Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Valantino,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. J. gynėjo advokato P. J. (toliau – ir Advokatas) apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo

K. J. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 182 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas laisvės atėmimu 8 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio l dalimi ir 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014-06-04 nuosprendžiu paskirta 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir K. J. paskirta galutinė subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Į paskirtą bausmę įskaityta K. J. atlikta bausmės dalis pagal Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014-06-04 nuosprendį bei juo įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas.

Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Nukentėjusiojo N. G. civilinis ieškinys patenkintas, priteisiant iš kaltinamojo 2114.22 eurų turtinei žalai atlyginti.

Valstybės naudai iš K. J. priteista 37.45 eurų teismo proceso išlaidų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. J. nuteistas už tai, kad apgaule įgijo svetimą turtą, t. y. už tai, kad, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą - 9500 Lt vertės automobilį "Audi A8", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį N. G. (N. G.), 2012 m. balandžio 3 d., apie 17 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini), piktnaudžiaudamas N. G. pasitikėjimu, sudarydamas patikimo ir mokaus asmens įspūdį, sumokėdamas 2200 Lt užstatą ir iš anksto žinodamas, kad likusios pinigų sumos negrąžins, kaip garantą surašė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią paėmė iš N. G. automobilį "Audi A8", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) išsimokėtinai ir iki 2012 m. gegužės 3 d. be sąlygų įsipareigojo sumokėti N. G. 7300 Lt, tačiau sutartu laiku pinigų nesumokėjo, o automobilį "Audi A8", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė tyrimo metu nenustatytam asmeniui, tokiu būdu N. G. padarė 7300 Lt turtinę žalą.

Apeliaciniame skunde pažymima, kad tiek N. G., tiek K. J., o taip pat ir liudytojais apklausti P. K. ir A. K. yra traukiami baudžiamojon atsakomybėn kitoje byloje, kurioje jų gynybos interesai nesutampa. Pasak Advokato, vertindamas pastarųjų asmenų parodymus, teismas turėjo atkreipti į tai ypatingą dėmesį. Advokato manymu, P. K. ir A. K. akivaizdžiai duoda jokiais kitais duomenimis neparemtus, tačiau nukentėjusiajam palankius parodymus, todėl nesant kitų objektyvių duomenų apie N. G. dėstomas aplinkybes, tokie liudytojų parodymai, anot Advokato, teismo turėjo būti vertinami kritiškai.

Teigdamas, jog pirmos instancijos teismas buvo šališkas nagrinėdamas aptariamą bylą bei priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, Advokatas nurodo, jog liudytojas V. E., kurį gynyba prašė apklausti bylos nagrinėjimo metu, buvo apklaustas tik po baigiamųjų kalbų, atnaujinus įrodymų tyrimą. Apeliaciniame skunde pažymima, kad šiam liudytojui buvo suteikta galimybė prieš teismo posėdį bendrauti su nukentėjusiuoju, kas turėjo įtakos jo parodymų turiniui. Pasak Advokato, teismo šališkumą patvirtina ir tai, jog byloje buvo nepagrįstai atmesti Vandos ir V. S., E. J. parodymai, kuriuos patvirtina kita surinkta medžiaga.

Advokatas taip pat nurodo, jog teismui pateiktu pakvitavimu nustatyta, kad nukentėjusysis neturėjo jokių pretenzijų po to, kai R. J. sumokėjo jam 13000 Lt. Advokatas išreiškia abejonę teismo pozicija, kad iš raštelio turinio negalima nustatyti, už kokias skolas buvo atlyginta ir kada jis buvo pasirašytas, nes tokia teismo išvada prieštarauja liudytojų R. G., J. G. parodymams. Taip pat apeliaciniame skunde nesutinkama su tuo, kad esminė apgaulė pasireiškė patikimo žmogaus įvaizdžio sudarymu, kuris buvo pagrįstas ankstesnių su nukentėjusiuoju santykių pagrindu.

Advokatas pažymi, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję. Pasak Advokato, K. J. nurodytas aplinkybes dėl grasinimų, sutarties pasirašymo patvirtinta liudytojų parodymai, dokumentai, pateikti teisminio bylos nagrinėjimo metu. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad šios aplinkybės nebuvo paneigtos kitais objektyviais duomenimis, todėl skundžiamas nuosprendis negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.

