Vilniaus apygardos teismo nutartis

2009-10-14 · Civilinė byla Nr. 2A-919-345/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-10-14
Bylos Nr.
2A-919-345/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Andžej Maciejevski, Neringa Švedienė
Ieškovas
I. L.
Atsakovas
N., N. M. G. D. E., N. M. G. D.
Kategorijos
  • 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-919-345/09Procesinio sprendimo kategorija: 75.4.3; 121.15; 121.18; 121.21.;(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2009 m. spalio 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš

kolegijos pirmininko ir pranešėjo H. Jaglinskio,kolegijos teisėjų N. Švedienės, A. Maciejevskio,sekretoriaujant Agnei Bajorūnaitei,dalyvaujant ieškovės I. L. atstovui adv. Rimui Alijui Kalkiui,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo N. M. G. D. E. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. L. ieškinį atsakovui N. M. G. D. E., dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir santuokos nutraukimo pasekmių, ir atsakovo N. M. G. D. E. priešieškinį, dėl santuokos nutraukimo, dėl sutuoktinės kaltės.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė I. L. ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama nutraukti santuoką su atsakovu N. M. G. D. E. dėl atsakovo kaltės, po santuokos nutraukimo ieškovei palikti L. pavardę, o atsakovui – G. D. E.; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Santuokos metu įgytą automobilį FIAT BRAVO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas ZFA18200004833570, po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise palikti atsakovui; santuokos metu įgytą automobilį FIAT BRAVO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas ZFA18200004462363, po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise palikti ieškovei. Po santuokos nutraukimo ieškovė išlaikymo sau nereikalauja. Nurodė, kad su atsakovu susituokė 1999-08-20 Kauno miesto CMS, įrašo Nr. 1520. Santuokoje vaikų nesusilaukė. Nurodė, kad atsakovas buvo ir yra ieškovei neištikimas, visada slėpdavo savo telefoną, visiškai nesirūpino šalių buitimi bei ieškove, negerbė ieškovės bei jos artimųjų, nevertino ir nesuprato, kokios yra ieškovės vertybės, slėpdavo savo vedybas. Nuo 2008-06-03 ieškovė išėjo iš namų ir nuo to laiko negyvena kartu. Santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes jis iš esmės pažeidė savo santuokines pareigas.

Atsakovas priešieškiniu prašė nutraukti santuoką su ieškove, dėl ieškovės kaltės, po santuokos nutraukimo palikti ikisantuokines pavardes G. D. E. ir L.; santuokoje įgytą turtą – automobilį FIAT BRAVO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) palikti ieškovei asmeninės nuosavybės teise, o automobilį FIAT BRAVO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) palikti atsakovui asmeninės nuosavybės teise. Nurodė, jog kreditorinių įsipareigojimų neturi, išlaikymo sau nereikalauja, nekilnojamojo turto neturi, santuokoje vaikų nesulaukė. Nurodė, kad ieškovė pažeidė sutuoktinės pareigas, numatytas LR CK 3.27 str., ji nesirūpino šeimos ūkio tvarkymu, susirado kitą vyrą, dėl ko ir nori nutraukti santuoką. Atsakovas nenaudojo nei fizinio, nei psichologinio smurto, rūpinosi šeima.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto pirmas apylinkės teismas 2009-04-14 sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies; priešieškinį tenkino iš dalies. Santuoką, 1999-08-20 įregistruotą Kauno miesto CMS, įrašo Nr.1520, tarp I. L. ir N. M. G. D. E. nutraukė. Pripažino, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo ieškovei paliko L. pavardę. Ieškovei I. L. asmeninės nuosavybės teise priteisė automobilį FIAT BRAVO, valstybinis NR. (duomenys neskelbtini), VIN kodas ZFA18200004462363. Atsakovui N. M. G. D. E. asmeninės nuosavybės teise priteisė automobilį FIAT BRAVO, valstybinis NR. (duomenys neskelbtini) VIN kodas ZFA18200004833570. Konstatavo, kad abu sutuoktiniai gera valia nesistengė išspręsti kilusių tarpusavio nesutarimų, dėl ko tolimesnis bendras gyvenimas tapo neįmanomas. Sutuoktiniai neturi bendrų interesų, nors santuokoje pragyveno virš devynių metų, neturi nė vieno bendro draugo, laisvalaikį leidžia ne kartu. Dėl išsiskyrusio požiūrio į šeimyninį gyvenimą negali pasidalinti kasdienių buities rūpesčių. Sutuoktinių skirtingas supratimas apie tarpusavio santykius, ieškovei rodomo dėmesio stoka, ilgametis abipusis psichologinis diskomfortas privertė sutuoktinius gyventi atskirai. Sutuoktiniai santuokos nutraukimo priežasties, t. y. sutuoktinio kaltės įrodymui, kvietė liudytojus, tačiau teismo vertinimu, nė vienos šalių kviesti liudytojų parodymai nėra pakankami pripažinti vieno iš jų kaltę dėl santuokos nutraukimo. Todėl nutraukdamas santuoką teismas pripažino abu sutuoktinius kaltais dėl jų santuokos iširimo. Neesant tarp šalių ginčo dėl dalintinų automobilių, automobilius šalims priteisė pagal realų jų naudojimą. Po santuokos nutraukimo šalims paliktos pavardės atsižvelgiant šalių reikalavimą ir į tą aplinkybę, kad santuokos sudarymo metu pavardės nebuvo keistos. Nenustačius, jog ieškovė ar atsakovas būtų reikalingi išlaikymo, šalims po santuokos nutraukimo sau išlaikymo nereikalaujant, buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymas nepriteistas. Santuokoje šalys vaikų nesusilaukė, bendrosios jungtinės nuosavybės teise nekilnojamojo turto neįgijo, kreditorių neturi, todėl šie klausimai priimant sprendimą santuoką nutraukti nespręsti.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 14 d. sprendimą dalyje, dėl pripažinimo kaltais dėl santuokos nutraukimo abu sutuoktinius, pakeisti ir pripažinti, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės. Apelianto nuomone, teismas netinkamai taikė LR CPK 185 str., nenurodė nei vieno motyvo, kad apeliantas, kaip sutuoktinis, būtų nevykdęs sutuoktinio pareigų, numatytų LR CK 3.27 str. Ieškovės ieškinyje nurodyti argumentai nebuvo įrodyti, apelianto nurodyti įrodymai nebuvo paneigti. Ieškovė slepia santuokos nutraukimo priežastį, t.y., kito vyro atsiradimą jos gyvenime, todėl santuoka turi būti pripažinta nutraukta dėl ieškovės kaltės.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog teismas vertindamas ieškinyje ir priešieškinyje išdėstytas aplinkybes, šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, nustatė, kad santuoka iširo dėl šalių skirtingo tarpusavio santykių ir šeimyninio gyvenimo supratimo ir kt., nepažeidė įrodymų vertinimo, reglamentuojančių procesinių teisės normų, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1, 2 d.).

Byloje nustatyta, kad ieškovė I. L. ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama nutraukti santuoką su atsakovu N. M. G. D. E. dėl atsakovo kaltės, bei santuokos nutraukimo pasekmių. Atsakovas priešieškiniu prašė nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės. Pirmos instancijos teismas nutraukdamas šalių santuoką pripažino, jog santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovas nesutinka su šia teismo sprendimo dalimi, ir apeliaciniu skundu prašo pakeisti šią teismo sprendimo dalį, pripažįstant, kad santuoka nutrūko dėl ieškovės kaltės.

LR CK 3.60 str. nustatyta, kad sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. LR CK 3.60 str. 2 d. kaltę dėl santuokos iširimo apibrėžia kaip sutuoktinių pareigų pažeidimą iš esmės. Sutuoktinio pareigas numato LR CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 str. Tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Įstatyme įtvirtintas sutuoktinių lygiateisiškumas reiškia ne tik vienodas teises, bet ir vienodas pareigas bei atsakomybę už visą šeimą. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada, tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali priešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai privalo paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Lojalumas kartu reiškia protingą toleranciją ir pakantumą, be kurių neįmanomas šeimos gyvenimas. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Preziumuojama, kad santuoka iširo, dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Ieškovas, pareiškęs ieškinį pagal LR CK 3.60 str., privalo įrodyti atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo. LR CK 3.60 str. 3 d. numatytais atvejais atsakovo kaltė, dėl šeimos iširimo yra preziumuojama, todėl šiais atvejais ieškovui pakanka įrodyti tik patį faktą, su kuriuo siejama atsakovo kaltės prezumpcija.

Ieškovė prašydama nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, nurodė, jog atsakovas ieškovei buvo neištikimas, slėpė santuoką, nesirūpino buitimi, negerbė ieškovės šeimos, šeimai neteikė materialinės ir moralinės paramos. Atsakovas priešieškiniu prašydamas nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės nurodė, kad ieškovė sutuoktiniui buvo neištikima.

LR CPK 178 str. nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių LR CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta įrodymų, dėl ieškovės ir atsakovo neištikimybės vienas kitam. Šalių teisės ir pareigos šeimoje buvo vienodos - šalys mokėsi, dirbo, ilsėjosi, prisidėjo prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo. Byloje nėra pateikta įrodymų, jog šalys veikė priešingai šeimos interesams ar visiškai nepaisė jų. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad šeimoje nebuvo abipusės tolerancijos, pakantumo, supratimo, užuojautos, bendrų pomėgių, draugų ir interesų. Šeimos nesutarimai buvo sprendžiami kraštutinėmis priemonėmis – nuotraukų suplėšymu ir iš namų išėjimu. O tai parodo, kad santuoka nutrūko ne dėl vieno, o dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Taigi, nesant objektyvių byloje duomenų, kad santuoka nutrūko dėl vieno iš sutuoktinio kaltės, laikytina, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atitinkamai nėra teisinio pagrindo keisti pirmos instancijos teismo sprendimo dalį, kuria pripažinta, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Esant šioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas pirmos instancijos teismo sprendimą palieką nepakeistu, o atsakovo apeliacinį skundą atmeta, kaip nepagrįstą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str. 326 str. 1 d. 1 p., kolegija,

nutarė:

Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Henrichas JaglinskisTeisėjai Neringa ŠvedienėAndžej Maciejevski