- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-10-19
- Bylos Nr.
- A5.-1738-1129/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00657-2021-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Nutraukti bylą.
- Teisėjas
- Dominykas Rusonis (pirm.)
- Pažeidėjas
- R. S.
- Institucija
- LR Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinis skyrius
- Advokatai
- Reda Kurlavičienė
- Kategorijos
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. S. atstovei advokatei Redai Kurlavičienei,
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus (toliau – Institucija) atstovei Rūtai Butkienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. S., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau – Fondas) direktorius, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. S. administracinio nusižengimo protokolas surašytas už tai, kad jis, būdamas Fondo direktoriumi, leido J. D. laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 4 d. iki 2020 m. spalio 4 d. dirbti Fonde gyvūnų prižiūrėtojos pareigose, kintančiu darbo laiko režimu, nuo 8.00 val. ryto iki 19.00 val. vakaro dirbti nelegaliai, t. y., nepasirašęs darbo sutarties ir nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojos priėmimą į darbą. Tuo R. S. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus.
Administracinio nusižengimo protokolą surašiusi Institucija R. S. veiksmus kvalifikavo pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį (nelegalus darbas).
Institucijos atstovė Rūta Butkienė teismo posėdžio metu nurodė, kad institucija palaiko savo ankstesnę poziciją, jog visų esamų įrodymų visuma yra įrodyta, kad J. D. ketino įsidarbinti gyvūnų prieglaudoje. Nors apeliacinis teismas pasisakė, kad yra neišskirti skirtumai tarp nelegalaus darbuotojo ir savanorio, bet institucijos nuomone, teismo posėdžio metu tai buvo padaryta, buvo nurodyti konkretūs kriterijai, kuo savanoriai skiriasi nuo paprastų darbuotojų. Tuos skirtumus paaiškino liudytojai ir pati J. D.. Kitose įstaigose taip pat yra tiek dirbantys darbuotojai, tiek savanoriai, jose savanoriai surašyti į apskaitos žurnalus ir iš tų savanorių paimami parašai. Tuo būdu įstaiga, net nepradėjusi nelegalaus darbo bylos, gali įrodyti, kad asmuo, kuris atvyko savanoriauti, iš tikro yra savanoris, nes tai jis yra patvirtinęs savo parašu. Šioje byloje, nėra nei vieno dokumento, kur J. D. būtų pasirašiusi savo sutikimu būti savanore. Savanoriai, norėdami savanoriauti, CV ir prašymų nesiunčia. J. D. nurodė, kad ji pateikė savo prašymą dėl įsidarbinimo. Tuo metu, kuomet ji rengėsi įsidarbinti, prie jos sėdėjo jos būsimas kolega A. K. ir jisai taip pat siekė įsidarbinti, jie abu buvo atvykę į darbo pokalbį ir jis tai paliudijo. Šioje byloje matyti, kad J. D. sąskaitos numerį siuntė kelis kartus: vienu atveju sąskaitos numerį siuntė į „Messenger“ grupę, kad su ja būtų atsiskaityta už pietus, o kitu atveju sąskaitos numerį siuntė siekdama įsidarbinti, tam, kad būtų pervedami pinigai. J. D. darytame garso įraše paskutiniai J. D. sakiniai, išsakyti L. S., skamba taip: „tai jūs norite pasakyti, kad aš visą mėnesį atsavanoriavau? Išėjau iš darbo, kad mane įdarbintumėte ir dabar nusprendėte, kad manęs nedarbinsite, kai aš pati atvažiuoju tai išsiaiškinti. Mano draugą atleidote, o man negalėjote normaliai pasakyti, kad yra tokia problema ir kad aš visą mėnesį tiesiog savanoriavau? Taip išeina, pateikus visus dokumentus dėl įsidarbinimo, aš savanoriavau?“. Visi šie minėti momentai įrodo, kad J. D. nuo pat pradžios siekė įsidarbinti, ir nekelia abejonių, kad mergina visą mėnesį pradirbo nelegaliai. Darbdavys privalėjo pradžioje su šia mergina tinkamai susitarti, jei mergina nesutiko savanoriauti, darbdavys neturėjo teisės jos įleisti ir neturėjo teisės leisti jai pradėti dirbti. Įstatymas numato, kad darbdavys sudaro ir pateikia asmeniui darbo sutartį ir abi šalys pasirašo, taip pat darbdaviui numatyta pareiga prieš vieną darbo dieną išsiųsti pranešimą F. J. darbdavys šito nepadarė ir pamatė, kad asmuo atėjo į darbą, jis tiesiog turėjo būti neįleistas pro vartus, o šiuo atveju žmogus į darbą pravaikščiojo visą mėnesį ir niekas juo nesirūpino. Žmogus atėjo dirbti už pinigus, o ne savanoriauti, liko nepatenkintas savanoriavimu. Šiuo atveju gavosi taip, kad žmogus ėjo prievartiniu būdu savanoriauti. Nesvarbu, kad žmogus yra studentas ar dirba kitu laiku, ką J. D. ir pabrėžė, kad kitame darbe nedirbo visas dienas. Darbo kodekse numatyta, kad galima sudaryti darbo sutartį dėl darbo nevisai darbo savaitei, o tik tam tikromis dienomis. Šiuo atveju darbo sutartis su J. D. turėjo būti sudaryta nuo darbo fonde laikotarpio pradžios iki šio laikotarpio pabaigos, turėjo būti mažiausiai prieš vieną darbo dieną apie įdarbinimą informuota VSDF valdyba, tačiau tai padaryta nebuvo. Visa įrodymų visuma įrodo, kad J. D. darbas buvo nelegalus.
Žemesnės instancijos teismas
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. S. atstovė advokatė Reda Kurlavičienė teismo posėdžio metu nurodė, kad R. S. nesutinka su jam inkriminuoto pažeidimo padarymu. Pirma, nes nėra paties nusižengimo sudėties ir nėra paties R. S. kaltės. Vienas iš esminių dalykų, kodėl visas ginčas taip išsitęsė, yra tai, kad, nebuvo susitarta iš esmės kokios gi formos turėtų būti sutartis dėl savanorystės. Institucija pati gana ilgai atlikinėjo tyrimą ir vienas iš reikalavimų buvo pateikti rašytinę savanorystės veiklos sutartį, kuri neva išspręstų visą šio teisinio santykio problemą, tačiau fondas tokios sutarties pateikti negalėjo, nes ji tiesiog nebuvo sudaryta, ir R. S. neprivalėjo jos sudaryti. Rašytinė sutartis su savanoriais sudaroma tik dviem išskirtiniais atvejais: kai abi pusės to prašo, arba kai yra kompensuojamos savanorio patirtos išlaidos. Nei vieno, nei kito atvejo byloje nustatyta nebuvo, todėl tokios savanorystės rašytinės sutarties ir nėra. Šiuo atveju, buvo remtasi teismų praktika - Vyriausiojo administracinio teismo nutartimi Nr. I-276-437/2014, kurioje aiškiai parašyta, kad pagal Savanoriškos veiklos įstatymo 9 dalį, savanoriškos veiklos organizatorius rašytinės savanoriškos sutarties sudaryti su savanoriu neprivalo. Vadinasi faktas, kad su savanore J. D. nėra pateikta sudaryta rašytinė savanoriškos veiklos sutartis, nereiškia, kad turėtų būti pripažinta, kad buvo atliekamas nelegalus darbas, ir buvo dirbama nesudarius darbo sutarties. Pirmiausia, pati J. D. tiek teismo posėdžio metu, tiek institucijai pateikė paaiškinimus, kad 2020 m. rugsėjo 4 d. ji pateikė raštu prašymą ją įdarbinti ir tą pačią dieną pradėjo dirbti, tačiau tokio prašymo nebuvimo faktą rodo turbūt vienas svarbiausių įrodymų byloje, t. y. J. D. ir L. S. pokalbio garso įrašas, kuris darytas slaptai 2020 m. spalio 5 d. ne L. S., o būtent J. D. iniciatyva. Šis įrašas darytas tuomet, kai J. D. atėjo pas L. S. į kabinetą, pradėjo įrašinėti jų pokalbį, ir reikšti nepasitenkinimą dėl neva neįformintų darbo santykių. Detali garso pokalbio analizė su minučių, sekundžių tikslumu yra pateikta tiek pirmos instancijos teismui, tiek apeliacinės instancijos teismui apeliaciniame skunde. Iš jo stenogramos galima susidaryti vaizdą, kad L. S. apskritai pirmą kartą girdi, kad J. D. norėtų įsidarbinti fonde, ir antras dalykas, kas girdisi iš šio garso įrašo, – tai J. D. nepasitenkinimas: „Tai ką, aš atsavanoriavau visą mėnesį, išėjau iš darbo ir net nebūsiu įdarbinta?