Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

2015-12-18 · Byla Nr. A2.2.-2071-298/2015

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2015-12-18Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-03-04Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-12-18
Bylos Nr.
A2.2.-2071-298/2015
Teisminio proceso Nr.
4-52-3-01703-2015-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Vaclavas Karšulis
Pažeidėjas
E. V.
Kategorijos
  • 2.3.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.2.-2071-298/2015Teisminio proceso Nr. 4-52-3-01703-2015-3Procesinio sprendimo kategorija 2.3.4.; 2.14.3.
VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2015 m. gruodžio 18 d.Vilnius

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Vaclavas Karšulis,

sekretoriaujant I. Jasiulevič,

nedalyvaujant E. V.,

dalyvaujant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM atstovui G. S.,

išnagrinėjęs E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilnius, dirbančio UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, Lietuvos teismų informacinės sistemos ,,Liteko“ duomenimis administracine tvarka nebausto, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. V., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kodas 302528985, registruotos adresu Vilniaus r., Skaidiškių k., Rudaminos g. 1A, vadovu, nustatyta tvarka nevykdė mokestinių prievolinių įsipareigojimų, t. y. bendrovės mokestinė nepriemoka 2015-03-01 – 2015-08-31 buvo 25783,35 Eur (2015-11-26 patikslinus duomenis – 12202,47 Eur), kadangi bendrovė būdama įsiskolinusi valstybės biudžetui, pirmenybę teikė atsiskaitymams su kitais kreditoriais. Tokiu būdu E. V., pažeidė kreditoriaus – VMI prie LR Finansų ministerijos – teises,

t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 1 d.

E. V. į bylos nagrinėjimą neatvyko. Apie jos nagrinėjimo vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai. Pašymas atidėti bylos nagrinėjimą negautas ir nepateikti jokie neatvykimą pateisinantys dokumentai, todėl byla išnagrinėta jam nedalyvaujant ((duomenys neskelbtini) str.).

P. V. mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos atstovas G. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pasikeitė UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ balansas, pagal kurį žalos dydis sumažėjo ir prašo priteisti 12 202, 47 Eur dydžio nuostolių atlyginimą Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai. Nurodo, kad bendrovė turėjo finansinę galimybę atsiskaityti, kai nuo 2015 metų sausio mėnesio iki 2015 metų rugpjūčio mėnesio disponavo pakankamai didelėmis lėšomis.

