Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2018-02-15 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-49-806/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2018-02-15
Bylos Nr.
A15.-49-806/2018
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-02720-2017-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
Pažeidėjas
T. K.
Suinteresuotas asmuo
D. L.
Kategorijos
Administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-49-806/2018
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02720-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.7; 16.9.10 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2018 m. vasario 15 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė,

sekretoriaujant Ninai Kolesnikovai, Živilei Kalasauskaitei, Aistei Bareikei, Virginijai Miliauskienei, Jolantai Pranaitienei, Beatai Rutkauskaitei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui T. K.,suinteresuotam asmeniui D. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo T. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinių nusižengimų bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. K. 2017 m. rugsėjo 28 d., apie 12.11 val., Vilniuje, Kauno – Švitrigailos g., vairavo automobilį VW Jetta valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas tam teisės, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, kliudė šviesoforą ir pastarąjį bei automobilį apgadino, vartojo alkoholį iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo. Šiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14, 127 ir 221 punktų reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 423 straipsnio 3 dalyje.

Be to, T. K., 2017 m. rugsėjo 28 d., apie 12.11 val., Vilniuje, Kauno – Švitrigailos g., vairavęs automobilį VW Jetta valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturint tam teisės, nepasirinkęs saugaus greičio, nesuvaldęs automobilio, kliudęs šviesoforą ir pastarąjį bei automobilį apgadinęs, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Taip T. K. pažeidė KET 219 ir 222 punktų reikalavimus bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas T. K. apklausiamas teismo posėdžio metu paaiškino, kad iš tikrųjų jis nevairavo, buvo gerokai išgėręs, nežino, kodėl norėjo pasirodyti, ir dėl ko prisiėmė atsakomybę sau. Jis pats teisės vairuoti neturi. Vairavo mergaitė, ji sutinka prisipažinti. Jis sėdėjo šone, šalia vairuotojo. Važiavo į aerouostą. Parodė, kad suktų į dešinę, ji nesuvaldė automobilio. Mergaitė pasuko ir į šviesoforą atsitrenkė. Tai buvo E. V., ji buvo išgėrusi. Iš įvykio vietos jie pasišalino, pavažiavo 100 m. Jis pats pasakė pavažiuoti į šoną nuo kelio, kad nesimaišytų. Nežino, kodėl. Išlipo ir toliau gėrė prie automobilio. Tada privažiavo policija. Automobilis yra jo mamos. Pareigūnams prisipažino, kad jis vairavo, nenorėjo, kad mergaitė kalta būtų, o kai išsiblaivė, persigalvojo. Nelabai gerai prisimena, ką sakė. Tuo metu buvo su mėlynos spalvos striuke.

Liudytoja J. V. teisme paaiškino, kad tai ji buvo už vairo. Neatsimena kaip, išgėrė. Ji pati iš Elektrėnų. Važiavo į Vilnių su T. mamos automobiliu. T. jos draugas. Dar vienas vaikinas važiavo kartu, jo nepažįsta, vardas A., pavardės nežino. Kur važiavo, nepamena. Buvo neblaivi. Važiavo sankryžoje. T. sakė į kairę, į dešinę. Susimėtė, reikėjo sukti, nepavyko posūkis, atsitrenkė į šviesoforą, pasišalino iš įvykio vietos, pavažiavo ir sustojo. Ėjo taksi kviesti. Nespėjo taksi atvažiuoti, policija atvažiavo. Pareigūnams papasakojo, kad vairavo T., kad ji nevairavo, T. prisiėmė kaltę, taip pasakė, kad greičiau paleistų. Norėjo išsisukti nuo atsakomybės, neprarasti teisių. Teisę vairuoti turėjo. Automobilį davė pati T. mama, leido. Tuomet buvo blaivūs.