Advokatas taip pat išreiškia nesutikimą su K. J. paskirta bausme. Pažymi, kad asmens gynybinė pozicija (šiuo atveju – kaltės neigimas), negali būti pagrindu bloginti jo teisinę padėtį. Be to, pasak Advokato, skundžiamame nuosprendyje yra klaidingai nurodoma, jog K. J. yra teistas 5 kartus. Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad veikos padarymo metu, t. y. 2012-04-03, K. J. 2011-06-28 teismo nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir nuteistas tik 2011-12-01 teismo nuosprendžiu. Advokato teigimu, šios aplinkybės rodo teismo neobjektyvumą ir vertinant jas kartu su kitais Advokato nurodytais argumentais, sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą nuosprendį.

Teismo posėdžio metu Advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Išnagrinėjusi baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apylinkės teismas pagrįstai pripažino K. J. kaltu, padarius BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.

Teismų praktikoje jau ne kartą buvo akcentuota, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios instancijos teisme savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi kaltinamasis ar nuteistasis, savaime nereiškia, jog buvo padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso normų pažeidimų – bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai ir šališkai, o teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas.

Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo padaryta išvada, jog nagrinėjamoje byloje yra įrodyta, kad K. J., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą - 9500 Lt vertės automobilį "Audi A8", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį N. G. (N. G.), 2012 m. balandžio 3 d., apie 17 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini), piktnaudžiaudamas N. G. pasitikėjimu, sudarydamas patikimo ir mokaus asmens įspūdį, sumokėdamas 2200 Lt užstatą ir iš anksto žinodamas, kad likusios pinigų sumos negrąžins, kaip garantą surašė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią paėmė iš N. G. automobilį "Audi A8", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) išsimokėtinai ir iki 2012 m. gegužės 3 d. be sąlygų įsipareigojo sumokėti N. G. 7300 Lt, tačiau sutartu laiku pinigų nesumokėjo, o automobilį "Audi A8", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė tyrimo metu nenustatytam asmeniui, tokiu būdu N. G. padarė 7300 Lt turtinę žalą.

Nagrinėjamo skundo kontekste svarbu pažymėti tai, kad vertindamas įrodymus, teismas turi ne tik laikytis BPK nustatytų taisyklių, bet ir įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, ar nesuklastoti, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Įrodymų vertinimo rezultatas – išvada dėl įrodymų pakankamumo teismo išvadoms pagrįsti. Teismo išvados gali būti grindžiamos ne vien tiesioginiais, bet ir netiesioginiais įrodymais, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine.

Neigdamas savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, K. J. nurodo, jog jokio automobilio iš nukentėjusiojo nepirko, o pastarojo jam reiškiami turtiniai reikalavimai yra visiškai nepagrįsti ir neteisėti. Apeliaciniame skunde pažymima, jog priimdamas skundžiamą nuosprendį apylinkės teismas iš esmės vadovavosi tik nukentėjusiojo ir jo šeimos narių parodymais, kurių nepatvirtina jokia kita bylos medžiaga, tuo pačiu nepagrįstai atmesdamas K. J. palankių liudytojų (V. ir V. S., E. J.) parodymus. Apelianto teigimu, byloje taip pat nėra nustatyta, ar nukentėjusysis iš tikrųjų disponavo kaltinime nurodytu automobiliu. Įvertinusi byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, todėl atmestini.

Priešingai nei nurodo apeliantas, liudytojų V. A., R. G., J. G. bei nukentėjusiojo parodymai, kuriuos pirmos instancijos teismas pagrįstai laikė K. J. kaltę patvirtinančiais įrodymais, tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo nuoseklūs ir sutampantys tarpusavyje. Minėti liudytojai ir nukentėjusysis nuo pat baudžiamojo proceso pradžios nuosekliai teigė, jog K. J. buvo atvykęs pas N. G. apžiūrėti pastarojo pardavimui turėto automobilio Audi A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjęs šį automobilį, K. J. sumokėjo nukentėjusiajam 2200 Lt, o likusią pinigų sumą – 7300 Lt, pažadėjo sumokėti vėliau. Anot liudytojų ir nukentėjusiojo, nuėjęs pas N. G. į namus, nuteistasis pats savanoriškai ant balto popieriaus lapo užrašė automobilio pirkimo sąlygas (b. t. 1, b. l. 19, 20, 21). Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, šie liudytojų ir nukentėjusiojo parodymai ne tik sutampa tarpusavyje, bet ir atitinka kitą byloje surinktą medžiagą. Taip byloje yra nukentėjusiojo pateikta 2012-04-03 K. J. pasirašyta sutartis, kurioje nuteistasis nurodo už 9500 Lt pirkęs išsimokėtinai iš N. G. automobilį Audi A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina sumokėjęs nukentėjusiajam 2200 Lt bei įsipareigoja grąžinti likusią pinigų sumą iki 2012-05-03 (b. t. 1, b. l. 12). Atkreiptinas dėmesys, kad pastarajame rašytiniame įsipareigojime, skirtingai nuo kito byloje esančio panašaus turinio raštelio, yra tiksliai nurodomi automobilio duomenys bei K. J. nukentėjusiajam sumokėta pinigų suma, kas teismo vertinimu, taip pat patvirtina automobilio pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo fakto tarp nukentėjusiojo ir nuteistojo buvimą.

Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog liudytojų V. ir V. S., E. J. parodymus patvirtina byloje esantys dokumentai. Atvirkščiai, šie liudytojų parodymai yra nenuoseklūs, itin nekonkretūs bei neatitinkantys kitų byloje surinktų įrodymų. Taip ikiteisminio tyrimo metu nuteistojo seneliai V. ir V. S., atsakydami į tyrėjos jiems užduotus klausimus, nurodė niekada nematę, kad pas jų anūką atvažiuotų kažkokie žmonės, kurie jį muštų, kankintų ar verstų rašyti raštelius (b. t. 1, b. l. 22, 23), tuo tarpu teisminio bylos nagrinėjimo metu minėti liudytojai nurodė visiškai priešingas, K. J. palankias aplinkybes (b. t.1, b. l. 147-149). Kaip pagrįstai pažymima skundžiamame nuosprendyje, V. ir V. S. pateiktą paaiškinimą, jog tokius parodymus ikiteisminio tyrimo metu jie davė dėl prastos savijautos, visiškai paneigė teisme liudytoja apklausta tyrėja I. K., kuri nurodė, jog apklausos metu K. J. seneliai atrodė sveiki ir sąmoningi, vaikščiojo po kambarį ir aiškiai atsakinėjo į užduodamus klausimus. Tyrėja taip pat pažymėjo, jog jokių pastabų po apklausos liudytojai nepateikė (b. t. 1, b. l. 170 - 171). Tas pats pasakytina ir dėl liudytojo E. J. parodymų, kurio nurodomų aplinkybių dėl nukentėjusiojo įsiveržimo į Vilniuje K. J. nuomojamą butą bei pastarajam priklausančių 6000 Lt pagrobimo, nepatvirtino net pats nuteistasis (b. t. 2, b. l. 181-182, b. t. 2, b. l. 13-14). Pažymėtina, kad kalbėdamas apie galimai nukentėjusiojo jo atžvilgiu atliekamus neteisėtus veiksmus, K. J. minėjo tik jo mamos N. G. sumokėtą 13 000 Lt pinigų sumą, tačiau apie jokį įsiveržimą į jo butą bei 6 000 Lt pagrobimą net neužsiminė. Jokie objektyvūs duomenys nepatvirtina ir kitų liudytojo E. J. nurodomų aplinkybių dėl iš N. G. sulauktų grasinimų. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, vien tas faktas, jog K. J. vieną kartą parašė pareiškimą policijai, į kurį anot jo, policijos pareigūnų nebuvo tinkamai sureaguota, neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados dėl automobilio pirkimo-pardavimo sandorio tarp nukentėjusiojo ir nuteistojo sudarymo nebuvimo bei galimai neteisėto N. G. elgesio. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios išvados negalima daryti ir vadovaujantis nuteistojo pateiktais nukentėjusiojo K. J. rašytais SMS pranešimais (b. t. 2, b. l. 8-10), kurių turinys taip pat neleidžia teigti, jog minėtas sandoris nebuvo įvykęs. Kitą vertus, teismo turimais duomenimis, šiuo metu atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl galimo turto prievartavimo iš K. J., kurio metu ir turi būti įvertinti pastarieji teismo aptarti duomenys. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad šios bylos nagrinėjimo dalyką sudaro K. J. inkriminuotos BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikaltimo sudėties analizė ir jos požymių nustatymas nuteistojo veiksmuose. Taigi teismas byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek jie yra susiję su pastarųjų aplinkybių nustatymu, t. y. automobilio Audi A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) perdavimu K. J. dėl pastarojo nukentėjusiojo atžvilgiu panaudotos apgaulės bei nuteistojo nesumokėjimu N. G. žadėtų pinigų (7 300 Lt). Pažymėtina, kad K. J. teismui pateiktose SMS pranešimuose iš viso nėra kalbama apie minėtą automobilį, taip pat yra minimos visiškai kitokios pinigų sumos. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog šie duomenys nėra susiję su nagrinėjama byla. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog tokio turinio trumpųjų SMS pranešimų N. G. rašymas nuteistajam galimai vertintinas kaip neteisėti veiksmai, tačiau teismo jau buvo minėta, jog tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Šios bylos nagrinėjimo metu teismas vertina tik asmens, kuriam buvo surašytas kaltinamasis aktas ir kurio byla teismo buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, veiksmus, t. y. K. J.. Tuo tarpu N. G. veiksmai bus įvertinti jo atžvilgiu atliekamo ikiteisminio tyrimo metu.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamame nuosprendyje pateiktu R. J. rašytinio įsipareigojimo dėl 13 000 Lt grąžinimo N. G. vertinimu. Apylinkės teismo visiškai pagrįstai pažymėta, jog tame raštelyje neparašyta už kokias K. J. skolas jo motina įsipareigojo grąžinti pinigus, nėra nurodoma kada buvo grąžinti pinigai, taip pat jame iš viso nėra minimas joks automobilis. Šis R. J. rašytas įsipareigojimas yra itin nekonkretus, skirtingai nuo teismo jau aptartos paties K. J. pasirašytos 2012-04-03 sutarties, kurioje yra aiškiai nurodomas ne tik automobilis, bet ir nuteistojo nukentėjusiajam sumokėto avanso bei likusio įsiskolinimo dydžiai. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad R. J. rašytiniame įsipareigojime bei K. J. pasirašytoje sutartyje yra nurodomos visiškai kitokios N. G. mokėtinos pinigų sumos, kas leidžia teigti, jog šie dokumentai buvo surašyti dėl skirtingų, vienas su kitu nesusijusių turtinių įsipareigojimų.

