Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Čekanauskienės, Irenos Varžinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalytės Zlatkuvienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. L. prašymą trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Zarasų skyriaus, dėl įstatyme nustatyto praleisto termino atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau- ir NŽT), atstovaujamos Zarasų skyriaus, atstovas su pareiškėjos prašymu sutiko. Paaiškino, kad pareiškėjos motina yra pateikusi prašymą atkurti nuosavybės teises į savo senelės B. B. valdytą žemę. M. M. su prašymu atkurti nuosavybės teises yra pateikusi ir kai kuriuos giminystės ryšį su buvusiu žemės savininku patvirtinančius dokumentus. Tačiau NŽT perėmus nuosavybės teisių atkūrimo funkcijas ir pakartotinai patikrinus nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančius dokumentus, buvo nustatyta, kad Dusetų klebono parengtos pažymos apie pretendentės tėvo V. B. gimimo faktą, M. B.-V.- M. gimimo faktą neįrodo giminystės ryšio su buvusia žemės savininke, nes jose nėra duomenų apie gimusio vaiko tėvus. Be to, nėra pateiktas Lietuvos pilietybę patvirtinantis dokumentas. Nurodė, kad B. B. žemė yra valstybės išperkama, todėl natūra atkurti nuosavybės teises nebūtų galimybės. Atsižvelgus į pareiškėjos motinos bei pačios pareiškėjos sveikatos būklę, mano, kad terminas dokumentams pateikti praleistas dėl svarbių priežasčių, neprieštarauja termino atnaujinimui.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkinamas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėja J. L. siekia atkurti nuosavybės teises mirusios savo motinos M. M. vardu į B. B. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemę Zarasų r., Dusetų sen., (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (toliau – ir Atkūrimo įstatymas).

Įstatymų leidėjas nustatė galutinius prašymų atkurti nuosavybės teises bei dokumentų pateikimo terminus: prašymus atkurti nuosavybės teises buvo galima paduoti iki 2001 m. gruodžio 31 d. (Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalis), nuosavybės teisę bei giminystės ryšį su buvusiu žemės savininku patvirtinančius dokumentus buvo galima pateikti iki 2003 m. gruodžio 31 d. (Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalis). Vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1, 4 dalių nuostatomis, piliečiams, praleidusiems šio įstatymo 10 straipsnyje nustatytus terminus dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujintas.

Vis dėlto, ar įstatymo nustatytas terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas turi nustatyti kiekvienu konkrečiu atveju vertindamas bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Vertinant aplinkybes dėl Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytų terminų atnaujinimo svarbu nustatyti: kuriuo šiuo įstatymu nustatyto termino laikotarpiu pilietis įgijo (ir ar įgijo) teisę į nuosavybės teisių atkūrimą (Atkūrimo įstatymo 2 str.); kokius veiksmus asmuo atliko nuo jo teisės į nuosavybės teisių atkūrimą atsiradimo iki įstatymu nustatyto termino pabaigos (t. y. 2001 m. gruodžio 31 d. ar iki 2003 m. gruodžio 31 d.), siekdamas pasinaudoti šia teise; faktinių aplinkybių, kurias asmuo prašo pripažinti svarbiomis terminų praleidimo priežastimis, realų buvimą (nebuvimą), jų atsiradimo momentą, trukmę, įtaką pretendento realioms galimybėms pačiam ar per atstovą atlikti atitinkamus veiksmus iki įstatymu nustatyto termino pabaigos; ar asmuo kreipėsi į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo per protingą terminą, jei nustatomos aplinkybės, kurios asmeniui objektyviai sukliudė pateikti prašymą ir dokumentus iki įstatymu nustatyto termino (pvz., LVAT 2010 m. birželio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-553/2010, 2014 m. gegužės 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-882/2014).

Atkūrimo įstatymo normose nėra nurodyta, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, todėl, sprendžiant šį klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju būtina vadovautis bendraisiais Atkūrimo įstatymo pradmenimis ir jo prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 6 d.) (pvz., LVAT 2014 m. balandžio 3 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A492-801/2014).

Terminai atnaujinami tik ypatingais atvejais, kai nustatomos neabejotinai objektyvios, nuo pretendentų valios nepriklausančios priežastys, sutrukdžiusios jiems realizuoti savo teises iki įstatymu nustatyto termino (pvz., LVAT 2014 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje Nr. A525-984/2014).

Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 3 punkte reglamentuota, kad nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkuriamos turto savininko, kuris mirė ir nepaliko testamento, sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams), jei šie asmenys yra Lietuvos Respublikos piliečiai – į jiems tenkančią nekilnojamojo turto dalį. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti piliečiai, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu šis yra Lietuvos Respublikos pilietis.

