Klaipėdos apygardos teismo įsakymas

2020-06-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-73-606/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-06-29
Bylos Nr.
1-73-606/2020
Teisminio proceso Nr.
1-04-4-00034-2020-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Priimtas baudžiamasis įsakymas
Teisėjas
Edita Lapinskienė (pirm.)
Kaltinamasis
D. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-73-606/2020Teisminio proceso Nr. 07-5-00033-15Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.17.3.; 2.12.1.4. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 29 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Saulės Pučkienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje

D. S. (D. S.), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Rusijos Federacijos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), vedęs, dirba (duomenys neskelbtini), direktoriaus pavaduotojas, neteistas (iš asmens žodžių), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 3 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

D. S. per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nepateikė jų muitinės kontrolei.

D. S., pažeisdamas Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1889/2005 2005 m. spalio 26 d. „Dėl grynųjų pinigų, įvežamų į Bendriją ar išvežamų iš jos, kontrolės“ 3 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kuris nustato, kad bet kuris fizinis asmuo, atvykstantis į Bendriją ar išvykstantis iš jos ir gabenantis grynuosius pinigus, kurių vertė ne mažesnė kaip 10 000 EUR, deklaruoja tą pinigų sumą pagal šį reglamentą valstybės narės, per kurią jis atvyksta į Bendriją ar išvyksta iš jos, kompetentingai institucijai, bei pažeisdamas Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos Generalinio direktoriaus 2007 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. lB-373 patvirtintų „Į Europos Bendriją per Lietuvos Respubliką iš trečiųjų šalių įvežamų ir iš Europos Bendrijos per Lietuvos Respubliką į trečiąsias šalis įvežamų grynųjų pinigų sumų kontrolės taisyklių“ 2 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad asmenys, įveždami į Europos Bendriją per Lietuvos Respubliką iš trečiųjų šalių, išveždami iš jos per Lietuvos Respubliką į trečiąsias šalis ar veždami per ją tranzitu, kai vyksta iš trečiųjų šalių į trečiąsias šalis, grynųjų pinigų sumas, ne mažesnes kaip 10 000 eurų (arba ją atitinkančią sumą kita valiuta pagal oficialų Lietuvos banko nustatytą deklaravimo dienos euro ir užsienio valiutos kursą), privalo jas deklaruoti raštu, pateikdami muitinei grynųjų pinigų deklaraciją, 2020 m. birželio 10 d., apie 03 val. 30 min. vykdamas automobiliu „Mercedes Sprinter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respublikos teritoriją per Lietuvos Respublikos valstybės sieną Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio postą, esantį (duomenys neskelbtini), nepateikęs muitinės kontrolei, kuprinėje, tarp savo asmeninių daiktų gabeno 100 000 Rusijos Rublių ir 22 300 EUR, kurių vertė viršijo 250 MGL dydžio sumą, kurių nepateikė muitinės kontrolei.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis D. S. kaltu padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką prisipažino visiškai. D. S. nurodė, jog dirba įmonėje (duomenys neskelbtini), direktoriaus pavaduotoju. Šios įmonės direktorius yra jo tėtis L. S., gimęs (duomenys neskelbtini). Įmonė įkurta maždaug nuo 1993 m., jis dirba nuo 2006 metų. Jo tėtis yra vienintelis šios įmonės savininkas ir direktorius. Įmonėje dirba 7 darbuotojai: jis, jo tėtis, jo mama T. S. (atsakinga už užsakymų priėmimą, klientų paiešką ir pan.), jo žmona V. S. (pardavimų vadybininkė, ieško medžiagų ir pan.). Tiksliai nežino, kokios yra kiekvieno oficialios pareigos. Taip pat įmonėje dirba J. B. ir A. B., kurie yra jo krikšto tėvai (mano mamos brolis su žmona). Įmonė užsiima tekstilės pristatymu iš Lietuvos ir iš Rusijos į Kaliningradą. Jų įmonė yra sudariusi su įvairiomis siuvimo įmonėmis sutartis. Siuvimo įmonės iš jų tekstilės siuva įvairius gaminius viešbučiams, vaikų darželiams ir pan. (patalynės užvalkalus, kitus gaminius), o šiuos pagamintus produktus jų įmonė parduoda klientams. Jis įmonėje yra atsakingas už medžiagų (tekstilės) tiekimą ir pervežimą iš Lietuvos į Kaliningradą ir naujų klientų paiešką. Taip pat įmonė (duomenys neskelbtini) užsiima ir kitų įvairių krovinių pervežimu iš Lietuvos, Vokietijos, Lenkijos ir kt. į Kaliningradą ar iš Kaliningrado į Lietuvą. Tie kroviniai būna įvairūs, pvz. kondicionierių dalys, variniai vamzdeliai, buitinė technika, pakuotės ir pan. Iš Kaliningrado į Lietuvą vyksta dažnai, maždaug 1-2 kartus per savaitę. Dažniausiai važiuoja per Panemunės kelio postą, du kartus yra važiavęs per Kybartų kelio postą. Į Lietuvą dažniausiai važiuoja tik dėl darbo reikalų, asmeninių reikalų čia neturi. Lietuvoje draugų neturi ir pas juos nevyksta, čia gyvena tik verslo partneriai. Jų įmonė bendradarbiauja su šiomis įmonėmis: UAB „ (duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), UAB „ (duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), UAB „ (duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), kitų mažesnių įmonių neprisimena, nurodė visas pagrindines.

D. S. nurodė, jog 2020 m. birželio 10 d. iš Kaliningrado į Lietuvą per Panemunės kelio postą važiavo darbo reikalais su įmonei (duomenys neskelbtini) priklausančiu krovininiu automobiliu – „Mercedes Sprinter“. 2020 m. birželio 10 d. turėjo (duomenys neskelbtini), pasikrauti krovinį - 250 kg padėklų, prekės pavadinimas paraiškoje nebuvo nurodytas, tik svoris. Dėl šio krovinio sudaryta sutartis-paraiška krovinio pristatymui Nr. 327. Šioje sutartyje nurodyti visi reikiami krovinio duomenys (ją pateikia prie apklausos protokolo (1 lapą)). Atvykęs į Panemunės kelio postą, žodžiu deklaravo degalus, alkoholį ir vieną pakelį cigarečių. Taip pat lyg ir sakė, jog turi 1000 Eur. Neprisimena, ar jo muitinės pareigūnai klausė, ar turi deklaruojamų grynųjų pinigų. Įprastai važiuojant iš Rusijos į Lietuvą, muitinės pareigūnai visuomet klausia dėl cigarečių, kuro ir alkoholio, kurį ir anksčiau žodžiu deklaruodavo. Anksčiau važiuojant per sieną, muitinės pareigūnai jo yra klausę, ar turi deklaruojamų grynųjų pinigų. Niekada nėra deklaravęs grynųjų pinigų muitinėje, kadangi anksčiau nėra vežęsis didelės sumos grynųjų pinigų. 2020 m. birželio 10 d važiuodamas per Panemunės kelio postą nedeklaravo grynųjų pinigų, kurie buvo jo asmeninėje juodoje „Nike“ kuprinėje, mažesniame skyriuje, užtraukiamu užtrauktuku. Žino, kad važiuojant iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką arba iš LR į Rusijos Federaciją (apskritai važiuojant iš trečiosios šalies į Europos Sąjungą) reikia deklaruoti grynuosius pinigus, jeigu suma yra ne mažesnė kaip 10 000 Eur. Nepasakė muitinės pareigūnams, kad vežasi didesnę negu 10 000 Eur sumą ir šių pinigų nedeklaravo, kadangi galvojo, jog reikės susimokėti papildomus mokesčius nuo vežamos sumos. Galvojo, kad jeigu muitinės pareigūnai būtų radę šiuos pinigus, jam būtų paskirta kokia nors administracinė bauda. Konkrečiai nežinojo, kokia atsakomybė jam būtų už tai, kad nedeklaruos grynųjų pinigų, tačiau suvokė, kad daro neteisėtą veiksmą. Atvykus į Panemunės kelio postą, pareigūnams reikėjo pateikti savo asmens dokumentą, jis padavė savo Rusijos Federacijos pasą. Jis pasiėmė žodinės deklaracijos blanką, kuriame užpildė deklaruojamą kurą. Atidavė šį blanką muitinės pareigūnams. Tada jam muitinės pareigūnė nurodė eiti prie automobilio ir laukti apžiūros. Į angarą ar kažkur kitur vykti patikrinimui nereikėjo. Automobilio salone, ant vairuotojo sėdynės buvo padėta jo juoda kuprinė. Muitinės pareigūnė pasakė, kad reikia apžiūrėti kuprinę. Jis pats paėmė kuprinę, atitraukė užtrauktukus ir parodė pareigūnei kuprinėje esančius daiktus. Atitraukus skyrių, kuriame buvo grynieji pinigai, muitinės pareigūnė pinigus pamatė ir paklausė kokia tai yra suma. Jis muitinės pareigūnei atsakė, kad kuprinėje yra 100 000 Rusijos Rublių ir 1300 EUR, nors žinojo, kad pinigų yra daugiau. Tada muitinės pareigūnė nusivedė į posto patalpas, kur jis pats turėjo suskaičiuoti pinigus. Kuprinėje buvo sudėti šie pinigai: vienoje krūvelėje su gumele buvo 20 000 Eur, kitoje krūvelėje su gumele buvo 1300 Eur, ir krūvelėje su gumele buvo 100 000 Rusijos Rublių. Iš viso savo kuprinėje jis vežėsi 21300 Eur ir 100 000 Rusijos Rublių. Neprisimena, ką jam sakė muitinės pareigūnai, tikriausiai sakė, kad juos privalėjo deklaruoti. Daugiau muitinės pareigūnai nieko nekomentavo, tik pasakė, kad turės laukti. Muitinės pareigūnams neaiškino, kodėl nedeklaravo pinigų ir kam jie priklauso. Neprisimena koks muitinės pareigūnas apžiūrinėjo jo piniginę. Jis pats iš piniginės ištraukė visus ten esančius pinigus ir padėjo ant stalo. Jo piniginėje buvo 150 JAV dolerių, Lenkijos zlotų, 20 Tailando batų, 100 Rusijos Federacijos rublių, ir virš 1000 EUR. Kažkas iš muitinės pareigūnų paėmė 1000 Eur, kurie buvo piniginėje ir juos pridėjo prie kuprinėje rastų pinigų. Muitinės pareigūnai jo visus daiktus ir pinigus padėjo į seifą. Pinigus, kuriuos jis vežėsi, yra jo asmeniniai pinigai. Pinigus vežėsi su tikslu ką nors įsigyti iš įvairių Lietuvos parduotuvių, konkrečiai daiktus savo namams. Žmonos vardu yra nupirktas butas, todėl ketino pirkti daiktus šio buto įrengimui, norėjo pirkti žaliuzes langams, sūpynes namo kiemui ir kitus reikalingus daiktus. Daiktus ketino pirkti Vilniuje, Kaune. Ketino atsiskaitinėti grynaisiais pinigais, o ne savo banko kortele, kadangi Lietuvoje atsiskaitant rusiška banko kortele yra nuskaičiuojamas papildomas mokestis.100 000 Rusijos Rublių vežėsi savo reikmėms, jei reikėtų ką nors nusipirkti Sovetske. Visi pinigai yra sutaupyti per kelerius metus, juos susitaupė gaunant darbo užmokestį. Jo pajamos per mėnesį yra maždaug 1500 Eur. Žmona per mėnesį uždirba maždaug 700 Eur. Nuosavybės teise jam priklauso pusė buto, kita dalis priklauso jo broliui. Šį butą jiems su broliu perrašė jo tėtis. 2020-06-10 į Panemunės kelio postą atvykus Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnams nurodė, kad šie pinigai yra jo tėčio, kuriuos turėjo nuvežti jo pažįstamam asmeniui. Taip pasakė ekspromtu, nepagalvojęs, nes buvo išsigandęs ir pasimetęs. Pagalvojo, kad galbūt išvengs atsakomybės, sakydamas ne tiesą, jog pinigai yra ne jo, o jo tėvo. Nuoširdžiai gailisi dėl padarytos veikos, ateityje to nedarys ir nepažeidinės įstatymų. Prašo, kad jam būtų paskirta kardomoji priemonė - piniginis užstatas. Galės įnešti į Generalinės Prokuratūros sąskaitą 9000 Eur (1 t., b. l. 128-131).

Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio posto vyresnioji inspektorė R. J. parodė, kad ji dirbo 2020 m. birželio 10 d. pamainoje, detalaus tikrinimo vietoje, atvykimo ir išvykimo pusėse. 2020 m. birželio 10 d. apie 03:30 val. į Panemunės kelio postą į detalaus tikrinimo vietą atvyko automobilis „Mercedes Sprinter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šį automobilį vairavo Rusijos Federacijos pilietis D. S. ( (duomenys neskelbtini)m.), jis važiavo vienas. Asmuo nurodė, kad vyksta į Vilnių, pasikrauti prekių į tą patį krovininį autobusiuką, su kuriuo ir atvažiavo. Į kokią įmonę ir kokių prekių važiuoja pasikrauti, jis neminėjo, o ji detaliau neklausinėjo. Minėtas vairuotojas pateikė savo Rusijos Federacijos pasą, dabar paso numerio mintinai neprisimena ir automobilio techninį pasą. Sistemoje EZIS (elektroninio žurnalo informacinė sistema) buvo suvedami tuščios transporto priemonės duomenys ir pradėtas patikrinimo aktas (RATIS sistemoje). Šie duomenys sistemoje be išimties suvedami į minėtas sistemas visiems atvažiuojantiems automobiliams. Muitinės posto tarnybinėse patalpose asmens paklausė, ką turi deklaruojamo. Neprisimena, ar šiuo konkrečiu atveju ji klausė asmens, ar turi deklaruoti grynųjų pinigų. Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemoje buvo suvesta žodinė deklaracija (deklaracijos numerio mintinai neprisimenu). Vairuotojas D. S. žodine deklaracija deklaravo 70 LTR kuro kiekį transporto priemonės bake. Neprisimena, kam pagal automobilio registracijos liudijimą priklauso automobilis. Taip pat vairuotojas deklaravo 0,7 LTR degtinės ir 20 NAR (vieną pakelį) cigarečių. Už šias prekes jokie mokesčiai nebuvo taikomi. Ji kartu su vairuotoju nuėjo prie jo vairuojamos transporto priemonės, patikrinimui. Ši procedūra yra privaloma visais atvejais. Pats asmuo nesukėlė įtarimų, kad galėtų vežti kokių nors prekių, kurias privaloma deklaruoti. Apie grynuosius pinigus asmuo nieko neminėjo iki pat pinigų radimo jo kuprinėje. Apžiūrėjus automobilio saloną, ant vairuotojo sėdynės buvo padėta juodos spalvos medžiaginė kuprinė „Nike“. Pasakė vairuotojui atitraukti kuprinės skyrius ir parodyti jos turinį. Vairuotojas atitraukinėjo kuprinės skyrius, tačiau vengė parodyti vieną iš skyrių. Iš asmens elgesio matėsi, kad jis bando kažką nuslėpti. Ji pati apčiupinėjo kuprinę ir pajuto, kad viename skyriuje yra kažkokie daiktai. Ji paprašė asmens ištraukti iš to skyriaus daiktus. Jis pasakė, kad čia yra pinigai-100 000 Rublių ir 1300 Eur. Pinigų iš kuprinės ji neišėmė, tik detaliau pravertė, kad pamatytų tikslesnį jų kiekį. Buvo trys krūvelės pinigų, surištų gumelėmis. Ant viršaus buvo Rusijos Federacijos rubliai, ir apačioje dvi krūvelės Eurų. Pastebėjusi, kad dar yra ir daugiau Euro kupiūrų, kilo įtarimas dėl konkrečios pinigų sumos. Pilietis tada pasakė, kad dar yra 10 000 Eurų. Tačiau apie pinigų deklaravimą nieko neminėjo. Siekiant detaliai patikrinti piliečio kuprinę ir nustatyti, kokia yra tiksli rastų pinigų suma, vairuotojui nurodė eiti kartu su manimi į posto tarnybines patalpas. Pastebėjus pinigų kiekį kilo įtarimas, kad suma yra didesnė, negu nurodė vairuotojas ir kad ši suma turi būti deklaruojama. Patikrinus kuprinę, joje daugiau nerasta jokių draudžiamų ar deklaruojamų daiktų. Rusijos Federacijos piliečio D. S. buvo paprašyta išimti pinigus iš kuprinės ir sudėti ant stalo. Pilietis pasakė, kad žino, kiek čia yra pinigų, tačiau sumos neįvardino. Sakė, kad 1300 Eur skirti atsiskaityti už prekes. Pilietis pats skaičiavo visus pinigus, pinigų skaičiavime dalyvavo ji, pamainos viršininkas J. Š. ir posto vyresnioji inspektorė L. R.. Suskaičiavus pinigus iš D. S. kuprinės, buvo rasta 100 000 Rusijos Rublių ir 21 300 EUR. Asmuo tik pasakė, kad tai yra jo asmeniniai pinigai ir kad juos pamiršo. Ji paklausė, ar tie pinigai skirti atsiskaityti už prekes, pilietis atsakė, kad ne. Piliečio buvo pareikalauta pateikti savo mobiliojo ryšio telefoną, piniginę, automobilio dokumentą ir kt. su savimi turimus daiktus. Šie daiktai buvo padėti į postui priklausantį seifą. Pilietis turėjo juodos spalvos piniginę, kurioje buvo 1000 Eur, perlenktų ir surištų gumele, dėl ko pagalvojo, jog tie pinigai gali būti ne jo asmeniniai pinigai. Piniginėje buvo ir daugiau mažesnės vertės kupiūrų Eurais, Lenkijos zlotais, JAV doleriais, tačiau jie nebuvo perlenkti ar surišti. Nusprendė, kad surištus ir perlenktus 1000 EUR reikia pridėti prie bendros sumos, kuri rasta kuprinėje. Asmuo visą laiką elgėsi ramiai, nebuvo agresyvus. Asmuo klausinėjo, kas jam dabar bus. Ji pasakė, kad norint išvengti tokios situacijos, paprasčiausiai reikėjo deklaruoti vežamus grynuosius pinigus, užpildant grynųjų pinigų deklaraciją. Iš asmens elgesio pradžioje tikrinant kuprinės turinį ir radus pinigus, ir dėl jo melo dėl pinigų sumos, galima daryti prielaidą, kad asmuo tikrai žinojo, jog vežėsi tokią pinigų sumą, kurią buvo privaloma deklaruoti. Tačiau nei karto neišreiškė noro deklaruoti vežamus pinigus (1 t., b. l. 62-63).

Liudytojas E. Š. parodė, kad dirba UAB " (duomenys neskelbtini)" nuo 2000 metų gruodžio mėn. Apie 7-8 metus dirba vadybininku. Į jo pareigas įeina prekių priėmimas ir išdavimas UAB "(duomenys neskelbtini)" sandėlyje adresu (duomenys neskelbtini). UAB "(duomenys neskelbtini)" pagrindinė veikla yra žaliuzių gamyba ir pardavimas, taip pat šviestuvų bei elektroinstaliacijos pardavimas, bei šviestuvų projektavimas. UAB "(duomenys neskelbtini)" yra pasirašiusi sutartį su (duomenys neskelbtini), kurie perka iš jų prekes. Su (duomenys neskelbtini) bendradarbiauja nuo 2014 metų. Sutartis pratęsiama kas du metai. 2018-03-16 sutartyje Nr. 1603/2018 3.6 punkte numatyta, kad prekių pirkėjas, šiuo atveju (duomenys neskelbtini) pats pasirūpina prekių išvežimu iš UAB "(duomenys neskelbtini)" sandėlio teritorijos. Tai reiškia, kad vežėją samdo ir su juo atsiskaito (duomenys neskelbtini). Su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) UAB "(duomenys neskelbtini) " nėra pasirašiusi sutarčių. 2020-06-09 elektroniniu paštu iš (duomenys neskelbtini) UAB " (duomenys neskelbtini)" gavo informaciją, kad įmonės-vežėjo (duomenys neskelbtini) kontaktinis asmuo yra S. A.. Dėl 2020-06-09 krovinio pervežimo užsakymo Nr. 327, kuris buvo pasirašytas tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) jis nieko paaiškinti negali, nes UAB " (duomenys neskelbtini)" net nematė šito užsakymo. Minėtas užsakymas buvo pasirašytas tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Jų įmonė tik iš (duomenys neskelbtini) kontaktinio asmens S. A. sužinojo, kad 2020-06-10 į jų sandėlį pasikrauti prekėmis atvažiuos krovininė transporto priemonė, valst. nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas vardu D. S.. 2020-06-10 iš to paties asmens el. paštu gavo informaciją, kad aukščiau minėta transporto priemonė negalės atvykti, nes užstrigo Estijoje, o vietoj jos rytoj ar poryt atvyks pasikrauti „Citroen“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) , M. S. R.. Kurioje įmonėje dirbo turėję atvažiuoti vairuotojai jie nežino. Pagal dokumentus prekių pirkėjas buvo (duomenys neskelbtini). 2020-06-12 po 10 val. 20 min. į UAB " (duomenys neskelbtini)" sandėlio teritoriją atvažiavo Citroen, valst. nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas M. S. jam paskambino, paklausė kur reikia pasikrauti. Pagal 2020-06-10 Invoice Nr. 0120683, Nr. 0120889 bei Nr. 0120693 prekės - 1 paletė apšvietimo įrangos, svoris netto 154,868 kg, svoris brutto - 203,00 kg, prekių vertė - 6 112.66 eurai. Minėtas krovinys turėjo būti pristatytas (duomenys neskelbtini) . Už prekes 2020-06-08 (duomenys neskelbtini) sumokėjo pavedimu į UAB " (duomenys neskelbtini)" sąskaitą. Sumokėta suma buvo 6 100 eurai, 12,66 eurų liko skola, kurią padengs kitą kartą. Pakrovimas truko apie 15 min., nes prekės jau buvo sudėtos ant paletės. Apie 12 val. pakrauta jų prekėmis transporto priemonė Citroen, valst. nr. (duomenys neskelbtini), išvažiavo iš UAB " (duomenys neskelbtini)" sandėlio teritorijos. Toliau vairuotojas nuvažiavo į UAB " (duomenys neskelbtini)" adresu (duomenys neskelbtini), kur muitinės tarpininkai įformino krovinį lydinčius dokumentus eksporto deklaraciją MRN Nr. (duomenys neskelbtini) bei CMR Nr. (duomenys neskelbtini). Kas buvo toliau, jis nieko nežino (1 t., b. l. 94-95).

Iš 2020-06-10 Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio posto pamainos viršininko J. Š. tarnybinio pranešimo matyti, kad š.m. birželio 10 d. 03:30 val. į Panemunės kelio postą detalaus tikrinimo vietą ( (duomenys neskelbtini)) iš Rusijos Federacijos atvyko lengvasis automobilis "Mercedes Sprinter" (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), vairuotojas Rusijos pilietis D. S. (paso Nr. (duomenys neskelbtini)). Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnei R. J. buvo pateiktas asmens pasas ir žodžiu deklaruota 70 LTR dyzelinio kuro, 0,7 LTR alkoholio ir 20 NAR cigarečių (žodinės deklaracijos MRN (duomenys neskelbtini)). Žodinė deklaracija buvo įregistruota MDAS sistemoje. Pareigūnei R. J. nuėjus patikrinti transporto priemonę, kabinoje ant vairuotojo sėdynės buvo rasta kuprinė, inspektorė paprašė parodyti jos turinį. Pravėrus rankinę, vidinėje kišenėje su užtrauktuku buvo rasti nedeklaruoti grynieji pinigai. Inspektorei paklausus kiek čia yra pinigų, vairuotojas atsakė, kad yra 100 000 Rusijos rublių ir 1000 Eur. Vyresnioji inspektorė R. J. atsivedė minėtą RF pilietį į tarnybines patalpas, kad būtų galima patikrinti minėto piliečio rankinę, nes kilo įtarimas, kad minėtas pilietis gali gabenti nedeklaruotus pinigus, kuriuos privaloma deklaruoti. Patikrinus rankinę, pilietis iš jos išėmė pinigus ir suskaičiavo. D. S. kuprinėje buvo rasta 100 000 Rusijos rublių (1272 EUR., oficialus Rusijos rublio kursas 78.6001), 20 000 EUR (dvidešimt tūkstančių, perrištų gumele ), 1300 EUR (vienas tūkstantis trys šimtai eurų, perrištų gumele), 1000 EUR (vienas tūkstantis, be gumelės ). Rezultatai buvo suvesti į RATIS sistemą. Tiksliai kam skirti pinigai Rusijos pilietis D. S. paaiškinti negalėjo. Sulaikyta 22300 Eur ir 100 000 Rusijos Rublių, iš viso: 23572 Eur (1 t., b. l. 4).

Iš 2020-06-10 D. S. žodinės deklaracijos MRN (duomenys neskelbtini) matyti, kad asmuo deklaravo 70 LTR dyzelio kuro, 0,7 LTR alkoholio ir 20 NAR cigarečių (1 t., b. l. 8).

Iš 2020-06-10 patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad atlikus D. S. gabenamų grynųjų pinigų patikrinimą, rasti nedeklaruoti grynieji pinigai: 100 000 Rusijos Rublių ir 22 300 Eur (1 t., b. l. 9).