Nesutikdamas su skundžiamu nuosprendžiu apeliantas taip pat nurodo, jog byloje nebuvo tiksliai nustatyta, ar N. G. iš tikrųjų disponavo kaltinime nurodytu automobiliu. Šis apeliacinio skundo argumentas yra nepagrįstas. N. G. kaltinime nurodytu automobiliu disponavimo faktą patvirtino ne tik byloje liudytojais apklausti V. A., R. G., J. G., bet ir buvęs automobilio Audi A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas, pardavęs šią transporto priemonę nukentėjusiajam, V. E.. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu pastarasis liudytojas patvirtino pardavęs kaltinime nurodytą automobilį būtent N. G.. Skirtingai nei teigiama apeliaciniame skunde, tos aplinkybės, jog apylinkės teismas nusprendė apklausti V. E. liudytoju tik atnaujinęs įrodymų tyrimą bei tai, kad V. E. prieš teismo posėdį pamatė nukentėjusįjį bei galėjo su juo pabendrauti, nesudaro pagrindo abejoti šio liudytojo parodymų teisingumu. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus, V. E. paaiškino, jog pamatęs, prisiminė nukentėjusįjį, kuris buvo atvažiavęs pirkti automobilio Audi A8 kartu su dar dviem asmenimis. Liudytojo teigimu, automobilis buvo parduotas Kėdainiuose, o pirkėjas buvo atvažiavęs iš Šalčininkų ar Švenčionių. V. E. paaiškino painiojantis šiuos du miestus, todėl ikiteisminio tyrimo metu galėjo nurodyti vieną vietoj kito (b. t. 2, b. l. 87-88). Pažymėtina, kad šie liudytojo parodymai visiškai sutampa su nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur jis nurodė, jog automobilį jis pirko Kėdainiuose. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog iš pradžių N. G. buvo nurodęs pirkęs šį automobilį Vilniuje, tačiau netrukus, praėjus dviem mėnesiams po pirminės apklausos, patikslino, kad automobilis Audi A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pirktas Kėdainiuose (b. t. 1, b. l. 7). Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustačius, jog N. G. vertėsi automobilių prekyba, šis netikslumas nelaikytinas esminiu. Nustatydamas nukentėjusiojo disponavimo kaltinime nurodytu automobiliu faktą, apeliacinės instancijos teismas taip pat vadovaujasi VĮ „Regitra“ duomenimis, kuriais nustatyta, jog V. E. įsigijo aptariamą transporto priemonę 2012-02-04 (b. t. 1, b. l. 14). Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad šie duomenys atitinka liudytojo V. E. parodymus, kur jis nurodė, jog prieš parduodamas automobilį nukentėjusiajam, jis kažkur porą mėnesių juo naudojosi. Taip pat jie atitinka byloje nustatytą aplinkybę, jog K. J. automobilis Audi A8, valsat. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo parduotas 2012-04-03, netrukus po to, kai N. G. jį įsigijo iš V. E..

