Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2021-09-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1-524-1078/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-09-09
Bylos Nr.
1-524-1078/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-43857-2020-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ieva Narbutaitė
Kaltinamasis
S. R.
Nukentėjusysis
E. P.
Advokatai
Algirdas Gurauskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-524-1078/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43857-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.26.2; 1.2.4.6.2.1; 1.1.7.2.4.; 1.1.8.12.; 2.3.4.3 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 9 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Narbutaitė,sekretoriaujant Aušrai Tumbrotaitei,dalyvaujant prokurorui Renaldui Budriui,kaltinamajam S. R., jo gynėjui advokatui Algirdui Gurauskui,nukentėjusiajai E. P.,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje S. R. (S. R.), a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, šiuo metu esantis Šiaulių tardymo izoliatoriuje, teistas dvylika kartų, iš kurių paskutinius kartus:

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 27 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 258 straipsnio 2 dalį, ir jam paskirta bausmė –18 parų areštas;

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 30 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį, ir jam paskirta galutinė bausmė – 20 parų arešto (2021 m. rugpjūčio 13 d. paleistas iš Alytaus PN atlikus bausmę);

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 15 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta galutinė bausmė – 40 parų areštas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, prie šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės pridėta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 27 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės dalis, ir skirta galutinė subendrinta bausmė – areštas 50 parų (bausmės neatlikęs);

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 25 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – galutine 12 parų arešto bausme (neįsiteisėjęs);

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – galutine 30 parų arešto bausme;

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalį - 40 (keturiasdešimties) parų areštu (neįsiteisėjęs);

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį - 30 parų areštu (neįsiteisėjęs);

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį 4 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausme, kuri subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 15 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 5 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausmė (neįsiteisėjęs);

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 284 straipsnį.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. R. tyčia nežymiai sutrikdė šeimos nario sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą bei viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką o būtent:

jis, 2020 m. lapkričio 2 d. apie 21.45 val., viešoje vietoje - daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, asmeninio konflikto metu, rankomis spaudė šeimos nario - sugyventinės E. P. kaklą, po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, pargriovęs E. P. ant žemės pastarąją smaugė, tokiais savo bendrais veiksmais padarydamas nukentėjusiajai E. P. kraujosruvas ir odos nubrozdinimus kakle, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą ir tokiu savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Šiais savo veiksmais S. R. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje, 140 straipsnio 2 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis S. R. kaltę pripažino pilnai, paaiškino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, žodinio konflikto su nukentėjusiąja metu, kuomet nukentėjusioji pradėjo jį pulti, jis stengdamasis nukentėjusiąją nuraminti, prieš pastarąją panaudojo fizinį smurtą – pargriovė ant žemės, smaugė. Nuo tokių jo veiksmų nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, ant jos kūno galėjo atsirasti specialisto išvadoje nurodomi sužalojimai. Labai gailisi dėl savo elgesio, nukentėjusiosios atsiprašė. Nurodė, kad kaltinime nurodytus jo veiksmus galėjo matyti ir matė aplinkiniai, t. y. jų kaimynai. Atsakydamas į klausimus kaltinamasis nurodė, kad nukentėjusioji nusikalstamos veikos padarymo metu buvo jo sugyventinė, jie kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį.

