Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Alvydas Rimkevičius išnagrinėjo prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje kaltinamasis V. K., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, LDB neregistruotas, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas, teistumas išnykęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis V. K. 2015-09-12 apie 23.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), savo namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, suėmęs už drabužių tyčia pargriovė savo posūnį A. K. ant grindų, kojos keliu spausdamas kaklą ir neleisdamas atsistoti, sudavė ne mažiau 5 smūgių dešinės rankos kumščiu į veido sritį, laužė dešinės rankos nykštį, padarydamas nukentėjusiajam odos nubrozdinimus kaktos kairėje, viršutinės lūpos kairėje, poodines kraujosruvas kairės akies apatiniame voke, dešinėje plaštakoje – nežymų sveikatos sutrikdymą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d.

Kaltinamasis V. K. (ankstesnė pavardė V.) kaltu prisipažino visiškai, parodė, kad pagal pareikštą įtarimą savo kaltę pripažįsta. labai gailisi dėl savo veiksmų, patvirtina, kad įtarime nurodyti faktai yra teisingi, tiesiog įvykio metu 2015-09-12 apie 23.30 val. buvo labai neblaivus, ne visas aplinkybes atsimina. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi, nori posūnio A. atsiprašyti ir su juo susitaikyti. Viskas įvyko dėl per didelio alkoholio kiekio. Savo žmoną myli, nori su ja ir jos sūnumi toliau gyventi šeimoje. Labai gailisi savo veiksmų, tiesiog šeimyninio konflikto metu nesusivaldė. Yra dirbantis, todėl prašo teismo skirti laisvės apribojimo bausmę. Daugiau smurtauti prieš savo šeimą tikrai neketina, anksčiau niekada nebuvo smurtavęs. Tai buvo pirmas kartas, dėl ko labai apgailestauja. (b. l. 29, 32, 39)

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta nukentėjusiosios, liudytojo parodymais, byloje surinkta ir ištirta medžiaga.

Nukentėjusysis A. K. parodė, kad jo mama su patėviu V. K. susituokė 2015-09-15, nors gyvena kartu apie porą mėnesių. Tuoktuvių metu, patėvis paėmė jo mamos pavardę. Butas, kuriame gyvena yra 3 kambarių ir nuosavybės teise priklauso mamai T. K.. Jis gyvena minėtame bute kartu su mama ir patėviu, daugiau niekas negyvena, mažamečių vaikų nėra. 2015-09-12 su šeima ir mamos drauge I., kurios pavardės nežinojo, šventė vestuves. Alkoholį vartojo visą dieną, visi. Apie 23.30 val. patėvis su mama susipyko dėl buitinių priežasčių. Jis norėjo užstoti savo mamą ir patėvį raminti. Patėviui pasakė, kad jei jam kas nors nepatinka – gali tiesiog išeiti. Patėvis, būdamas neblaivus, supyko, pašoko nuo kėdės, kurioje sėdėjo ir priėjo prie jo. Pamatęs, kad patėvis artinasi, ir jis atsistojo. Tada patėvis, rankomis suėmęs už drabužių, krūtinės srityje, pargriovė ant žemės. Pargriuvus ant žemės, patėvis keliu prispaudė kaklą, visą savo svorį laikydamas ant jo, taip sukeldamas fizinį skausmą, jautė smaugimo jausmą, kojai spaudžiant jo kaklą. Tada dešinės rankos kumščiu jam buvo suduota į veido sritį ne mažiau 10 smūgių, dėl ko labai skaudėjo, tačiau kraujas nebėgo. Tada sugriebė dešinės rankos nykštį ir jį bandė laužti, lenkdamas jį priešinga augimo puse. Tuo metu jo mama ir mamos draugė bandė abu išskirti ir nustumti patėvį nuo jo. Kiek matė, smūgių mamai, ar jos draugei patėvis nesudavė, tiesiog mosikavosi rankomis, bandydamas mamą ir jos draugę nuo savęs nuvyti. Mama paskambino pagalbos telefonu. Kažkuriuo momentu, patėvis atleido jo kaklą, patraukdamas savo kelį nuo kaklo. Tada jis pasitraukė iš tos vietos kur gulėjo ir išėjo iš kambario. Dar paklausė mamos ar ji iškvietė policiją. Mama patvirtino, kad policija jau yra iškviesta. Tuo metu patėvis tiesiog vaikščiojo po kambarį ir kažką rėkavo. Ką tiksliai rėkė – neatkreipė dėmesio. Kurį laiką stebėjo patėvį kambaryje, kad jis neužpultų mamos, ar jos draugės, pamatęs, kad patėvis aprimo, išėjo į lauką parūkyti. Tuo metu atvyko policijos pareigūnai. Viskas įvyko labai greitai. Policijos pareigūnus pasitiko, papasakojo kas nutiko ir palydėjo iki buto. Bute, patėvis policijos pareigūnams nesipriešino, pareigūnai jį išsivežė tarnybiniu automobiliu. Netrukus atvyko ir antrasis policijos ekipažas, kuris nuvežė jį į Raudonojo kryžiaus ligoninę, kur apžiūrėjo medikai ir konstatavo tik nestiprius sumušimus. Rimtesnių sužalojimų nepatyrė, papildomai gydytis neprireikė. Buvo nuvykęs pas teismo med. ekspertus su išduota užduotimi. Civilinio ieškinio ikiteisminio tyrimo metu nereikš, kadangi turtinė žala nebuvo padaryta, tačiau taikytis su patėviu tikrai neketina, pageidauja, kad patėvis būtų nubaustas įstatymo nustatyta tvarka. Neprieštarauja, jei ikiteisminis tyrimą bus nuspręsta baigti teismo baudžiamuoju įsakymu. (b. l. 7, 10)

Liudytoja T. K. parodė, kad su kaltinamuoju V. K. susituokė 2015-09-11, santuokos metu, V. pasiėmė jos pavardę ir iš V. tapo K., bendravo su juo iki vestuvių apie 2-3 mėnesius, vedė bendrą ūkį, gyveno kartu. Gyveno 3 kambarių bute, kuris nuosavybės teise priklauso jai pačiai. Kartu gyveno ir jos pilnametis sūnus A. K.. Kad vyras sirgtų psichinėmis ligomis – nepastebėjo, nuo alkoholio nėra priklausomas. 2015-09-12 kartu su šeima ir drauge I. D., šventė vestuves. Apie 23.30 val. su vyru susiginčijo dėl buitinių priežasčių. Visi buvo pavartoję alkoholio, vyras buvo jau gana girtas. Vyras supykęs šaukė ant jos, sūnus bandė užsistoti. Tada vyras supyko ant jos sūnaus - kam jis kišasi, garsiai šaukė. Sūnus pasakė, kad jei jos vyrui, kas nors nepatinka – jis gali išeiti. Tada vyras supykęs pašoko, sugriebė sūnui už krūtinės, drabužių, trenkė sūnų į spintą ir pargriovė jį ant žemės. Sūnui nugriuvus ant žemės, vyras savo keliu užspaudė sūnui kaklą, girdėjo sūnaus švokštimą, suprato, kad jam trūksta oro. Ji sugriebė vyrui už drabužių šaukdama, kad paleistų sūnų. Tada vyras sudavė sūnui dešinės rankos kumščiu į veidą ne mažiau 10 smūgių. Ji pamatė ant stalo gulintį peilį, išsigando, kad vyras jo nepagriebtų ir liepė draugei I. patraukti peilį kuo toliau. I.iškarto suprato ir peilį patraukė. A. bandė gintis nuo jos vyro, dangstydamas veidą rankomis, tada V. pagavo sūnaus rankos nykštį ir pradėjo jį laužti. Ji bandė nutempti V. nuo A.. Vyras atsisuko į ją, paleisdamas sūnaus kaklą ir pargriovė ją ant lovos. Jokio fizinio skausmo nepajuto, niekur neužsigavo. Tuo metu, kai V. atsisuko jos pargriauti, sūnus išsilaisvino ir atsistojo. Tada ji puolė skambinti policijos pareigūnams, A. išėjo į lauką parūkyti ir atsigauti. Sūnus nekraujavo, rimtesnių sužalojimų nesimatė. Įvykio metu vyras nei jos pačios, nei draugės nesužalojo, jokių asmeninių daiktų nesugadino. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, kurie vyrą sulaikė ir išsivežė tarnybiniu automobiliu. Ji su A. ir I., nuvyko į Raudonojo kryžiaus ligoninę, įsitikinti, kad sūnui yra viskas gerai. Medikai A. konstatavo tik nestiprius sumušimus, papildomai gydytis neprireikė. Su savo vyru ketina skirtis, taikytis ar jam atleisti neketina, tačiau ikiteisminio tyrimo metu jai nebuvo padaryta jokia žala, nei fizinė, nei turtinė, todėl nukentėjusiąja būti pripažinta nepageidauja, jokio civilinio ieškinio nereikš. Nori papildyti, kad draugė I. gyvena ne Kaune, Rokiškio rajone ir jai bus sudėtinga atvykti į apklausas. (b. l. 17-18)