Įvertinus aukščiau aptartų byloje surinktų įrodymų visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamu nusprendžiu K. J. pagrįstai pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje. Byloje surinktais ir apeliacinės instancijos teismo įvertintais įrodymais nustatyta, jog 2012-04-03, panaudodamas apgaulę, K. J. įsigijo iš N. G. automobilį Audi A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėdamas pastarajam 2200 Lt užstatą ir iš anksto žinodamas, kad likusios pinigų sumos (7 300 Lt) jis nukentėjusiajam negrąžins. Teisėjų kolegiją pažymi, kad be aukščiau teismo aptartų įrodymų, šios išvados pagrįstumą netiesiogiai patvirtina ir byloje esantys duomenys apie ankstesnius K. J. teistumus, o būtent tai, jog bylos nagrinėjimo dienai jis jau ne kartą buvo teistas už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą.

Nors apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog K. J. buvo neteisingai parinkta bausmės rūšis - terminuotas laisvės atėmimas, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nuteistajam paskirta bausmė yra teisinga ir adekvati jo padarytai nusikalstamai veikai. Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, jog nusikaltimo padarymo dienai K. J. 2011-06-28 Švenčionių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 93 straipsnis) bei nuteistas 2011-12-01 Ignalinos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu. Šiais teismo procesiniais sprendimais K. J. buvo pripažintas kaltu padaręs iš viso 4 nusikalstamas veikas, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės bei paskiriant švelniausią įstatyme numatytą bausmę, tuo pačiu suteikiant jam galimybę pasitaisyti bei pasirinkti kitą gyvenimo būdą. Tačiau K. J. nepateisino jam parodyti pasitikėjimo, ir toliau elgėsi nusikalstamai, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog anksčiau paskirtos švelnesnės bausmės bei auklėjamojo poveikio priemonės tikslai jo atžvilgiu nebuvo pasiekti. Nuteistasis dėl savo neteisėto elgesio jokių tinkamų išvadų nepadarė. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad apylinkės teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimo klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes, pagrįstai skyrė K. J. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymą laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis yra artimas minimaliam BK 50 straipsnio 2 dalyje numatytam terminuoto laisvės atėmimo bausmės dydžiui.

Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai taikant baudžiamojo įstatymo nuostatas, todėl paliekamas nepakeistu.

Tuo pačiu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog bendrindamas K. J. skundžiamu bei ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtas bausmes, apylinkės teismas iš esmės vadovaudamasis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, nuosprendyje klaidingai nurodė BK 64 straipsnio 1, 3 dalis. Šis netikslumas taisytinas. Nagrinėjamu atveju nuteistajam keliais teismo nuosprendžiais paskirtos bausmės bendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, kadangi K. J. padaryta veika buvo įvykdyta prieš Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014-06-04 nuosprendžio priėmimą. Bendrinant bausmes vadovaujantis pastarosiomis įstatymo nuostatomis, į nuteistajam paskirtos subendrintos bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį (šiuo atveju – 2014-06-04 Švenčionių rajono apylinkės teismo nuosprendį), kaip kad ir yra nurodoma skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje. Tuo tarpu BK 64 straipsnio nuostatos taikytinos nuteistajam naują nusikalstamą veiką įvykdžius neatlikus jam ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės, prie neatliktos nuteistajam paskirtos bausmės dalies pridedant visą arba dalį nauju teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistojo K. J. gynėjo advokato P. J. apeliacinį skundą atmesti.

Ištaisyti 2015-04-30 Švenčionių rajono apylinkės teismo nuosprendyje esančią rašymo apsirikimo klaidą, nurodant, jog K. J. 2015-04-30 bei 2014-06-04 Švenčionių rajono apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtos bausmės, bendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis.