Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Erlandas Stanislovaitis, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje

R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirbantis pagal individualią veiklą autoservise, teistas, paskutinį kartą:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sasusio 31 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį - 80 MGL (4 000 Eur) dydžio bauda;

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. P. nežymiai sutrikdė savo šeimos nario sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą, o būtent jis, 2024 m. birželio 8 d. apie 01.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą prieš kartu gyvenančią savo buvusią sutuoktinę I. K., t. y. jai gulint lovoje, tyčia dešinės rankos delnu sudavė I. K. į kairį skruostą, po to, ranka uždengęs jai burną ir visu svoriu užsėdęs jai ant kojų, dešine ranka rovė I. K. plaukus, o kairės rankos alkūne spaudė jai krūtinės sritį, abejomis rankomis sugriebęs I. K. už kaklo, ją smaugė bei sudavė dešinės rankos delnu jai į veido sritį; tęsdamas savo nusikalstamą veiką, I. K. būnant virtuvėje, jis dešinės rankos delnu sudavė jai į veido sritį. Taip savo smurtiniais veiksmais, mažiausiai 6 (šešiais) trauminiais poveikiais nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios I. K. sveikatą, padarydamas poodines kraujosruvas veide, kakle, krūtinėje, dešiniame žaste, pilve, ir sukėlė jai fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais R. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas R. P. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad I. K. yra jo buvusi sutuoktinė, išsituokė (duomenys neskelbtini) m., tačiau iki šio incidento gyveno kartu (duomenys neskelbtini), jo nuomojamame dviejų kambarių bute, vedė bendrą ūkį. Bendrų vaikų neturi. Su jais kartu gyveno I. K. nepilnametis sūnus A. K., jam (duomenys neskelbtini) m. 2024 m. birželio 7 d. jis su I. buvo kapinėse Kaune, kurią valandą grįžo, neprisimena. I. išėjo su vaiku į šio išleistuves mokykloje, o jis išvažiavo pas savo dabartinę draugę, kurios asmens duomenų nesakys. Grįžo namo iš draugės 2024 m. birželio 8 d. apie 2.00 val. ir atsigulė miegoti. Buto duris atidarė tyliai, nes stengėsi neprižadinti A.. Buvo blaivus, netriukšmavo, atsigulė į lovą šalia I., kuri miegojo. Atsikėlusi ryte I. jo paklausė, kur jis buvo, ir jis pasakė, kad turi kitą moterį, kad kad jeigu ji nenori, gali su juo negyventi, tik turi susimokėti už pragyventą laiką. Jokio konflikto tarp jo ir I. nebuvo. Apie 10 val. I. aprengė vaiką ir išėjo iš namų. 12.00 val. jis gavo iš I. žinutę, kad atvežtų visus jos daiktus iki 18 val., nes jeigu neatveš, ji parašys pareiškimą dėl vagystės. Apie 13.30 val. jis nuvežė I. daiktus į jos mamos namus ir kieme tarp jų įvyko žodinis konfliktas dėl sumokėjimo už butą. Konflikto metu I. jam pagrasino, kad jis prisidirbo ir ji jam pripaišys smurtavimą. Prieš I. jis nesmurtavo, jos nemušė, jokių smurtinių veiksmų, parašytų įtarime, nedarė. I. mėgsta važinėtis dviračiu. Pora dienų prieš birželio 8 d. jis balkone matė sulankstytą dviratį, paklausė jos, kas atsitiko, I. atsakė, kad griūdama su dviračiu įvažiavo į krūmus. Gyvai, savo akimis, jis sužalojimų ant jos kūno nematė, gal nepastebėjo, labai ir nežiūrėjo. Prieš I. jis nesmurtavo, jokio nusikaltimo nepadarė. Šiuo metu su I. gyvena atskirai. Jis gyvena minėtu adresu, o I. su vaiku gyvena pas savo motiną, tikslaus adreso nežino. Įtaria, kad visa ši situacija įvyko dėl I. pavydo.