“ – tai yra esminis sakinys garso įraše, o L. S., paprasčiausiai atsakydama, sako: „ tai taip, tu turėjai gi susitarti“. Garso įraše nėra net paminėtas darbo užmokestis. L. S. sako: „Tai ar tu tareisi su manim dėl darbo užmokesčio, tu net nesitarei, tu neatėjai pasišnekėti su manim“. Be to, kiek bebūtų abejonių visame šitame ginče, atkreiptinas dėmesys į tai, kad institucija yra suformulavusi, jog darbo santykiai prasidėjo 2020 m. rugsėjo 4 d. ir tęsėsi mėnesį laiko. Tačiau J. D., būdama prisiekusi, teismui liudijo, kad 2020 m. rugsėjo 4 d. objektyviai darbo sutartis negalėjo būti sudaryta, nes ji dirbo kitame darbe. Teismo posėdžio metu R. S. atstovė J. D. uždavė klausimą: „jei jums pasakė, kad rugsėjo 4 d. jūsų įdarbinti negali, nes jūs dirbate kitam darbe, jūs su ta sąlyga sutikot?“, J. D. atsakė: „taip, sutikau“. Kyla klausimas, jei šiuo atveju abi šalys sutiko, kad rugsėjo 4 d. negali įvykti darbo sutarties sudarymas, nes objektyviai neegzistuoja tokia galimybė, tai kaip galima sakyti, kad nelegalus darbas prasidėjo 2020 m. rugsėjo 4 d. Visi pokalbiai, apie kuriuos šneka J. D., yra iki 2020 m. rugsėjo 4 d., tuo tarpu nėra nei vieno įrodymo, kad tuomet, kai J. D. jau galėjo dirbti, galėjo sudaryti darbo sutartį, t. y. nuo rugsėjo 24 d., būtų kreipusis į R. S. ar į L. S., ar į V. K. ir paklaususi, kada galės įforminti darbo santykį. J. D. ir po 2020 m. rugsėjo 24 d. toliau tęsė tą santykį, kuris buvo nusistovėjęs nuo 2020 m. rugsėjo 4 d. Galbūt nesant galimybės ją įdarbinti 2020 m. rugsėjo 4 d., ji galimai tikėjosi, kad toks sprendimas bus priimtas vėliau, bet pati jokių aktyvių veiksmų po to, kai jau galėjo būti sudaryta darbo sutartis, t. y. po 2020 m. rugsėjo 23 d., ji neatliko, ir tai įrodo 2020 m. spalio 5 d. įrašytas pokalbis. Pati J. D. suvokia, kad dirbti ir gauti atlygį nuo 2020 m. rugsėjo 4 d. ji negalėjo, nes dirbo kitur, tokio darbuotojo fondui nereikėjo, todėl su ja nebuvo sudaryta darbo sutartis. O tai, kad ji pati ėjo savanoriauti, į fondą, taip kaip ji įsivaizdavo, pirmadienius praleisdama, bandydama su kažkuo susikeisti ar kt., tik įrodo, kad nebuvo jokios prievartos, kad čia buvo savanorystė. Jei fondas formalizuotų visą savanorių santykį, t. y. su dokumentų pateikimais, parašais, sutartimis, įsipareigojimais, saugojimais turto ar kt., tai paprasčiausiai savanorių neturėtų, fondas specialiai to nedaro, nėra tokios tvarkos taisyklių. Fonde savanoriavimo momentas prasideda nuo žodinio susitarimo, vieni asmenys ateina savanoriauti vienai dienai, bet yra ir nuolatiniai savanoriai, o ypatingai 2020 m. rugsėjį buvo toks metas visoje Lietuvoje, kai buvo ieškomos nelegalios šunų veisyklos, dėl ko poreikis savanorių ir padėjėjų tikrai buvo didelis. Jei visur reikėtų turėti darbo santykius, tai fondas tiesiog neišsimokėtų. Savanorių ir darbuotojų veiklos pobūdžio esminių skirtumų nėra, labiausiai apibrėžta tik veterinarės funkcija, o tai, kas susiję su šunų gaudymu, maitinimu, išvedimu, gardų valymu, – šios savanorių ir darbuotojų funkcijos panašios, jos persipynusios. Fondas neneigia fakto, kad J. D. buvo pas juos, kad atliko funkcijas, bet nelegalaus darbo nebuvo, buvo savanorystės santykiai. Ir tai, kad buvo savanorystės santykiai, J. D. patvirtino, kadangi ji negalėjo dirbti pagal nustatytą darbo grafiką, nes pirmadieniais turėjo paskaitas, negalėjo dirbti pilną darbo dieną, nes dirbo kitame darbe. Jei negalima paklusti vidaus darbo tvarkai, tai ar galima kalbėti apie darbo sutartį. 2020 m. spalio 5 d. garso įraše yra akivaizdus pokalbis, kad L. S., kuri kaip surašyta institucijos protokole, J. D. priėmė į darbą, sako J. D.: „o tai tu kalbėjai su kuo nors dėl darbo užmokesčio?“. L. S. nežinojo kad yra daromas garso įrašas, savo nustebimo L. S. negalėjo suvaidinti. Asmuo savanoriavo, nepaklusdamas vidaus darbo tvarkai, neturėjo net administracijos asmenų kontaktinių duomenų, ir sako, kad „man turėjo būti sumokėtas darbo užmokestis“, nors asmuo net negalėjo būti įdarbintas 2020 m. rugsėjo 4 d. Sprendimas priimti į darbą asmenį, kuris savanoriavo, yra fondo, atstovaujamo R. S., prerogatyva. Vien todėl, kad J. D. išsiuntė prašymą priimti į darbą, jei toks prašymas ir buvo išsiųstas į bendrą paštą, o ne R. S. ar L. S., ar tai yra esminė aplinkybė, lemianti darbo sutarties sudarymo faktą. Sutiktina su institucijos atstove, kad savanoriai CV ir prašymų dėl savanoriavimo nesiunčia, tačiau norėdami įsidarbinti visi žmonės siunčia CV, jei jų nepakviečia įsidarbinti, žmonės gali ateiti savanoriauti, šiuo atveju taip ir buvo. Taip pat akcentuotina tai, kad S. I., viena iš liudytojų, išskyrė du požymius, kurie skiria savanorį nuo darbuotojo: 1) priėmimas į „Messenger“ grupę, kas įrodo, kad ji dirbo, kad buvo darbo santykiai, o ne savanoriavo; ir 2) ji dirbo pamainomis, o savanoriai nedirba pamainomis. Tiek liudytojas A. K., tiek liudytoja S. I. negalėjo paaiškinti, kodėl „Messenger“ grupėje yra priimti ir kiti du asmenys – G. B. ir E. J., kurie abu buvo savanoriai nuo 2020 m. rugpjūčio 17 d. ir iki šiol yra savanoriai. Į klausimą, kodėl šie du asmenys yra „Messenger“ grupėje, nors jie yra savanoriai, liudytojas atsakė, kad „jis man sakė, kad yra darbuotojas ir aš maniau, kad darbuotojas“. Tačiau manyti yra viena, o faktai yra kita. Jie abu yra savanoriai, rašytinės sutartys su tais asmenimis, t. y. savanoriais, nėra sudarytos. Todėl argumentas, kad būtent „Messenger“ grupė įrodo, kad neva J. D. buvo darbuotoja, nėra tai įrodantis argumentas. „Messenger“ programėlėje yra užfiksuotas momentas, kad J. D. siunčia savo sąskaitos numerį. Užklausus J. D. teismo posėdžio metu, kokiu tikslu siuntė savo sąskaitos numerį, ji atsakė, kad tam, jog kiti galėtų atsiskaityti su ja už užsakytą maistą, – tai rodo, kad sąskaitos siuntimo tikslas buvo kitas nei nurodyti sąskaitą darbo užmokesčiui. (Duomenys neskelbtini) fondas veikia savanorystės principu, turi mažai darbuotojų. Su J. D. draugais A. K. ir S. I. darbo santykiai buvo sudaryti, darbo sutartys buvo pasirašytos. Šiuo atveju, darbo sutartis su J. D. nebuvo sudaryta, nes šalys dėl jos nesitarė. Nors institucijos atstovė nurodė, kad A. K. patvirtino, jog pokalbyje dėl darbo dalyvavo kartu su J. D., tačiau šio fakto nepatvirtino pati J. D., ji teismo posėdžio metu parodė, kad ji dalyvavo pokalbyje viena. Pagrindo šioje situacijoje įžvelgti sąmokslo teoriją duoda tai, kad trys programėlės nuotraukos, kuriose užfiksuota, kad J. D. vyko į darbą taksi, buvo atsiųstos 2020 m. rugsėjo 25 d., 26 d., 28 d., t. y. būtent tada, kai jos draugas A. K. jau buvo atleistas iš darbo. Jei savo pareiškime J. D. 2020 m. spalio 15 d. teigė institucijai, kad važiavo visą laiką su taksi į darbą, tai kodėl užfiksuotos tik tos trys dienos, kai fondo darbo santykiai su A. K. jau buvo pasibaigę. Kas buvo konkrečiai susitarta su J. D. ir su kuo, R. S. atstovei nėra žinoma, nes R. S. su J. D. nieko konkrečiai nesitarė, pokalbyje nedalyvavo ir jokių klausimų jai neuždavinėjo, nieko jai nežadėjo. J. D. nebuvo nustatytos konkrečios buvimo fonde valandos, ji fonde lankydavosi savanorystės pagrindu, nesilaikydama nustatytos darbo tvarkos, kuri nustatyta darbuotojams, pati ateidavo ir padėdavo, daug tokių asmenų, kurie ateina ir padeda, nėra tokios rašytinės sutarties ar nurodymo, kad tu kaip savanoris turi ateiti kiekvieną dieną ar kas antrą dieną, nes ateini, kai turi laisvo laiko. Leidžiama asmenims savanoriauti, asmuo tiesiog ateina ir jį įleidžia kažką padėti. Liudytoja L. S. sakė, kad J. D. matydavo sėdinčią koridoriuje, t. y. kad J. D. nebuvo labai aktyvi, dalyvaudavo veikloje, atlikinėdavo kažkokius tai darbus. Šioje byloje reikėtų remtis garso įrašu, kuris akivaizdžiai rodo, kad tai yra dviejų šalių nesusikalbėjimas, vienos šalies nepasitenkinimas, kad nebuvo priimtas sprendimas dėl įdarbinimo. Nagrinėjamu atveju, institucija neįrodė R. S. kaltės, įrodymų konstatuoti teisės pažeidimo faktą nepakanka, todėl prašoma bylą nutraukti. Be to, kaip teisingai nurodė apeliacinės instancijos teismas, šioje byloje neturėtų būti pamirštas visų abejonių vertinimo principas būtent R. S. naudai, nes jis yra atsakomybėn traukiamas asmuo.