Motyvuojamoji dalis

Pažeidimas įrodytas: E. V. paaiškinimu pažeidimo tyrimo metu, kad kaltu prisipažįsta, nevykdė mokestinių įsipareigojimų, nes atsirado įmonių, kurios laiku nesumokėjo pagal sutartis numatytų lėšų. Dėl ko atsirado apyvartinių lėšų trūkumas ir mokestinė nepriemoka. Ketina likusią trūkumų dalį padengti artimiausiu metu; pareiškimu dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo, UAB „Vilniaus bumerangas“ balansais, juridinio asmens registro išrašu, operatyvaus patikrinimo pažyma, kurioje nurodyta, kad siekiant nustatyti UAB ,,Vilniaus bumerangas“ įsipareigojimų biudžetams ir fondams vykdymą, VMĮ prie FM Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis, pradėjus patikrinimą, 2015-08-25 bendrovės įsiskolinimas valstybės ir savivaldybės biudžetams buvo 25783,35 Eur, iš jų: 1569,25 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) ir 107,47 Eur šio mokesčio delspinigių, 271,00 Eur gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) ir 9,91 Eur šio mokesčio delspinigių, 23404,48 Eur pelno mokesčio ir 521,20 Eur šio mokesčio delspinigių. Mokestinė nepriemoka susidarė: PVM nuo 2015-04-27 pagal 2015-04-27 pateiktą PVM deklaraciją, Pelno mokesčio nuo 2015-06-01 pagal pateiktą 2015-05-14 Pelno mokesčio deklaraciją, GPM nuo 2015-05-15 pagal pateiktas 2015-06-15 ir 2015-08-17 deklaracijas. Pagal pateiktą 2015-06-30 balansą bendrovė turėjo turto už 336932 Eur. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 2015-06-30 sudarė 92320 Eur, iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 92320 Eur. Iš pateiktos pelno (nuostolių) ataskaitos 2015-07-31 matyti, kad bendrovės pardavimo pajamos 30035 Eur, veiklos sąnaudos sudarė 18489 Eur, finansinė ir investicinė veikla – 45 Eur bendrovė gavo 11501 Eur pelno. Pagal pateiktus bendrovės banko sąskaitų išrašus per laikotarpį nuo 2015-03-01 iki 2015-08-31 nustatyta, kad AB ,,Citadele“ banke trys sąskaitos nebuvo naudojamos. Mokėjimo kortelės AB ,,Citadele“ banko sąskaitoje likutis tikrinamo laikotarpio pradžiai 0,00 Eur, gauta pajamų 700 Eur, patirta išlaidų 472,51 Eur (atsiskaitymai už prekes). Likutis laikotarpio pabaigai 227,49 Eur. Piniginių lėšų likutis ,,Swedbank“ AB tikrinamo laikotarpio pradžioje 1,72 Eur, pajamos 41545 Eur, išlaidos 41546,72 Eur (iš jų darbo užmokesčiui 3320 Eur), VMĮ 15151,06 Eur, Sodrai 2331 Eur) ir likutis laikotarpio pabaigoje 0,00 Eur. Pagal pateiktą sąskaitos ,,Kasa“ išrašą per laikotarpį nuo 2015-03-01 iki 2015-08-31 nustatyta, kad pinigų likutis kasoje 2015-03-01 buvo 2288,79 Eur, gauta pajamų – 1968,02 Eur (įnašai į kasą), padaryta išlaidų – 4256,81 Eur (atsiskaitymai su darbuotojais, darbo užmokestis), likutis 2015-08-31 – 0,00 Eur. Nustatyta, kad bendrovė pažeidė LR CK 6.930¹ str. nustatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, t. y. turėdama įsiskolinimą valstybės (savivaldybės) biudžetui po mokestinės nepriemokos susidarymo datos, t. y. 2015-06-01, vykdė atsiskaitymus su juridiniais asmenimis: iš mokėjimo kortelės AB ,,Citadele“ banke sąskaitos 2015-06-02, 2015-06-05, 2015-06-12, 2015-06-16, 2015-06-21 buvo atsiskaitoma už prekes ir paslaugas su UAB ,,Senukai“, UAB ,,Pardavimo automatai“. Bendra pirkinių suma 211,75 Eur. P. A. su atsakingais asmenimis apskaitos žiniaraštį nustatyta, kad likutis pas atskaitingus asmenis 2015-01-01 buvo 0,00 Eur, bendrovė atskaitingiems asmenims išdavė 1978,81 Eur, išleista 1978,81 Eur. Grynųjų pinigų likutis pas atskaitingus asmenis 2015-08-31 0,00 Eur. Bendrovės vadovui 2013 m. rugpjūčio mėn. suteiktos 3 paskolos, kurių bendra suma 159963,80 Eur. Pagal pateiktą bendrovės kreditorių sąrašą 2015-08-31 bendrovės finansinės skolos 64298,16 Eur, bendrovės debitorinis įsiskolinimas 2015-08-31 sudarė iš viso 53875,92 Eur; UAB „Vilniaus bumerangas“ sąskaitų išrašais bei kasos išlaidų orderiais, VMĮ prie LR FM prašymu dėl nuostolių atlyginimo, VĮ Regitra registro išrašu, įgaliojimu dėl atstovavimo, pranešimu dėl teismų praktikos, kurie patvirtina, kad E. V., būdamas UAB „Vilniaus bumerangas“ vadovu, nustatyta tvarka nevykdė mokestinių prievolinių įsipareigojimų, t. y. bendrovės mokestinė nepriemoka 2015-03-01 – 2015-08-31 buvo 25783,35 Eur, kadangi bendrovė būdama įsiskolinusi valstybės biudžetui, pirmenybę teikė atsiskaitymams su kitais kreditoriais. Teismo posėdžio metu Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM atstovo G. S. pateiktu UAB ,,Vilniaus bumerangas“ balansu, kuriame nurodyta patikslinta grąžintina suma 12202,47 Eur.

(duomenys neskelbtini) str. įtvirtinta atsakomybė už įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimą, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymų numatytais atvejais).

E. V. traukiamas administracinėn atsakomybėn už tai, kad pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką.

CK 6.930¹ str. 1 d. įtvirtinta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Minėtas pažeidimas padaromas tik tyčia.

ATPK 9 str. nustatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę.