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas R. P. parodė, kad savo pozicijos dėl nusikalstamos veikos kol kas neišreiškia. Advokato patarimu, parodymus apie įvykį duos tik papildomai atlikus veiksmus ir surinkus medžiagą. Prašymą dėl papildomų veiksmų atlikimo pateiks jo advokatas per šią savaitę.

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas R. P. parodė, kad su 2024 m. gruodį jam pareikštu įtarimu sutinka, savo kaltę pripažįsta. Papildo savo pirminius parodymus apie įvykį. 2024 m. birželio 8 d. apie 2.00 val. jis taksi grįžo iš draugės į butą (duomenys neskelbtini). Namuose buvo jo buvusi sutuoktinė I. K., su kuria jie vis dar palaikė ryšius, ir I. nepilnametis sūnus A. K., kuris miegojo viename iš kambarių. Kiek prisimena, jam grįžus tarp jo su I. kilo žodinis konfliktas. Kaip prasidėjo konfliktas, dėl ko ir kas pirmas jį pradėjo, neprisimena. Greičiausiai konfliktas prasidėjo dėl pavydo, nes jis pasakė I., kad turi draugę. Jam su I. būnant kambaryje, žodinis konfliktas peraugo į fizinį, jie su I. pradėjo muštis. Kas kuriam pirmas sudavė, negali pasakyti. Pamena, kad jis sudavė I. pora kartų delnu į veido sritį, po to, norėdamas ją nuraminti, paėmė už kaklo, paguldė ant lovos ir viena ranka laikydamas už kaklo prispaudęs ją prie lovos, kita ranka uždengė jai burną, kad netriukšmautų. Kitų fizinių veiksmų, kuriuos panaudojo prieš I., tikrai neprisimena, bet galėjo būti viskas taip, kaip surašyta įtarime. Šio įvykio metu I. taip pat jį mušė, jis taip pat nukentėjo, bet dėl to niekur nesikreipė ir nesikreips. Jie su I. tiesiog abu mušėsi. Po to I. nusiramino ir nuėjo miegoti, miegojo tame pačiame kambaryje, bendroje lovoje. Ryte apie 10 val. I. su sūnumi išvažiavo. Ryte jis su I. taip pat pykosi, bet vyko tik žodinis konfliktas. Konflikto metu jis buvo blaivas, I. taip pat. Jis gailisi, kad įvyko toks konfliktas, kurio metu jis sukėlė fizinį skausmą I. ir ją sužalojo. Prieš tai neprisipažino, nes bijojo.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji I. K. parodė, kad su savo buvusiu vyru R. P. išsiskyrė maždaug prieš (duomenys neskelbtini), tačiau toliau bendravo, nes galvojo, kad jis pasikeis ir nustos vartoti alkoholį. 2024 m. birželio 8 d., (duomenys neskelbtini), jos buvęs vyras dienos metu pradėjo gerti, kadangi žinojo, jog vakare bus vaikų išleistuvių šventė ir jis joje nedalyvaus, kadangi yra nepageidaujamas. Apie 18 val. vyko vaiko A. K. išleistuvės, ji su vaiku ten išvažiavo. Šventė vyko „(duomenys neskelbtini)“ parke, (duomenys neskelbtini). Tuomet jos buvęs vyras skambino jai telefonu ir sakė, kad ji ne ten važiuoja, kad ji meluoja jam, kad važiuoja pas meilužį, rašė panašaus pobūdžio SMS žinutes. Šventė truko iki 21 val. Savo vaiką ji nuvežė savo mamai R. K. į (duomenys neskelbtini), o pati nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), pas savo buvusį vyrą. Atvažiavus ir užėjus į butą, buvęs vyras pradėjo sakyti „ko čia atvažiavai?“, „ar pasilinksminai?