Kadangi S. R., kuris yra kaltinamas dviejų nesunkių nusikaltimų padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kaltu ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras ir gynėjas, ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis S. R. savo pozicijos dėl kaltės nepareiškė ir atsisakė duoti parodymus (b. l. 82, 88-89).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji E. P. parodė, kad kartu sugyventiniu S. R. gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). S. R. yra jos sugyventinis, su kuriuo kartu gyvena ir veda bendrą ūkį. 2020 m. lapkričio 2 d., apie 21.30 val., buvo namuose. Dieną susipyko su S. R., nes pastarasis norėjo, kad ji nuvežtų jį nusipirkti narkotikų, ji atsisakė vežti, todėl S. R. išvažiavo autobusu. Prieš išvažiuojant S. R. ji pasakė, kad pastarasis gali daugiau negrįžti. S. R. po kelių valandų grįžo namo. Ji sakė, kad pastarasis turi nustoti vartoti narkotines medžiagas. S. R. pasakė, kad vartoja paskutinį kartą. Apie 21.45 val., ji ir sugyventinis S. R. išėjo į kiemą ir ėjo link automobilio. Kieme jis stvėrė abiem rankomis jai už gerklės ir stipriai suspaudė. Ji juto fizinį skausmą. Sugyventinis staiga kažkaip ją pargriovė ant žemės, užlipo ant jos ir pradėjo ją smaugti rankomis. Jai skaudėjo, bandė ištrūkti. Smurtas truko apie 5 minutes. Kaimynas pradėjo šaukti, kad S. R. ją paleistų, tuomet jis nulipo nuo jos ir kažkur pabėgo. Kaimynas iškvietė policijos pareigūnus (b. l. 12, 22-25).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. S. parodė, kad 2020 m. lapkričio 2 d., su kolega P. P. dirbo pagal patvirtintą grafiką, kai iš OVS buvo gautas pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje adresu - (duomenys neskelbtini). Atvykus nurodytu adresu, juos kieme pasitiko nukentėjusioji E. P.. Šalia E. P. buvo ir kaimynas. E. P. paaiškino, kad su sugyventiniu S. R. kilo konfliktas dėl narkotinių medžiagų vartojimo. Konfliktas persikėlė į kiemą. Kieme sugyventinis S. R. užpuolė moterį, pargriovė pastarąją ant žemės ir smaugė. Konfliktą išgirdo kaimynas, kuris išbėgo į lauką. Tuo metu S. R. pabėgo į garažo pusę. Ant nukentėjusiosios E. P. kaklo matė paraudimus, patinimą. E. P. buvo labai susijaudinusi, sutrikusi, verkė, nurodė, kad patyrė fizinį skausmą. E. P. buvo iškviesta greitosios medicinos pagalba (b. l. 29-30).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja K. L. parodė, kad 2020 m. lapkričio 2 d., apie 22.30 val., tikslaus laiko nepasakys, būdama bute išgirdo, kaip po jos buto langu šaukia moteris. Atidariusi langą pamatė, kad ant žemės guli moteris, o virš jos vyras, tačiau negali pasakyti ar pastarasis sėdėjo ant moters, ar buvo tik pasilenkęs. Matė kaip vyras rankomis smaugė moterį. Moteris priešinosi, muistėsi, šaukė. Sušuko: „ką jūs darot?“. Tada moteris paprašė iškviesti policijos pareigūnus. Iš balso pažino, kad tai kaimynė E. P., o labiau įsižiūrėjusi ir atpažino savo kaimynę. Ji paskambino 112 ir iškvietė pagalbą. Tada išėjo į lauką. Lauke buvo tik E. P., o S. R. jau nebuvo, pabėgo (b. l. 32).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas D. J. parodė, kad 2020 m. lapkričio 2 d., apie 22 val., buvo namuose ir girdėjo kaip lauke, po langais, kažkas aimanuoja. Pažiūrėjęs pro langą, pamatė, kad du žmonės mušasi, kurių vienas gulėjo ant žemės, o kitas užsilipęs ant jo ir pasilenkęs prie veido, kaip jam pasirodė, smaugė. K. L. atidarė langą ir tada pamatė, kad tai kaimynai E. P. ir pastarosios sugyventinis S. R.. E. P. gulėjo ant žemės, o vyras buvo ant pastarosios ir E. P. smaugė. Apsirengęs išbėgo į laiptinę, o K. L. tuo metu kvietė policijos pareigūnus. Laiptinėje prasilenkė su S. R., kuris užėjo į butą, o jis nuėjo į lauką pas E. P.. E. P. sėdėjo ant žemės ir verkė. Padėjo E. P. atsistoti. Nuėjo prie E. P. automobilio parūkyti ir laukė policijos pareigūnų. Atvykus policijos pareigūnams S. R. jau nebuvo (b. l. 34).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 3222/2020(01) matyti, kad E. P. nustatyta kraujosruvos ir odos nubrozdinimai kakle. Nustatyti sužalojimai padaryti kietu buku daiktu ar daiktais. Remiantis sužalojimų makromorfologiniu vaizdu, sužalojimai padaryti 3 - 5 parų laikotarpyje iki apžiūros. Sužalojimai padaryti vienmomentiškai, arba neužilgo vienas po kito. Nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai yra nukentėjusiosios rankomis pasiekiamose vietose. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu (b. l. 49-50).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų nustatyta, kad 2020 m. lapkričio 2 d., 21.51 val., bendrajame pagalbos centre buvo gautas moters pranešimas su prašymu greičiau atvažiuoti adresu (duomenys neskelbtini). Fone girdėjosi konfliktas (b.l. 4-7).

Iš Vilniaus AVPK Patrulių rinktinės vyr. patrulio V. S. 2020 m. lapkričio 2 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2020 m. lapkričio 2 d., apie 20 val., konflikto metu lauke, prie namo S. R. pargriovė sugyventinę E. P. ant žemės ir pradėjo ją smaugti. E. P. nurodė, kad dėl S. R. veiksmų patyrė fizinį skausmą. Atvykusi greitosios medicinos pagalba E. P. nuvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę. S. R. pasišalino (b. l. 9-10).