Liudytoja J. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) veterinarijos gydytoja. Pamena, kad būnant L. S. kabinete ir kaip kiekvieną dieną aptarinėjant gyvūnų sveikatą, į kabinetą atėjo J. D.. Ji norėjo išeiti iš kabineto, tačiau L. S. paprašė jos pasilikti, nes matė, kad J. D. buvo pakankamai suirzusi. Ji pasiliko kabinete, tiesiog sėdėjo ir klausė. L. S. ir J. D. pokalbis vyko 2020 m. rugsėjo gale, pokalbis nebuvo draugiškas, J. D. reiškė nepasitenkinimą, turėjo priekaištų, pokalbio pabaigoje J. D. pradėjo grasinti teismais. Pokalbio metu temos apie J. D. įdarbinimą nebuvo. Ji daugiau jokiuose pokalbiuose su J. D. ir L. S. nedalyvavo, ji yra veterinarijos gydytoja ir neaptarinėja klausimų, susijusių su darbo santykiais. 2020 m. rugsėjo pradžioje pokalbyje dėl J. D. priėmimo į darbą tikrai nedalyvavo, tokiuose pokalbiuose ji neturėtų dalyvauti. Jos nuomone, J. D. (duomenys neskelbtini) buvo kaip savanorė, kaip pagalbinė darbuotoja. Ji, kaip veterinarė, prieglaudoje dirba nuo pirmadienio iki penktadienio, nuo 8 val. iki 17 val., kiekvieną dieną vizituoja gyvūnus, dalina jiems vaistus, todėl matytų, kad žmogus ateina dirbti nuosekliai kiekvieną dieną, tačiau J. D. atveju taip nebuvo. Prieglaudoje darbuotojai dirba dviem pamainomis nuo 8 val. iki 19 val., pasiskirstydami – vieną savaitę tik trečiadieniais ir ketvirtadieniais, kitą savaitę – visomis dienomis, išskyrus trečiadienį ir ketvirtadienį. Ji matydavo J. D., tačiau J. D. tai būdavo prieglaudoje, tai nebūdavo. Darbuotojai į darbą ateina ryte. Jei žmogus ateina kartais 12 val., kartais ryte, kartais po pietų arba išvis neateina, tai galima spręsti, kad jis savanoris. Ji veterinarijos gydytoja, ne jos pareiga sužymėti darbuotojų darbo laiką. „Messenger“ grupė sukurta tam, kad būtų perduodama jai aktuali informacija. Šioje grupėje gali būti ne tik darbuotojai. Joje dalyvauja visi, kurie pas juos atvyksta. Jei asmuo yra įtrauktas į šią grupę, tai identifikuoti jį kaip darbuotoją nebūtų galima. Ar šioje grupėje yra darbuotojas, ar savanoris, jai visiškai nesvarbu, jie visi turi vienodą teisę pranešti jai informaciją apie gyvūnus. Savanoriai neturėjo pareigos „Messenger“ programėle jai pranešti apie gyvūnus, tai buvo jos žmogiškas prašymas ją informuoti, bet ne tik programėle, o ir tiesiogiai pasakyti žodžiu. J. D. nėra klaususi apie jos statusą prieglaudoje, su J. D. yra bendravusi tik gyvūnų klausimais. Tuo metu, kai buvo J. D., administratore buvo V. K.. Su V. K. jos santykiai pradžioje buvo tikrai geri, tačiau dėl asmeninių priežasčių jos susipyko, jokių santykių su ja nepalaiko. Prieglaudoje yra daug savanorių. Savanoriai padeda gyvūnus maitinti, vedžioti, gardus valyti. Vieni savanoriai prieglaudoje praleidžia gal valandą, kiti ateina dviem valandoms – labai įvairiai, pagal galimybes. Savanoriai prieglaudoje dažniausiai nepietauja, bent ji to nematė. Jos pietų pertrauka dažniausiai sutampa su darbuotojų pietų pertrauka, todėl ji ir matydavo darbuotojus, bet virtuvėle visi galėdavo naudotis, užkandžiauti, atsigerti vandens. Į prieglaudą paprastai nepateksi, atvykę paskambina į vartus, jų paklausiama kokiu tikslu atvyko, kas gali, tas ir įleidžia. Apie tokį atvejį, kad J. D. kažkas būtų išvarę, negirdėjo.
Liudytoja V. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji vienu metu dirbo (duomenys neskelbtini), kurioje kaip savanorė, tiksliai nežino kaip ją pavadinti, dirbo J. D.. J. D. jokių dokumentų jai nesiuntė, atėjo su tikslu įsidarbinti, pabandyti, nes darbuotojai nėra iškart įdarbinami, kadangi darbas fiziškai sudėtingas, komandinis, reik pažiūrėti, ar žmogus susidirba, ar gali išdirbti, ar jam patinka. Su J. D. buvo kalbėta apie prašymo, asmens tapatybės kortelės, banko sąskaitos pateikimą tuo atveju, jei ji bus įdarbinta. Jokio prašymo iš J. D. ji negavo, ji tik vadovo nurodymu galėdavo įdarbinti darbuotoją. Ji tik paruošia sutartis, bet nieko nesprendžia. J. D. atveju jokios sutartys ruošiamos nebuvo. J. D. savanoriškai viską darydavo. Buvo situacijos, kuomet vidury nakties į (duomenys neskelbtini) prieglaudą buvo vežami šunys. J. D. tada niekas neprašė atvažiuoti padėti, ji savo noru važiavo, niekas jai neskambino. Tuo metu pas juos dirbo J. D. draugas, J. D. buvo su juo kartu, savo noru. Paklausus J. D., ką ji čia daro, nes nėra įdarbinta, ši atsakė, kad „padėti reikia“, o tai, jos nuomone, yra savanoriška veikla. J. D. atėjo į (duomenys neskelbtini) tikėdamasi, kad bus įdarbinta, tačiau tuo metu dirbo kitur. Nuo kada J. D. norėjo būti įdarbinta kalbos nebuvo. Nuo to laiko, kai J. D. buvo atėjusi pirmą kartą dėl galimybės įsidarbinti, būdavo prieglaudoje darbo grafiku, bet to negalima įvardinti darbu, nes tai buvo ir bandomasis laikotarpis. Buvo klausimas, ar J. D. tam darbui tinka, ar į kolektyvą įsiterps, bet J. D. atėjo į prieglaudą, turėdama tikslą įsidarbinti. Ji kalbėjo su (duomenys neskelbtini) vadove, klausė, ar J. D. tinkama darbui, ar galima ją įdarbinti, kodėl ji neįdarbinama, nes vis ateina į prieglaudą. Tačiau tuo metu buvo labai daug darbo dėl istorijos su Širvintų šunimis, dirbdavo iki išnaktų, tai atsakymo iš vadovės negavo. Jai nebuvo pasakyta, kokiu pagrindu J. D. bus gyvūnų prieglaudoje, ji tik kreipėsi į vadovę, ar ruošti sutartį, ar ne, daugiau apie tai nieko nežino. Ar Iš J. D. priėmė prašymą įdarbinti ar savanoriauti, neprisimena. J. D. tuo metu ir studijavo, tai nevisą laiką būdavo. J. D. į darbo grafiką kaip darbuotoja nebuvo įtraukta. Ji J. D. matydavo atėjusią ir klausdavo, ar ji čia dirba, ar dirbs, sakydavo jai, kad eitų pas vadovę ir susitvarkytų dokumentus, bet J. D. vis atsakydavo „tai vėliau“ ir nenueidavo pas vadovę susitvarkyti darbo reikalų. Priešingai nei J. D., ji nedirbtų be darbo sutarties. J. D. tikėjosi būti įdarbinta, tačiau negalima remtis vien tikėjimu, reikia patiems savimi pasirūpinti. Darbus J. D. tikrai atlikinėjo, ateidavo savanoriškai. Vadovei pačiai buvo neaišku, kodėl ir kada J. D. ateidavo, kiek būdavo prieglaudoje. Ji skirstydavo darbo grafikus, tačiau J. D. niekada nėra sakiusi kada ateiti. Jei J. D. neateidavo, ji jai neskambindavo, neklausdavo, ar ateis, nes ji neturėjo su J. D. sudarytos darbo sutarties. Vadovė neprašydavo susisiekti, paklausti, kodėl J. D. nėra. Vieną kartą J. D. jai paskambino ir pasakė, kad ateis vėliau, ji J. D. atsakė, kad darbo sutartis su ja nesudaryta, todėl neprivalo ateiti laiku, jos grafike nėra. Darbuotojai ir savanoriai prieglaudoje atlieka tuos pačius darbus, patys pasiskirsto kokius. Iš šono neatskirtum, ar darbus atlieka darbuotojas, ar savanoris, tik darbus jie atlieka nevienodą laiko tarpą. Savanoriai išbūna tiek, kiek gali tuo metu išbūti. Ji neturi galimybės įvardinti tiksliai, kiek laiko išbūna savanoriai, jai rūpi sužiūrėti tuos žmones, kurie yra įdarbinti, turi sudarytą darbo sutartį. Jai žinomas faktas, kad tarp L. S. ir J. D. įvyko konfliktas, kuomet J. D. atėjo kalbėti dėl darbo sutarties, šnekėjo nekorektiškai, todėl gavosi konfliktas, susipyko, tada J. D. buvo pasakyta, kad išeitų. Iki tol tarp L. S. ir J. D. buvo mažai kontaktų. Būdavo keista, kad J. D. gali sakyti, kad ji dirba, jei net neidavo pas vadovę pasišnekėti, ar ji darbui tinkama, ar ne, ar bus įdarbinta. L. S. į darbą atvažiuodavo kiekvieną dieną, labiau į dienos antrą pusę, taip pat ir šeštadieniais, ir sekmadieniais. Prieglaudoje dirbo J. D. draugas, vardu A., pavardės neatsimena. J. D. būdavo tik toje pamainoje, kurioje būdavo jos draugas A., jie kartu atvažiuodavo, kartu būdavo. A. buvo šunų gaudytojas. Keista būdavo tai, kad tuomet, kai A. naktinio budėjimo metu išvažiuodavo pasiimti šunų ar kitų gyvūnų, J. D. irgi ryte atvažiuodavo į prieglaudą ir pabrėždavo jai, kad važiavo kartu su A.. Buvo tikrai daug atvejų, kad po darbo valandų J. D. tikrai nereikėdavo važiuoti, bet ji važiuodavo savo noru su savo draugu. J. D. draugas pirmas atėjo į gyvūnų prieglaudą, o J. D., matyt, patiko gal darbo principas ir ji norėjo būti prieglaudoje įdarbinta. Patekimas į prieglaudos teritoriją kontroliuojamas, teritorija uždara, ji ir ūkvedys turėjo pultelį. Paskambindavo vairuotojas ir jį įleisdavo. J. D. į teritoriją įleisdavo. Prieglaudoje pietauja kaip kas nori, t. y. ne tik darbuotojai arba tik savanoriai, daug kartų ji pietaudavo su savanoriais. Savanoriams leidžiama įeiti į virtuvėlę pasišildyti maistą, ir kitur, gal tik neleidžiama įeiti į vadovės kabinetą. J. D. darbo grafike nebuvo, ji neturėjo konkrečių darbo valandų. Tikrai buvo keista, kad J. D. taip dažnai lankydavosi prieglaudoje, tikėjosi būti įdarbinta. Pati J. D. sakė, kad negalės iki 2020 m. rugsėjo 22 d. įsidarbinti, nes dirba kitur.