“, „gali važiuoti atgal ir linksmintis toliau“, jis taip kalbėjo apie 2 valandas. Ji jo kalbas tiesiog ignoravo. Tuomet vyras išėjo iš namų ir paliko ją vieną. Ji atsigulė į lovą ir prisnūdo. Apie 0.30 val. ji išgirdo kaip garsiai atsidarė buto durys, jos sugyventinis įjungė visame bute šviesas ir pradėjo šaukti necenzūriniais žodžiais „šliūcha, debilė, daunė, urodė“, kitų epitetų ji neprisimena. Tuomet jai pasakė keltis, ko ji čia miega, priėjo prie lovos, kurioje ji gulėjo, ir dešinės rankos delnu trenkė jai į kairį veido skruostą. Ji pradėjo šaukti „ką darai, baik, eik miegoti, tu girtas“ ir šaukdama bandė jį nuo savęs atitraukti. Tuomet jis dešine ranka griebė jai už burnos ir užčiaupė, sakė „tylėk, debile, kaimynai išgirs“. Ji bandė atitraukti jo ranką ir jį nuo savęs atstumti. Tada vyras visu savo kūnu atsisėdo jai ant kojų, kad ji nesimuistytų, dešine ranka rovė jai galvos plaukus, o kairės rankos alkūne visa jėga spaudė jai į krūtinės sritį. Dėl to ji pajuto fizinį skausmą. Skausmą dešimtbalėje skalėje vertina 8 balais. Šiuo metu prisilietus taip pat jaučia skausmą. Ji bandė abejomis rankomis nustumti jo alkūnę nuo savęs, kadangi jai skaudėjo. Tada jis abejomis rankomis griebė jai už kaklo, pasakė „aš tave pasmaugsiu“ ir pradėjo smaugti. Dėl šių jo veiksmų ji pajuto fizinį skausmą, kurį dešimtbalėje sistemoje vertina 9 balais. Ji visaip bandė muistytis. Tuomet jis atpalaidavo rankas ir ji šias nuo savęs atitraukė, po ko pajuto stiprų smūgį dešine rankos plaštaka, dėl to taip pat pajuto fizinį skausmą, kurį vertina 10 balų. Po smūgio jai iš burnos pradėjo bėgti kraujas. Pamatęs, kad ji kraujuoja, vyras išsigando, iš prieškambario pasiėmė cigaretę ir nuėjo į balkoną parūkyti, o ji atsikėlė ir nuėjo į virtuvę. Parūkęs vyras atėjo į virtuvę, atsisėdo priešais ją ir pradėjo aiškinti, kad ji viską sugriovė, kad ji yra pati blogiausia ir viskas vyksta dėl jos kaltės. Ji pasakė, kad jis nusišneka, vyras atsakė „aš čia nusišneku?“, atsistojo ir dešinės rankos plaštaka trenkė jai į veido sritį. Dar nori paminėti, kad konflikto metu iš jos buvo atimtas telefonas ir namų raktai, kad ji negalėtų prisikviesti pagalbos ir pabėgti. Kuriuo momentu ir kokiomis aplinkybėmis ji atgavo telefoną ir raktus, paaiškinti negali, nes nepamena. Žino tik, kad buvo apie 11.00 val. Išėjusi ji jam paskambino ir pasakė atvežti jos daiktus į (duomenys neskelbtini), nes ji parašys pareiškimą dėl smurto ir grasinimo nužudyti. Ji pati nuvažiavo minėtu adresu ir nuėjo miegoti. Atsikėlė apie 12.30 val. ir su savo vaiku išvažiavo į parduotuvę „Lidl“ apsipirkti. Tuo tarpu jai paskambino mama ir pasakė važiuoti kuo greičiau namo atgal, nes jos buvęs vyras vaikšto po kiemą, grasina ir šūkauja. Daiktus vyras buvo sukrovęs kieme ir norėjo, kad ji duotų šiam pinigų už buto nuomą. Jos mama išsigandusi paskambino trumpuoju pagalbos telefonu ir iškvietė pagalbą. Grįžusi į namus ji kieme rado pavežėjo automobilį, dalį savo asmeninių daiktų ir po kiemą vaikščiojantį savo buvusį vyrą, kuris tyčiojosi iš jos mamos, sakė „užsičiaupk tu, dūra, ne su tavim kalbu“. Mama liepė jam palikti kiemo teritoriją ir pasakė, kad iškvietė policiją. Į tai jis atsakė „nu zajabys, sulauksim policijos kartu“. Tada jo nuotaika pasikeitė, jis paprašė duoti jam 100 Eur, nes neturi už ką sumokėti pavežėjui. Ji atnešė 100 Eur, vyras dar kažką pašūkavo, atsisėdo į mašiną ir išvažiavo. Pagrindinio konflikto metu jos vaikas A. buvo su jos mama, konflikto negirdėjo ir nematė.