Liudytojas P. U. apklausiamas teisme paaiškino, kad tikslių gatvių pavadinimų nepamena, nes yra ne vilnietis. Važiavo iš savo fakulteto, sankryžoje asmuo suko iš kairės pusės per raudoną, dideliu greičiu ir ne iš dešiniosios juostos, rėžėsi į stulpą. Tuo metu jis su automobiliu stovėjo, po to jam užsidegė rodyklė. Asmuo įsijungė atbulinį, pavažiavo atgal ir nuvažiavo. Automobilis buvo juodas universalas VW Passat arba Jetta. Vairuotojo veido nematė, bet galbūt jis buvo praplikęs. Pamena, kad nuvažiavus buvo 3 žmonės išlipę iš to automobilio, buvo juodaplaukė moteris, plikas vyras su džinsais ir plona juoda striuke ir kitas vyras su oranžine, su atšvaitais striuke, tokia kaip kelio darbuotojo. Praplikęs vyras nuėmė priekinį bamperį nuo automobilio ir grūdo į bagažinę. Pagarsinus byloje esantį tarnybinį pranešimą, papildė, kad pareigūnams pasakė, jog plikas vyras yra vairuotojas, nes jis grūdo bamperį į bagažinę. Kas tiksliai buvo už vairo, nepasakys. Salėje sėdinčių asmenų negali pažinti, nes įvykis seniai įvyko. Mano, kad tas vyras buvo vairuotojas, tiksliai vairuotojo nematė. Kaip asmenys išlipo iš automobilio, nematė, nes statė savo automobilį.

Liudytojas A. S. apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, kad gavo pranešimą iš VPK OVS, kad Kauno – Švitrigailos g. sankryžoje eismo įvykis, kuriame dalyvavo automobilis VW, jei neklysta, Jetta, kuris sukdamas į dešinę trenkėsi į šviesoforą ir pasišalino. Po to gauta papildoma informacija, kad minėta transporto priemonė pasuko į Naugarduko g. ir sustojo. Nuvyko ten, kur jau buvo patruliai. Buvo du vaikinai ir mergina. Pradėjus aiškintis aplinkybes, visi neigė važiavimo faktą. Tada buvo paskambinta pranešėjam ir jie apibūdino vairuotoją, vienas iš kurių ir buvo tame automobilyje.

Liudytojas D. M. apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, kad buvo nulaužtas šviesoforas Kauno-Švitrigailos sankryžoje, automobilis pasišalino, nuvažiavo į Naugarduko g. ir sustojo. Buvo du liudininkai, kurie pranešė, nes jei neklysta, tai su dviem šnekėjo. Ten jau buvo kitas policijos ekipažas, kuris buvo sulaikęs tris asmenis, kurie buvo tame automobilyje. Ilgai aiškinosi pagal rūbus ir išsiaiškino, kad vairavo automobilio savininkės sūnus. Po to keleivė paaiškino ir parašė, kas vairavo. Tai išsiaiškino jo porininkas. Ji pradžioje sakė, kad ji vairavo, bet liudininkas sakė, kad tikrai ne panelė vairavo, kitur sėdėjo. Porininkas jai paaiškino, kad bus bauda už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, už pasišalinimą, už vairavimą išgėrus, už šviesoforo remontą ir už automobilį. Tada ji ir pasakė, kas vairavo, tam asmeniui protokolą ir surašė. Su liudytojais tik telefonu bendravo. Vienas liudytojas aiškino, kad jis važiavo Kauno g. norėjo sukti į kairę, nes jam žalias užsidegė, o tas automobilis sukdamas iš Kauno g. į dešinę, į Švitrigailos g. užvažiavo ant salelės, nulenkė šviesoforą ir nuvažiavo Švitrigailos g. mažėjančia tvarka. Jis nuvažiavo paskui jį. Kitas ekipažas po 2-3 min. atvažiavo, bet nematė kaip kas išlipo. Liudytojai paaiškino, kad tas asmuo, kuriam ir buvo surašytas protokolas, nuėmė bamperį, įdėjo į bagažinę ir vėl už vairo atsisėdo. Jis skambino dviem liudytojams, vienas avariją matė, kitas kaip bamperį krovė. Buvo du skambučiai Nr. 112 ir su abejais pranešėjais jis šnekėjo. Pagal rūbus paaiškino, visi trys pristatyti į komisariatą.