Nuosavybės teisių atkūrimo bylos duomenys patvirtina, jog pretendentė į nuosavybės teisių atkūrimą M. M. įstatymu nustatyta tvarka ir terminais pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į savo senelės B. B. nuosavybės teise valdytą žemę, taip pat pateikė kai kuriuos giminystės ryšį įrodančius dokumentus. NŽT atstovas patvirtino, kad buvusios žemės savininkės nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai skyriuje gauti įstatymu nustatytais terminais. M. M. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėja, kaip pretendentės į nuosavybės teisių atkūrimą M. M. teisių perėmėja, turi teisę nuosavybės teises atkuriančiai institucijai pateikti papildomus dokumentus, būtinus nuosavybės teisių atkūrimo procedūrai užbaigti, teismui patenkinus prašymą atnaujinti terminą tokiems dokumentams pateikti.

Bylos medžiaga nustatyta, jog kartu su M. M. atkurti nuosavybės teises į B. B. iki nacionalizacijos valdytą žemę (21,57 ha) pretendavo ir kiti pretendentai, kuriems nuosavybės teisės į dalį šios žemės buvo atkurtos, nuosavybės teisės į M. M. tenkančią dalį dar nėra atkurtos.

Pretendentė M. M. giminystės ryšiui su buvusia žemės savininke patvirtinti Atkūrimo įstatymo nustatytu terminu buvo pateikusi Dusetų klebono 1991 -1993 metais parengtas pažymas apie pretendentės tėvo V. B. gimimo faktą, M. B.-V.- M. gimimo faktą. Minėtose pažymose nėra įrašų V. B. bei M. B. tėvus. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, NŽT pagrįstai sprendė, jog šios Dusetų klebono pažymos nėra pakankamos patvirtinti M. M. giminystės ryšį su buvusia žemės savininke B. B..

Administracinių teisinių santykių, susiklosčiusių tarp privačių asmenų ir valdžios institucijų, ypatumai lemia, kad privatus asmuo juose yra silpnesnioji pusė. Tokia teisinė padėtis lemia, kad santykyje su viešąja administracija kilus neaiškumams, teisė aiškintina privataus asmens naudai, siekiant subalansuoti nelygias šalių pozicijas bei garantuoti asmens, kaip silpnesnės šalies, apsaugą. Gero administravimo principas suponuoja, kad viešojo administravimo subjektas turi pareigą pateikti suinteresuotam asmeniui objektyvią ir teisingą informaciją jį dominančiu klausimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėtose bylose ypač akcentuoja viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų ir pareigą padėti. Bylos medžiaga patvirtina, kad pretendentė M. M. nuo pat 1991 metų siekė atkurti nuosavybės teises, pateikė kai kuriuos giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus. Kaip paaiškino pareiškėja, pretendentė, ji buvo menko išsilavinimo, ligota. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad pretendentė kokiu nors būdu būtų buvusi informuota, jog jos pateikti dokumentai nėra pakankami giminystės ryšiui pagrįsti, ir ši aplinkybė paaiškėjo tik 2016 metais, pateikus atsakymą pretendentės įpėdinei- pareiškėjai. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad pareiškėja, gyvenusi kartu su pretendente, sirgo sunkia liga, ligos pobūdis ribojo pareiškėjai galimybę padėti savo motinai tinkamai, o vėliau- ir jai pačiai operatyviai pasirūpinti nuosavybės teisių atkūrimo klausimu.

Atsižvelgdama į aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pretendentės M. M. o vėliau - ir pareiškėjos elgesys buvo nulemtas objektyvių, nuo jų valios nepriklausančių, veiksnių, sukliudžiusių pretendentei M. M. ir pareiškėjai tinkamai įgyvendinti savo teises. Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, susiklosčiusių objektyvių ir subjektyvių aplinkybių visumą bei vadovaudamasi teisingumo, protingumo kriterijais teisėjų kolegija daro išvadą, kad pretendentė atkurti nuosavybės teises, kurios teisių perėmėja yra pareiškėja, Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą pateikti papildomus dokumentus, patvirtinančius giminystės ryšį su buvusiu žemės savininku ir Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantį dokumentą praleido dėl svarbių priežasčių. Todėl yra pagrindas šį terminą atnaujinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

pareiškėjos J. L. prašymą tenkinti.

Atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą giminystės ryšį su buvusiu žemės savininku patvirtinantiems dokumentams bei Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančiam dokumentui pateikti tikslu mirusios M. M. vardu atkurti nuosavybės teises į B. B. nuosavybės teise valdytą žemę Zarasų r., Dusetų sen., (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.