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta nukentėjusioji I. K. parodė, kad 2024 m. birželio 8 d. bute, (duomenys neskelbtini), įvyko konfliktas su jos buvusiu sutuoktiniu R. P.. Jie susituokė gal (duomenys neskelbtini) m., o išsituokė (duomenys neskelbtini) m. pradžioje. Iki šio konflikto pas jį į butą ji buvo atvykusi kokius du ar tris kartus. Visas šio konflikto aplinkybes ji išdėstė pirmojoje apklausoje. Sužalojimai jos dešiniame žaste ir pilve, kuriuos nustatė specialistas, galėjo atsirasti tuomet, kai R., užsėdęs jai ant kojų, rovė plaukus, spaudė alkūne krūtinę ir smaugė, o ji muistėsi visu kūnu, bandė išsilaisvinti, rankomis bandė nustumti jį nuo savęs. Įvykio metu, kaip ir sakė, jos sūnaus A. bute nebuvo, šis buvo pas jos mamą R. K.. Butą (duomenys neskelbtini) g. R. nuomojasi. Ji su sūnumi turi dviračius, tačiau šie nuo pirkimo (o pirkti labai seniai, net neprisimena, kada) stovi jos mamos garaže, niekada nebuvo atvežti į butą (duomenys neskelbtini) g. Prieš 2024 m. birželio 8 d. įvykį ji galėjo su sūnumi važinėtis dviračiais, nes visada važiuodavo, kai tik būdavo geri orai, bet jokių griuvimų, susižalojimų tikrai nepatyrė nei ji, nei sūnus, dviračiai tvarkingi, nesulaužyti. Buto (duomenys neskelbtini) g. balkone ji matė stovintį dviratį, ar šis yra R., ji nežino. R. važinėjančio dviračiu nematė. Matė, kad dviratis skirtas suaugusiam, bet kokia dviračio būklė, t. y. tvarkingas ar sulankstytas, ji nematė. Šio įvykio metu jai padaryta fizinė ir moralinė žala, kurios pinigais nevertina ir ieškinio šiame tyrime neteiks. Į jokias gydymo įstaigas po šio įvykio dėl sužalojimų gydymo nesikreipė. Jaučia didžiulę psichologinę traumą. Pagalbą teikia moterų krizių centro specialistai, pradėjo lankyti ir iki šiol lanko psichologo konsultacijas, kitus terapinius užsiėmimus.