Liudytojas I. J. apklausiamas teisme parodė, kad Švitrigailos g. stovėjo automobilių eilėje posūkiui į kairę, t.y. į Kauno g., važiuojant nuo centro pusės link oro uosto. Buvo gal penktas stovintis toje eilėje nuo šviesoforo, į kurį atsitrenkė automobilis. Iš Kauno g. nuo stoties pusės atlėkė automobilis, užsiskersavo ir atsitrenkė į šviesoforą, kuris nuvirto. Automobilis užrūko, „apsipylė“ dūmais. Visi stovėjo ir žiūrėjo, nežinodami, ar reikia bėgti žmones gelbėti, ar ką kitą daryti. Automobilis pastovėjo gal 5 sekundes, buvo įjungtas atbulinis bėgis, tada „žviegdamas“ automobilis „nulipo“ nuo šviesoforo ir Švitrigailos g., kiek sugebėjo važiuoti, tiek nuvažiavo link centro pusės, link Naugarduko g. Jis Paskambino telefonu į BPC, padiktavo automobilio numerius, jo markę. Veidų nebuvo įmanoma įsidėmėti. Kai automobilis važiavo kita juosta, matė, kad priekyje sėdėjo du žmonės, o gale tai tikrai vienas žmogus sėdėjo, greičiausiai, kad moteris. Vairavo automobilį vyras. Asmenys nebuvo išlipę iš automobilio, po smūgio per 5 sekundes susigriebė, ką daryti ir įjungė atbulinį, tada gatve nulėkė. Buvo ne mažiau trys asmenis, jei neklysta. Priekyje tikrai sėdėjo du asmenys, o gale - vienas arba du. Už vairo tai tikrai sėdėjo vyras.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo D. L. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pas juos automobilio raktai pakabinti. T. neima tų raktų. Yra buvę, kad raktai buvo paimti. J. V. vairuodavo, bet ji tikrai nei girtuoklė, nei ką. Ji nematė, kas paėmė raktus. J. jai sako, kad ji vairavo. Turbūt sūnus paėmė raktus. Sūnus gali paimti ir buvo, kad yra vairavęs automobilį. Žino, kad sūnus neturi teisės vairuoti ir neturi teisės paimti. Yra buvę nesusipratimų. Nepakeitė raktelių buvimo vietos, nes pasitikėjo vaiku. Tuo metu buvo darbe. Automobilį nori parduoti.

T. K. surašytame administracinio nusižengimo protokole užfiksuotos pažeidimų padarymo aplinkybės bei T. K. paaiškinimas, kad įvykio aplinkybių nepamena (b. l. 1).

