Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Lemežio, Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės (kolegijos pirmininkė), Artūro Šumsko,

viešame teismo posėdyje žodine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 14 d. nuosprendžio, kuriuo D. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 180 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos ir D. P. paskirta subendrinta trejų metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, D. P. paskirta galutinė subendrinta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas kardomosios priemonės - suėmimo laikas nuo 2015 m. spalio 2 d. iki 2016 m. liepos 14 d. Nukentėjusiojo V. B. civilinis ieškinys tenkintas ir iš V. B. ir D. P. solidariai priteista 200 eurų. Civilinio ieškovo ADB „G.“ civilinis ieškinys tenkintas ir iš V. B. ir D. P. solidariai priteista 519,20 eurų. Nukentėjusiojo A. V. civilinis ieškinys tenkintas ir iš V. B. ir D. P. solidariai priteista 187 eurai. Nukentėjusiosios A. G. civiliniai ieškiniai tenkinti ir iš V. B. ir D. P. solidariai priteista 905,66 eurai turtinei ir 200 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. P. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas bendrai su V. B., 2015 m. rugsėjo 20 d., apie 4.20 val., Vilniuje, priėjo prie (duomenys neskelbtini) namo laiptinės buvusių nepilnamečių E. B. bei G. D. ir užstojo kelią, neleisdami joms pabėgti. D. P. suėmus G. D. už rankos, pagrasinus panaudoti fizinį smurtą bei pareikalavus atiduoti mobiliojo ryšio telefonus, V. B. iš E. B. rankų ištraukė ir pagrobė jos tėvui V. B. priklausantį 685 eurų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Iphone 6“.

Taip pat jis nuteistas už tai, kad veikdamas bendrai su V. B., 2015 m. rugsėjo 27 d., apie 23.00 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), priėjo prie visuomeninio transporto sustojimo stotelėje ant suoliuko sėdėjusios A. G., kur D. P. atvirai iš jos rankų ištraukė ir pagrobė krepšį su nešiojamuoju kompiuteriu „Dell“, 500,66 eurų vertės, kuriame buvo modemas „Huawei“, 81 eurų vertės, ausinės „Apple“, 35 eurų vertės, išorinis diskas „WD My sport Ultra“, 78 eurų vertės, dvi USB atmintinės, kurių kiekvienos vertė 4 eurai, o V. B. atvirai iš A. G. rankų ištraukė ir pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „LG“, 203 eurų vertės. Tokiu būdu, bendrais veiksmais V. B. ir D. P. pagrobė svetimą A. G. 905,66 eurų vertės turtą.

Taip pat jis nuteistas už tai, kad veikdamas bendrai su V. B. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, 2015 m. spalio 2 d., apie 1.40 val., būdami ties (duomenys neskelbtini) esančiu pastatu, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, priėjo prie A. V.. Po to, V. B. sugriebė už A. V. rankoje laikyto telefono, ikiteisminio tyrimo nenustatytas asmuo sudavė smūgį kumščiu A. V. į veidą, o V. B. ir D. P. pastūmė A. V. ir šiam nukritus ant žemės abu jį laikė prispaudę. Tęsiant nusikalstamus veiksmus, V. B. ištraukė iš A. V. rankų ir pagrobė mobiliojo ryšio telefoną, „Iphone 4S“, 100 eurų vertės, su jame buvusias SIM „Tele2“ kortele, 2 eurų vertės, kartu su išorine baterija „Mophie juise pack air“, 85 eurų vertės. Šiais veiksmais V. B., D. P. ir ikiteisminio tyrimo nenustatytas asmuo panaudojo fizinį smurtą ir pagrobė svetimą A. V. priklausantį 187 eurų vertės turtą.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistasis serga nepagydoma liga ir jo būklė yra kritinė. D. P. pripažįsta savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų, gailisi, sutinka su jam pareikštais civiliniais ieškiniais, žada ateityje atlyginti priteistą žalą. Iki sulaikymo pastarasis dirbo pagal verslo liudijimą statybose, išėjęs į laisvę taip pat ketina dirbti, keisti savo gyvenimo būdą. Nusikalsti paskatino bendravimas su netinkamais žmonėmis.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl paskirtos bausmės rūšies ir dydžio pagrįstumo.

Pažymėtina, kad bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 straipsnyje įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti nusikaltusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 178 straipsnio 2 dalis numato, kad tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias, aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, minėtų įstatymo nuostatų nepažeidė, tinkamai jomis vadovavosi. Kadangi D. P. anksčiau yra teistas ir vėl nusikalto dar neišnykus teistumui, iš BK 178 straipsnio 2 dalies ir BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytų bausmės rūšių teismas pagrįstai paskyrė laisvės atėmimo bausmę.

Apelianto kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, įrodyta jo paties prisipažinimu, kaltinamojo V. B., nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais, asmens atpažinimo pagal jo nuotrauką protokolais, vaizdo įrašo apžiūros protokolu bei kita bylos medžiaga. Padarytos trys nusikalstamos veikos yra tyčinės, įstatymo priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Nuteistasis nusikalstamas veikas padarė esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui, Sodros duomenimis, nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. lapkričio 30 d. dirbo pagal verslo liudijimą, tačiau nusikaltimus padarė iš savanaudiškų paskatų. D. P. baustas administracine tvarka, taip pat ir už smulkųjį svetimo turto pagrobimą, anksčiau teistas dvylika kartų, taip pat ir už analogiškas nusikalstamas veikas, kas rodo nuteistojo nusikalstamo elgesio modelio kartotinumą, taip pat patvirtina, kad jis jokių išvadų dėl savo ankstesnių nusikalstamų veikų nedaro. Nuteistasis Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas, tačiau gydytas Vilniaus priklausomybės ligų centre, diagnozuojant psichikos ir elgesio sutrikimus, vartojant opioidus, priklausomybės sindromą. Byloje nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytas D. P. prisipažinimas. Atsižvelgus į šių aplinkybių visetą, darytina išvada, kad D. P. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos) ir pagal BK 178 straipsnio 2 dalį pagrįstai paskirta po dvejus metus laisvės atėmimo, tokios bausmės yra mažesnės už BK 178 straipsnio 2 dalies ir BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytus laisvės atėmimo bausmės vidurkius. Šios bausmės pagrįstai subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskiriant subendrintą trejų metų laisvės atėmimo bausmę, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir nuteistajam paskirta galutinė bausmė – dveji metai laisvės atėmimo. Tokia bausmės rūšis ir jos dydis atitinka BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, atsižvelgė į tai, kad jis pripažino savo kaltę ir gailisi, todėl pakartotinai vertinti šios aplinkybės nėra teisinio pagrindo. Teigiamai vertintina tai, kad D. P. sutinka su iš jo priteistos žalos dydžiu ir ateityje žada ją atlyginti, tačiau šios aplinkybės negali švelninti nuteistojo teisinės padėties. Pagal BK 59 straipsnio 3 dalį kaltininko atsakomybę lengvinti galima tik tuo atveju, jei jis savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą, o ne žada tai padaryti ateityje. Taip pat apeliacinės instancijos teismas teigiamai vertina nuteistojo planus, išėjus iš laisvės atėmimo vietos, susirasti darbą ir keisti gyvenimo būdą, tačiau tokie ketinimai baudžiamosios atsakomybės švelninti negali, be to, baudžiamojoje byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių įsidarbinimo galimybę.

Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad jis serga nepagydoma liga ir jo sveikatos būklė yra kritinė, tačiau nepateikia jokių tai patvirtinančių duomenų. Teismo posėdžio metu pateikta Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo 2016 m. sausio 25 d. pažyma neapibūdina dabartinės D. P. sveikatos būklės, be to, joje tiesiog nurodoma, kad asmuo nuo 2010 m. infekuotas ŽIV infekcija ir jam yra nustatytas hepatito C viruso nešiojimas. Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų, tokie susirgimai nuteistajam nesutrukdė daryti naujas nusikalstamas veikas, o taip pat atlikinėti laisvės atėmimo bausmės pagal ankstesnį nuosprendį. Svarbu atkreipti dėmesį, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau tekste – BVK) 177 straipsnyje yra numatytas asmens atleidimas nuo bausmės atlikimo dėl ligos. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad susirgęs sunkia nepagydoma liga nuteistasis gali būti apylinkės teismo atleistas nuo tolesnio bausmės atlikimo. Teikimą atleisti nuteistąjį nuo bausmės atlikimo dėl ligos teismui paduoda bausmės vykdymo institucijos vadovas. Kartu su teikimu teismui nusiunčiama gydytojų komisijos išvada ir nuteistojo asmens byla (BVK 177 straipsnio 2 dalis).

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui prašymą priteisti iš nuteistojo D. P. valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidas, kurias sudaro 57,90 Eur dydžio advokato užmokestis.

Baudžiamojo proceso įstatymas numato galimybę pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Kita vertus, minėto straipsnio nuostatos nėra imperatyvios; teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo, priskiriama teismo diskrecijai. Vertinant BPK 106 straipsnio nuostatas, darytina išvada, kad valstybės išlaidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą, pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš kaltinamųjų apkaltinamojo teismo nuosprendžio priėmimo metu. Toks procesinis dokumentas paprastai priimamas baudžiamąją bylą išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme, retesniais atvejais – apeliacinės instancijos teismui panaikinus išteisinamąjį pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priėmus naują, apkaltinamąjį teismo nuosprendį.

Šioje baudžiamojoje byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimo procesinėmis ir išieškojimo iš nuteistojo klausimas sprendžiamas apeliacinio proceso stadijoje, kurioje vertinamas pirmosios instancijos teismo priimto apkaltinamojo teismo nuosprendžio teisėtumas bei pagrįstumas. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (2014 m. birželio 13 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (2014 m. birželio 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Byloje nustatyta, kad D. P. bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme laikotarpiu yra laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, todėl jo galimybės sudaryti sutartį su advokatu dėl tinkamos gynybos yra apribotos. Tokiu būdu, teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo D. P. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš D. P. netenkinti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.