Liudytojas G. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad J. D. pažįsta labai mažai, pažįsta iš matymo, su ja buvo epizodinis, dalykinis santykis. Ji buvo jo buvusio kolegos A. draugė. Jis, išeidamas iš darbo gyvūnų gerovės prieglaudoje, apmokino J. D. vaikiną A.. Prasidėjus šunų konfiskavimo reikalams, jis su A. važiavo į Širvintas, J. D. paskambino A., paklausė, ar reikia pagalbos, jie sutiko, pasakė, kad atvažiuotų, ir nuo to laiko J. D. tai atvažiuodavo į prieglaudą, tai išvažiuodavo, ji nedirbo pilnos darbo dienos. Darbuotojas negali dirbti be sutarties. A. buvo darbuotojas, jis su juo nebuvo vienoje pamainoje, jis A. tik apmokino ir važiavo kartu į Širvintas dėl šunų konfiskavimo, dar matė A. prieglaudoje. Nei su A., nei su J. D. nėra kalbėję apie tai, ar ji čia dirba, ar savanoriauja, su jais didesnio kontakto neturėjo. Jis baigęs 12 klasių, pasiėmė laisvus metus prieš studijas ir įsidarbino (duomenys neskelbtini), buvo darbuotoju čia metus laiko. Tikslios datos iki kada buvo darbuotojas negali pasakyti, bet galėjo būti, kad darbuotoju buvo iki 2020 m. rugsėjo 1 d. Kai išėjo iš darbo, prasidėjo šunų konfiskavimo reikalai, tada jis jau buvo kaip savanoris, galėjo būti, kad nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. jis jau buvo savanoris, t. y. jis pirmiau prieglaudoje buvo darbuotojas, po to savanoris, nes pradėjo mokytis. Dabar lankosi prieglaudoje, yra savanoris. Nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. būdamas savanoriu, jis nebuvo paskirtas į kažkokią pamainą, bet prieglaudoje lankydavosi, nes vyko šunų konfiskavimas, jis atvažiuodavo aplankyti gyvūnų, nes juos pats traukė iš pragaro, o tai asmeniškai keičia viską. Iš esmės prieglaudoje darbuotojo ir savanorio darbas nesiskiria. Jei ateini į prieglaudą padirbėti, padėti gyvūnams, tai darai tai, kas tavo jėgoms. Darbuotojo ir savanorio darbo principas nesikeičia, tik skiriasi laikas, nes darbuotojas turi savo pamainas ir dirba tada, kada jam priklauso, savanoris ateina kada nori ir iš esmės daro tą patį. Jis yra pasirašęs savanorystės sutartį. Ar yra pasirašytos savanorystės sutartys su kitais savanoriais, nežino. Savanorystės sutartį pasirašė vėliau, t. y. ne iškart pradėjęs savanoriauti. Atėjus savanoriauti prie gyvūnų, nėra įstatymiškai privaloma pasirašyti sutartį. Sutartis buvo pasirašyta jo iniciatyva, buvo abipusis susitarimas, nes jis kurį laiką buvo kaip įgaliotas prieglaudos asmuo, dalyvavo šunų konfiskacijoje kaip savanoris ir kaip įgaliotas prieglaudos asmuo. Su vadove pokalbio, kad ateitų pasirašyti savanorystės sutartį, nebuvo. Kaip vyko sutarties pasirašymas, kas pasirašė sutartyje, neatsimena. Jam, kaip savanoriui, nėra atlyginamos atvykimo išlaidos. Jis dėl to nesitarė, nes lankosi (duomenys neskelbtini) savo noru, jam patinka gyvūnai, jaučiasi laimingesnis, kai daro kažkokį gerą darbą ir jam nereikia už tai mokesčio. Sukurtoje „Messenger“ grupėje yra ne tik darbuotojai, toje grupėje yra žmonės, kurie dažnai ateina į prieglaudą. Tai nėra kokie nors slapti susirašinėjimai, ten talpinama informacija apie gyvūnus, pvz., apie jų maistą. Jis buvo ir iki šiol yra toje grupėje. J. D. fonde pasirodė savo iniciatyva ir pradėjo atlikinėti darbus, tiesiog pati paskambino A., ir paklausė ar reikia pagalbos. Tuo metu kai jis apmokino A., jis pats buvo darbuotojas. Jis neteigia, kad J. D. prieglaudoje buvo nuolat. J. D. pasirodydavo kartais kaip savanoris, kuris atvažiuoja, padeda ir išvažiuoja, tarkim atvažiuoja 12 val., išvažiuoja 15 val. Kiek kartų matė J. D. prieglaudoje negali pasakyti, nes jau praėjo metai laiko. Tai, kad J. D. buvo savanorė rodo tai, kad su ja nebuvo pasirašyta darbo sutartis. Darbuotojai nuo tos datos, kai pradeda dirbti pamainoje, iškart pasirašo sutartis.
Liudytoja E. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad J. D. norėjo įsidarbinti, bet tai buvo tik jos toks noras, su vadove J. D. apie tai nešnekėjo. Tai buvo 2020 m. rugsėjo mėnesį, ji pati tuo metu dar savanoriavo. Su J. D. ryšių nepalaikydavo, J. D. visą laiką buvo su tokia S. ir savo vaikinu A.. A. buvo jos pamainoje, jis buvo įdarbintas ir būdavo kaip darbuotojas pilną pamainą. Kai A. įsidarbino, J. D. prieglaudoje iškart nebuvo, ji tik paskui pradėjo ten lankytis. A. ją atsivedė, jie visada būdavo kartu. J. D. kartais ateidavo, kartais ne, įvairiai, tiesiog ateidavo, kada pati norėdavo, ateidavo savo noru, kaip savanorė. J. D. atvykusią į prieglaudą matė neilgai, gal 2-3 savaites, tiksliai nepamena. A. būdavo visą laiką, po to išėjo iš darbo, nerodė noro darbui, pasiprašė ir išėjo. Nuo to karto, kai A. buvo atleistas iš darbo, ji tikrai nebematė ir J. D.. Apie tai, kad su vadovais buvo kalbėta apie J. D. įdarbinimą, jai nėra žinoma. Ji buvo pasirašiusi savanorystės sutartį su įstaiga, savanorystės sutartį pasirašė 2020 m rugpjūčio mėnesį nuo pirmos savanorystės dienos, o dabar neseniai įsidarbino. Jai pasiūlė įsidarbinti, nes gerai dirba, ji sutiko. Mano, kad su visais savanoriais yra pasirašomos savanorystės sutartys, nes jai pirmą dieną pasiūlė ją pasirašyti. Sukurtoje „Messenger“ grupėje ji yra, joje buvo ir tuomet, kai buvo savanorė 2020 m. Šioje grupėje dalinamasi visiems bendra informacija apie darbą – šunų šėrimą ir pan. Toje grupėje yra ne tik darbuotojai, joje yra ir savanoriai. Tie žmonės, kurie prieglaudoje jau nebedirba, nesavanoriauja, nepalaiko jokių ryšių nei su vadove, nei su prieglauda, tiesiog pašalinami iš „Messenger“ grupės. Ji pati savanoriavo apie metus, gal mažiau. Jokio neoficialaus atlyginimo jai nemokėdavo. Jau nebesavanoriaujantis žmogus, susitaręs su vadove, gali atvykti į prieglaudą aplankyti gyvūnus ir pan. Žiūrint iš šono, pagal darbų pobūdį darbuotojas ir savanoris nesiskiria, tik darbuotojai prieglaudoje būna konkrečiomis darbo valandomis, o savanoriai kada nori, tada ateina – toks esminis skirtumas tarp darbuotojo ir savanorio.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Atsižvelgiant į tai, kad nei teismas, nei proceso šalys papildomų klausimų liudytojams A. K., J. D., S. I. ir L. S. neturėjo, proceso šalys sutiko, kad šie liudytojai nagrinėjant administracinę bylą iš naujo kviečiami nebūtų, taip pat nenustatyta, kad to reikėtų teisingumo interesais, todėl teismas vadovaujasi liudytojų parodymais, duotais teismo posėdžių metu nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą Nr. A5.-893-358/2021.