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-os kuopos 3-ojo būrio vyr. patrulio A. S. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2017 m. rugsėjo 28 d. tarnybą jis vykdė kartu su vyr. patruliu D. M.. Apie 12.11 val. buvo gautas pranešimas, kad Vilniuje, Kauno g. – Švitrigailos g. automobilis VW Jetta valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sukdamas į dešinę iš Kauno gatvės atsitrenkė į šviesoforą, jį nulenkė ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Nuvykus į eismo įvykio vietą buvo pastebėta, kad nulaužtas šviesoforas su kelio ženklais. Vėliau gautas pranešimas, kad policijos patrulis sulaikė tris asmenis Naugarduko g. 22, kurie važiavo minėtu automobiliu ir juos pristatė prie automobilio, kuris stovėjo priparkuotas prie Naugarduko g. 32 namo. Nuvykus nurodytu adresu, rado minėtą automobilį, kuris buvo smarkiai apgadintas eismo įvykio metu, taip pat policijos patrulių automobilyje sėdėjo trys asmenys: J. V., A. Ž., T. K.. Kadangi nei vienas iš asmenų neprisipažino vairavęs automobilį, buvo patikrintas jų visų girtumas. Visi asmenys buvo neblaivūs. Apgadintas automobilis priverstinai nugabentas į saugojimo aikštelę. Eismo įvykį matė liudytojas P. U., kuriam paskambinus telefonu, jis paaiškino, kad matė, kaip VW valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sukdamas iš Kauno g. į Švitrigailos g. į dešinę trenkėsi į šviesoforą ir pasišalino link Naugarduko g. P. U. pasekė automobilį, kuris nuvažiavo į Naugarduko g. 32, ten sustojo ir matė, kad automobilį vairavo trumpai kirptas, aukštas vyras, su tamsios spalvos vientisa striuke. Požymius atitiko T. K., kuriam nustatytas 1,76 promilės girtumas. T. K. paaiškino, kad automobilio jis nevairavo, eismo įvykio metu susimušė galvą ir nieko nepamena. Alkoholį vartojo po eismo įvykio. Patikrinus duomenų bazėje nustatyta, kad T. K. teisės vairuoti neturi (b. l. 6).

Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 3-osios kuopos 3-ojo būrio vyr. patrulės V. M. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2017 m. rugsėjo 28 d. tarnybos metu dirbant su vyr. patruliu V. Š., apie 12.11 val. gautas pranešimas, kad Kauno g. – Švitrigailos g. Vilniuje automobilis atsitrenkė į stulpą ir pasišalino. Automobilis VW valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rastas apgadintas po įvykio stovintis užrakintas Naugarduko g. 32. Liudytojas P. U. paaiškino, kas minėtas automobilis atsitrenkė į stulpą ir nuvažiavo, taip pat paaiškino, kad jo vairuotojas buvo apsirengęs juoda striuke ir skustas plikai (b. l. 4).

Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 3-osios kuopos 3-ojo būrio vyr. patrulio S. G. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2017 m. rugsėjo 28 d. apie 12.20 val. gautas pranešimas, jog Naugarduko g. 22, prie namo stovi trys asmenys, kurie važiavo su automobiliu VW Jetta valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei Kauno – Švitrigailos g. padarė autoįvykį, iš kurio pasišalino. Atvykus į vietą rado tris asmenis – A. Ž., T. K. ir J. V.. Minėti asmenys nuvežti iki automobilio, kuris apdaužytas stovėjo Naugarduko g. 32. Kadangi nei vienas iš piliečių neprisipažino, kad vairavo, visi pristatyti į 2 PK (b. l. 5).

Policijos ataskaitų žiūryklės BIRT duomenimis, 2017 m. rugsėjo 28 d. 12.14 val., gautas pranešimas apie tai, kad Vilniuje, Švitrigailos – Kuano g., į šviesoforo stulpą atsitrenkė Passat juodas valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis rastas Naugarduko g. Nei vienas iš trijų rastų asmenų, galimai vairavusių automobilį neprisipažino (b. l. 7).

Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuotas įvykio mechanizmas (b. l. 8).

Iš papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti, kad automobiliui VW Jetta valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padaryti šie apgadinimai – apgadintas priekinis bamperis, priekinės kairės pusės durys, užpakalinės kairės pusės durys, priekinis kairės pusės ratas, užpakalinis kairės pusės ratas, priekinis kairės pusės sparnas, variklio dangtis, radiatoriaus grotelės (b. l. 10).

UAB „Maniga“ paskaičiavimais žala už apgadintą šviesoforą sudaro 776, 86 eurų (b. l. 12).

2017 m. rugsėjo 28 d. rašytiniame paaiškinime J. V. nurodė, kad automobilį Jetta vairavo T. K., ji sėdėjo keleivio vietoje priekyje (b. l. 14).

VĮ „Regitra“ duomenimis automobilio VW Jetta valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas – valdytojas yra D. L. (b. l. 22).

Priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu automobilis nuvežtas į saugojimo aikštelę (b. l. 23).

Alkotesterio pažymoje užfiksuota, kad T. K. 2017 m. rugsėjo 28 d. 14.17 val. nustatytas 1,76 prom. neblaivumas (b. l. 25).

Motyvuojamoji dalis

ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už neblaivių (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, taip pat vengusių neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenų padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą). KET 14 punktas numato bendrą draudimą vairuoti transporto priemones neturint tam teisės. KET 127 punkte, be kita ko, įtvirtinta, kad pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. KET 221 punkte viena iš eismo dalyvių pareigų įvykus eismo įvykiui – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti.

ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. KET 219 punkte apibrėžtos bendrosios eismo dalyvių pareigos, kilus eismo įvykiui, tarp jų – reikalavimas nedelsiant sustoti, nesukeliant papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą bei kt. KET 222 punkte nurodyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad jų pakanka T. K. kaltei dėl jam inkriminuotų pažeidimų padarymo pagrįsti.

Pats administracinėn atsakomybėn traukiamas T. K. savo kaltės dėl padarytų pažeidimų nepripažino ir apklausiamas teismo posėdžio metu tvirtino, kad iš tiesų automobilį vairavo J. V., ji ir atsitrenkė automobiliu į šviesoforą. Pripažino, kad iš įvykio vietos jie pasišalino. Pavažiavę apie 100 m išlipo ir vartojo alkoholinius gėrimus prie automobilio. Atvykus policijos pareigūnams, prisiėmė kaltę, kadangi nenorėjo, jog J. V. būtų nubausta, vėliau persigalvojo. T. K. nurodytą versiją patvirtino liudytoja J. V., kuri paaiškino, kad Važiavo trise į Vilnių T. K. mamos automobiliu, ji automobilį davė pati. Sankryžoje nesuvaldė automobilio, atsitrenkė į šviesoforą ir jie pasišalino iš eismo įvykio vietos. Pareigūnams pasakė, kad vairavo T. K., nenorėjo prarasti teisių, T. K. sutiko prisiimti kaltę. Vis tik, teismas tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, tiek minėtos liudytojos parodymus vertina kaip nepagrįstus, kadangi jie didžiąja dalimi neatitinka kitų bylos įrodymų ir juos vertina kaip suderintą T. K. gynybinę versiją, pateiktą siekiant išvengti gresiančios atsakomybės. Teismo posėdžio metu apklausta D. L., T. K. motina, kuriai VĮ „Regitra“ duomenimis priklauso eismo įvykyje dalyvavusi transporto priemonė, taip pat davė jam iš dalies palankius parodymus, teigdama, kad jos sūnaus draugė J. V. tikino ją, jog tai ji vairavo automobilį, pastaroji yra vairavusi jį ir anksčiau. Teismas, vertindamas D. L. parodymus šioje dalyje atsižvelgia į aplinkybę, kad ji yra artimas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens šeimos narys, taip pat į tai, kad už T. K. inkriminuotų administracinių nusižengimų padarymą gali būti skiriama administracinio poveikio priemonė – automobilio konfiskavimas, todėl D. L. iš esmės yra suinteresuota bylos baigtimi ir kaip turto savininkė – valdytoja, taigi, turi ir suinteresuotumą palaikyti administracinėn atsakomybėn traukiamo T. K. poziciją. Kita vertus, pažymėtina, kad dėl tų pačių reikšmingų aplinkybių D. L. parodymai nebuvo nuoseklūs – vienu atveju ji tvirtino, jog T. K. namuose kabančių automobilio raktų neima, kitu – kad galėjo būti, jog ir sūnus paėmė raktus, kadangi ir jis yra vairavęs automobilį, nors teisės vairuoti neturi, taigi aplinkybės, kad ne T. K. įvykio metu vairavo automobilį, ji iš esmė tvirtai nepaneigė. Nustatant tiesą byloje svarbūs liudytojų parodymai. Teisme apklausti policijos pareigūnai A. S. ir D. M. patvirtino tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes apie tai, kad 2017 m. rugsėjo 28 d. gautas pranešimas, jog Kauno – Švitrigailos g. sankryžoje įvyko eismo įvykis, kuriame dalyvavo automobilis VW Jetta, kuris sukdamas į dešinę trenkėsi į šviesoforą ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Po kurio laiko gauta papildoma informacija, kad minėta transporto priemonė pasuko į Naugarduko g. ir sustojo. Nuvykus į Naugarduko g. ten jau buvo kiti patruliai, kurie sulaikė du vaikinus ir merginą, kurie neigė vairavę (važiavę). Liudytojas D. M. detalizavo, kad pranešėjai apie įvykį apibūdino vairuotoją, ir pagal šį apibūdinimą, tiksliau, drabužius (iš tarnybinio pranešimo – su tamsios spalvos vientisa striuke) nustatyta, kad