Utenos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Renatai Pekštenienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. Ž. ieškinį atsakovui A. P. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos medžiaga, ieškovės paaiškinimais nustatyta, jog ieškovė S. Ž. ir atsakovas A. P. yra pažįstami, kartu negyveno, bet susitikinėjo, turėjo intymių santykių. (Duomenys neskelbtini) jiems gimė dukra E. P.. Atsakovas nuo 2017 metų gegužės mėnesio teikia išlaikymą dukrai , moka po 140 eurų kas mėnesį. Ieškovės teigimu ši išlaikymo suma nebeatitinka dukters poreikių , todėl ji kreipėsi į teismą ir prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą dukrai po 250 eurų kas mėnesį iki dukros pilnametystės, bei priteisti 2700 Eur išlaikymo įsiskolinimą, skaičiuojamą po 90 Eur kas mėnesį nuo 2017-05-25 iki ieškinio padavimo dienos. Atsakovas neteikė į bylą atsiliepimo.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys kartu negyvena ir (duomenys neskelbtini) jiems gimė dukra E. P. , kuri nuo gimimo gyvena su motina ir ja rūpinasi jos motina ieškovė S. Ž.. Ginčo tarp šalių dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nėra. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje ir posėdžio metu neprieštaravo tokiam ieškovės reikalavimui. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad vaikas yra mažo amžiaus ir dėl to nėra galimybių jo išklausyti dėl gyvenamosios vietos nustatymo, bei į tai, kad ginčo byloje dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra, konstatuoja, kad E. P. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su jos motina S. Ž. , todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas visiškai.

Dėl išlaikymo priteisimo. CK 3.192 straipsnio 1 dalis numato, jog tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Materialinį išlaikymą vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo tėvų turtinės padėties, tačiau sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms. Be to, tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas.

Kaip nustatyta, tai ieškovė S. Ž. iki gimstant dukrai dirbo . Gimus dukrai, gavo išmokas iš Sodros, vaiko pinigus. Šiuo metu ji nedirba, registruota užimtumo tarnyboje. Gyvena viena. Savo būsto neturi, butą nuomoja. Nekilnojamojo turto neturi. Yra sveika ir darbinga. Dukra E. P. yra beveik keturių metų, lanko darželį. Specialiųjų poreikių neturi, tik serga peršalimo ligomis. Ieškovė nurodė, kad nepilnametės dukters išlaikymui per mėnesį reikia apie 500 eurų. Šiai sumai pagrįsti teikė įvairius prekių pirkimo čekius. Posėdžio metu nurodė, kad dukra yra išranki maistui , todėl turi pirkti geresnį ir brangesnį maistą. Dukrai perka vitaminus, nes ji nevalgo vaisių , daržovių. Be to, į išlaikymo sumą ieškovė įskaičiavo ir komunalinius mokesčius .

Atsakovas A. P. neteikė duomenų apie savo turtinę padėtį. Teismui patikrinus duomenis buvo nustatyta, jog jis Lietuvos Respublikoje neturi jokio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, nedirba. Kaip teigė ieškovė, jis gyvena ir dirba Anglijoje. Ieškovės teigimu dar vieną vaiką. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų nedarbingas.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolė yra absoliuti, ir rūpestingo ir sąžiningo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartas reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas visiems vaikams išlaikyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas gali būti pateisinami tik išimtiniais atvejais, nepriklausančiais nuo jų valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004 ir kt.).

Atsižvelgiant į ieškovės paaiškinimus, į abiejų tėvų turtinę padėtį, sveikatos būklę ir pastangas gauti pagal savo amžių ir sveikatos būklę atitinkančias pajamas, nepilnamečio vaiko poreikius, į mažą vaiko amžių bei vadovaujantis prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu konstatuotina, kad 200 Eur per mėnesį suma iš vieno iš tėvų yra pakankama suma tokio amžiaus nepilnamečio vaiko išlaikymui ir atitinka jo poreikius. Ieškovė , prašydamas priteisti iš atsakovo 250 eurų išlaikymo sumą, neteikė į bylą konkrečios vaiko išlaikymo sąmatos. Jos pateikti į bylą įvairūs čekiai nepagrindžia, jog ieškovė savo dukrai kas mėnesį išleidžia apie 500 eurų. Atsakovas irgi neteikė į bylą duomenų, kokia dydžio išlaikymas yra realus, tik teikia dukrai išlaikymą po 140 eurų kas mėnesį. Visa tai įvertinus, teismas sprendžia, jog yra pagrindas iš atsakovo A. P. priteisti išlaikymą dukrai E. po 200 eurų kas mėnesį iki jos pilnametystės. Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoju skirtina ieškovė S. Ž. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Ieškovė išlaikymą dukrai privalo naudoti išimtinai tik nepilnametės dukters interesais (CK 3.203 straipsnis). Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje ir posėdžio metu neprieštaravo tokiam ieškovės reikalavimui. Nurodė, jog galutinė išlaikymo suma turi būti priteista įvertinus tėvų turtinę padėtį, vaiko interesus.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo. Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo. Ieškovė S. Ž. prašė priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2017m. gegužės 25d., iki ieškinio padavimo dienos, t.y. 2019m. lapkričio 26d., už 30 mėnesių 2700 eurų, skaičiuojant po 90 eurų kas mėnesį. Kadangi atsakovas teikė išlaikymą po 140 eurų, tačiau ieškovės manymu tai buvo per maža suma, ji prašo po 250 eurų per mėnesį , todėl susidarė skirtumas 90 eurų, kuriuos padauginus ir 30 mėnesių, ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 2700 eurų. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, jog išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas , pripažinęs tėvystę, nuo 2017 metų gegužės mėnesio iki šiol teikia dukrai išlaikymą ir moka kas mėnesį po 140 eurų. Visa tai įvertinęs, teismas konstatuoja, jog atsakovas teikė dukrai išlaikymą ir teikia iki šiol, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovas tokios pareigos vengė. Pati ieškovė nuo pat pradžių sutiko su atsakovo teikiama išlaikymo suma ir nesikreipė į teismą ankščiau dėl didesnės išlaikymo sumos priteisimo ir neįrodinėjo, jog atsakovo teikiama išlaikymo suma neatitiko dukters interesų ir ji buvo nepakankama. Todėl, teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, bei atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus, mano, kad ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra nepagrįstas, todėl jis atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Byloje ieškovei S. Ž. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2019-09-18 sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. 2.4.(NTP-2)-19-T-1740-14939 buvo suteikta valstybės garantuojama ir 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba . Pagal pateiktas pažymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų , matyti, jog advokato darbo užmokestis šioje byloje sudaro 361,24 eurai , todėl ši suma sutinkamai su LR CPK 96 straipsnio reikalavimais iš atsakovo priteistina į valstybės biudžetą.

Sutinkamai su LR CPK 96 straipsnio nuostatomis iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas žyminis mokestis už ieškinio padavimą 100 eurų ir žyminis mokestis už išlaikymo vaikui priteisimą 21.60 eurų, nuo kurio sumokėjimo ieškovė atleista pagal įstatymą , viso priteistina 121,60 eurų žyminio mokesčio . Taip pat priteistina iš atsakovo ir teismo turėtos pašto išlaidos, viso 5,38 eurai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 268 straipsniu, CPK 270 straipsniu

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Nepilnametės E. P. , gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su motina S. Ž..

Priteisti iš A. P., a. k. (duomenys neskelbtini), nuo 2019m. lapkričio 26d., išlaikymą nepilnametei dukrai E. P., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur (du šimtus eurų 00 ct) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nustatyti, kad išlaikymą, skirtą E. P. , uzufrukto teise valdo ir tvarko jos motina S. Ž..

Sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš A. P., a.k., (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 361,24 Eur išlaidų už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą (įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, juridinio asmens kodas – 188659752) bei 121,60 eurus žyminio mokesčio ir 5,38 eurą teismo turėtų pašto išlaidų ( įmokos kodas 5660) į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, arba LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, arba LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB Luminor bank AB , arba LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank a/s Lietuvos filialas, arba LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB ,,Citadele“ bankas.

Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui , paduodant apeliacinį skundą per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.