Liudytojas A. K. teismo posėdyje nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą Nr. A5.-893-358/2021 nurodė, kad jis su J. D. susipažino darbe. Kai jis kreipėsi į Fondą dėl įdarbinimo, kreipėsi ir J. D.. Prie bendro stalo jie pasirašinėjo popierius – prašymus priimti į darbą. Pasirašė ir toliau dirbo savo darbus kaip šunų gaudytojas, o J. D. dirbo kaip šunų prižiūrėtoja. Dirbti pradėjo 2020 m., berods vasarą. J. D. kalbėjo apie įsidarbinimą, parašė prašymą. Kartu su prašymu ji teikė asmens tapatybės kortelę, nurodė savo kontaktinius duomenis. Prašymus priėmė V., kuri tuo metu buvo administratorė, sakė, kad prašymą perduos direktorei. Apie įdarbinimo galimybes taip pat kalbėjo su ta pačia administratore, ji viską ir aprodė. J. D. kartu nebuvo, su ja išsiskyrė tuomet, kai baigė pasirašinėti dokumentus. Darbo laikas buvo nuo septynių ryto iki septynių vakaro. Dirbo tokiu grafiku, kad kelias dienas iš eilės dirba ir kelias nedirba, buvo dvi pamainos, iš kurių vienoje dirbo kartu su J. D.. Jis ten dirbo neilgai, apie vieną mėnesį, tada jo paprašė, kad jis išeitų iš darbo, kadangi dar buvo bandomasis laikotarpis, tačiau atlygį gavo. Darbuotojai nuo savanorių skirdavosi tuo, kad darbuotojai dirbdavo tam tikromis valandomis, o savanoriai ateidavo kada nori ir dirbdavo kiek nori. Mano, kad J. D. dirbo, kadangi išeidavo iš darbo kartu su kitais darbuotojais. Šunis gaudyti vykdavo į įvairias vietas, o J. D. prižiūrėdavo gyvūnus prieglaudoje. Kokius konkrečius darbus daryti, jei jam nepaskambindavo, kad reikia paimti gyvūną, jam nebūdavo nurodoma, tuomet tiesiog eidavo padėti kitiems kolegoms prieglaudoje – valyti išmatas, maitinti ir pan. Kiek pamena, J. D. būdavo prieglaudoje kartu su juo 90 procentų laiko. Į „Messenger“ grupę savanoriai nebūdavo priimami, ten būdavo tik darbuotojai, o J. D. toje grupėje buvo. G. B. gal dabar ir yra savanoris, tačiau anksčiau tikrai dirbo, jam sakė, kad gaudavo atlyginimą.
Liudytoja S. I. teismo posėdyje nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą Nr. A5.-893-358/2021 nurodė, kad ji dirbo kartu su J. D., su ja susipažino prieglaudoje. Ji turėjo pažįstamą, kuriam pasiūlė įsidarbinti prieglaudoje, tačiau jis nenorėjo ir pasiūlė įsidarbinti A. (K.), su kuriuo ji taip pat susipažino darbe. A. buvo gyvūnų gaudytojas, dar lyg turėjo ir naktinio darbo, o J. D. nebuvo nei prie savanorių, nei prie praktikantų ir dirbo su jų pamaina, buvo pridėta prie „Messenger“ grupės, kur buvo tik darbuotojai. Savanoriai dažniausiai būdavo šeimos su vaikais, kurie vedžiodavo gyvūnus. J. D. buvo laikoma kaip darbuotoja, dirbo maždaug apie vieną mėnesį. Žino, kad po mėnesio klausė direktorės kodėl nėra algos. Ji pati darbo sutartį buvo pasirašiusi, grafikas buvo slenkantis. Darbuotojai nuo savanorių skyrėsi tuo, kad savanoriai dažniausiai būdavo šeimos ar draugų grupelės, o tiek savanoriai, tiek praktikantai turi būti prižiūrimi darbuotojų, o J. D. juos ir vedžiodavo, ir aprodydavo. Savanoriai keisdavosi, darbuotojai juos mažai pažinojo. Per pandemiją savanorių nepriimdavo į patalpas, jiems tiesiog atvesdavo šunis pavedžioti. Šunų gaudytojai prieglaudoje būna tol, kol išvažiuoja gaudyti gyvūnų. „Messenger“ grupėje jokių savanorių ir praktikantų nebuvo, tik darbuotojai.
Liudytoja J. D. teismo posėdyje nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą Nr. A5.-893-358/2021 nurodė, kad ji nelegaliai dirbo gyvūnų prieglaudoje ir kada viskas baigėsi užpildė skundą darbo inspekcijai. Rugsėjo pradžioje ji turėjo darbą, tačiau iš pažįstamų sužinojo, kad prieglauda ieško darbuotojų. El. paštu nusiuntė savo gyvenimo aprašymą, tada jai paskambino administratorė, pakvietė į darbo pokalbį, o darbo pokalbyje susitarė dieną kada ateis pasibandyti. Į darbo pokalbį atvyko viena, o kabinete buvo L. S. ir veterinarė J. A.. Jai buvo papasakota apie darbą, ji papasakojo apie save. Darbo funkcijas jai L. sakė paaiškins tuomet, kai ateis pasibandyti, tačiau šiek tiek papasakojo. Darbo grafiką žinojo, jis ją tenkino, berods keturias dienas dirbdavo ir keturios būdavo laisvos, nes jos toks pats grafikas buvo ir kitam darbe. Pirmas dvi savaites jai šis darbas dubliavosi su kitu darbu picerijoje. Ji pirmadieniais turėjo paskaitą universitete, į kurią jai reikėjo nueiti, todėl ji kai kuriais pirmadieniais dirbti negalėjo. Darbo pokalbyje susitarė, kad tą pačią savaitę ateis pasibandyti, pažiūrėti ar jai patinka ir ar ji tinka. Pirmą dieną sunkiais darbais neapkrovė, ji vedžiojo šunis, jai parodė kaip valomi gardai, kaip vyksta šėrimas konservais. Apie pietus ji jau žinojo, kad norėtų dirbti, kad jai patinka ir, jei neklysta, tada ir ėjo pasirašyti pas administratorę, pranešti, jog darbas tinka. Prašymą priimti į darbą parašė tą pačią dieną, jį priėmė administratorė V.. Prie prašymo pridėjo asmens tapatybės kortelės kopiją, taip pat nurodė savo banko sąskaitą. Susitarė, kad pradės darbą nuo pirmadienio. Pirmadienį jai pasakė, kad įdarbinti jos oficialiai negali, kadangi ji dar dirba picerijoje. Prieglaudoje ji dirbo maždaug mėnesį laiko, nuo rugsėjo pradžios iki spalio pradžios. Dėl atlyginimo buvo kalbėję, tačiau jo negavo. Apie savanorystę jie niekada nebuvo kalbėję, dėl savanorystės ji nebūtų išėjusi iš savo ankstesnio darbo. Ji buvo raginama išeiti iš buvusios darbovietės, kad galėtų būti įdarbinta naujoje, tačiau galiausiai liko be jokio darbo. Banko sąskaitos numerį ji nurodė pateikdama prašymą įdarbinti. Į „Messenger“ grupę, jei neklysta, priėmė nuo to pirmadienio, kai pradėjo dirbti, kadangi ji jau buvo laikoma bendradarbe. Toje grupėje buvo tariamasi dėl darbų pasiskirstymo, vyko apsitarimai dėl pietų, buvo šiek tiek aptarinėjami klausimai, susiję su gyvūnais. Darbo dieną pradėdavo nuo 7-8 val. ryto. Paskutinėmis darbo dienomis važinėjo į darbą su taksi, nors jai buvo žadėta, kad suderins važiavimą su kitu darbuotoju. Pietų laikas priklausydavo nuo darbų ir jų pasiskirstymo, visada pietaudavo virtuvėlėje. Ji sutiko būti įdarbinta nuo rugsėjo 22 d., kadangi iki tol dirbo kitoje darbovietėje. L. S. kontaktų neturėjo.
