Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Gytis Večerskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. T. apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 10 d. nutarimo M. T. administracinių teisės pažeidimų byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) Šakių rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Patrulių būrio patrulis surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą M. T. (toliau – pareiškėjas) už tai, kad jis 2011 m. vasario 14 d. apie 12.30 val. aikštelėje prie parduotuvės, esančios Briedžių kaime, Šakių rajone, vairuodamas transporto priemonę – automobilį „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį – važiuodamas atbuline eiga, nepastebėjo kitos aikštelėje stovinčios transporto priemonės į ją atsitrenkė ir apgadinęs pasišalino iš įvykio vietos nepranešęs apie sukeltą eismo įvykį policijai. Šiais savo veiksmais M. T. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 119, 231.4 punktų reikalavimus. Atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130 straipsnio 1 dalyje ir 127 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

M. T. administracinė nuobauda paskirta už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymą. Iš esmės ginčo dėl šių pažeidimų nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtus pažeidimus, tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, su paskirta nuobauda pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį pareiškėjas nesutinka, mano jog pirmosios instancijos teismas paskyrė per griežtą nuobaudą. Prašo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir skirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta straipsnio sankcijoje.

Administracinę atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Pagal minimo nusižengimo esmę kaltė jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš autoįvykio vietos pasitraukta tyčia, t.y. asmuo sukėlęs autoįvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos.

Skundžiamu teismo nutarimu M. T. dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo pripažintas kaltu, jam paskirta nuobauda – 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu 3 (trejų) metų laikotarpiui. ATPK 130 straipsnio 1 dalis (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1675 redakcija) numato - kad <...> pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, užtraukia baudą vairuotojams nuo 3000 iki 4000 litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų <...>.

Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog M. T. 2011 m. vasario 14 d. vairuodamas automobilį, atsitrenkė į stovintį automobilį, jį apgadino ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, apie įvykį nepranešęs policijai. To, kad pasišalino iš įvykio vietos, suvokdamas, jog sukėlė eismo įvykį, pareiškėjas neneigia. Jis nenurodė, kad ėmėsi priemonių pranešti apie įvykį, pasinaudodamas telefonu ar nuvykdamas į artimiausią policijos komisariatą. Pats pareiškėjas nurodo, kad iš eismo įvykio pasišalino sąmoningai, pasimetė, todėl nežinojo ką daryti.

Remiantis ATPK 130 straipsnio 1 dalimi galima daryti išvadą, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos užtraukia atsakomybę tik tais atvejais, kai pareiga informuoti policiją apie eismo įvykį numatyta Kelių eismo taisyklėse. Pažeidimo padarymo metu galiojusių Kelių eismo taisyklių 234 punktas numatė pareigą pranešti policijai apie eismo įvykį jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pareiškėjas suvokdamas, jog sukėlė eismo įvykį, apgadino kitam asmeniui priklausantį automobilį, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 234 punkto reikalavimus, policijai apie eismo įvykį nepranešė, todėl padarė pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje. Pažymėtina, jog atsakomybės priemonių taikymui pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nėra būtina nustatyti, jog asmens tikslas buvo išvengti administracinės atsakomybės (pakanka nustatyti, kad jis suvokė sukėlęs eismo įvykį, tačiau, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, iš karto policijai apie eismo įvykį nepranešė) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N444-2387/2010; Nr. N575-2179/2009).

Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat kelia paskirtos bausmės individualizavimo klausimą, prašo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir skirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje.

Pažymėtina, jog ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N17‑103/2007, 2007 m. rugpjūčio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1‑1396/2007, 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-3096/2010).

Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta. Į tai, kad pareiškėjas nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, buvo atsižvelgta administracinės nuobaudos skyrimo procese. Nurodytos aplinkybės švelnina pareiškėjo atsakomybę ir, pagal administracinės nuobaudos skyrimo taisykles, leidžia taikyti minimalią nuobaudą numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje (ATPK 30 str.). Tai ir buvo padaryta pirmosios instancijos teismo 2011 m. kovo 10 d. nutarimu. Pareiškėjui skirta nuobauda minimali, individualizuota tinkamai, laikantis ATPK 30, 30² straipsnių reikalavimų bei įvertinus padaryto pažeidimo pavojingumą, pareiškėjo asmenybę ir jo materialinę bei socialinę padėtį. Jokių išskirtinių aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali ar visai neskirti nuobaudos, nenurodo ir pareiškėjas, administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų (ATPK 20 straipsnis), o vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Tai, kad pareiškėjas yra neteistas, jo būsimas darbas susijęs su vairavimu, teisė vairuoti transporto priemonę reikalinga, nes šeimoje vienintelis vairuoja automobilį, dėl mamos ligos dažnai ją reikia vežioti į medicinos įstaigas darytis tyrimų, nesudaro pagrindo išskirtiniam administracinės nuobaudos švelninimui. Asmuo, privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį ir galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimiesiems, taip pat kitiems eismo dalyviams dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Administracinės nuobaudos tikslas yra tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo įvykdymą, ir tuo siekiama prevencijos tikslų. Be to, kaip matyti iš pažymos apie asmens baustumą (b. l. 10- 13), administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. T. sistemingai daro pažeidimus ir yra reguliariai traukiamas atsakomybėn už įvairius administracinius teisės pažeidimus. Tai labai neigiamai apibūdina pažeidėjo asmenybę, rodo, kad jam taikytos poveikio priemonės nebuvo efektyvios ir jis toliau akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles.

Laikytina, kad pareiškėjui dėl administracinės nuobaudos taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats.

Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo skunde nurodytais motyvais patenkinti skundą, pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, rašytinius įrodymus esančius byloje, nubaustojo asmenybę, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutaria:

M. T. apeliacinį skundą atmesti.

Šakių rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 10 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.