgyvendinimo įstatymo 2 str. 3 d. nustatyta tvarka leidimo galiojimo terminas nebuvo pratęstas arba pareiškėjas iki 2013-07-01 nesikreipė į Energetikos ministeriją dėl leidimo galiojimo termino pratęsimo; 2) pareiškėjas iki 2013-02-01 patyrė tiesiogiai su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu susijusias išlaidas, kurios gali būti nustatytos, pagrįstos ir patvirtintos išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentais; 3) pareiškėjas iki 2013-09-01 raštu kreipėsi į Komisiją.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiškinant Įgyvendinimo įstatymo bei Aprašo nuostatas, reglamentuojančias išlaidų kompensavimo tvarką bei sąlygas, ne kartą akcentuota, jog įstatymų leidėjas įtvirtindamas su elektrinių projektų plėtojimu susijusių išlaidų kompensavimą negarantavo, kad asmenims, nusprendusiems dėl pasikeitusio teisinio reglamentavimo nebevystyti elektrinių projektų, bus kompensuotos visos patirtos išlaidos. Įgyvendinimo įstatymo 4 str. 1 d. Vyriausybei buvo pavesta patvirtinti išlaidų, susijusių su elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo tvarkos aprašą ir sudaryti Komisiją, nagrinėsiančią prašymus dėl išlaidų, susijusių su elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo. Vyriausybė Apraše detalizavo kompensavimo tvarką, nustatė jo pagrindus ir sąlygas, kompensacijų dydžius, taip pat apibrėžė Komisijos kompetenciją.

Byloje esantys įrodymai liudija, kad pareiškėja Inspekcijai pateiktą prašymą kompensuoti jos patirtas išlaidas, susijusias su elektrinių projektų plėtojimu, pagrindė su UAB „Voltaik-Tau“ sudarytomis rangos sutartimis (2012-10-25 rangos sutartis Nr. VT-201210-51, 2012-10-31 rangos sutartis Nr. VT-201210-61; 2012-11-05 rangos sutartį Nr. VT-201211-11), kasos pajamų orderio kvitais (2012-10-25 kvitai serija VTE Nr.207, VTE Nr. 255, Nr. 256), iš kurių matyti, kad UAB „Voltaik-Tau“ pagal minėtas sutartis yra sumokėta iš viso 10 500 Eur avansiniais mokėjimais, taip pat informaciniu pranešimu apie avanso negrąžinimą. Be to, pareiškėja 2013-12-12 pateiktuose papildomuose paaiškinimuose nurodė, jog minėtos rangos sutartys su UAB „Voltaik-Tau“ buvo nutrauktos vienašališkai remiantis Civilinio kodekso 6.658 str. 4 d., kadangi rangovas nesutiko įforminti sutarties nutraukimo šalių susitarimu. Pareiškėja taip pat nurodė, kad pagal rangovo žodžiu pateiktą informaciją bei parodytus dokumentus, rangovas patyrė žymių išlaidų, susijusių su subrangovų samdymu, taip pat dalies įrangos įsigijimo iš Vokietijos tiekėjų. Dėl šios priežasties bei atsižvelgusi į galimai neteisėtus teisės aktų pakeitimus, pareiškėja pateikė rangovui pranešimą apie vienašališką rangos sutarčių nutraukimą, o, remiantis rangos sutarčių 6.5 p., sumokėtos avansų sumos nebuvo grąžintos.

Bendrovė teismui taip pat pateikė 2013-08-01 rašą, adresuotą UAB „Voltaik-Tau“, kuriuo informavo rangovą apie tai, jog nuo 2013-08-01 vienašališkai nutraukia visas su šia bendrove sudarytas rangos sutartis bei paprašė grąžinti sumokėtus avansus.

Vertinant pareiškėjos keliamo ginčo pobūdį, taip pat skundžiamų Komisijos 2014-01-07 sprendimų pagrįstumą bei teisėtumą pažymėtina, jog pagal Civilinio kodekso 1.5 str. nuostatas, civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti vadovaudamiesi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimais. Civilinio kodekso 6.200 str. nustatyta, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis, sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu. Laikydamasi šių principų, o ypač, vykdydama prievolinių santykių šalių bendradarbiavimo pareigą bei veikdama rūpestingai, pareiškėja galėjo ir turėjo numatyti, kad ginčo santykių reglamentavimas gali būti koreguojamas ir veiklos sąlygos gali keistis, todėl, veikdama apdairiai, galėjo nesutikti su rangos sutarčių 6.5 p. nurodyta sąlyga minimaliais rangovo nuostoliais laikyti sumokėto avanso sumą. Avansas yra išankstinis mokėjimas, kurio paskirtis – apmokėti pagrindinį mokėjimą ar jo dalį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tuo atveju, kai sutarties šalys nustato imperatyviosioms teisės normoms neprieštaraujančią sąlygą, kad iš anksto sumokėtas avansas, kuris atliks mokėjimo-atsiskaitymo funkciją ir bus įskaitytas į sutarties, ją įvykdžius, kainą, dėl sutartyje aptartų šalies padarytų pažeidimų negrąžinamas jį sumokėjusiam asmeniui, avansas laikomas netesybomis baudos forma, t. y., atlieka ne tik mokėjimo-atsiskaitymo, bet ir netesybų funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-01-31 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-81/2011 ir kt.). Pažymėtina, kad Civilinio kodekso 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d. yra nustatyta skolininko teisė kreiptis į teismą su prašymu pripažinti netesybas neprotingai didelėmis ir dėl to jas mažinti.

Tačiau pareiškėja, gavusi rangovės UAB „Voltaik-Tau“ atsisakymą grąžinti avansinį mokėjimą, šia teise nepasinaudojo, taip pat nesiėmė priemonių, kad sutarties šalys patirtų kuo mažiau nuostolių, t. y., neveikė, kaip apdairus ir rūpestingas juridinis asmuo, siekiantis maksimaliai sumažinti patiriamas išlaidas. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal rangos sutarčių 4.1 p. visi darbai turėjo būti įforminami abiejų sutarties šalių pasirašytu darbų priėmimo-perdavimo aktu, tačiau tokių aktų pareiškėja nei Komisijai, nei teismui nepateikė. Taigi, pareiškėja neįrodė, jog visos jos išlaidos, susijusios su avansiniais mokėjimais, buvo patirtos išimtinai vykdant saulės elektrinės projektą.

Išlaidų kompensavimo galimybę nustatančiomis teisės aktų nuostatomis siekiama atlyginti dalį pagrįstų praradimų, susijusių su saulės elektrinės projekto plėtojimu, todėl, teismo vertinimu, šių tikslų iš esmės neatitiktų kompensavimas išlaidų, kurių galėjo būti išvengta veikiant apdairiai, rūpestingai arba jos galėjo būti mažesnės. Pagal byloje esančius duomenis nėra galimybės nustatyti, kokia rangos sutartyse numatyta rangovo įsipareigojimų dalis buvo įvykdyta iki sutarties nutraukimo ir ar atliktų darbų kaina yra proporcinga pareiškėjo sumokėtam avansui. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėja ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas apginti savo teises, ginčijo sutarties sąlygą dėl avansinio mokėjimo įskaitymo į nuostolius ar siekė nustatyti, kokie darbai buvo atlikti, kokią įrangą rangovas pirko ir kokia jų kaina, ar domėjosi kitomis UAB „Voltaik-Tau“ patirtomis išlaidomis ir jų pagrįstumu.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad Bendrovė neįrodė, jog siekė išvengti ar sumažinti išlaidas (nuostolius), susijusias su rangos sutarčių nutraukimu, todėl Komisija pagrįstai, atsisakė kompensuoti avansiniais mokėjimais patirtas išlaidas.

Išnagrinėjusi ir įvertinusi visus byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad Komisija 2014-01-07 sprendimuose faktines aplinkybes vertino bei ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas aiškino tinkamai, minėti sprendimai pagal Viešojo administravimo įst. 8 str. 1 d. yra pagrįsti ir teisėti, todėl skundo reikalavimai juos panaikinti atmestini.

Skundo reikalavimas, kuriuo prašoma įpareigoti Komisiją kompensuoti visas pareiškėjos nurodytas išlaidas, yra išvestinis reikalavimų panaikinti skundžiamus Komisijos 2014-01-07 sprendimus atžvilgiu. Teismui konstatavus, kad skundžiami sprendimai yra pagrįsti ir teisėti, atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas.

Pareiškėja prašo teismo priteisti iš atsakovės 1 500 Lt bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 d., teisę iš kitos šalies gauti savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos skundo reikalavimai atmesti, netenkintinas ir prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 44–45 str., 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str., teisėjų kolegija

nusprendė:

Pareiškėjos UAB „CG solar“ skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Bronius JanuškaRūta MiliuvienėIrena Paulauskienė