Liudytoja L. S. teismo posėdyje nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą Nr. A5.-893-358/2021 nurodė, kad J. D. skundėsi, jog nėra įdarbinta, nors kalbos apie įdarbinimą nebuvo. Mano, kad J. D. atėjo provokaciniu tikslu, įžūliai, viskuo nepatenkinta. J. D. iki tol matydavo vaikštančią prieglaudos koridoriuose. Ką ji darydavo nematė, matydavo ją tik praeinančią ar sėdinčią ant sofos. Pašaliniai žmonės į prieglaudą nepatenka – yra skambutis ir tik paskambinus žmonės yra įleidžiami. Mano, kad J. D. patekdavo į patalpas nurodžiusi, jog nori padėti. Įleisti žmones gali bet kas, kas išgirsta skambutį, ar tai būtų administratorė, ar kiti darbuotojai, tačiau ne savanoriai. Manė, kad J. D. yra savanorė, bet ji savanoriavo neilgai. Jeigu asmuo nori įsidarbinti, pokalbyje jis dalyvauja tik su direktoriumi. Ji yra Fondo steigėja, įdarbinimo procese nedalyvauja. Savanoriai būna paprašo pavedžioti gyvūnus, kartais būną nusiteikę kažką daugiau padaryti, tuomet jam paskiriamas kažkoks darbas. Savanorių grafiko nėra, jie ateina kada gali. Savanoriai užpildo savanorių lapus, jie yra pas direktorių. Su J. D. ji kalbėjo tik vieną kartą, bet apie įdarbinimą niekada kalbėta nebuvo. 2020 m. rugsėjis buvo labai įtemptas, kuomet iš daugintojų buvo konfiskuota daug blogai prižiūrimų gyvūnų. Pas juos iš daugyklų atkeliavo 35 konfiskuoti šunys, reikėjo daug savanorių, buvo daug žmonių. Prieglaudoje ji lankosi kasdien ar kas antrą dieną. J. D. niekuomet neprašydavo su ja pasikalbėti, ji tiesiog praeidavo koridoriuje ir viskas. J. D. draugai buvo A. ir S., pavardžių nežino. Jai nėra žinoma apie tai, ar J. D. buvo pateikusi prašymą įsidarbinti.
Teismo posėdžio metu buvo ištirta byloje surinkta rašytinė medžiaga: 2021 m. kovo 17 d. administracinio nusižengimo protokolas (t. 1, b. l. 1-2); 2020 m. lapkričio 12 d. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas (t. 1, b. l. 3); 2020 m. lapkričio 12 d. Integracijos su VSDFV informacine sistema - užklausos rezultatai apie R. S. (t. 1, b. l. 4); J. D. 2020 m. spalio 15 d. skundas VDI Kauno teritoriniam skyriui (t. 1, b. l. 5); 2020 m. lapkričio 12 d. Integracijos su VSDFV informacine sistema - užklausos rezultatai apie (duomenys neskelbtini) fondo darbuotojus (t. 1, b. l. 6); J. D. 2020 m. lapkričio 11 d. e-laiškas paaiškinimas VDI Kauno teritoriniam skyriui su priedais telefono žinučių nuotraukomis (t. 1, b. l. 7-20); 2020 m. lapkričio 11 d. VDI Kauno teritorinio skyriaus e-laiškas užklausimas „Dėl darbo“ J. D. (t. 1, b. l. 21); J. D. 2020 m. lapkričio 27 d. e-laiškas paaiškinimas VDI Kauno teritoriniam skyriui ( t. 1, b. l. 22); S. I. 2020 m. lapkričio 12 d. paaiškinimas VDI Kauno teritoriniam skyriui (t. 1, b. l. 23); (duomenys neskelbtini) fondo direktoriaus R. S. fotonuotrauka (t. 1, b. l. 24); S. I. asmens tapatybės kortelės fotonuotrauka (t. 1, b. l. 25-26); S. I. 2020 m. rugpjūčio 25 d. darbo sutartis Nr. 029 (t. 1, b. l. 27-28); S. I. 2020 m. lapkričio 12 d. e-laiškas VDI Kauno teritoriniam skyriui su pateikiamais įrodymais (t. 1, b. l. 29-31); A. K. 2020 m. gruodžio 1 d. paaiškinimas VDI Kauno teritoriniam skyriui (t. 1, b. l. 32); A. K. asmens tapatybės kortelės kopija (t. 1, b. l. 33); J. D. VDI Kauno teritoriniam skyriui pateiktas CD su garso įrašu (t. 1, b. l. 34); 2020 m. lapkričio 12 d. Integracijos su VSDFV informacine sistema - užklausos rezultatai apie L. S. (t. 1, b. l. 35); VDI Kauno teritorinio skyriaus 2020 m. gruodžio 7 d. nurodymas Nr. SD-2-16506 (t. 1, b. l. 36); L. S. atstovės advokatės E. B. 2020 m. gruodžio 9 d. raštas Nr. GD-11854 „Dėl 2020 m. gruodžio 7 d. nurodymo Nr. SD-2-16506, atstovavimo sutartis (t. 1, b. l. 37, 38); 2021 m. vasario 12 d. nelegalaus darbo tyrimo aktas Nr. NDA 0958-1241 (t. 1, b. l. 39-40); R. S. atstovės advokatės Redos Kurlavičienės 2021 m. kovo 1 d. prašymas Nr. GD-2010, atstovavimo sutartis, advokato orderis Nr. 1078480 ( t. 1, b. l. 41, 42, 43); R. S. atstovės advokatės Redos Kurlavičienės 2021 m. kovo 2 d. prašymas Nr. GD-2069 „Dėl administracinio nusižengimo protokolo surašymo ir paaiškinimų pateikimo raštu“ (t. 1, b. l. 44); R. S. atstovės advokatės Redos Kurlavičienės 2021 m. kovo 8 d. prašymas Nr. GD-2297 „Dėl susipažinimo su administracinio nusižengimo byla“ (t. 1, b. l. 45); VDI Kauno teritorinio skyriaus 2021 m. kovo 10 d. nurodymas (t. 1, b. l. 46); 2021 m. kovo 17 d. VDI Kauno teritorinio skyriaus e-laiškas (t. 1, b. l. 47); R. S. atstovės advokatės Redos Kurlavičienės 2021 m. kovo 17 d. e-laiškas ir paaiškinimas Nr. GD-2640 „Dėl J. D. skundo nepagrįstumo“ (t. 1, b. l. 48-50); J. D. e-laiškas su priedais su priedais -telefono žinučių nuotraukomis (t. 1, b. l. 56-64); (Duomenys neskelbtini) fondo įstatai (t. 1, b. l. 73-75); administracinių nusižengimų registro 2021 m. balandžio 8 d. išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus, iš kurio matyti, kad R. S. vieną kartą baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 84-88); R. S. atstovės advokatės Redos Kurlavičienės raštas ir papildomi duomenys apie (duomenys neskelbtini) fondo darbuotojų ir savanorių sąrašą, L. S. pranešimas (t. 1, b. l. 91-96); VDI Kauno teritorinio skyriaus 2021 m. balandžio 6 d., 2021 m. balandžio 7 d. pavedimai Nr. 614, Nr. 631 (duomenys neskelbtini) fonde atlikti neplaninį patikrinimą nelegalaus darbo kontrolės klausimais (t. 1, b. l. 97); (duomenys neskelbtini) fondo direktoriaus R. S. baigiamųjų kalbų tezės (t. 1, b. l. 135-138); Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. nutarimas (t. 1, b. l. 140-144); R. S. atstovės advokatės Redos Kurlavičienės 2021 m. birželio 30 d. apeliacinis skundas (t. 1, b. l. 149-157); Institucijos 2021 m. liepos 14 d. atsiliepimas į apeliacinį skundą (t. 1, b. l. 163-166); R. S. atstovės advokatės Redos Kurlavičienės 2021 m. liepos 28 d. papildomi paaiškinimai „Dėl 2021 m. liepos 14 d. inspekcijos atsiliepimo“ (t. 1, b. l. 172); Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 29 d. nutartis R. S. atstovės advokatės Redos Kurlavičienės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. nutarimą, bylą grąžinti iš naujo nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams (t. 1, b. l. 173-179); Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 17 d. nutartis skirti posėdį ir raštas (duomenys neskelbtini) dėl informacijos pateikimo (t. 1, b. l. 183, 184); (duomenys neskelbtini) vardu advokatės Redos Kurlavičienės paaiškinimai, Fondo darbuotojų ir savanorių sąrašas (t. 1, b. l. 186-187, 188).
Administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.
ANK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.
ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Fondo direktorius R. S. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį buvo traukiamas už tai, kad laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 4 d. iki 2020 m. spalio 4 d., leido J. D. dirbti Fonde gyvūnų prižiūrėtojos pareigose, kintančiu darbo laiko režimu, nuo 8.00 val. ryto iki 19.00 val. vakaro dirbti nelegaliai, t. y., nepasirašęs darbo sutarties ir nepranešęs VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojos priėmimą į darbą. Tuo R. S. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus.
ANK 95 straipsnio 1 dalis numato darbdavių ar kitų atsakingų asmenų atsakomybę už nelegalų darbą. Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Atsakomybė pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį galima tik tada, kai konstatuojami tarp šalių susiklostę darbo teisiniai santykiai. Siekiant darbą vertinti kaip nelegalų, be kita ko, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, tai yra: darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.
Teismo vertinimu, šiuo atveju nelegalaus darbo faktą įrodančių duomenų, siekiant pripažinti, kad tarp šalių buvo susiklostę darbo santykiai ir J. D. dirbo Fondo naudai nesudarius darbo sutarties, nepakanka. Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą nenustatyta, kad nagrinėjamoje situacijoje būtų nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyvieji požymiai, t. y., kad J. D. būtų pradėjusi dirbti realiai, tarp Fondo ir J. D. buvę santykiai turėjo darbo sutarties požymių, t. y., kad buvo dirbama darbdaviui ir darbuotojui susitarus, dirbamas tam tikros profesijos, specialybės ar kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos, o J. D. dirbo paklusdama darbovietėje nustatytai darbo tvarkai bei atlygintinai.
Administracinio nusižengimo protokole nurodoma, kad tarp šalių – J. D. ir Fondo buvo susitarimas dėl darbo sutarties sąlygų, tačiau toks susitarimas nebuvo įteisintas darbo sutartimi. R. S. kaltė Institucijos buvo grindžiama liudytojų J. D., S. I. ir A. K. parodymais, taip pat J. D. pateiktu garso įrašu. Tačiau, teismo vertinimu, J. D. nurodomos aplinkybės dėl jos nelegalaus darbo Fonde, išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą nepasitvirtino.
Byloje nustatyta, kad J. D. lankėsi Fonde ir atliko tam tikrus gyvūnų priežiūros darbus nuo 2020 m. rugsėjo 4 d. iki 2020 m. spalio 4 d., tačiau nenustatyta, kad J. D. Fonde lankėsi tam tikru nustatytu grafiku, šiam laikotarpiui tarėsi su Fondo direktoriumi ar įgaliotu asmeniu dėl atlyginimo dydžio, jos funkcijų ar darbo tvarkos. Tiek iš J. D. parodymų, tiek ir iš jos pateikto garso įrašo matyti, jog ginčas kilo ne dėl to, jog nuo 2020 m. rugsėjo 4 d. iki 2020 m. spalio 4 d. ji dirbo nelegaliai, o dėl to, kad po šio laikotarpio ji nebuvo įdarbinta, tačiau asmens lūkesčiai dėl įdarbinimo ateityje savaime negali patvirtinti, jog ankstesniu laikotarpiu tarp asmenų taip pat buvo susiklostę darbo santykiai – šios aplinkybės įrodinėjamos atsižvelgiant į anksčiau paminėtus nelegalaus darbo požymius.
Lietuvos Respublikos savanoriškos veiklos įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savanoriškos veiklos organizatoriais gali būti Lietuvos Respublikoje įregistruoti labdaros ir paramos fondai. Šiuo atveju Fondas yra ne pelno siekianti organizacija, todėl gali būti savanoriškos veiklos organizatoriumi. Fondo įstatuose nustatytas ir vienas iš Fondo veiklos tikslų – savanoriškos veiklos skatinimas ir organizavimas.
Teismas kreipėsi į Fondą su prašymu pateikti informaciją apie tai, ar J. D. Fondui teikė rašytinį prašymą dėl įdarbinimo arba dėl savanoriavimo, tačiau Fondas teismui pateikė atsakymą, kuriame nurodė, jog nei prašymas įdarbinti, nei savanoriauti Fondui pateiktas nebuvo. Šias aplinkybes taip pat patvirtino ne tik liudytoja L. S., tačiau Fonde tuo metu administratore dirbusi liudytoja V. K.. Vis tik net ir nustačius aplinkybes, jog J. D. dar prieš 2020 m. rugsėjo 4 d. el. paštu siuntė Fondui prašymą įdarbinti, sąskaitos numerį ar gyvenimo aprašymą, savaime nepatvirtintų darbo santykių atsiradimo, kadangi tokie veiksmai parodo ne faktinį darbo santykių atsiradimą, o tik siekį ateityje tokiems santykiams atsirasti. Vien prašymo įdarbinti pateikimas, vėliau atliekant tam tikrus darbus Fonde, savaime negalėtų būti laikomas įrodymu, patvirtinančiu būtent darbo teisinių santykių faktą. Akivaizdu, kad J. D. tokį siekį turėjo, tačiau byloje nesurinkta objektyvių duomenų, jog šis jos siekis būtų buvęs įgyvendintas abipusiu šalių susitarimu dėl darbo santykių atsiradimo.
J. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji dėl įdarbinimo kalbėjo su L. S., tuo metu kabinete buvo ir kitas asmuo – J. A., tačiau apklaustos liudytojomis teismo posėdžio metu jos paneigė tokį pokalbį egzistavus. Abi šios liudytojos patvirtino, kad jos pokalbyje dalyvavo, tačiau ne prieš J. D. pradedant lankytis Fonde, o būtent praėjus maždaug mėnesiui laiko, kuomet ji atėjo su pretenzija būti įdarbinta, t. y., tą pačia dieną, kuomet buvo padarytas J. D. pateiktas garso įrašas. Negana to, apie J. A. dalyvavimą būtent ne įdarbinimo, o garso įrašo padarymo dieną patvirtino ir pati J. D. elektroniniame laiške (t. 1, t. 1, b. l. 7), tačiau teismo posėdžio metu jau nurodė kitą dieną – tą, kurią neva vyko pokalbis dėl įdarbinimo. Nei viena iš šių liudytojų nenurodė, kad būtų buvęs dar vienas pokalbis, kuriame būtų dalyvavusios visos šios liudytojos. Nei teismo posėdžio metu, nei pokalbio su L. S. metu, kuomet buvo daromas garso įrašas, J. D. nei karto nenurodė dėl kokio darbo užmokesčio buvo sulygta, tiesiog lakoniškai nurodydama, jog darbo užmokesčio ji negavo, nors jos teigimu apie jį buvo kalbėta. Iš garso įrašo taip pat nustatyta, jog L. S., net ir nežinodama apie daromą garso įrašą, J. D. nurodė, jog nors anksčiau su ja nebuvo pokalbio apie savanorystę, tačiau taip pat nebuvo jokio pokalbio nei apie įdarbinimą, nei apie darbo užmokestį, į ką J. D. atsakė „bet aš juk viską buvau pateikusi įdarbinimui“, t. y., iš esmės neneigė, kad tokio pokalbio iš tiesų nebuvo, tikėdamasi, kad jos duomenų pateikimas savaime yra susitarimas būti įdarbintai. Iš karto po to J. D. klausia „tai jūs norit pasakyti dabar, kad aš visą mėnesį atsavanoriavau, išėjau iš darbo, kad mane galėtų įdarbinti, ir dabar jūs nusprendėt, kad manęs nedarbinsit?“, į ką L. S. atsako, kad J. D. su ja apie tai (įdarbinimą) niekada nekalbėjo. Toks J. D. klausimas suponuoja išvadą, jog ji suvokė, kad mėnesį laiko atliko savanorišką veiklą, tačiau jos lūkestis buvo tai, kad ji po savanoriškos veiklos neabejotinai bus įdarbinta. Teismo nuomone vien tokio lūkesčio įvykdymas ar neįvykdymas nesudaro pagrindo iki tol tarp asmenų atsiradusį santykį vertinti skirtingai – teisinis santykis tarp asmenų gali priklausyti tik nuo jų susitarimo. Pažymėtina, kad susitarimas dėl konkretaus darbo užmokesčio asmeniui faktiškai pradėjus dirbti, kuomet nesudaroma darbo sutartis ir apie tai nepranešama VSDFV, yra nelegalaus darbo požymis, tačiau šioje byloje toks susitarimas nenustatytas.
Byloje taip pat nenustatyta aplinkybė, kad J. D. Fonde dirbo paklusdama darbovietėje nustatytai darbo tvarkai. J. D. nebuvo įtraukta į darbuotojų grafikus, iš jos nebuvo reikalaujama atvykti į darbą ir vykdyti tam tikras funkcijas, dėl neatvykimo į Fondą jai jokių pretenzijų niekas nereiškė, pravaikštų nefiksavo, kas patvirtina, jog J. D. į Fondo patalpas atvykdavo pagal savo galimybes. Nustatyta, kad iki 2020 m. rugsėjo 22 d. J. D. dirbo kitame darbe, mokėsi universitete, todėl neturėjo realių galimybių Fonde dirbti pagal nustatytą tvarką pamainomis ir netgi pati to nepageidavo (ką ji pripažino ir teismo posėdžio metu). Liudytoja V. K. taip pat nurodė, kad pati J. D. sakė, kad negalės iki 2020 m. rugsėjo 22 d. įsidarbinti ir dirbti pagal grafiką, nes dirba kitur. Pažymėtina ir tai, kad nuo 2020 m. rugsėjo 22 d. iki 2020 m. spalio 4 d. J. D. toliau lankėsi Fonde, jos pačios teigimu atliko tam tikrus darbus, tačiau visą šį laikotarpį dėl oficialaus įdarbinimo nesikreipė, nors ankstesnius darbo santykius jau buvo nutraukusi. Liudytoja V. K. teismo posėdžio metu patvirtino, kad J. D. tada niekas neprašė atvažiuoti padėti, ji savo noru važiavo, niekas jai neskambino, ir nors tam tikrus darbus tikrai atlikinėjo, ateidavo savanoriškai, vadovei pačiai buvo neaišku, kodėl ir kada J. D. ateidavo, kiek būdavo prieglaudoje. Liudytoja taip pat nurodė, kad J. D. darbo grafike nebuvo, ji neturėjo konkrečių darbo valandų. Liudytoja L. S. teismo posėdžio metu patvirtino, kad J. D. 2020 m. spalio 4 d. pokalbyje skundėsi, jog nėra įdarbinta, nors kalbos apie įdarbinimą su ja nebuvo – tą ji nurodė ir J. D. pokalbio metu, kuris buvo užfiksuotas byloje pateiktame garso įraše.
Bylos nagrinėjimo teisme metu apklausus liudytojus nustatyta, kad Fonde tarp darbuotojų ir savanorių atliekamų funkcijų jokių esminių skirtumų nėra. Darbuotoją nuo savanorio skiria tik tai, kad darbuotojai atvyksta į darbą ir iš jo išvyksta nustatytu laiku, dirba pamainomis, gauna darbo užmokestį, o savanoriai atvyksta jiems patogiu metu, nėra kontroliuojami ir darbo užmokesčio negauna. Taigi, vien iš darbo funkcijų nustatyti, ar asmuo yra savanoris, ar darbuotojas, šiuo atveju neįmanoma. Nelegalaus darbo ir savanorystės atribojimas šiuo atveju įmanomas tik nustačius būtent nelegaliam darbui priskiriamus požymius – darbdavio ir darbuotojo susitarimą dėl darbo, faktinį darbo pradėjimą, asmens paklusimą darbovietėje nustatytai darbo tvarkai bei atlyginimą.