Iš 2020 m. lapkričio 3 d., nukentėjusiosios E. P. pareiškimo matyti, kad 2020 m. lapkričio 2 d., apie 23 val., kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), sugyventinis S. R. pargriovęs pareiškėją ant žemės smaugė, taip sukeldamas fizinį skausmą (b. l. 12).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad 2020 m. lapkričio 3 d. buvo apžiūrėtas kiemas, esantis (duomenys neskelbtini). Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (b. l. 12-13, 16-18).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad 2020 m. lapkričio 18 d. buvo apžiūrėtas policijos pareigūnų body kamera darytas vaizdo įrašas. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (b. l. 44).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad 2020 m. lapkričio 25 d. buvo apžiūrėti Bendrojo pagalbos centro pateikti garso įrašai. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (b. l. 38).

Iš E. T. (dabar E. P.) medicinos dokumentų išrašo/siuntimo matyti, kad 2020 m. lapkričio 2 d. pacientė skundėsi kaklo skausmu, nurodė, kad 2020 m. lapkričio 2 d., 21.30 val., ją namuose smaugė sugyventinis, sąmonės praradusi nebuvo. Specialioji būklė – kaklo odos nubrozdinimas, palapuojant gerklų karkasas skausmingas, balsas neužkimęs, žiočių lankai ir ryklės gleivinė rausva, gerklose balso klostės baltos, judrios, balso plyšys laisvas (b.l. 48).

Dėl nusikalstamų veikų kvalifikacijos ir įrodymų vertinimo

Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnį kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Taikant šią normą, be kita ko, būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje ir kad dėl jų kilo neigiami padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 2 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą, arba nežymiai jį sužalojo.

Fizinio skausmo sukėlimas viešoje vietoje pažeidžiant viešą tvarką ir rimtį kvalifikuojamas tik pagal BK 284 straipsnį, papildomai pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nėra kvalifikuojamas. Šiuo atveju kaltinamasis viešoje vietoje sukėlė kitam žmogui fizinį skausmą esant kvalifikuojančiam požymiui – fizinio skausmo sukėlimas šeimos nariui. Šio kvalifikuojančio požymio nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, sudėtis neapima, todėl kaltinamojo veika pagrįstai kvalifikuota pagal nusikaltimų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, 284 straipsnyje sutaptį.

Kaltinamasis prisipažino, kad daugiabučio namo kieme tyčia panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiosios (sugyventinės) atžvilgiu –pargriovė ją ir spaudė nukentėjusiosios kaklą rankomis, ir tai padarė vakaro metu daugiabučio namo kieme, šiuos jo veiksmus matant ir girdint kitiems daugiabučio namo gyventojams.

Teismas, remdamasis ištirtais ir įvertintais įrodymais, konstatuoja, kad kaltinamasis panaudodamas fizinį smurtą prieš savo sugyventinę daugiabučio namo kieme, suprato, kad savo veiksmus atlieka viešoje vietoje, tuo pažeisdamas viešą rimtį ir tvarką, šią aplinkybę įrodo ir tai, jog išgirdęs kaimynų riksmus nutraukti neteisėtus veiksmus, S. R. nustojo naudoti smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu ir pasišalino iš įvykio vietos. Kad jis sukėlė nukentėjusiajai - savo sugyventinei - fizinį skausmą, bei nežymiai sutrikdė jos sveikatą, be jo ir nukentėjusiosios parodymų, taip pat įrodo visuma teisėtai surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais: liudytojų V. S., K. L., D. J. parodymai (b.l. 29-30, 32, 34-35), vyr. patrulio V. S. tarnybinis pranešimas (b.l. 9-10), nukentėjusiosios E. P. pareiškimas (b.l. 12), apžiūros protokolai (b.l. 16-18, 44-45, 37-39), Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 3222/2020(01) (b.l. 49-50), medicinos dokumentų išrašas/siuntimas (b.l. 48), kurie sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais remdamasis sprendžia, kad kaltinamasis S. R. 2020 m. lapkričio 2 d. apie 21.45 val., viešoje vietoje - daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sugyventinei E. P., ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė padarinius ir jų norėjo, suprato, kad savo veiksmus atlieka viešoje vietoje, suvokė, kad savo veiksmais sutrikdys visuomenės rimtį ir tvarką, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje bei 284 straipsnyje, idealioji sutaptis.

Bausmių skyrimas ir su tuo susiję klausimai

Kaltinamojo S. R. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis dėl BK 284 straipsnyje ir 140 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų pripažintina tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors prokuroras baigiamojoje kalboje inkriminavo kaltinamajam sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, t. y. kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas, tačiau su tokia prokuroro pozicija nesutiktina, kadangi nusikalstamų veikų padarymo metu ankstesni teistumai S. R. jau buvo išnykę.

Spręsdamas kaltininkui skirtinos bausmės klausimą, teismas turi atsižvelgti į baudžiamojo įstatymo specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų, taip pat atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Taigi, skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas kaip tik ir atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma įvertinama tai, kad S. R. padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus, nusikaltimai padaryti veikiant tiesiogine tyčia, baigti, nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas įvertina ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis – pagrindinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), nedirbantis ir neturintis legalaus pragyvenimo šaltinio, nors iki nusikalstamos veikos padarymo buvo teistas, tačiau nusikalstamos veikos padarymo metu teistumai buvo išnykę, visgi – po nusikalstamos veikos padarymo S. R. teistas net kelis kaltus, baustas administracine tvarka (b.l. 69-71). Šios aplinkybės rodo, jog nors kaltinamasis pakankamai ilgą laiką buvo pakeitęs savo elgesį, tačiau pastaruoju metu jo elgesys krypsta neigiama linkme. Įvertinęs visa tai, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti S. R. už kiekvienos nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje ir 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą jam paskyrus sankcijose numatytas arešto bausmes, kurios, įvertinus bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, nustatytinos artimesnės tokios bausmės, skiriamos už nusikaltimų padarymą, minimaliai ribai. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos šiuo nuosprendžiu už nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 straipsnyje, 140 straipsnio 2 dalyje padarymą, subendrintinos apėmimo būdu.

Nors S. R. yra nuteistas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžiu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 25 d., 2021 m. liepos 21 d., 2021 m. rugpjūčio 4 d., 2021 m. rugpjūčio 5 d. baudžiamaisiais įsakymais, tačiau įvertinus tai, kad dalis jų nuosprendžio priėmimo dienai yra neįsiteisėję, S. R. atžvilgiu, pagal LITEKO duomenis, dar yra nagrinėjama baudžiamųjų bylų teisme, siekiant išvengti dvigubo bausmių subendrinimo, šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė su ankstesniais nuosprendžiais ir baudžiamaisiais įsakymais skirtomis bausmėmis nebendrintina, bausmių subendrinimo klausimas S. R. galės būti išspręstas teismo nutartimi, gavus bausmę vykdančios institucijos teikimą.

Kaltinamasis S. R. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kiti klausimai

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – panaikintina.

Daiktiniai įrodymai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: vokas su kompaktiniu disku, kuriame yra BPC garso įrašai ir policijos pareigūnų įvykio metu darytas vaizdo įrašas (prisegtas prie baudžiamosios bylos galinio viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje.

BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis ar juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo arba kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą (BPK 110 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamoje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 18,80 Eur civilinį ieškinį, kurį sudaro nukentėjusiajai E. P. suteiktų medicininių paslaugų išlaidos (b. l. 53-55). Iš byloje esančio Gydymo paslaugų apskaitos išrašo matyti, jog nukentėjusiajai E. P. (buvusiai E. T.) 2020 m. lapkričio 2 d. buvo suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, bendra paslaugų vertė sudaro 18,80 Eur. Teismas vertina, jog šios nukentėjusiajai po nagrinėjamo įvykio suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos tiesiogiai susijusios su įvykio metu nukentėjusiajai padarytais sužalojimais, todėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys tenkintinas pilnai.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2021 m. rugsėjo 8 d. pateikė teismui pažymą, kurioje nurodoma, kad iš kaltinamojo S. R. priteistinos 167,94 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos, kurias sudaro advokato A. Gurausko darbo užmokestis. Bylą nagrinėjant teisme buvo nuspręsta, kad egzistuoja BPK 51 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtintas būtino gynėjo dalyvavimo procese pagrindas. Nuo 2020 m. liepos 15 d. įsigaliojo BPK 106 straipsnio 2 dalies redakcija, pagal kurią pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teismų suformuotą praktiką, taip pat į kaltinamojo turtinę padėtį – S. R. šiuo metu nedirba, yra laikomas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, legalaus pragyvenimo šaltinio neturi, teismas sprendžia, jog šioje baudžiamojoje byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį S. R. iš kaltinamojo neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

S. R. (S. R.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jam 27 (dvidešimt septynių) parų arešto bausmę.

S. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 27 (dvidešimt septynių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir 140 straipsnio 2 dalį, subendrinti jas apimant ir paskirti S. R. subendrintą 27 (dvidešimt septynių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. R. skirti 18 (aštuoniolikos) parų arešto bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio bausmės atlikimo pradžios.

S. R. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir iš S. R. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteisti 18,80 Eur (aštuoniolika eurų ir 80 ct) turtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (18,80 Eur), skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško teismo nuosprendžio įvykdymo (civilinio ieškinio dalyje).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti – voką su kompaktiniu disku, kuriame yra BPC garso įrašai ir policijos pareigūnų įvykio metu darytas vaizdo įrašas (prisegtą prie baudžiamosios bylos galinio viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą atmesti.

Išaiškinti S. R., kad Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-61 straipsniai.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ieva Narbutaitė