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta nukentėjusioji I. K. parodė, kad po to, kai jos buvęs sutuoktinis R. P. bute prieš ją fiziškai smurtavo, 2024 m. birželio 8 d. paryčiais (galėjo būti apie 5.00 val. ryto ar anksčiau, nes jau švito), jai pavyko ištrūkti iš buto. Su savimi ji pasiėmė raktų ryšulį, kuriame sukabinti raktai nuo mamos namo ir jos mašinos, taip pat savo telefoną. Konflikto metu R. buvo paėmęs šiuos raktus ir telefoną, bet jai kažkaip pavyko juos atgauti, gal jis buvo laikinai juos palikęs kažkur bute, bet tiksliai ji neprisimena. Išėjusi iš buto ji niekam neskambino, sėdo į savo automobilį ir nuvažiavo pas mamą, kuri ją pamatė ir stipriai apkabino, tikriausiai viską suprato. Ant jos veido, kaklo, krūtinės matėsi mėlynės. Su mama pasikalbėjo, šiek tiek papasakojo, kas įvyko, ši jai davė raminančių vaistų ir ji atsigulė, pamiegojo pora valandų. Atsikėlusi (kelinta buvo valanda, nežino), ji paskambino R. ir pasakė atvežti daiktus, nes kvies policiją. Po to ji viena išvažiavo į parduotuvę, kur būnant jai paskambino mama, jog atvažiavo neblaivus R. ir, kad kuo greičiau ji atvažiuotų. Atvažiavusi ji rado R. kieme, šis buvo atvykęs su taksi ar pavežėju, nes automobilis stovėjo įvažiavęs į kiemą. Toliau viskas vyko, kaip ji pasakojo ankstesnėse apklausose. Iškart po įvykio ji policijos nekvietė, nes buvo šoke, išsigandusi, bijojo R. grasinimų ją užmušti. 2024 m. birželio 8 d. įvykio metu ją smaugdamas R. sakė „aš tave užmušiu“. Tuo momentu jo grasinimas jai atrodė tikrai realus, nes jai trūko oro, ji bijojo būti pasmaugta. Mano, kad nuo skaudesnių šio smurto prieš ją pasekmių ją išgelbėjo ūgis ir kūno sudėjimas. Pats R. anksčiau yra sakęs „džiaukis, kad tu didelė ir stora, kitaip seniai būtum išskridus per balkoną“. Atvykus pareigūnams ji papasakojo apie įvykį, nes jau buvo šiek tiek atsigavusi, buvo saugioje aplinkoje, suprato, kad negali tylėti ir toliau bijoti R.. Tai jau ne pirmas kartas, kai R. prieš ją fiziškai smurtavo. Anksčiau policija buvo kviesta, kuo ten viskas baigdavosi, neprisimena. Jos sūnus A. pas močiutę buvo nuvežtas 2024 m. birželio 7 d. vakare po šventės ir visą kitą dieną taip pat buvo pas močiutę.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1715/2024 (01) nuordyta, kad 1. I. K. padarytos poodinės kraujosruvos veide, krūtinėje, dešiniame žaste, pilve. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais, galimai užduoties aplinkybėse nurodytu laiku (2024 m. birželio 8 d.). Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. 2. Neatmetama galimybė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. 3. Sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai šešiais trauminiais poveikiais. Sužalojimai visumoje nėra būdingi vienkartiniam griuvimui. 