Nagrinėjamuoju atveju nustatyta, kad J. D. Fonde faktiškai atliko savanorės funkcijas – atlikti darbų atvykdavo ne pagal nustatytą darbo grafiką, laisvu laiku, dėl atlyginimo laikotarpiui nuo 2020 m. rugsėjo 4 d. iki 2020 m. spalio 4 d. nesitarė, neturėjo pareigos paklusti darbdavio nustatytai darbo tvarkai. Savanoriška laikoma tokia veikla, kurios sąlygos nustatomos savanorio ir šios veiklos organizatoriaus susitarimu (Lietuvos Respublikos savanoriškos veiklos įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Vien tai, kad J. D. neabejotinai manė, jog atlikus savanorišką veiklą minėtu laikotarpiu ji vėliau bus įdarbinta, nepaneigia jos susitarimo dėl savanoriškos veiklos vykdymo laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 4 d. iki 2020 m. spalio 4 d. J. D. suprato arba turėjo suprasti, jog darbo funkcijų ji neatlieka, kadangi akivaizdu, jog darbuotojai darbdaviui turi konkrečias pareigas, tokias kaip atvykti nustatytu laiku, vykdyti darbdavio nurodymus, tačiau J. D. Fonde lankėsi ir dirbo tai, ką pati norėdavo ar ko paprašydavo jos ten dirbę draugai, jai jokie nurodymai nebuvo duodami. Institucijos teigimu, J. D. dirbo tam tikroje pamainoje, todėl ši aplinkybė sudaro pagrindą manyti, jog ji atliko darbines funkcijas. Tačiau teismas pažymi, kad asmens savanoriškas atvykimas į Fondą, kad jis galėtų padėti tuo pačiu metu, kai kažkuris darbuotojas (kaip nustatyta šiuo atveju – A. K.) dirba tam tikroje pamainoje, nesudaro prielaidos, kad savaime ir šis asmuo dirba pagal jam nustatytą darbo grafiką ar konkrečioje pamainoje. Priešingu atveju, joks savanoris Fonde negalėtų savanoriauti tuo laiku, kuris sutampa su darbuotojų pamaina, Fondo vadovams pagrįstai baiminantis, kad tokia pagalba vėliau galės būti traktuojama kaip nelegalus darbas.
Institucija nelegalaus darbo faktą taip pat grindė tuo, jog Fonde buvo sukurta „Messenger“ grupė, kurioje buvo tik Fondo darbuotojai, ir šioje grupėje buvo įtraukta J. D.. Tačiau, teismo posėdžio metu apklausti liudytojai aplinkybės, jog šioje grupėje buvo vien tik darbuotojai, vienareikšmiškai nepatvirtino. Liudytoja J. A. nurodė, kad ši grupė buvo sukurta komunikuoti tarpusavyje apie gyvūnus, iš esmės sukurta jai kaip veterinarei, kadangi jai yra reikalinga bet kokia informacija apie gyvūnų būklę, kuri yra žinoma kitiems asmenims, nepriklausomai nuo to, jie yra darbuotojai ar savanoriai. J. D. nurodė, kad šioje grupėje buvo nurodžiusi savo sąskaitos numerį, tačiau tik tam, kad jai būtų pervesti pinigai už apmokėtus kitų asmenų pietus, todėl ši aplinkybe taip pat nei patvirtina, nei paneigia nelegalaus darbo faktą. Vieninteliai liudytojai, kurie nurodė, jog ši grupė yra skirta tik darbuotojams, yra A. K. ir S. I., tačiau jie negalėjo paaiškinti, kodėl toje grupėje buvo ir savanoris G. B.. Tai, kad šioje grupėje yra ne vien tik darbuotojai, nurodė liudytojai G. B. ir E. J. patvirtinę, jog ir jie patys toje grupėje buvo ir tuomet, kai buvo savanoriai. Taigi, vienareikšmiškai teigti, jog į „Messenger“ grupę buvo priimami vien tik Fondo darbuotojai, objektyvaus pagrindo nėra.
Institucijos teigimu, jei J. D. nebuvo įdarbinta, o susitarimo dėl savanoriavimo taip pat nebuvo, ji turėjo būti į Fondo patalpas neįleidžiama, o tai, kad ji visgi būdavo įleidžiama nesant savanoriavimo susitarimo, turi būti vertinama kaip nelegalus darbas. Teismas sprendžia, kad tokia prielaida negali būti pakankama nelegaliam darbui konstatuoti. (Duomenys neskelbtini) fondas yra savanoriškos veiklos organizatorius, ne pelno siekianti organizacija, kuriai yra reikalinga bet kokia įmanoma pagalba. Nustatyti prievolę tokiai organizacijai griežtai kontroliuoti asmenų pateikimą į patalpas, neįleidžiant tų žmonių, kurie nėra formaliai susitarę su jos atstovais dėl savanoriškos veiklos, būtų perteklinis, neproporcingas reikalavimas, dar labiau apsunkinantis savanorių veiklos galimybes. Lietuvos Respublikos savanoriškos veiklos įstatymas nereikalauja, kad su savanoriais būtų sudaromos rašytinės sutartys, todėl Fondo darbuotojai, nekeldami pernelyg aukštų reikalavimų patekti į patalpas norintiems padėti atėjusiems asmenims, elgėsi pakankamai apdairiai, kadangi kiekvienas asmuo, norintis padėti, gali tai daryti nevaržomai. Vien tai, kad šiuo atveju J. D. turėjo lūkesčių Fonde įsidarbinti, nepakeičia jos kaip savanorės statuso ir galimybių patekti į Fondo patalpas taip pat lengvai, kaip ir kitiems padėti atėjusiems asmenims. Tas pats pasisakytina ir apie naudojimąsi Fondo patalpomis ir resursais – nustatyta, kad Fondas, organizuodamas veiklą, suteikia tokias pat galimybes tiek darbuotojams, tiek savanoriams, todėl tai, jog J. D. buvo leista naudotis Fonde esančia virtuvėle, niekaip nepatvirtina, kad tarp Fondo ir J. D. neabejotinai buvo susidarę darbo teisiniai santykiai.
Šioje administracinio nusižengimo byloje nepakanka objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad J. D. buvo pavaldi Fondui, yra gavusi ar vykdžiusi konkrečių nurodymų, susijusių su Fondo veikla, taip pat nesurinkta ir duomenų apie tai, kad Fondo direktorius R. S. ar jo įgaliotas asmuo su J. D. būtų taręsis dėl konkretaus darbo užmokesčio, darbo vietos, jos funkcijų, įdarbinimo bei atlyginimo. Vien tik liudytojos J. D. paaiškinimai, bei liudytojų A. K. bei S. I. paaiškinimai, kurių dalis prieštarauja kitiems surinktiems įrodymams, negali būti pakankami pripažinti Fondo direktorių leidus J. D. dirbti nelegaliai, nesant jokių kitų objektyvių tai patvirtinančių įrodymų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad J. D. savo galimai kaip darbuotojo pažeistus interesus pradėjo ginti tik praėjus maždaug vienam mėnesiui nuo tariamo jos įdarbinimo, taip pat maždaug dviem savaitėms nuo tada, kai pati J. D. nurodė pageidavusi būti įdarbinta (nutraukė ankstesnius darbo santykius) su pretenzijomis į Fondo steigėją kreipėsi iš karto pasiruošusi pokalbį įrašinėti pašnekovui to nežinant, kas, nesant kitų nelegalų darbą patvirtinančių įrodymų bei esant tai paneigiančių įrodymų, teismui kelia abejonių ir pačios liudytojos J. D. parodymų patikimumu. Įrašo metu J. D. teigia, kad Sodra dar neturi duomenų apie jos įdarbinimą, nors ji buvo pateikusi Fondui prašymą įdarbinti, tačiau, teismo vertinimu, ji suprato, kad Sodrai apie jos įdarbinimą pranešta ir negalėjo būti, kadangi ji nebuvo pasirašiusi darbo sutarties, todėl toks teiginys pokalbio su L. S. metu gali būti vertinamas kaip provokacinis.
Atsižvelgiant į tai bei remiantis įrodymų naštos paskirstymo taisyklėmis, t. y., jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai, taip pat, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, darytina išvada, kad byloje nėra įrodyta, jog tarp J. D., kaip darbuotojo, ir Fondo direktoriaus R. S., kaip darbdavio, būtų susiklostę darbo teisiniai santykiai, ir kad J. D., paklusdama įmonės tvarkai ir darbdaviui nuo 2020 m. rugsėjo 4 d. iki 2020 m. spalio 4 d. dirbo Fonde, todėl konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju ANK 95 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo padarymo faktas nėra įrodytas, administracinio nusižengimo požymiai nenustatyti, todėl tarp J. D. ir Fondo susiklostę santykiai negali būti vertinami kaip nelegalus darbas.
Įvertinęs visas bylos aplinkybes teismas sprendžia, kad byloje esančių duomenų visuma neleidžia daryti išvados, jog R. S. veiksmuose yra jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, požymių, todėl administracinio nusižengimo teisena R. S. atžvilgiu nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 646 straipsniu,
nutaria:
administracinio nusižengimo teiseną R. S. atžvilgiu dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, nutraukti, nesant jo veiksmuose administracinio nusižengimo požymių.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.