automobilį vairavo T. K.. Sulaikytoji mergina iš pradžių teigė, jog tai ji vairavo automobilį, tačiau paaiškinus, kokia atsakomybė gresia, ji poziciją pakeitė ir nurodė vairavus T. K.. Be to, pranešėjo teigimu, tikrai vairavo ne panelė. Policijos pareigūnų teisme nurodytas aplinkybes patvirtina liudytojų P. U. ir I. J., kurie ir pranešė apie eismo įvykį, teisme duoti paaiškinimai. Liudytojas P. U. apklausiamas teisme nurodė matęs, kaip automobilis sankryžoje suko iš kairės pusės per raudoną, dideliu greičiu ir ne iš dešiniosios juostos bei rėžėsi į stulpą, jo vairuotojas pavažiavo atgal ir nuvažiavo iš įvykio vietos. Vairuotojo veido nematė, bet galbūt jis buvo praplikęs. Vėliau matė, kad iš minėto automobilio buvo išlipę trys asmenys – juodaplaukė moteris, plikas vyras su džinsais ir plona juoda striuke ir kitas vyras su oranžine, su atšvaitais striuke, tokia kaip kelio darbuotojo. Praplikęs vyras nuėmė priekinį bamperį nuo automobilio ir grūdo į bagažinę. Mano, kad tas vyras ir buvo vairuotojas, tačiau tiksliai vairuotojo nematė, nematė ir paties fakto kaip asmenys išlipo iš automobilio. Liudytojas I. J. apklausiamas teisme nurodė tapačias įvykio aplinkybes, be to, teigė matęs, kad automobilyje buvo ne mažiau trijų asmenų, priekyje sėdėjo du žmonės, gale – vienas, greičiausiai, kad moteris. Už vairo tikrai sėdėjo vyras. Teismo vertinimu, tiek byloje apklaustų policijos pareigūnų, tiek tiesiogiai įvykį mačiusių liudytojų nurodytos aplinkybės, sujungus jas į vientisą visumą, nepalieka abejonių, jog automobilį VW Jetta valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvykio metu vairavo ne J. V., o būtent T. K., todėl jo administracinės atsakomybės klausimas sprendžiamas pagrįstai. Pirmiau aptarti liudytojų A. S., D. M., P. U., I. J. parodymai, o iš dalies ir suinteresuoto asmens D. L. paaiškinimai, taip pat kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai: administracinio nusižengimo protokolas, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, eismo įvykio vietos schema, papildomi duomenys apie eismo įvykį, UAB „Maniga“, prižiūrinčios šviesoforus Vilniaus mieste raštas dėl įvykio metu apgadinus šviesoforą padarytos žalos ir kiti duomenys sudaro pagrindą išvadai, kad T. K. 2017 m. rugsėjo 28 d., apie 12.11 val., Vilniuje, Kauno – Švitrigailos g., vairavo automobilį VW Jetta valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas tam teisės, nepasirinkęs saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, kliudė šviesoforą ir pastarąjį bei automobilį apgadino. Aplinkybės, jog teisės vairuoti transporto priemonės neturi, administracinėn atsakomybėn traukiamas T. K. neginčijo, ją teismo posėdžio metu patvirtino. Kaip matyti iš bylos medžiagos, T. K. 2017 m. rugsėjo 28 d. 14.17 val., t. y. praėjus kelioms valandoms po įvykio, alkotesteriu nustatytas 1,76 prom. neblaivumas. Apklausiamas teisme T. K. paaiškino, jog alkoholį vartojo jau po įvykio, išlipęs iš automobilio. Teismas neturi pagrindo netikėti šiuo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimu, byloje jį paneigiančių duomenų nėra. Kreiptinas dėmesys, jog pažeidėjo veikos teisiniam vertinimui tai, ar jis vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ar alkoholį vartojo po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, nagrinėjamu atveju, esminės reikšmės neturi. Tokiu būdu, aptarta T. K. veika, kuomet jis, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę, vairavo automobilį VW Jetta valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė KET reikalavimo pasirinkti saugų važiavimo greitį, ir, nesuvaldęs automobilio, sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas tiek jo vairuojamas automobilis, tiek kelio signalinis įtaisas – šviesoforas, bei vartojo alkoholį iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo, kvalifikuotina pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį. Pirmiau aptartų įrodymų visumos pagrindu konstatuotina, jog T. K., sukėlęs eismo įvykį, nepaisydamas KET nuostatų, pasitraukė iš eismo įvykio vietos. Pagal nustatytas faktines aplinkybes teismui nekyla abejonių, jog tokia T. K. veika buvo tyčinė. Jo padarytas nusižengimas teisingai kvalifikuotas pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį, kadangi byloje pateiktais UAB „Maniga“ paskaičiavimais žala už apgadintą šviesoforą sudaro 776, 86 eurų (t. y. viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių).