Remiantis teismų praktika, asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes. (duomenys neskelbtini) str. 1 d. numatyta, kad organas (kartu ir teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šioms aplinkybėms nustatyti nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai. Įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti ((duomenys neskelbtini) str. 1 d.). Vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) str., organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Išanalizavus ir įvertinus byloje esančių duomenų visumą, darytina išvada, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas E. V., UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą (duomenys neskelbtini) straipsnio l dalyje, nes pagal CK 6.930¹ str. 1 d. pažeidė atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą ir tuo pažeidė kreditoriaus – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos, teises. Kaip matyti, bendrovė atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais pažeisdama aukščiau minėto įstatymo reglamentuojamą atsiskaitymo eiliškumą, be to, atsiskaityti buvo vėluojama, nesilaikoma atsiskaitymo tvarkos. Šias aplinkybes administracinio teisės pažeidimo tyrimo metu patvirtino ir pats E. V.. Taigi E. V. pripažįsta atlikęs jam inkriminuotus veiksmus (objektyviuosius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius), nurodydamas, kad nevykdė mokestinių įsipareigojimų, nes atsirado įmonių, kurios laiku nesumokėjo pagal sutartis numatytų lėšų ir dėl to atsirado apyvartinių lėšų trūkumas bei mokestinė nepriemoka. Pažymėtina, kad CK 6.930¹ str. įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis („fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti“) ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais – ši teisės norma kaip tik reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad bendrovė, turėdama įsiskolinimą valstybės (savivaldybės) biudžetui po mokestinės nepriemokos susidarymo datos, t. y. 2015-06-02, 2015-06-05, 2015-06-12, 2015-06-16, 2015-06-21 atsiskaitė už prekes ir paslaugas su UAB ,,Senukai“, UAB ,,Pardavimo automatai“ ir išleido 211,75 Eur.

2015-11-05 prašymu dėl nuostolių atlyginimo VMĮ taip pat prašo iš E. V. priteisti 26485,28 Eur dydžio nuostolių atlyginimą VMĮ naudai, o 2015-11-26 patikslinus sumą, pareiškėjo VMĮ atstovui G. S. teismo posėdžio metu pateikus UAB ,,Vilniaus bumerangas“ balansą, prašoma atlyginti 12202,47 Eur.

Prašymas dėl šių nuostolių atlyginimo iš E. V. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM naudai netenkintinas. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad E. V. nustatyta tvarka nevykdė mokestinių prievolinių įsipareigojimų, kai bendrovės UAB ,, (duomenys neskelbtini) ” mokestinė nepriemoka 2015-03-01 – 2015-08-31 buvo 25783,35 Eur, o 2015-11-26 patikslinus duomenis – 12202,47 Eur ir bendrovė, būdama įsiskolinusi valstybės biudžetui, pirmenybę teikė atsiskaitymams su kitais kreditoriais. Tokiais savo veiksmais pirmiausia pažeidė LR CK 6.930¹ str. numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą bei tuo padarė pažeidimą, numatytą LR (duomenys neskelbtini) str. 1 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM išaiškintina, kad ji turi teisę kreiptis į teismą dėl nuostolių išieškojimo iš E. V. civilinio proceso tvarka.

E. V. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs pažeidimą ir dėl jo gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant nuobaudą atsižvelgta į administracinio teisės pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes ir pavojingumą visuomenei, E. V. asmenybę ir turtinę padėtį, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos ,,Liteko“ duomenimis jis nebaustas administracine tvarka, pažeidimas buvo padarytas laikotarpiu nuo 2015-03-01 iki 2015-08-31, kai E. V. pradėjo eiti UAB „ (duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas 2010-07-15, be to, įmonė, nors ir turėdama finansinių sunkumų dalį savo įsiskolinimų padengė ir toliau ketina mokėti privalomus mokesčius, yra viena jo atsakomybę lengvinanti ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, todėl jam skirtina minimali sankcijoje už padarytą pažeidimą numatyta piniginė nuobauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

E. V. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 1 d. ir skirti 1448 (vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių) eurų baudą.

Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kodas 73000, įmokos kodas 1001. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą, numerį A2.2.-2071-298/2015.

Prašymo dėl nuostolių atlyginimo iš E. V. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM naudai netenkinti ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM išaiškinti, kad ji turi teisę kreiptis į teismą dėl nuostolių išieškojimo iš E. V. civilinio proceso tvarka.

Išaiškinti E. V., kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo ar vykdymo atidėjimo klausimais asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilnius apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Vaclavas Karšulis