Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant institucijos, kurios nutarimas skundžiamas, Klaipėdos teritorinės muitinės įgaliotai atstovei Klaipėdos teritorinės muitinės Teisės skyriaus vyriausiajai inspektorei R. S.,

pareiškėjai (administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui) A. T. ir jos gynėjui advokatui R. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos (administracinėn atsakomybėn patraukto asmens) A. T. 2023 m. lapkričio 13 d. skundą dėl Klaipėdos teritorinės muitinės direktoriaus pavaduotojo K. L. 2023 m. spalio 23 d. nutarimo pakeitimo sumažinant administracinės nuobaudos dydį.

Aprašomoji dalis

nustatė

Klaipėdos teritorinės muitinės direktoriaus pavaduotojas K. L. 2023 m. spalio 23 d. nutarimu (administracinio nusižengimo bylos ROIK Nr. 23222193189 b. l. 51-52) skyrė pareiškėjai (administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui) A. T. 1 000 € baudą už administracinį nusižengimą pagal Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 515 straipsnio 1 dalį. Administracinis nusižengimas pasireiškė tuo, kad pareiškėja, būdama UAB (duomenys neskelbtini), atstovė ir muitinės deklarantė, 2023 m. rugpjūčio 25 d. pateikė eksporto deklaraciją (duomenys neskelbtini) ir deklaravo prekes, kurioms taikomos sankcijos, o informacijos apie prekes pateikimas deklaracijoje turėjo tiesioginės įtakos tarptautinių sankcijų, draudimų taikymui, pažeidžiant 2006 m. gegužės 18 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 765/2006 „Dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Baltarusijoje ir į Baltarusijos įsitraukimą į Rusijos agresiją prieš Ukrainą”. Nurodė, kad, skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgiama į tai, jog pareiškėja padarė nusižengimą dėl nerūpestingumo; nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad pareiškėja pripažino padariusi inkriminuotą nusižengimą, ir teigė, jog gailisi, padariusi nusižengimą; nenustatė jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių; jog tokio pobūdžio administracinį nusižengimą padarė pirmą kartą; anksčiau bausta už prekių tvarkos pažeidimą, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų nėra.

Pareiškėja (administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo) A. T. 2023 m. lapkričio 13 d. skundu prašo pakeisti Klaipėdos teritorinės muitinės direktoriaus pavaduotojo K. L. 2023 m. spalio 23 d. nutarimą sumažinant administracinę nuobaudą iki minimalios – 200 € baudos (b. l. 2). Skundą grindė tuo, kad administracinis nusižengimas pagal ANK 515 straipsnio 1 dalį gali užtraukti baudą nuo 200 € iki 6 000 €. Nors institucija, kurios nutarimas skundžiamas, skyrė mažesnę už sankcijos vidurkį baudą, bet jos dydis neproporcingas padarytam administraciniam nusižengimui. Skundžiamame nutarime teisingai nurodyta, kad pareiškėja nėra bausta, dirba. Jos mėnesinės pajamos siekia 1 000 €. Neteisinga dėl vieno neapdairaus elgesio netekti viso mėnesio darbinių pajamų. Administracinį nusižengimą ji padarė dėl neatsargumo, bet tai nesukėlė neigiamų pasekmių.

Institucija, kurios nutarimas skundžiamas, Klaipėdos teritorinė muitinė 2023 m. gruodžio 18 d. pateiktu atsiliepimu į pareiškėjos (administracinėn atsakomybėn patraukto asmens) A. T. skundą prašo jį atmesti (b. l. 12-13). Teigė, kad, skiriant administracinę nuobaudą, buvo atsižvelgta, jog pareiškėja padarė vieną tyčinį nusižengimą, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, yra viena jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra sunkinančių. Nei bylos nagrinėjimo ne teisme metu, nei nagrinėjant bylą teisme pareiškėja nepateikė dokumentų, įrodančių, kad yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir skirti mažesnę baudą už minimalią arba administracinės nuobaudos neskirti.

Teismo posėdyje pareiškėja (administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo) A. T. ir jos gynėjas advokatas R. D. nurodė, kad palaiko skundą, ir prašė jį tenkinti. Pareiškėja (administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo) A. T. papildomai paaiškino, kad buvo daug darbo, jaudulio, deklaruotinų prekių. Ji deklaravo priekines transporto priemonių dalis (variklius), bet nepasižiūrėjo, kad darbinis variklio tūris didesnis, nei leidžiama. (Siuntėjo sąskaitoje faktūroje nurodytas) deklaruotinos prekės kodas nebuvo susijęs su variklio tūriu, o ji nepaprašė pateikti dokumentų.

Pareiškėjos (administracinėn atsakomybėn patraukto asmens) A. T. gynėjas advokatas R. D. pažymėjo, kad institucijos, kurios nutarimas skundžiamas, pozicija dėl pareiškėjos kaltės formos nenuosekli, kad atsiliepimas į skundą šabloniškas, argumentai nesusiję su skundu. Pvz., pareiškėja skundu neprašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies. Siūlė teismui išsitraukti duomenis iš VSDFV apie jo klientės darbo užmokestį.

Institucijos, kurios nutarimas skundžiamas, Klaipėdos teritorinės muitinės įgaliota atstovė Klaipėdos teritorinės muitinės Teisės skyriaus vyriausioji inspektorė R. S. palaikė atsiliepimą į skundą ir prašė skundą atmesti, nes skundžiamas nutarimas teisėtas ir pagrįstas, priimtas remiantis vidiniu įsitikinimu.

Skundas tenkinamas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka administracinio nusižengimo byloje priimto nutarimo, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 str.). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Pažymėtina, kad skundu pareiškėja neprašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir skirti mažesnę už minimalią baudą arba baudos visiškai neskirti. Ji prašo sumažinti paskirtą baudą, nes laiko ją teisinga ir proporcinga.

ANK 34 straipsnio 2 dalis sako, kad baudos dydis nustatomas pagal ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų ANK 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų ANK 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Kalbėdamas apie tokį bausmės skyrimo kriterijų kaip pažeidėjo kaltės forma ir rūšis, apylinkės teismas nesutinka, kad pareiškėja padarė administracinį nusižengimą dėl neatsargumo, kaip kad rašoma skundžiamame nutarime.

ANK 515 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų arba Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų ribojamųjų priemonių pažeidimą, t. y. asmens veikimą priešingai teisės reikalavimams. Kadangi pasekmės nėra būtinas aptariamo administracinio nusižengimo sudėties požymis, nenustatinėjamas asmens psichinis santykis tarp pažeidimo ir pasekmių, pvz., ar numatė, kad gali atsirasti ANK numatyti padariniai, ir jų norėjo (ANK 8 str. 2 d. 2 p.); ar numatė, kad gali atsirasti ANK numatyti padariniai, jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (ANK 8 str. 3 d.); ar numatė ANK nurodytus padarinius, bet lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti (ANK 9 str. 2 d.), ar nenumatė ANK nurodytų padarinių, nors galėjo ir turėjo juos numatyti (ANK 9 str. 3 d.). Tai reiškia, kad administracinio nusižengimo sudėtis formali, todėl pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia. Administracinis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (ANK 8 str. 2 d. 1 p.). Tiesioginė tyčia pasireiškė tuo, kad pareiškėja nepatikrino duomenų/ dokumentų, kuriuos turėjo patikrinti, prieš teikdama deklaraciją. Jei būtų patikrinusi, būtų pastebėjusi, kad kai kurioms pateiktoms deklaruoti prekėms taikytinos tarptautinės sankcijos, ir nebūtų padariusi klaidos. Atsiliepimu į skundą institucija, kurios nutarimas skundžiamas, teisingai įvardino, kad pareiškėja padarė vieną tyčinį administracinį nusižengimą.

Nagrinėjant bylą ne teismo tvarka teisingai nustatyta, kad pareiškėja prisipažino padariusi inkriminuotą administracinį nusižengimą ir teigė, jog, jį padariusi, gailisi, kas buvo įvertinta kaip jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ANK 35 str. 1 d. 1 p.).

Iš administracinių nusižengimų registro išrašo (administracinio nusižengimo bylos ROIK Nr. 23222193189 b. l. 53) matyti, kad per pastaruosius 5 m. pareiškėja bausta administracine tvarka 2020 m. rugsėjo 17 d. už administracinį nusižengimą pagal ANK 212 straipsnio 2 dalį; 100 € baudą sumokėjo 2020 m. rugsėjo 21 d. Vadinasi, nuobauda nebegalioja (ANK 40 str.). Institucija, kurios nutarimas skundžiamas, taip pat teisingai pažymėjo, kad nenustatė pareiškėjos atsakomybę sunkinančių aplinkybių (ANK 36 str. 1 d.).

Institucija, kurios nutarimas skundžiamas, skyrė pareiškėjai bausmę tokio dydžio, kuris yra intervale tarp sankcijoje numatytos baudos vidurkio ir minimalios baudos. Pasak pareiškėjos, esant dideliam skirtumui tarp minimalios ir maksimalios baudos ribų, net ir mažesnė už vidurkį bauda yra pernelyg didelė. Be to, baudos dydį pareiškėja sieja su savo mėnesinių pajamų dydžiu ir laiko jį neproporcingu.

Vadinamoji medianos taisyklė, kai atskaitos tašku imamas baudos vidurkis, o įstatyme įtvirtinti vos keli gana statiški kriterijai, kada galima nukrypti į vieną ar į kitą pusę, gali lemti, jog nuobaudos dydis nustatomas nelanksčiai ir šiuo aspektu neteisingai. Akademinėje bendruomenėje medianos taisyklė kritikuojama kaip neefektyvi. Įstatymų leidėjas svarsto galimybę pakeisti ją ir startine pozicija rinktis minimalų dydį (pvz. https://m.kauno.diena.lt/naujienos/lietuva/salies-pulsas/parlamentarams-teikiamas-siulymas-perziureti-bausmiu-skyrimo-tvarka-1140347).

VSDFV duomenimis (b. l. 20-23), pareiškėja nuo 2022 m. sausio 1 d. iki šiol dirba UAB (duomenys neskelbtini). Jos darbo užmokestis nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. yra apie 1 640 €/mėn. (bruto). Privalomi mokesčiai vidutiniškai sudaro 40 % nustatyto darbo užmokesčio, todėl realiai gaunamas atlyginimas (neto) galėtų siekti apie 1 000 €/mėn. (priklauso nuo (papildomo) neapmokestinamo privalomojo dydžio ir kitų išskaitų).

Atkreiptinas dėmesys, kad parenkamos baudos dydis nesiejamas su pažeidėjo gaunamomis pajamomis.

Išnagrinėjęs skundą, teismas sprendžia, kad institucija, kurios nutarimas skundžiamas, iš esmės teisingai taikė ANK 34 straipsnio 2 dalyje išvardintus kriterijus, kurie svarbūs nustatant baudos dydį, tačiau, nepaisant to, galutinį baudos dydį parinko per griežtą, todėl skundą tenkina ir baudą sumažina 5 kartus.

Vadovaudamasis Administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4-5 dalimis, 646 straipsnio 1-2 dalimis, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria

pareiškėjos (administracinėn atsakomybėn patraukto asmens) A. T. 2023 m. lapkričio 13 d. skundą tenkinti.

Klaipėdos teritorinės muitinės direktoriaus pavaduotojo K. L. 2023 m. spalio 23 d. nutarimu A. T. skirtą baudą sumažinti nuo 1 000 € iki 200 €.

Patikslinti Klaipėdos teritorinės muitinės direktoriaus pavaduotojo K. L. 2023 m. spalio 23 d. nutarimą, nurodant, kad A. T. administracinį nusižengimą pagal Administracinių nusižengimų kodekso 515 straipsnio 1 dalį padarė veikdama tiesiogine tyčia.

Nutarties patvirtintą nuorašą per 3 d. d. išsiųsti institucijai, kurios nutarimas skundžiamas, Klaipėdos teritorinės muitinei, pareiškėjai (administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui) A. T. bei jos gynėjui advokatui R. D..

Nutartis per 20 d. nuo patvirtinto nuorašo išsiuntimo gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per bet kuriuos šio apylinkės teismo rūmus.