Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Šeputienė, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, išnagrinėjusi V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. birželio 29 d. 00 val. 20 min. (duomenys neskelbtini), V. J., vairavo transporto priemonę PEUGEOT 306, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, jo nesuvaldęs nesustabdė ir atsitrenkė į stovėjimo vietoje stovėjusią transporto priemonę. Nesant įvykio vietoje nukentėjusiojo, apie tai nepranešė policijai ir iš įvykio vietos pasišalino. Eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės. Šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 133, 231.1., 234 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta pasirašytinai, neatvykimo į teismo posėdį priežastys nežinomos, pareiškimo atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Tokiu atveju teismas daro išvadą, kad byla gali būti išnagrinėta ir nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (ATPK 272 str.).

Bylą nagrinėja teisėja vienasmeniškai, todėl teismo posėdžio protokolas nerašomas.

Motyvuojamoji dalis

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už

pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

V. J. kaltė, padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., įrodyta byloje surinkta medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu (1 b.l.), eismo įvykio vietos schema (2-3 b.l.), Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus specialisto S. K. tarnybiniu pranešimu (4 b.l.), nukentėjusiosios paaiškinimu (5 b.l.), V. J. paaiškinimu (6 b.l.), Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pranešimu dėl priverstinai nuvežtos transporto priemonės (7 b.l.), fotonuotraukomis iš eismo įvykio vietos (10 b.l.), transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu (13 b.l.).

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad V. J. padarė Administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus, nes vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, jo nesuvaldęs nesustabdė ir atsitrenkė į stovėjimo vietoje stovėjusią transporto priemonę. Nesant įvykio vietoje nukentėjusiojo, apie tai nepranešė policijai ir iš įvykio vietos pasišalino, todėl jis yra baustinas.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

V. J. yra teistas, administracine tvarka baustas, turi 5 galiojančias administracines nuobaudas, apie paskirtų baudų sumokėjimą byloje duomenų nėra. Teisės pažeidėjas išvadų nedaro, savo elgesio nekeičia ir toliau daro administracinius teisės pažeidimus. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, jam skirtinos administracinės nuobaudos - baudos, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalies ir 130 straipsnio 1 dalies sankcijų ribose. Manytina, kad pritaikius būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsnio numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą (pasišalinimą iš eismo įvykio vietos) teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims numatyta pagrindinė administracinė nuobauda – bauda arba administracinis areštas bei papildoma nuobauda – daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis, konfiskavimas. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. sankcijoje papildoma nuobauda yra aprašyta kaip papildoma alternatyvi, dėl kurios kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinus visas padaryto pažeidimo aplinkybes, yra pavesta spręsti bylą nagrinėjančiam teismui.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 26 str. 1 d. inter alia nustatyta, kad konfiskuotas gali būti tik daiktas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus daiktą, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. balandžio 8 d. nutarime „Dėl ATPK 26 str. 1 d. atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ yra konstatavęs, jog nuosavybės teisė yra prigimtinė žmogaus teisė, ginama įstatymo, tačiau ji nėra absoliuti. Vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žalos. Šis draudimas išlieka nepaisant to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims, todėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 26 str. 1 d. nustatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, dėl to savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra. Tačiau jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą. Toks teisinių santykių sureguliavimas ginčijamu įstatymu yra skirtas teisės pažeidėjo atsakomybės už savo veiksmus sugriežtinimui ir negali būti vertinamas kaip trečiųjų asmenų nubaudimas.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. V. J., neturėdamas teisės vairuoti, vairavo transporto priemonę ir padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – apgadino kitam asmeniui priklausančią transporto priemonę. Be to, jis, nepranešęs apie eismo įvykį policijai, pasišalino iš eismo įvykio vietos. Šis V. J. pažeidimas padarytas tiesiogine tyčia, kadangi asmuo suvokė, kad jis susijęs su šiuo autoįvykiu, ir iš jo pasišalino suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, suvokė, kad tokiais savo veiksmais pažeidžia kito eismo dalyvio teisėtus interesus, t.y. jis taip norėjo elgtis. V. J., suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoravo, t.y. pasišalino iš eismo įvykio vietos, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą.

Duomenys, rodantys, kad V. J., pasišalindamas iš eismo įvykio vietos tikėjosi pasunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio vietos aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (padaryta turtinė žala yra akivaizdi, pasireiškianti žymiais transporto priemonių apgadinimais, V. J. iš įvykio vietos skubiai pasišalino, nukentėjusiojo neieškojo, be to, jis neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, todėl neabejotinai stengėsi išvengti atsakomybės ir žalos nukentėjusiajam atlyginimo), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos elgiasi neteisėtai.

Todėl, teismo vertinimu, šiuo atveju teisės pažeidimo padarymo įrankio – automobilio konfiskavimas yra būtinas administracinei nuobaudai keliamiems prevenciniams tikslams pasiekti, kad V. J. ateityje nedarytų naujų teisės pažeidimų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 269 str. 7 d., 284 str. 1 d., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 288 str., 302⁴ str.,

nutaria:

V. J. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskirti 1700 Lt (vieno tūkstančio septynių šimtų litų) baudą.

V. J. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskirti 4 700 Lt (keturių tūkstančių septynių šimtų litų) baudą su transporto priemonės (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikacinis numeris (VIN kodas) (duomenys neskelbtini), konfiskavimu.

Pritaikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d. ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose, t. y. galutinę nuobaudą paskirti 4 700 Lt (keturių tūkstančių septynių šimtų litų) baudą su transporto priemonės (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikacinis numeris (VIN kodas) (duomenys neskelbtini), konfiskavimu.

Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Kauno apskrities VPK.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 6030. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas išsiunčiamas vykdyti antstoliui (ATPK 314 str. 1 d.).

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.