Iš 2020-06-10 įvykio vietos apžiūros protokolo, priedo prie įvykio vietos apžiūros protokolo – fotolentelės Nr. 1 matyti, kad įvykio vieta yra Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio postas ( (duomenys neskelbtini)). Matyti, kad posto teritorijoje yra stendas, ant kurio pritvirtinta įvairi informacija, aktuali keleiviams. Ant stendo pateikta informacija ir apie grynųjų pinigų deklaravimą, kur nurodyta: "kiekvienas asmuo, atvykstantis į Lietuvos Respubliką iš trečiosios šalies ar išvykstantis iš Lietuvos Respublikos į trečiąją šalį, gabendamas ne mažesnę kaip 10 000 eurų grynųjų pinigų sumą (arba ją atitinkančią sumą kita valiuta), privalo deklaruoti muitinės įstaigoje. Tokiu atveju asmuo turi pateikti užpildytą ir pasirašytą Grynųjų pinigų deklaravimo formą be atskiro muitinės pareigūno reikalavimo. Grynuosius pinigus turi deklaruoti juos gabenantis asmuo, nepriklausomai nuo to, kas yra grynųjų pinigų savininkas (juos gabenantis asmuo, kitas fizinis ar juridinis asmuo) ir kodėl asmuo juos gabena". Nuėjus į Panemunės kelio posto pamainos viršininko ir inspektorių darbo vietą buvo nurodyta, kad iš Rusijos Federacijos piliečio D. S. paimti daiktai sudėti į Panemunės postui priklausantį užrakinamą seifą. Panemunės kelio posto pamainos viršininko pavaduotojas A. K. atrakino seifą ir pateikė daiktus: neužklijuotą baltos spalvos voką, kuriame yra grynieji pinigai ir juodos spalvos piniginė; taip pat pateikė D. S. Rusijos Federacijos pasą Nr. (duomenys neskelbtini); automobilio "Mercedes Sprinter" registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir D. S. juodos spalvos medžiaginę kuprinę su asmeniniais daiktais. Baltos spalvos voke yra trys krūvelės grynųjų pinigų, surištų guminėmis gumelėmis ir 5 vnt. nesurištų kupiūrų po 200 EUR (iš viso 1000 EUR). Žalios spalvos gumele surištoje krūvelėje yra 100 vnt. kupiūrų po 1000 Rusijos Rublių, iš viso suskaičiuota 100 000 (vienas šimtas tūkstančių) Rusijos Rublių. Raudonos spalvos gumele surištoje krūvelėje yra 91 vnt. kupiūrų po 200 EUR, 17 vnt. kupiūrų po 100 EUR ir 2 vnt. kupiūrų po 50 EUR, iš viso šioje krūvelėje suskaičiuota 20 000 EUR. Mėlynos spalvos gumele surištoje krūvelėje yra 13 vnt. kupiūrų po 100 EUR, iš viso šioje krūvelėje suskaičiuota 1300 EUR. Iš viso sulaikyta 22 300 EUR ir 100 000 Rusijos Rublių. Grynieji pinigai sudedami į savaiminio užsiklijavimo paketą Nr. IA4790759. Apžiūrima juodos spalvos medžiaginė kuprinė "Nike", turinti tris skyrius, užtraukiamus užtrauktukais. Kuprinės viduje yra asmens higienos reikmenys (dantų šepetėlis, dantų pasta, rankų kremas), maisto produktai ir kt. daiktai (raktai, telefono pakrovėjas, cigarečių pakelis, juodos spalvos mobiliojo ryšio telefonas "Huawei Honor").

Nustatyta, jog apžiūrėta juodos spalvos odinė piniginė su ženkliuku "AKA", kurios viduje yra draudimo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini); Rusijos Federacijos vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas D. S., gim. (duomenys neskelbtini); D. S. išduotos banko kortelės: " (duomenys neskelbtini)" Nr. (duomenys neskelbtini), "(duomenys neskelbtini) " Nr. (duomenys neskelbtini) . Nuolaidų kortelės "(duomenys neskelbtini) ", " (duomenys neskelbtini)", " (duomenys neskelbtini)"; sveikatos draudimo kortelė " (duomenys neskelbtini)"; vizitinė kortelė "(duomenys neskelbtini) ". Taip pat piniginėje yra grynųjų pinigų: 150 JAV dolerių, 55 Eurai, 72 Lenkijos zlotai, 20 Tailando batų, 100 Rusijos Federacijos rublių.

Piniginė, mobiliojo ryšio telefonas "Huawei Honor", D. S. išduoti RF pasai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) sudedami į savaiminio užsiklijavimo paketą Nr. IB2387138. Iš Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio posto pamainos viršininko ir inspektorių darbo vietos nueinama į Panemunės kelio posto kiemo teritoriją, kur stovi baltos spalvos krovininis automobilis "Mercedes Sprinter", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Automobilis dviejų durų, atrakintas. Vizualiai matyti, kad automobilis naudotas. Ant automobilio šono matyti užrašai rusų kalba, juodomis raidėmis: " (duomenys neskelbtini) krovinių pervežimas Europos regione (vertimas iš rusų kalbos)". Automobilio salone ir krovinio skyriuje nėra daiktų ar dokumentų, turinčių reikšmės ikiteisminiam tyrimui (1 t., b. l. 15-17, 18-25).

Iš 2020-06-12 daiktų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėti grynieji pinigai, paimti 2020-06-10 įvykio vietos apžiūros metu. Apžiūrimas savaiminio užsiklijavimo paketas Nr. IA4790759. Ant paketo užrašyti paaiškinamieji užrašai: "Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyrius, ikiteisminis tyrimas Nr. 04-4-00034-20. 2020-06-10 įvykio vietos apžiūros metu, Klaipėdos TM Panemunės kelio poste iš Rusijos Federacijos piliečio D. S. paimti nedeklaruoti grynieji pinigai: 100 000 (vienas šimtas tūkstančių) Rusijos Rublių ir 22300 (dvidešimt du tūkstančiai trys šimtai) EUR. MKT Klaipėdos skyriaus vyriausiosios tyrėjos K. P. ir D. S. parašai". Savaiminio užsiklijavimo paketas nepažeistas. Apžiūros metu paketas atidaromas ir iš jo išimami grynieji pinigai. Pinigai suskaičiuojami. Matyti, kad yra trys krūvelės, surištos skirtingų spalvų gumelėmis ir penki palaidi 200 (dviejų šimtų) EUR nominalo vertės banknotai. Žalios spalvos gumele surištoje krūvelėje yra 100 vnt. (vienas šimtas) 1000 (vieno tūkstančio) nominalo vertės Rusijos Rublių banknotų, iš viso suskaičiuota 100 000 (vienas šimtas tūkstančių) Rusijos Rublių. Raudonos spalvos gumele surištoje krūvelėje yra 91 vnt. (devyniasdešimt vienas) 200 (dviejų šimtų) nominalo vertės Euro banknotų, 17 vnt. (septyniolika) 100 (vieno šimto) nominalo vertės Euro banknotų ir 2 vnt. (du) 50 (penkiasdešimties) nominalo vertės Euro banknotų, iš viso šioje krūvelėje suskaičiuota 20 000 (dvidešimt tūkstančių) EUR. Mėlynos spalvos gumele surištoje krūvelėje yra 13 vnt. (trylika) 100 (vieno šimto) nominalo vertės Euro banknotų, iš viso šioje krūvelėje suskaičiuota 1300 (vienas tūkstantis trys šimtai) EUR. Iš viso sulaikyta 22 300 (dvidešimt du tūkstančiai trys šimtai) EUR ir 100 000 (vienas šimtas tūkstančių) Rusijos Rublių. Pinigai nufotografuojami (1 t., b.l. 32-33).

Iš 2020-06-10 daiktų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėta D. S. juodos spalvos piniginė, paimta 2020-06-10 įvykio vietos apžiūros metu. Piniginės viduje yra draudimo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini); Rusijos Federacijos vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas D. S., gim. (duomenys neskelbtini); D. S. išduotos banko kortelės: " (duomenys neskelbtini)" Nr. (duomenys neskelbtini), "(duomenys neskelbtini) " Nr. (duomenys neskelbtini). Nuolaidų kortelės "M. V.", " (duomenys neskelbtini)", "(duomenys neskelbtini) "; sveikatos draudimo kortelė "(duomenys neskelbtini) "; vizitinė kortelė " (duomenys neskelbtini)". Taip pat piniginėje yra grynųjų pinigų: 150 JAV dolerių, 55 Eurai, 72 Lenkijos zlotai, 20 Tailando batų, 100 Rusijos Federacijos rublių (1 t., b. l. 44-45).

Iš 2020-06-10 ir 2020-06-15 daiktų apžiūros protokolų nustatyta, kad apžiūrėtas D. S. mobiliojo ryšio telefonas "Huawei Honor P20", paimtas 2020-06-10 įvykio vietos apžiūros metu. Apžiūrėjus telefone esančias programas, elektroninį paštą, skambučių ir žinučių registrus, kontaktus, nuotraukas ir kt. telefone esančią informaciją, reikšmingų duomenų nerasta (1 t., b. l. 48-51).

Iš 2020-06-15 tarnybinio pranešimo Nr. 23T-212 matyti, kad MDAS sistemoje (muitinės deklaracijų apdorojimo sistema) atlikus paiešką pagal D. S. dokumento numerį Nr. (duomenys neskelbtini) nerasta nei viena grynųjų pinigų deklaracija už laikotarpį nuo 2020-01-01 iki 2020-06-10. Atlikus paiešką pagal D. S. dokumento numerį Nr. (duomenys neskelbtini) rasta 10 žodinių deklaracijų atvykstant į Lietuvos Respubliką už laikotarpį nuo 2020-01-01 iki 2020-06-10. Asmuo, atvykdamas į Lietuvos Respubliką daugiausia deklaravo kurą, cigaretes, alkoholinius gėrimus. Papildomai informuojama, kad fizinis asmuo, kuris nėra deklarantas, pats negali įforminti jokių muitinės procedūrų ir muitinės duomenų bazėse paieška pagal fizinį asmenį nėra įmanoma, išskyrus žodines (asmens) ir grynųjų pinigų deklaracijas. Atlikus paiešką pagal automobilį, valst. nr. (duomenys neskelbtini), muitinės duomenų sistemose randami 23 įrašai (nuo 2020-01-01 iki 2020-06-12) apie įformintas muitinės procedūras, kuomet ši transporto priemonė gabeno krovinius. Reikšmingų duomenų ikiteisminiam tyrimui negauta (1 t., b. l. 58-59).

Iš 2020-06-15 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, jog E. Š. pateikė reikalaujamus dokumentus: 2018-03-16 sutartį Nr. 1603/2018 tarp (duomenys neskelbtini) ir UAB " (duomenys neskelbtini)"; PVM sąskaitas faktūras, išrašytas įmonei (duomenys neskelbtini); SEB banko pavedimo kopiją; 2020-06-10 Invoice (sąskaitos faktūros) kopiją; susirašinėjimus el. paštu; CMR važtarašį Nr. 457697; eksporto deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 71-92).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 3 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nepateikė jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė.

Nepateikimas muitinės kontrolei yra tada, kai asmenys, privalantys deklaruoti gabenamus daiktus, jų nedeklaruoja ir nepateikia muitiniam tikrinimui. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl kontrabanda laikoma baigtu nusikaltimu nuo privalomų pateikti daiktų muitinės kontrolei ar kitokio jos išvengimo momento, nereikalaujant padarinių atsiradimo. Kontrabandos subjektyviajam požymiui – kaltei – būdinga tiesioginė tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad jis neteisėtai per valstybės sieną gabena privalomus pateikti muitinei daiktus ir nori taip veikti.

Kontrabandos dalyku gali būti ir grynieji pinigai, nes jų gabenimas per valstybės sieną yra reglamentuotas ne tik Lietuvos Respublikos, bet ir Europos Sąjungos teisės aktais. 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1889/2005 dėl grynųjų pinigų, įvežamų į Bendriją ar išvežamų iš jos, kontrolės 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bet kuris fizinis asmuo, atvykstantis į Bendriją ar išvykstantis iš jos ir gabenantis grynuosius pinigus, kurių vertė ne mažesnė kaip 10 000 Eur, deklaruoja tą pinigų sumą pagal šį Reglamentą valstybės narės, per kurią jis atvyksta į Bendriją ar išvyksta iš jos, kompetentingai institucijai. Šio Reglamento nuostatas įgyvendinančio Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punkte (2014 m. gegužės 15 d. įstatymo Nr. XII-894 redakcija) buvo nustatyta, kad per Lietuvos Respublikos sieną gabenamos grynųjų pinigų sumos privalo būti deklaruojamos, kai asmuo per Lietuvos Respubliką į Europos Sąjungą iš trečiųjų šalių įveža ar iš Europos Sąjungos per Lietuvos Respubliką išveža į trečiąsias šalis, kaip jos reglamentuotos Lietuvos Respublikos muitinės įstatyme (toliau šiame straipsnyje – trečiosios šalys), grynųjų pinigų vienkartinę sumą, kurios vertė yra ne mažesnė kaip nurodytoji 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1889/2005 dėl grynųjų pinigų, įvežamų į Bendriją ar išvežamų iš jos, kontrolės nuostatų 3 straipsnio 1 dalyje. Šis reikalavimas buvo detalizuotas nagrinėjamo nusikaltimo padarymo metu galiojusių Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos Generalinio direktoriaus 2007 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 1B-373 patvirtintų „Į Europos Bendriją per Lietuvos Respubliką iš trečiųjų šalių įvežamų ir iš Europos Bendrijos per Lietuvos Respubliką į trečiąsias šalis įvežamų grynųjų pinigų sumų kontrolės taisyklių“ 2 punkte, pagal kurį, asmenys, įveždami į Europos Bendriją per Lietuvos Respubliką iš trečiųjų šalių, išveždami iš jos per Lietuvos Respubliką į trečiąsias šalis ar veždami per ją tranzitu, kai vyksta iš trečiųjų šalių į trečiąsias šalis, grynųjų pinigų sumas, ne mažesnes kaip 10 000 eurų (arba ją atitinkančią sumą kita valiuta pagal oficialų Lietuvos banko nustatytą deklaravimo dienos euro ir užsienio valiutos kursą), privalo jas deklaruoti raštu, pateikdami muitinei grynųjų pinigų deklaraciją.

Nagrinėjamu atveju pabrėžtina, kad Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus įsakymo „Dėl grynųjų pinigų deklaravimo formų, reikalavimų grynųjų pinigų deklaravimo formos blankui bei grynųjų pinigų deklaravimo formos pildymo ir muitinio įforminimo instrukcijos patvirtinimo“ (2014 m. gruodžio 19 d. įsakymo Nr. 1B-954 redakcija) 4 punkte nustatyta, kad atvykstant į Europos Sąjungą iš trečiųjų šalių ar išvykstant iš jos į trečiąsias šalis ir gabenant šios instrukcijos 2.1 punkte nurodytą grynųjų pinigų sumą (vertė ne mažesnė kaip 10 000 Eur), ją gabenantis deklarantas užpildytą ir pasirašytą deklaravimo formą privalo pateikti Lietuvos Respublikos pasienio kontrolės punkte, per kurį jis atvyksta į Europos Sąjungą arba išvyksta iš jos, veikiančio muitinės posto pareigūnui. Atvykstant į Lietuvos Respubliką iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių ar išvykstant iš jos į kitas Europos Sąjungos valstybes nares ir gabenant šios instrukcijos 2.2 punkte nurodytą grynųjų pinigų sumą (vertė yra didesnė kaip 10 000 Eur), ją gabenantis deklarantas užpildytą ir pasirašytą deklaravimo formą privalo pateikti, jeigu to reikalauja tikrinimą atliekantis Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnas.

Remiantis baudžiamosios bylos duomenimis nagrinėjamoje byloje objektyviai ir neginčytinai nustatyta, jog 2020 m. birželio 10 d., apie 03 val. 30 min., Rusijos Federacijos pilietis D. S., vykdamas automobiliu „Mercedes Sprinter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respublikos teritoriją per Lietuvos Respublikos valstybės sieną - Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio postą, esantį (duomenys neskelbtini), kuprinėje, tarp savo asmeninių daiktų gabeno 100 000 Rusijos Rublių ir 22 300 Eur, kurių vertė viršijo 250 MGL dydžio sumą, kurių muitinės kontrolei nepateikė.

Kaltinamasis D. S. kaltės padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką neginčijo, be to, nurodė žinojęs, jog važiuojant iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką arba iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją reikia deklaruoti grynuosius pinigus, jeigu jų suma viršija 10 000 Eur dydžio sumą. Esant nustatytoms aplinkybėms, nepateikdamas muitinės kontrolei vežamų grynųjų pinigų, kurių vertė akivaizdžiai viršijo 10 000 Eur sumą ir 250 MGL dydžio sumą, kaltinamasis D. S. neabejotinai veikė tikslingai ir apgalvotai, taigi, veikė tiesiogine tyčia.

Išdėstyto teisinio nusikalstamos veikos – kontrabandos - reglamentavimo kontekste vertinant kaltinamojo veiksmus, akivaizdu, jog D. S. veiksmuose nustatyti tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji nusikalstamos veikos – kontrabandos – požymiai.

Vertinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad D. S. kaltė padarius Lietuvos Respublikos baudžiamajame įstatyme numatytą nusikalstamą veiką - per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenant privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nepateikė jų muitinės kontrolei - laikytina įrodyta.

Kaltinamojo nusikalstami veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 3 dalį.

IV. Bausmė ir jos skyrimo motyvai

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 1 dalies, 2 dalies nuostatomis, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir sunkinančių aplinkybių, bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę.

Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, svarbu tinkamai įvertinti tiek Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę ir kt.).

Kaltinamojo D. S. padaryta nusikalstama veika yra tyčinio pobūdžio nusikaltimas, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsniu, priskirtinas sunkių nusikaltimų kategorijai. Baudžiamajame įstatyme už kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką yra numatytos alternatyvios bausmės – bauda ir laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.

Kaltinamasis kaltu padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką prisipažino visiškai, įstatymui priešingus savo veiksmus vertino kritiškai ir dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailėjosi. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, tai pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Šiame kontekste pažymėtina, jog savo kaltės padarius nusikalstamą veiką D. S. neneigė nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios ir davė nuoseklius parodymus viso baudžiamojo proceso metu. Tai kaltinamojo asmenybę charakterizuoja teigiamai, kaip suvokusią nusikalstamą savo veiksmų pobūdį ir nevengiančią atsakomybės. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nagrinėjamoje byloje nėra.

Kaltinamasis anksčiau nėra teistas. Kaltinamasis dirba, yra vedęs, šeimoje auga mažametė dukra.

Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

Išdėstyto teisinio reglamentavimo kontekste, esant anksčiau nustatytų ir aptartų aplinkybių visumai, laikytina, jog bausmės tikslai kaltinamajam D. S. bus pasiekti paskyrus ir švelnesnę baudžiamajame įstatyme už padarytą veiką numatytą bausmę – baudą. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis anksčiau nėra teistas, esant atsakomybę lengvinančiai aplinkybei, nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, atsižvelgiant ir į kaltinamojo šeiminę aplinką bei finansinę padėtį, laikytina, jog bausmės tikslai bus pasiekti D. S. skirtinos bausmės – baudos dydį nustatant mažesnį nei baudžiamajame įstatyme už padarytą veiką nustatytas bausmės vidurkis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnis 3 dalis 4 punktas – nuo 150 MGL iki 6000 MGL dydžio). Baudos dydis, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, vienok imant domėn ir padarytos nusikalstamos veikos sunkumo laipsnį, nustatytinas 240 MGL, tai yra 12 000 Eur. Turint omeny jau išdėstytas aplinkybes - nusikalstamos veikos sunkumo laipsnį ir ženkliai mažesnį nei baudžiamajame įstatyme už padarytą veiką nustatytas bausmės vidurkis skirtinos baudos dydį, mažinti valstybinio kaltintojo pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu išdėstytą poziciją ir siūlomą skirti baudos dydį, nėra jokio pagrįsto pagrindo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bauda mažintina vienu trečdaliu ir skirtina bausmė - 160 MGL, tai yra 8000 Eur dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 a) papunkčiu, 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. birželio 10 d. 04 val. 00 min iki 2020 m. birželio 11 d. 16 val. 30 min. (b. l. 103-106), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai ir galutinė bausmė D. S. nustatytina - 156 MGL, tai yra 7 800 Eur dydžio bauda.

V. Kiti baudžiamuoju įsakymu spręstini klausimai

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 3 dalimi, kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – naikintina, įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui.

Byloje kaltinamajam D. S. paskirta ir kardomoji priemonė – užstatas 9 000 Eur (t. 1, b. l. 140-143). Byloje nustatyta, jog 2020 m. birželio 13 – 14 d. piniginį užstatą – 9 000 Eur į Generalinės prokuratūros depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) banke pervedė L. S. (b. l. 138 -139). Iš 2020 m. birželio 16 d. sutikimo nustatyta, jog užstatą sumokėjęs L. S. pateikė byloje sutikimą, kad jo sumokėtas užstatas –9 000 Eur, būtų nukreiptas į baudos, kuri bus paskirta D. S., išieškojimą (t. 1, b. l. 147-148). Esant tokioms aplinkybėms, baudos sumokėjimas nukreiptinas į byloje sumokėtą užstatą.

Pagal Baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Kontrabanda per valstybės sieną gabenami pinigai yra kontrabandos dalykas ir konfiskuotinas turtas. Kita vertus, konfiskuojant asmens turtą, radikaliai apribojama asmens teisė į nuosavybės apsaugą, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnyje. Todėl taikant turto konfiskavimą būtina, be kita ko, vadovautis Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio nuostatomis ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika dėl jų aiškinimo. EŽTT praktikoje iš esmės nekvestionuojama, kad turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė. Tačiau pagal Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio reikalavimus tokia priemonė turi atitikti teisingą pusiausvyrą, t. y. turi būti išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų, kad asmeniui nebūtų užkrauta individuali ir pernelyg didelė našta. EŽTT turto konfiskavimo neproporcingumą yra konstatavęs ne vienoje byloje, kurioje svarstytas neįvykdžius deklaravimo pareigos per sieną gabentų teisėtos kilmės pinigų konfiskavimas iš už nurodytą nusikalstamą veiką nuteistų asmenų. Vertindamas konfiskavimo proporcingumą tokio pobūdžio bylose, EŽTT atsižvelgia į daugelį veiksnių, tokių kaip nusikalstamos veikos pobūdis, jos sunkumas; konfiskuojamo turto (šiuo atveju pinigų) statusas nusikalstamoje veikoje; konfiskuojamo turto kilmės ir paskirties teisėtumas; nuteistojo asmens, iš kurio konfiskuojamas turtas, asmenybė ir elgesys, konfiskuojamo turto reikšmė pareiškėjui; dėl nusikalstamos veikos padaryta arba potencialiai sukelta turtinė žala valstybei; asmeniui greta turto konfiskavimo paskirtos kitos bausmės, jų griežtumas ir pakankamumas nubaudimo tikslų įgyvendinimo konkrečios bylos aplinkybėmis požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015).

Išdėstyto teisinio reglamentavimo ir formuojamos teismų praktikos kontekste pažymėtina, jog nagrinėjamoje byloje jokių duomenų, kad per valstybės sieną D. S. gabenti pinigai buvo neteisėtos kilmės, t. y. kad pinigai buvo kaip pajamos iš kokios nors nusikalstamos veikos ar gautos neteisėtai, nėra. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog kaltinamojo D. S. išdėstyti teiginiai, jog per valstybės sieną gabenti pinigai yra jo asmeniniai pinigai, kurie buvo skirti tenkinti šeimos poreikius – įsigyti namų ūkiui reikalingus daiktus, byloje nėra paneigti.

Nagrinėjamu aspektu pažymėtina ir tai, jog pinigų gabenimo per valstybės sieną atveju nereikia mokėti jokių mokesčių, pinigus reikia tik deklaruoti, jei jų suma viršija 10 000 Eur. Tai reiškia, kad valstybė dėl D. S. padaryto teisės pažeidimo nepatyrė ir negalėjo patirti jokios finansinės žalos.

Kaip minėta, EŽTT praktikoje akcentuojama, kad nuosavybės teisių apribojimas, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, turi atitikti padaryto pažeidimo, t. y. deklaravimo reikalavimo nesilaikymo, sunkumą, o ne kokio nors pažeidimo, kuris yra preziumuojamas (pvz., toks, kaip pinigų plovimas, mokesčių vengimas), tačiau realiai nebuvo nustatytas, sunkumą.

Esant išdėstytų aplinkybių visumai, byloje konstatuotina, jog baudžiamojo poveikio priemonė – nedeklaruotų pinigų konfiskavimas, būtų neproporcinga ir neadekvati priemonė D. S., kuri pastarajam sukeltų vienareikšmiškai pernelyg didelę ir betikslę finansinę naštą.

Esant nustatytoms aplinkybėms, 100 000 Rusijos Rublių (1279, 64 Eur) ir 22 300 Eur, paimti 2020-06-10 įvykio vietos apžiūros metu, Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio poste, adresu (duomenys neskelbtini) ir kurie laikomi Muitinės departamento prie LR Finansų ministerijos sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje UAB „ (duomenys neskelbtini)“, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus grąžintini D. S. (t. 1, b. l. 43).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

D. S. (D. S.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 3 dalyje ir nuteisti – 240 MGL, tai yra 12 000 Eur, dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudą sumažinti vienu trečdaliu ir D. S. paskirti - 160 MGL, tai yra 8 000 Eur, dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 a) papunkčiu, 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, į paskirtą sumažintą bausmę – baudą įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. birželio 10 d. 04 val. 00 min iki 2020 m. birželio 11 d. 16 val. 30 min. (vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai) ir galutinę bausmę šiuo baudžiamuoju įsakymu D. S. paskirti – 156 MGL, tai yra 7 800 Eur, dydžio baudą.

Bausmės įvykdymą nukreipti į piniginį užstatą – 9 000 Eur, esančius Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros depozitinėje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) banke, sumokėtus L. S..

Kardomąją priemonę – užstatą – 9 000 Eur – panaikinti, įvykdžius bausmę.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje - teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

100 000 Rusijos Rublių (1279, 64 Eur) ir 22 300 Eur, laikomus Muitinės departamento prie LR Finansų ministerijos sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje UAB „ (duomenys neskelbtini)“, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžinti D. S.

D. S. išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo jam dienos turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme.

D. S. išaiškinti, kad išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nuteistajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Edita Lapinskienė