4. Sužalojimų lokalizacija yra pasiekiama nukentėjusiosios ranka, tačiau sužalojimai visumoje nėra būdingi savęs žalojimui. 5. Individualūs žalojančių daiktų požymiai sužalojimuose neužsifiksavo. 6. Neatmetama galimybė, kad sužalojimų padarymo metu nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas R. S. parodė, kad 2024 m. birželio 8 d. apie 14 val. patruliuodami su vyriausiuoju patruliu E. K. gavo pranešimą, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pranešėjos buvęs žentas atvežė jos dukrai daiktus ir dabar konfliktuoja su ja, triukšmauja, vakar smurtavo prieš jos dukrą. Atvykus nurodytu adresu, prie namo juos pasitiko pranešėja, kuri pakvietė savo dukrą, kaip vėliau paaiškėjo - I. K.. Asmuo, dėl kurio veiksmų buvo kviečiama policija, jau buvo pasišalinęs. Moteris papasakojo, kad dieną prieš, jos buvęs sutuoktinis bute, (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje, prieš ją smurtavo, t. y. laikė prispaudęs ją ant lovos, atėmė telefoną, namų raktus. Tiksliai įvykio aplinkybių, kurias pasakojo moteris, jis neprisimena. Prisimena, kad ant moters lūpos matė patinimą, ar buvo daugiau sužalojimų, nepamena. Moteris teigė, kad įvykio metu jautė fizinį skausmą, todėl moteris buvo apklausta. Po apklausos jie nuvyko į butą (duomenys neskelbtini) g., kur, pasak moters, ir buvo įvykis, tačiau ten jų niekas neįleido, už durų buvo tyla. Detaliau šio įvykio aplinkybių neprisimena.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta R. K. parodė, kad I. K. yra jos dukra, R. P. yra buvęs dukros sutuoktinis. Jos dukra po skyrybų su R. apsigyveno jos namuose, (duomenys neskelbtini). 2024 m. vasarą, tiksliai mėnesio ir dienos neprisimena, I. grįžo namo ryte, valandos pasakyti negali. Jos anūkas, I. sūnus A. nakvojo namuose. I. parvažiavo automobiliu. Ji pamatė, kad I. sumušta, matėsi kraujosruvos, mėlynės ant veido, lūpų, krūtinės, sumuštos vietos buvo patinusios. Kur I. buvo, pas ką, ji nežino, taip pat nežino, ar ji pati suprato, ar jai pasakė I., kad sumušė R.. Kaip visa tai vyko, I. jai nepasakojo, nes šiai būtų buvę per sunku kalbėti, o jai klausytis, todėl aplinkybių ji nežino. Kad R. fiziškai smurtauja prieš I., ji žinojo, ne kartą matė šią sumuštą. Kokie I. santykiai su R. buvo po skyrybų, ji nežino, ar šie matydavosi, susitikdavo, ji nežino. Tą pačią dieną I. nuvažiavo į parduotuvę nupirkti maisto, o ji su anūku liko namuose. I. nesant, pas juos į namus atvažiavo su pavežėju R.. Ji paskambino I., kad ši greičiau atvažiuotų, nes atvažiavo R.. Grįžus I., ji pasakė, kad R. atvežė šios daiktus, tuomet ir įleido jį į kiemą. R. buvo neblaivus, blaškėsi po kiemą, šaukė, rėkė, atrodė agresyviai. Ji R. labai bijojo, bijojo, kad jis nepradėtų muštis, mušti I. ir jos, todėl iškvietė policiją. Jai labai skauda ir sunku apie tai kalbėti. Kitų įvykio detalių, aplinkybių neprisimena.

2024 m. rugsėjo 24 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti skambučių į Bendrąjį pagalbos centro garso įrašai: garso įraše „BPC skambu io ra as (ID 92283970641, skambu io prad ia 2024- 06-08 13 34 31)“ užfiksuota, kad paskambinusi pranešėja, prisistačiusi R. K., nurodo, jog (duomenys neskelbtini) reikalingas policijos ekipažas, kadangi atvažiavo girtas buvęs žentas, atvežė dukters daiktus, grasina ir veržiasi į jos namus, vakar sumušė jos dukrą. Greitosios nereikia, namie yra nepilnametis vaikas; garso įraše „BPC skambu io ra as (ID 92283970641, skambu io prad ia 2024-06-08 13 56 59)“ užfiksuota, kad paskambinusi pranešėja informuoja, jog buvęs dukters vyras P., dėl kurio ji kvietė policiją, jau išvažiavo, kaimynai nufilmavo, kaip jis girtas vaikščiojo ir grasino, išvažiavo su pavežėju.

2024 m. spalio 28 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta Vilniaus aps. VPK pareigūnų kūno kameromis filmuota medžiaga:

Vaizdo įraše „PSS-20240608-142024UTC+0300“ užfiksuota, kaip policijos pareigūnai atvyksta pranešėjos nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), prie namo durų juos pasitinka vyresnio amžiaus moteris (bylos duomenimis - R. K.), kuri iš namų pakviečia I. (bylos duomenimis - nukentėjusiąją I. K.). Pareigūnui paklausus, kas skambino policijai, R. K. sako, kad skambino ji. I. K. pasakoja pareigūnams apie įvykio aplinkybes: vakar buvo vaikų išleistuvės mokykloje, (duomenys neskelbtini) buvo šventė, po kurios vaikas buvo atvežtas čia, pas močiutę, nes atostogos; ji pati grįžo namo, buvo truputį po devynių; R. P. buvo girtas, apšaukė, aprėkė, kad ji buvo ne šventėje, o velnias žino kur, apsisuko, išėjo; apie pirmą valandą nakties atėjo ten, kur jie gyveno ((duomenys neskelbtini)), ir prasidėjo (moteris abiejų rankų plaštakomis mosteli sau prie veido, rodo apie burną), smaugimas, trankymas, daužymas, sakymas „užmušiu, nebegyvensi“ ir panašiai; tai tęsėsi visą naktį ir šiandien, ji sugebėjo išeiti iš namų, buvo gal pirma valanda. Pareigūnui paklausus, kodėl vakar neskambino policijai, I. K. atsako, kad vyras iš jos atėmė telefoną. I. K. pasakoja, kad labai sudėtinga ir paskambinti, ir išbėgti iš namų, nes kai trenkiama, tai galva apsisuka; šiaip ne taip sugebėjo išeiti iš namų ir pasakė jam „atveši daiktus arba kreipsis į policiją, rašys pareiškimą va už visą šitą“ (ranka ore parodo apie veidą); atvežė daiktus čia, jos su vaiku nebuvo, ir pradėjo čia šokinėti ir panašiai, mama iškvietė policiją. I. K. patikslina, kad čia jos buvęs vyras. Pareigūnui paklausus, ar ji jautė vakar fizinį skausmą, I. K. patvirtina ir sako, kad turi pretenzijų, nurodo įvykio vietos adresą - (duomenys neskelbtini). Pareigūnai praneša I. K., kad ši pasiruoštų dokumentą ir, jiems grįžus, pildys dokumentus.

Vaizdo įraše „PSS-20240608-142118UTC+0300“ užfiksuota analogiška medžiaga, tik filmuota kito pareigūno kūno kamera.

Kituose failuose užfiksuota nukentėjusiosios I. K. apklausos atlikimo eiga, pareigūnų vykimas į įvykio vietą (duomenys neskelbtini) (durų niekas neatidarė), daugiau tyrimui reikšmingų duomenų nėra.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 141 straipsnio 2 dalyje apibrėžta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.

Be R. P. prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta ir kitais baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis: nukentėjusiosios I. K. parodymais, liudytojų parodymais, specialisto išvada, kitų objektų apžiūros protokolais ir kita rašytine bylos medžiaga.

Visuma šių faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis.

Paskelbus R. P. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad sutinka su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu, išskyrus įpareigojimą neišeiti iš namų laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose, nurodo, kad turi nuosavą autoservisą ir tenka dirbti nenormuotą laiką, pagal darbo specifiką ir aplinkybes bet kuriuo paros metu, sunku būtų laikytis įpareigojime numatytų sąlygų, tai sukeltų papildomų rūpesčių ir problemų, todėl prašo teismo šio įpareigojimo jam neskirti.

Nukentėjusioji informuota apie prokuroro sprendimą baigti procesą priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, sprendimo neskundė, todėl procesinių kliūčių priimti teismo baudžiamąjį įsakymą nėra.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą – R. P. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, taip pat atsižvelgiama ir į kaltinamojo asmenybę – teistas, taip pat ir už analogiškas veikas, per vienerius metus nebaustas administracine tvarka, dirbantis. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Atsižvelgiant į šias nusikalstamas veikas ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus prokuroro siūlomą ir BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad prokuroras prašo paskirti arešto bausmę ir atidėti bausmės vykdymą taikant BK 75 straipsnio 1 dalį. BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.

Taigi aukščiau aptartas teisinis reglamentavimas suponuoja, kad šioje byloje paskyrus arešto bausmę, R. P. galima taikyti arešto bausmės vykdymo atidėjimą.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ši kardomoji priemonė naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti R. P. galutinę 40 (keturiasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, R. P. arešto bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį: 1) tęsti darbą, o jį praradus – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje; 2) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 3) nebendrauti ir neieškoti ryšių su I. K..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsniu, R. P. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur (penkių šimtų eurų)) dydžio įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant jį įmoką sumokėti per 3 (tris) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, R. P. skirti baudžiamojo poveikio priemonę - įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant (išklausant visą šios programos kursą) per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

R. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

1. Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23–29 straipsniai.

2. Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

3. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistasis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

4. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

5. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

6. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

7. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.