Iš Kauno apskrities Patrulių rinktinės patrulio M. L. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje matyti, kad policijos pareigūnai pagal telefoninį skambutį buvo nuvykę 2015-09-12 13.30 val. į (duomenys neskelbtini), kur savo namuose V. K. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, suėmęs už drabužių tyčia pargriovė savo posūnį A. K. ir smurtavo prieš jį (b.l. 4-5).

Apie tai nurodė ir nukentėjusysis A. K. policijos įstaigoje surašant pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų protokolą (b.l. 7-8)

Iš specialisto išvados Nr. G2567/15(02) matyti, kad A. K. konstatuotas odos nubrozdinimai kaktos kairėje, viršutinės lūpos kairėje, poodinės kraujosruvos kairės akies apatiniame voke, dešinėje plaštakoje. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b.l. 15).

Iš testo alkoholiui protokolo matyti, kad 2015-09-13 00:03:52 val.. užfiksuotas V. K. girtumas – 2,41 promilės (b.l. 21).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalies pagrindams mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Kaltinamasis sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme (b.l. 65).

Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos baigtumo stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skirtina, vadovaujantis BK 54-61 straipsniais nuostatomis.

Kaltinamojo V. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, dėl ko nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė - nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Vertinant kaltinamojo V. K. asmenybę, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis padarė vieną tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 15 straipsnis), į tai, kad teistumas išnykęs (b.l. 47-48), teistas užsienyje 3 kartus (b.l. 47-48), administracine tvarka baustas, turi 1 galiojančią nuobaudą (b.l. 45-46), VšĮ Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos įskaitoje neregistruotas (b.l. 46), Kauno apskrities Priklausomybės ligų centre neregistruotas (b.l. 49-50, 51-56).

Teismas, įvertinęs visumą šių aplinkybių, apibūdinančių padarytą nusikalstamą veiką, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, jo turtinę, socialinę padėtį, daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą skiriant sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, taikant įpareigojimus. (BK 48 straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str. 2 d. 9 p., 72² str. taip pat V. K. skirtinas įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą baigus teismo baudžiamuoju įsakymu ir asmeniui pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 2 dalis).

Į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2015-09-12 23:30 val. iki 2015-09-14 15:43 val., t.y. 2 paros (b.l. 20, 25) (BK 65, 66 straipsniai, BPK 140 straipsnio 9 dalis).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, naikintina (b. l. 30) (BPK 421 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti jį 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) val. per 5 (penkis) mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalvos reikalingais žmonėmis, per mėnesį išdirbant ne mažiau kaip 20 (dvidešimt) valandų bei gydytis nuo alkoholizmo ir per 3 (tris) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiuose programose.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) val. per 5 (penkis) mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalvos reikalingais žmonėmis, per mėnesį išdirbant ne mažiau kaip 20 (dvidešimt) valandų bei gydytis nuo alkoholizmo ir per 3 (tris) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiuose programose.

Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015-09-12 23:30 val. iki 2015-09-14 15:43 val., t.y. 2 paros, 1 parą prilyginant dviems laisvės apribojimo dienoms (BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktis) ir galutinę bausmę paskirti 5 (penkis) mėnesius 28 (dvidešimt aštuonias) dienas laisvės apribojimo, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) val. per 5 (penkis) mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalvos reikalingais žmonėmis, per mėnesį išdirbant ne mažiau kaip 20 (dvidešimt) valandų bei gydytis nuo alkoholizmo ir per 3 (tris) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiuose programose.

Kardomąją priemonę – rašytini pasižadėjimą neišvykti – baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuteistasis per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išaiškinti, kad išnagrinėjus bylą ir pripažinus kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.