Skirdamas nuobaudas T. K. teismas atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį (vairuojant automobilį, neturint tam teisės, sukeltas eismo įvykis, kurio metu apgadintas tiek automobilis, tiek kelio įrenginys, po įvykio vartotas alkoholis, pasitraukta iš eismo įvykio, vietos, pažeidimai šiurkštūs), į duomenis, apibūdinančius administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį – baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už KET pažeidimus, vartojant alkoholį, kitokio pobūdžio pažeidimus, kurie taip pat susiję su alkoholio vartojimu, paskirtų baudų nemoka. Pažymėtina, kad dar 2017 m. birželio 13 d. T. K. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį ir, remiantis teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, 2017 m. spalio 4 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutarimu jis nubaustas 850 eurų dydžio bauda. Kadangi minėtas nutarimas priimtas vėliau nei padarytos šioje byloje aptariamos veikos, nėra pagrindo konstatuoti esant T. K. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punkte, tačiau ši aplinkybė vertinama kaip charakterizuojanti pažeidėjo asmenybę. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustato. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, T. K. už kiekvieną nusižengimą atskirai skirtinos minėtų straipsnių sankcijose numatytos administracinės nuobaudos – baudos, kurių dydžiai nustatytini artimi sankcijose numatytų baudų vidurkiams.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, galutinė nuobauda skirtina pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų.

Už ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą, vadovaujantis ANK 423 straipsnio 5 dalimi, gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas, ši administracinio poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 426 straipsnio 8 dalimi, gali būti taikoma ir asmenims, neturintiems teisės vairuoti, padariusiems ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Teismo vertinimu, šioje byloje, atsižvelgus į padarytų nusižengimų šiurkštų pobūdį – T. K. vairavo automobilį, neturėdamas tam teisės, ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadintas automobilis ir šviesoforas, po įvykio toliau elgėsi neatsakingai – vartotojo alkoholį, tyčia pasitraukė iš eismo įvykio vietos; į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į pirmiau aptartas, T. K. asmenybę apibūdinančias aplinkybes, kurios jį charakterizuoja veikiau neigiamai – kaip linkusį nusižengti ir nedarantį išvadų iš savo teisei priešingo elgesio, yra pagrindas skirti transporto priemonės konfiskavimą. Remiantis bylos duomenimis, automobilis, kurį įvykio metu vairavo administracinėn atsakomybėn traukiamas T. K., priklauso suinteresuotam asmeniui – pažeidėjo motinai – D. L.. Įstatymų leidėjas ANK 29 straipsnio 4 dalies 1-5 punktuose numatė sąlygas, kurioms esant gali būti konfiskuojama pažeidimą padariusiam asmeniui nepriklausanti transporto priemonė. Viena iš tokių sąlygų yra nustatymas, kad perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, turto savininkas žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti. Apklausiama teismo posėdžio metu automobilio savininkė D. L. paaiškino, jog automobilio raktai kabo namuose, T. K. neima tų raktų. Ji nematė, kas paėmė raktus. J. jai sakė, kad ji vairavo. Turbūt sūnus paėmė raktus. Sūnus gali paimti ir buvo, kad yra vairavęs automobilį. Žino, kad sūnus neturi teisės vairuoti ir neturi teisės paimti. Yra buvę nesusipratimų. Nepakeitė raktelių buvimo vietos, nes pasitikėjo vaiku. Įvykio metu buvo darbe. Apibendrindamas suinteresuoto asmens parodymus, teismas daro išvadą, kad D. L. žinojo, jog T. K. neturi teisės vairuoti ir yra vairavęs automobilį VW Jetta valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tai žinodama, nebuvo rūpestinga ir neužtikino, kad pastarajam prieiga prie automobilio būtų apribota – pasak pačios D. L., automobilio rakteliai kabėjo namuose, T. K. laisvai prieinamoje vietoje. Aplinkybės, jog ji naiviai pasitikėjo sūnumi, o įvykio metu apskritai buvo darbe, nelaikytinos pateisinančiomis jos neatsakingą elgesį. Teismo vertinimu, D. L., suvokdama, jog T. K., gali vairuoti jai priklausantį automobilį, neturėdamas tam teisės, turėjo numatyti ir tai, jog jis gali daryti KET pažeidimus. Pastebėtina, kad dar 2017 m. birželio 13 d. T. K. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, už kurį jis nubaustas 2017 m. spalio 4 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutarimu. Remiantis teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, D. L. bylos nagrinėjime dalyvavo, taigi spręstina, kad jai buvo žinoma, jog T. K. ir anksčiau yra pažeidęs KET reikalavimus, vairuodamas jai priklausantį automobilį. Teismo vertinimu, automobilio savininkė turėjo ir galėjo imtis pakankamų bei efektyvių priemonių, užtikrinančių, kad jai priklausantis automobilis nebūtų panaudotas neteisėtai, tačiau to nepadarė, todėl buvo sudarytos sąlygos T. K. daryti juo administracinius nusižengimus. Atsižvelgus į šias nustatytas aplinkybes bei tai, jog šiuo konkrečiu atveju nepaskyrus automobilio konfiskavimo, nebūtų pasiekti administracinės atsakomybės prevenciniai tikslai, visuomenės interesas užtikrinti saugų eismą, užkirsti kelią pažeidėjui daryti naujus KET pažeidimus, D. L. priklausantis automobilis, kurį vairuodamas T. K. nusižengė teisės aktų reikalavimams, konfiskuotinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

T. K. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalyje, skirti 1250 eurų dydžio baudą.

T. K. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalyje, skirti 1700 eurų dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, nuobaudas subendrinus, T. K. skirti galutinę 1700 eurų dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 5 dalimi, 426 straipsnio 8 dalimi, skirti administracinio poveikio priemonę – automobilio VW Jetta valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), priklausančio D. L., konfiskavimą.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas), banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 17073058848 ir įmokos kodą - 1001.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė