Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Violetos Balčytienės, Egidijos Puzinskaitės, Nijolės Žalnieriūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Silvijai Krivickaitei, dalyvaujant pareiškėjui R. L., atsakovo atstovei Viktorijai Grigaliūnaitei, trečiojo suinteresuoto asmens atstovui Dainiui Jasui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. L. skundą atsakovui Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui dėl sprendimų panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas R. L. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti: 1) Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau - LTI-K) 2011-06-10 sprendimą Nr. 22-686 kaip neteisėtą; 2) Kalėjimo departamento prie Teisingumo ministerijos (toliau - Departamentas) 2011-08-19 sprendimą Nr. 2S-3048 kaip neteisėtą.

Paaiškina, kad jam 2011-04-13 būnant LTI-K kameroje Nr. 373 kartu su kitu suimtuoju A. J., įėjo du LTI-K pareigūnai (vardų ir pavardžių neprisimena) ir liepė į turimus krepšius susidėti visus savo daiktus ir išeiti iš kameros daiktų patikrinimui. Pareiškėjas savo daiktus (drabužius, higienos priemones ir kt.) bei maistą pateikė patikrinimui. Specialia įranga atlikus jo krepšių su daiktais patikrą, nieko draudžiamo tarp jo daiktų nebuvo rasta. Po patikrinimo į daiktų patikrinimo vietą atėjo LTI-K pareigūnai R. T., E. A. ir G. M., kurie pareikalavo perduoti jiems pareiškėjo visus turimus daiktus ir maistą svėrimui. Svėrimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjo turimi daiktai svėrė apie 20 kg (neskaitant baudžiamosios bylos medžiagos), o maistas - apie 30 kg (dieną prieš svėrimą jis apsipirko kalėjimo parduotuvėje). Minėti pareigūnai pareiškėjui nurodė, kad paima visus jo daiktus, o maistą palieka, kadangi pas jį neva yra daiktų viršsvoris, o kalėjime galima turėti tik tiek daiktų, kad jų masė neviršytų 30 kg (turimos baudžiamosios bylos medžiagos masė neįskaitoma). Pareigūnų sprendimui paimti visus pareiškėjo daiktus jis paprieštaravo ir nurodė, jog tai yra neteisėta, kadangi jo daiktų masė neviršijo 30 kg, o leidžiama maisto prekių, kurias galima įsigyti LTI-K parduotuvėje, masė apskritai teisės aktų nėra ribojama. Be to, pareiškėjas nurodė, kad, atėmus iš jo daiktus, jis neturės drabužių, priemonių, vaistų ir vitaminų, skambinimo kortelės, religinių knygų, kuriuos būtina turėti kiekvieną dieną. Tačiau pareigūnai paėmė tris krepšius su minėtais daiktais bei televizorių ir atidavė į sandėlį. Kadangi pareigūnai neteisėtai paėmė iš jo turimus daiktus, pareiškėjas atsisakė pasirašyti asmeninių pinigų, vertybių ir daiktų priėmimo akte Nr. 407.

Pareiškėjas sekančią dieną (2011-04-13) parašė prašymą LTI-K direktoriui, kad jam būtų grąžinti 2011-04-13 neteisėtai paimti daiktai, ir nurodė, kad neturi kuo apsirengti, negali paskambinti artimiesiems, neturi galimybės naudoti jam paskirtų vaistų, negali gilinti savo religinių žinių. Tą pačią dieną jis pateikė skundą. Daiktai jam grąžinti nebuvo, todėl dėl akivaizdaus savo teisių pažeidimo jis kreipėsi į Teisingumo ministeriją (toliau - Ministerija). Ministerijos 2011-05-02 raštu jis buvo informuotas, kad yra sudaryta komisija ir atliekamas tarnybinis patikrinimas dėl LTI-K pareigūnų R. T., E. A. ir G. M. veiksmų. Dar nebaigus tarnybinio patikrinimo, 2011 metų gegužės mėn. pirmomis dienomis pareiškėjui neteisėtai paimti daiktai buvo grąžinti be kokio nors daiktų grąžinimo akto. Grąžinant daiktus, pareiškėjo turimo maisto masė

nebebuvo tikrinama, nors ji galėjo būti ir 20 kg, ir 30 kg, ir t.t., todėl LTI-K administracija netiesiogiai pripažino, kad 2011-04-13 daiktai, kurių masė neviršijo 30 kg, iš pareiškėjo buvo paimti neteisėtai, nes daiktus paėmę pareigūnai negalėjo maisto masės įskaičiuoti į turimų daiktų masę. Tad, jei LTI-K administracija nebūtų pripažinusi savo pareigūnų neteisėtų veiksmų, grąžinant daiktus pareiškėjo turimas maistas būtų pasvertas ir tada būtų sprendžiama, kokią masę daiktų jam galima grąžinti.

Maždaug po savaitės, kai pareiškėjui buvo grąžinti neteisėtai paimti daiktai, į jo kamerą užėjo trys LTI-K vidaus tyrimų tarnybos (VTT) pareigūnai (nei vardų, nei pavardžių pareiškėjas neįsidėmėjo) ir vėl liepė sudėti daiktus masės patikrinimui. Paklausus, ar maistas ir vėl bus sveriamas, jie nurodė, kad maisto masė jų nedomina. Kadangi nuo daiktų grąžinimo dienos iki VTT pareigūnų patikrinimo pareiškėjas papildomų daiktų neįsigijo, VTT pareigūnams pasvėrus tuos pačius daiktus, kurie buvo iš jo neteisėtai atimti, nebuvo nustatytas daiktų viršsvoris ir visi daiktai pareiškėjui buvo grąžinti. Šie VTT pareigūnų veiksmai taip pat patvirtina, kad pareigūnų R. T., E. A. ir G. M. veiksmai, pasireiškę pareiškėjo daiktų paėmimu, buvo akivaizdžiai neteisėti. VTT pareigūnų patikrinimo metu, visi tikrinti daiktai buvo nufilmuoti ir išvardinti akte, kurį pasirašė ir pareiškėjas. Taigi yra objektyvūs ir neginčijami įrodymai, kokie daiktai iš jo buvo paimti. Nei akto, nei filmuotos medžiagos kopijos pareiškėjui įteiktos nebuvo.

LTI-K direktoriaus 2011-06-10 sprendimu Nr. 22-686 R. L. buvo informuotas, kad jo 2011-04-14 skunde nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės. Be to, 2011-06-14 raštu Departamentas jį taip pat informavo, kad jo 2011-04-14 skunde nurodytos aplinkybės yra nepagrįstos. Nesutikdamas su minėtomis išvadomis, pareiškėjas tiek LTI-K, tiek Departamentui pateikė skundą dėl neobjektyvaus tyrimo. Departamentas 2011-08-19 raštu Nr. 2S-3048 atsakė, kad tyrimas buvo objektyvus, tačiau nebuvo nurodyta, kokie konkretūs duomenys buvo tiriami, kokie asmenys apklausti, kokie dokumentai ištirti ir t.t. To nebuvo padaryta ir LTI-K direktoriaus 2011-06-10 sprendime Nr. 22-686.

Pareiškėjo manymu, atmesdami jo 2011-04-14 skundą, LTI-K ir Departamentas rėmėsi atlikto tarnybinio patikrinimo rezultatais, kurie buvo išdėstyti Departamento 2011-06-14 rašte. Kitaip tariant, LTI-K ir Departamentas LTI-K pareigūnų R. T., E. A. ir G. M. veiksmų teisėtumą grindžia tuo, jog daiktai iš jo apskritai nebuvo paimti, o tie daiktai, kurie buvo paimti, buvo neva atiduoti savo noru, kaip turimų daiktų viršsvoris. Tačiau Departamento 2011-06-14 rašte išdėstyti tyrimo rezultatai ir išvados, kurios lėmė skundžiamų LTI-K ir Departamento sprendimų neteisėtumą ir nepagrįstumą, neatitinka tiek paties pareiškėjo surinktų, tiek tarnybinio patikrinimo metu gautų įrodymų.

LTI-K ir Departamentas nepagrįstai nurodė, kad kratos metu visi daiktai iš pareiškėjo paimti nebuvo ir į kamerą Nr. 373 jis grįžo turėdamas 30 kg asmeninių daiktų ir esą pretenzijų dėl kratos atlikimo jis nepareiškė. LTI-K ir Departamentas sąmoningai nenurodo, kad pareiškėjui buvo paliktas tik maistas, kurį jis įsigijo likus vienai dienai iki kratos atlikimo. Įsigyjamo maisto masė nėra ribojama, ką patvirtino ir pats LTI-K 2011-04-26 atsakymu. Kadangi pareiškėjas suvokė, kad LTI-K parduotuvėje įsigyjamo maisto masė nėra ribojama ir neskaičiuojama su turimų daiktų mase, jis žodžiu paprieštaravo LTI-K pareigūnams dėl daiktų atėmimo neteisėtumo. Iš karto raštu pateikti pretenzijos jis negalėjo, nes neturėjo nei lapo, nei rašiklio. Visą dieną neatgavęs daiktų, sekančią dieną jis iš karto direktoriui pareiškė pretenzijas dėl daiktų grąžinimo, todėl nepagrįsta Departamento išvada apie pretenzijų nebuvimą.

Tarnybinio patikrinimo metu neva buvo nustatyta, kad vaistai ir gydymas pareiškėjui skirti nebuvo, o jo teiginys, kad pareigūnai kratos metu paėmė jam reikalingus vaistus, nepagrįstas. Pareiškėjo teigimu, LTI-K ir Departamentas visiškai nevertino jo medicininės kortelės ir jam 2011-06-15 ir 2011-06-21 išduotų medicininių pažymėjimų. Tiek medicininėje kortelėje, tiek 2011-06-15 pažymėjime yra nurodyta, kad pareiškėjui dar iki 2011-04-13 daiktų paėmimo buvo atlikta akių operacija, taikomas nuolatinis akių gydymas ambulatorinėmis sąlygomis ir yra paskirti lašai į akis. 2011-06-21 medicininiame pažymėjime nurodyta, kad 2011-02-10 jam buvo duoti lašai į akis. Kadangi duodamų lašų kiekio jam paprastai užtenka trims mėnesiams, tie patys 2011-02-10 išduoti lašai pas pareiškėją buvo ir 2011-04-13 kratos metu. Todėl, LTI-K pareigūnams 2011-04-13 atėmus iš pareiškėjo lašus į akis, kurie yra laikomi vaistais, o ne šiaip daiktais, jis buvo priverstas jų paprašyti 2011-04-14, t.y. sekančią dieną po jų atėmimo.

Dėl tarnybinio patikrinimo išvadų apie taksofono kortelių paėmimą paaiškina, jog LTI-K ir Departamentas visiškai nevertino, kokiu būdu pareiškėjas skambino ir ar jam pavyko prisiskambinti. Pareiškėjas neneigia, kad 2011-04-13, 2011-04-18 skambino telefonu. Pareiškėjas paaiškina, kad šiomis dienomis jis skambino savo motinai Laniauskienei numeriu 8 315 20218, nesinaudodamas taksofono kortele, nes ji buvo atimta, o naudodamasis AB TEO LT paslauga, kuri leidžia paskambinti abonentui, jei jis telefonu AB TEO LT atstovui, patvirtina savo sutikimą, jog mokestis už pokalbį būtų įrašytas į jo sąskaitą, o ne asmens, kuris skambina, sąskaita. Todėl ta aplinkybė, jog po kratos jis naudojosi taksofonu, jo manymu, savaime nepaneigia fakto, jog iš jo buvo paimta taksofono kortelė, kurią jis įsigijo 2011-04-12 (dieną prieš kratą). Be to, skundo nagrinėjimo metu jis pateiks AB TEO LT pažymą, kad 2011-04-13, 2011-04-18 skambino naudodamasis sąskaita, o ne taksofono kortele. Atsisakius AB TEO LT pateikti tokią pažymą, prašys, kad ji būtų išreikalauta teismo. Be to, pareiškėjo teigimu, 2011-04-13 jam nepavyko tinkamai pasinaudoti minėta AB TEO LT paslauga ir skambutis nepavyko. Jei jis būtų turėjęs iš jo atimtą taksofono kortelę, būtų galėjęs prisiskambinti be jokių nesklandumą. Tad LTI-K ir Departamentas nepagrįstai, tik remdamiesi skambinimo faktu, konstatavo, kad taksofono kortelė iš pareiškėjo nebuvo paimta.

Pareiškėjo nuomone, LTI-K ir Departamentas nepagrįstai, remdamiesi tik išėjimo į lauką faktu, teigė, jog jo rūbai nebuvo paimti. Pareiškėjo teigimu, savo rūbus skirtingomis dienomis jam skolino kartu su juo kameroje Nr. 373 buvę asmenys: J. A., J. V., D. A., A. D.. Šie asmenys gali paliudyti, kad iki 2011 m. gegužės mėn. pradžios jis neturėjo jokių asmeninių daiktų, išskyrus maistą, avalynę, kurią buvo apsirengęs kratos metu, ir dantų šepetuką, o A. J. taip pat gali paliudyti apie 2011-04-13 kratos aplinkybes, kadangi jis 2011-04-13 buvo kartu kameroje Nr. 373, kiti minėti liudytojai kameroje buvo apgyvendinti jau po kratos atlikimo. Pareiškėjas prie skundo pridėjo A. J. paaiškinimą apie kratos aplinkybes. Pareiškėjo teigimu, nei vienas iš liudytojų tarnybinio patikrinimo metu nebuvo apklaustas, todėl LTI-K ir Departamentas negalėjo objektyviai nustatyti, ar iš pareiškėjo 2011-04-13 buvo paimti rūbai.

Objektyviai ir neginčijai jo išdėstytas aplinkybes gali patvirtinti minėti LTI-K VTT pareigūnų surinkti duomenys, t.y. filmuota medžiaga, kurioje nufilmuota, kokie daiktai iš jo buvo paimti 2011-04-13 ir daiktų patikrinimo bei grąžinimo aktas, kuriame išvardinti jau LTI-K VTT pareigūnų patikrinti daiktai, kurie buvo paimti 2011-04-13 kratos metu.

Pareigūnų R. T., E. A. ir G. M. pažeidimus pateisinę LTI-K ir Departamentas pažeidė Suėmimo vykdymo įstatymo (toliau - SVĮ), Konstitucijos nuostatas.

Buvo pažeistos SVĮ 26 str. 1 dalies nuostatos, nes iš pareiškėjo buvo paimtos jo turimos knygos. SVĮ 23 str. 1 ir 2 dalys buvo pažeistos, kadangi pareiškėjas turi leidimą skambinti neribotai, tačiau pareigūnai, atėmę iš jo taksofono kortelę, neteisėtai apribojo jam šią teisę, nes skambinant bet kuriam asmeniui, su kuriuo jam leidžiama bendrauti, jis turėjo gauti jo sutikimą dėl sąskaitos apmokėjimo. Atėmus iš pareiškėjo visus jo rūbus, buvo sukelta grėsmė jo teisės pabūti gryname ore įgyvendinimui (SVĮ 29 str. 1 d.). Pareiškėjo teigimu, kiekvieną kartą prašydamas leisti pasinaudoti svetimais drabužiais, jis patirdavo didžiulius vidinius nepatogumus, jausdavosi kaip nieko neturintis ir išmaldos prašantis elgeta. Be to, ilgiau kaip dvi savaites jis turėjo nešioti tuos pačius rūbus (tame tarpe apatinius, kojines), kuriuos buvo apsirengęs kratos dieną, nes visi kiti drabužiai jam buvo grąžinti 2011 m. gegužės mėn. pradžioje, pradėjus tarnybinį patikrinimą. Be to, buvo paimtos jo skalbimo priemonės. Tuo pačiu jis negalėjo užtikrinti elementarios savo higienos. Atėmę iš pareiškėjo vaistus ir vitaminus, pareigūnai padarė tiesioginės žalos pareiškėjo sveikatai, sutrukdė jo ambulatorinį gydymą ir sistemingą sveikatos stiprinimą vitaminais. Todėl LTI-K ir Departamentas atliko veiksmus, pasireiškusius nežmonišku elgesiu su juo ir jo garbės bei orumo žeminimu (b.l. 21-23).

Atsakovas LTI-K atsiliepimu prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškina, kad 2011 m. balandžio 13 d., apie 13.45 val., kameroje Nr. 373 buvo atliekama krata, kurios metu asmenys, laikomi toje kameroje buvo išvesti į Priėmimo-paskirstymo skyrių Nr. 1, kuriame buvo patikrinti jų asmeniniai daiktai bei atliktas kontrolinis turimų asmeninių daiktų pasvėrimas. Buvo nustatyta, kad R. L. asmeninių daiktų svoris neatitiko Taisyklių 109 punkto reikalavimus, nes viršijo leistinus 30 kilogramų. Pareiškėjo turimų asmeninių daiktų masė buvo apie 45 kilogramus. R. L. buvo paprašyta pačiam atsirinkti reikalingiausius jam daiktus neviršijant 30 kilogramų. R. L. pareigūnų akivaizdoje pats atsirinko sau reikalingiausius daiktus, o visus kitus likusius sudėjo į krepšį, kuris, jam matant, buvo užantspauduotas ir padėtas į LTI-K sandėlį. Buvo surašytas asmeninių pinigų, vertybių ir daiktų priėmimo aktas (toliau - Aktas), kuriame buvo surašyta tai, kas buvo padėta į sandėlį. Pareiškėjas pasirašyti ant akto atsisakė, tačiau dėl kratos atlikimo pretenzijų neturėjo ir patvirtino tai savo parašu kratos protokole. R. L. į kamerą Nr. 373 grįžo turėdamas 30 kilogramų asmeninių daiktų, kuriuos jis pats atsirinko (neįskaičiuojant baudžiamosios bylos medžiagos), todėl jo teiginiai, kad jis į kamerą grįžo be nieko, nepasitvirtina.

R. L. dėl minėto įvykio 2011-04-14 kreipėsi su skundu į Teisingumo ministrą, nurodydamas, kad LTI-K pareigūnai neteisėtai veikė prieš jį, neva atimdami jo daiktus. Ministerija 2011-05-02 raštą dėl tarnybinio tyrimo pradėjimo išsiuntė Departamentui. LTI-K gavo Departamento 2011-05-10 raštą dėl komisijos sudarymo ir tarnybinio tyrimo pradėjimo. Tą pačią dieną buvo pasirašytas įsakymas Nr. 1-66 dėl komisijos (toliau - Komisija) sudarymo tarnybiniams nusižengimams ištirti. Tarnybinio tyrimo metu buvo nustatyta, kad R. L. skunde nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės ir LTI-K pareigūnai veikė tinkamai, nepažeisdami įstatymų.

Peržiūrėjus vaizdo stebėjimo kamerų įrašus, buvo nustatyta, kad R. L. 2011 m. balandžio 13 d. Priėmimo-paskirstymo skyriuje buvo pakartotinai priminti Taisyklių 109 punkto reikalavimai. Vaizdo medžiagoje užfiksuota, kaip R. L. reikalingiausius jam daiktus Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnų akivaizdoje atsirinko pats, o kitus sudėjo į krepšį, kuris buvo užantspauduotas ir padėtas į įstaigos sandėlį bei surašytas Aktas.

Dėl vaistų į akis paaiškino, jog R. L. 2011-02-14 ir 2011-02-15 buvo apžiūrėtas gydytojo, po apžiūros vaistai ir gydymas jam nebuvo skirti. 2011-02-16 jis nuo medicininės apžiūros atsisakė ir vėliau į Sveikatos priežiūros tarnybą nesikreipė (2011-05-24 išrašas Nr. 56-223).

Iš Suimtųjų pokalbių telefonu apskaitos žurnalo matyti, kad telefonu R. L. skambino 2011-04-13 ir 2011-04-18. Be taksofono kortelių jis negalėtų paskambinti. Todėl teiginys, kad jis nesinaudojo taksofono kortele, o skambino naudodamasis AB TEO LT paslauga, kuri leidžia iš taksofono paskambinti abonentui, jei jis telefonu AB TEO LT atstovui patvirtina savo sutikimą, kad mokestis už pokalbį būtų įrašytas į abonento sąskaitą, neatitinka tikrovės. Iš pareiškėjo pirkinių čekio matosi, kad taksofono kortelės buvo nupirktos 2011-04-19 ir 2011-04-26. Todėl pareigūnai niekaip negalėjo paimti jo taksofono kortelių, nes kitaip jis negalėtų paskambinti. Be to, vaistų ir taksofono kortelių svoris neturi įtakos bendram daiktų svoriui.

Iš Nuteistųjų (suimtųjų) išvedimo registracijos pasivaikščioti žurnalo matyti, kad 2011-04-14, 2011-04-15 ir 2011-04-16 R. L. ėjo į pasivaikščiojimo kiemelį. Iš pareiškėjo skundo matyti, kad jis to taip pat neneigia.

Sumažėjus R. L. kameroje turimų asmeninių daiktų svoriui - jam sunaudojus maisto produktus, pareiškėjo prašymu 2011 m. gegužės 2 d. jam buvo sugražinta dalis į įstaigos sandėlį padėtų daiktų. 2011 m. gegužės 12 d. papildomai buvo patikrinti ir surašyti asmeniniai R. L. turimi daiktai (2011-05-12 aktas Nr. 51-577).

Atsakovas daro išvadą, kad LTI-K pareigūnai veikė teisėtai, kadangi R. L. buvo suteikta galimybė pačiam atsirinkti jam būtiniausius ir svarbiausius daiktus, kurie nesvertų daugiau nei 30 kg (neįskaičiuojant baudžiamosios bylos medžiagos), ką jis ir padarė. Pareigūnai neatsako už pareiškėjo daiktų pasirinkimą, kadangi tai priklauso nuo paties R. L. valios ir būtinumo jam turėti atitinkamai pasirinktus daiktus. Todėl nėra pagrindo LTI-K pareigūnus pripažinti kaltais, kadangi savo veiksmais jie nepažeidė galiojančių teisės aktų reikalavimų. Mano, kad LTI-K 2011-06-10 raštas Nr. 22-686 yra teisėtas ir nėra pagrindo jo panaikinti.

Be to, Departamentas nustatė, kad atsižvelgiant į tarnybinio tyrimo rezultatus nėra pagrindo LTI-K Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnus pripažinti padariusiais tarnybinius nusižengimus, nes savo veiksmais jie nepažeidė galiojančių teisės aktų reikalavimų. Departamento 2011-06-14 raštas Nr. 2S-1588 dėl atlikto tarnybinio tyrimo yra teisėtas bei pagrįstas, nėra pagrindo jo naikinti (b.l.72-74).

Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas prašo pareiškėjo atmesti kaip nepagrįstą.

Departamentas skundžiamu 2011 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu Nr. 2S-3048 pareiškėją informavo, kad tarnybinį tyrimą dėl LTI-K pareigūnų R. T., E. A. ir G. M. galimai padarytų tarnybinių nusižengimų atliko LTI-K direktoriaus 2011 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. 1-66 sudaryta komisija, į kurios sudėtį įėjo ir Ministerijos Administracinės ir baudžiamosios justicijos departamento Baudžiamosios justicijos skyriaus vyriausiasis specialistas bei Departamento Apsaugos priežiūros ir įskaitos skyriaus vyresnysis inspektorius. Departamentas konstatavo, kad tarnybinio tyrimo metu nustatyta, kad LTI-K pareigūnai R. T., E. A. ir G. M. savo veiksmais galiojančių teisės aktų normų nepažeidė. Tarnybinis tyrimas atliktas objektyviai.

Daiktai ir reikmenys, kurie viršija Taisyklių 109 punkte nustatytą suimtiesiems leidžiamų turėti daiktų bendrąją masę, paimami saugoti įstaigos sandėlyje. Paimti daiktai, esant suimtojo rašytiniam prašymui, gali būti perduoti prašyme nurodytam artimajam giminaičiui, sutuoktiniui, sugyventiniui ar įstaigos leidimu - kitam asmeniui. Sandėlyje saugomi daiktai grąžinami suimtajam jo prašymu, jei su grąžintais daiktais turimų daiktų bendroji masė neviršys leistino svorio. Tad tiek pareiškėjas, tiek kiti suimtieji turi gana plačias galimybes išspręsti problemą, ką daryti su daiktais, kurie yra mažiau reikalingi ir viršija nustatytą bendrą turimų daiktų masę.

Taisyklės ir jose nustatytas teisinis reglamentavimas privalomas visiems be išimties suimtiesiems, esantiems tardymo izoliatoriuose. Įstaiga, veikdama savo kompetencijos ribose, neturi teisės nustatyti jokių išimčių iš Taisyklių arba nustatyti kitokį teisinį santykių reglamentavimą, nei yra įtvirtinta Taisyklėse. Laikydamiesi šios nuostatos, LTI-K pareigūnai R. T., E. A. ir G. M. 2011 m. balandžio 13 d. atliko R. L. turimų daiktų kontrolinį svėrimą, kurio metu paaiškėjo, kad suimtojo R. L. daiktų svoris yra apie 45 kilogramus, t.y. buvo viršytas leistinas svoris. Todėl suimtojo buvo paprašyta pačiam atsirinkti reikiamus daiktus iki 30 kilogramų, o likusius daiktus perduoti saugoti į įstaigos sandėlį. Reikalingiausius daiktus pareigūnų akivaizdoje pareiškėjas atsirinko pats, o kitus sudėjo į krepšį, kuris buvo užantspauduotas ir padėtas į įstaigos sandėlį. Minėtas aplinkybes patvirtino tarnybinio tyrimo metu apklausti pareigūnai, dalyvavę 2011 m. balandžio 13 d. kratoje. Be to, šios aplinkybės pasitvirtino tarnybinio tyrimo metu peržiūrėjus vaizdo stebėjimo kamerų įrašus, kuriuose užfiksuota, kaip R. L. reikalingiausius jam daiktus pareigūnų akivaizdoje atsirinko pats, o kitus sudėjo į krepšį, kuris buvo užantspauduotas ir padėtas į įstaigos sandėlį. Todėl LTI-K pareigūnai R. T., E. A. ir G. M. savo veiksmais galiojančių teisės aktų normų nepažeidė, o tarnybinis tyrimas atliktas objektyviai (b.l.58-60).

Pareiškėjas, bylą nagrinėjant teisme, skundą bei jo argumentus palaikė, papildomai paaiškino, jog į svėrimo patalpą jis nuėjo su keturiais ar penkiais krepšiais, po svėrimo jam paliko du krepšius tik su maistu – didelį „turginį“ krepšį ir mažytį, kuriuos jis parsinešė į kamerą. Jo nuomone, maistas nėra „daiktai“, taip aiškina ir Vartotojų teisių tarnyba.

Atsakovo atstovė skundą prašė atmesti atsiliepimo argumentais, papildomai paaiškino, jog kameroje laikomo maisto svoris yra skaičiuojamas su visų turimų daiktų bendru svoriu.

Departamento atstovas skundą prašė atmesti atsiliepimo argumentais, papildomai paaiškino, jog Taisyklių 109 punkte yra vienintelė išimtis – į svorį neįskaitomas tik baudžiamosios bylos medžiagos svoris, tokia yra ir Taisyklių autoriaus – Teisingumo ministerijos – nuomonė, nes jos atstovas dalyvavo tiriant R. L. skundą. Maisto kiekis apsiperkant nėra ribojamas, bet nuteistieji turi atsižvelgti, kad yra ribojama visų turimų daiktų masė iki 30 kg, įskaitant maisto produktus; apsipirkti leidžiama vieną kartą per savaitę, todėl objektyviai nėra jokio reikalo daryti maisto produktų atsargas, be to, dalį produktų galima padėti į sandėlį, dalį jų suvartojus, iš sandėlio pasiimti pasaugai atiduotus daiktus ir t.t., taigi, yra daug galimybių, kaip išvengti viršsvorio kameroje.

Skundas atmestinas.

Faktinės bylos aplinkybės.

1. Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad Asmeninių pinigų, vertybių ir daiktų priėmimo 2011-04-13 akte Nr. 407 užfiksuota, kad, dalyvaujant R. L., saugojimui buvo paimtas vienas televizorius Philips (be maitinimo laido) ir 3 krepšiai su asmeniniais daiktais (užantspauduoti). Akte 2011-04-13 G. M., E. A. ir R. T. parašais patvirtino, kad krepšiai užantspauduoti R. L. akivaizdoje, o R. L. pasirašyti atsisakė (b.l.88).

R. L. 2011-04-14 parašė prašymą LTI-K direktoriui grąžinti jam paimtus daiktus, kadangi neturi apatinio trikotažo, taksofono kortelės, religinių knygų. Taip pat paprašė persverti maistą, kuris liko, ir grąžinti jam aparatūrą (b.l.89). R. L. 2011-05-02 parašu patvirtino, kad jam grąžino televizorių ir daiktus (b.l.90).

2. Ministerijoje 2011-04-18 buvo gautas R. L. skundas dėl LTI-K Apsaugos ir priežiūros skyriaus (toliau - APS) pareigūnų G. M., E. A. ir R. T. veiksmų, nes minėti pareigūnai, 2011-04-13 atlikę kratą, atėmė iš pareiškėjo visus jo turėtus asmeninius daiktus, nors jų bendroji masė galimai neviršijo teisės aktuose nustatyto leidžiamo turėti daiktų svorio limito (b.l.62-63).

Departamentas gavo Ministerijos 2011-05-02 raštą Nr. (1.23.)-3576, kuriuo paprašyta pradėti tarnybinį tyrimą dėl R. L. skunde nurodytų pareigūnų galimai padarytų tarnybinių nusižengimų, tam sudaryti komisiją, įtraukti į ją Ministerijos Administracinės ir baudžiamosios justicijos departamento Baudžiamosios justicijos skyriaus vyriausiąjį specialistą (b.l. 77).

Departamentas 2011-05-10 raštu Nr. 1S-1775 paprašė LTI-K direktoriaus sudaryti komisiją ( į jos sudėtį įtraukti Ministerijos Administracinės ir baudžiamosios justicijos departamento Baudžiamosios justicijos skyriaus bei Departamento Apsaugos, priežiūros ir įskaitos skyriaus atstovus) ir atlikti tarnybinį tyrimą dėl galimai padarytų minėtų pareigūnų tarnybinių nusižengimų (b.l. 64).

LTI-K direktorius, vykdydamas Departamento 2011-05-10 raštą Nr. 1S-1775 9b.l.64), 2011-05-10 įsakymu Nr. 1-66 sudarė komisiją LTI-K APS pareigūnų G. M., E. A. ir R. T. galimai padarytiems tarnybiniams nusižengimams ištirti ir įpareigojo Komisiją tarnybinio tyrimo išvadą pateikti iki 2011-06-08 (b.l.65).

3. 2011-05-12 buvo surašyti suimtojo R. L. turimi daiktai (2011-05-12 aktas Nr. 51-577). R. L. šiame akte savo parašu patvirtino, kad daiktai surašyti teisingai, jis pretenzijų neturi. Šiame akte taip pat nurodyta, kad R. L. pareiškė žodinį prašymą pasiimti daiktus, esančius sandėlyje: 2 pledus, pagalvę, striukę, sportines kelnes, pirštines, rankšluostį, šortus, sportinius marškinėlius. Visų turimų daiktų svoris 23 kg., todėl nurodyti daiktai grąžinti. R. L. pasirašė, kad nurodytus daiktus, išskyrus 2 pledus ir pagalvę, gavo, pretenzijų neturi (b.l.96-97).

4. LTI-K APS vyresnysis inspektorius R. T., vyresnysis specialistas E. A., vyresnysis specialistas G. M. 2011 m. gegužės 18 d. paaiškinimuose nurodė, kad 2011 m. balandžio 13 d., apie 13 val. 45 min., gyvenamojoje kameroje Nr. 373, kurioje laikomas suimtasis R. L., buvo atliekama krata, kurios metu kameroje buvę asmenys išvesti į Priėmimo-paskirstymo skyrių Nr. 1, kuriame intraskopu „Rapiscan 515" buvo patikrinti jų asmeniniai daiktai bei atliktas kontrolinis turimų asmeninių daiktų pasvėrimas. Suimtojo R. L. asmeninių daiktų svoris viršijo leistinus 30 kilogramų ir buvo apie 45 kilogramai, todėl suimtojo buvo paprašyta pačiam atsirinkti ir susidėti daiktus iki 30 kilogramų, o likusius daiktus perduoti saugoti į įstaigos sandėlį. R. L. reikalingiausius jam daiktus pareigūnų akivaizdoje atsirinko pats, o kitus sudėjo į krepšį, kuris buvo užantspauduotas ir padėtas į įstaigos sandėlį bei surašytas Aktas. Pareigūnas paaiškino, kad kratos metu visi daiktai iš suimtojo R. L. paimti nebuvo ir į gyvenamąją kamerą Nr. 373 suimtasis R. L. grįžo turėdamas 30 kilogramų asmeninių daiktų (neįskaičiuojant baudžiamosios bylos medžiagos). Pretenzijų dėl kratos atlikimo suimtasis R. L. nepareiškė. Šį faktą patvirtina ir suimtojo R. L. parašas kratos protokole. Atliekant kratą bei kontrolinį daiktų svėrimą, buvo vadovaujamasi Taisyklių 109 straipsnio reikalavimais, su juo bendraujama ir elgiamasi taip, kaip reikalaujama Taisyklių II skirsnio 6 punkte (b.l.80-82,83-85).

5. Komisija, susipažinusi su surinkta tarnybinio tyrimo medžiaga, 2011-06-08 surašė išvadą Nr. 24-817, kad suimtojo R. L. teiginys, jog pareigūnai kratos metu iš jo atėmė visus turėtus daiktus neatitinka tikrovės. Papildomai peržiūrėjus vaizdo stebėjimo kamerų įrašus, nustatyta, kad suimtajam R. L. Priėmimo-paskirstymo skyriuje 2011 m. balandžio 13 d. buvo pakartotinai priminti Taisyklių 109 punkto reikalavimai. Kadangi R. L. turimų daiktų svoris akivaizdžiai viršijo 30 kilogramų, pareigūnų buvo paprašytas atsirinkti daiktus iki 30 kilogramų, o likusius perduoti saugoti į įstaigos sandėlį. Vaizdo medžiagoje užfiksuota, kaip R. L. reikalingiausius jam daiktus APS pareigūnų akivaizdoje atsirinko pats, o kitus sudėjo į krepšį, kuris buvo užantspauduotas ir padėtas į įstaigos sandėlį bei surašytas Asmeninių pinigų, vertybių ir daiktų priėmimo 2011 m. balandžio 13 d. aktas Nr. 407, kurį pasirašyti minėtas asmuo atsisakė. Suimtojo R. L. teiginys, kad pareigūnai kratos metu iš jo paėmė vaistus ir vitaminus neatitinka tikrovės, nes Sveikatos priežiūros tarnybos gydytoja L. K. Ambulatorinio stacionarinio ligonio ligos istorijos 2011 m. gegužės 24 d. išraše Nr. 56-223 nurodė, kad 2011 m. vasario 14 d. suimtasis R. L. buvo apžiūrėtas vidaus ligų gydytojo. Nusiskundimų dėl sveikatos būklės minėtas suimtasis nepareiškė, gydymas jam nebuvo skirtas. Pakartotinai R. L. apžiūrėtas 2011 m. vasario 15 d. nusiskundimų dėl sveikatos taip pat neturėjo. Nuo medicininės apžiūros 2011 m. vasario 16 d. R. L. atsisakė ir daugiau dėl sveikatos būklės į Sveikatos priežiūros tarnybą nesikreipė. Vaistai ir gydymas R. L. skirti nebuvo. Suimtojo R. L. teiginys, kad pareigūnai kratos metu iš jo paėmė turėtas taksofono korteles ir todėl jis negalėjo pasinaudoti savo teise skambinti neatitinka tikrovės, nes, patikrinus Suimtųjų pokalbių telefonu apskaitos žurnalo registrą nustatyta, kad suimtasis R. L. skambino 2011 m. balandžio 13 d., apie 16 val. 29 min., 2011 m. balandžio 18 d., apie 16 val. 11 min., 2011 m. balandžio 19 d., apie 16 val. 50 min., 2011 m. balandžio 20 d., apie 15 val. 50 min., balandžio 26 d., apie 17 val. 10 min., 2011 m. balandžio 28 d., apie 16 val. 5 min., 2011 m. gegužės 4 d., apie 16 val. 5 min., 2011 m. gegužės 6 d., apie 16 val. 23 min., 2011 m. gegužės 9 d., apie 18 val. 7 min. R. L. LTI-K parduotuvėje taksofono korteles pirko 2011 m. balandžio 19 d. ir 2011 m. balandžio 26 d., t.y. neturėdamas taksofono kortelės R. L. nebūtų galėjęs pasinaudoti savo teise skambinti 2011 m. balandžio 13 d. ir 2011 m. balandžio 18 d.

Suimtojo R. L. teiginys, kad pareigūnai kratos metu iš jo paėmė rūbus ir jis negalėjo panaudoti savo teise pasivaikščioti gryname ore, neatitinka tikrovės, nes, patikrinus Nuteistųjų (suimtųjų), laikomų LTI-K, kamerų numerių ir kalinių jose patikrinimo žurnalą ir Nuteistųjų, suimtųjų išvedimo registracijos pasivaikščioti žurnalą, nustatyta, kad 2011 m. balandžio 14 d. gyvenamojoje kameroje Nr. 373 buvo laikomas suimtasis R. L. ir dar vienas asmuo, pasivaikščioti 2011 m. balandžio 14 d. iš šios kameros išėjo du asmenys. 2011 m. balandžio 15 ir 16 d. suimtasis R. L. kameroje Nr. 373 buvo laikomas vienas. Pasivaikščioti 2011 m. balandžio 15 ir 16 d. iš kameros Nr. 373 išėjo vienas asmuo. Sumažėjus R. L. turimų asmeninių daiktų svoriui (jam sunaudojus maisto produktus), R. L. jo prašymu 2011 m. gegužės 2 d. buvo sugražinta dalis į įstaigos sandėlį padėtų daiktų. 2011 m. gegužės 12 d. papildomai buvo patikrinti ir surašyti asmeniniai suimtojo R. L. turimi daiktai, 2011-05-12 aktas Nr. 51-577 patvirtina, kad R. L. galėjo pasinaudoti visomis teisėmis, kurias numato Lietuvos Respublikoje galiojantys įstatymai.

Komisija 2011-06-08 išvada Nr. 24-817 pasiūlė: 1) tarnybinį tyrimą dėl LTI-K APS vyresniojo inspektoriaus R. T. ir vyresniųjų specialistų E. A. bei G. M. galimai padaryto tarnybinio nusižengimo laikyti baigtu; 2) R. T., E. A. ir G. M. drausminio poveikio priemonių netaikyti, nes jie nepažeidė galiojančių teisės aktų reikalavimų; 3) suimtojo R. L. 2011 m. balandžio 14 d. skunde nurodytas aplinkybes pripažinti neatitinkančiomis tikrovės (b.l. 145A-149).

LTI-K direktorius A. Maknickas patvirtino 2011-06-08 išvadą Nr.24-817 (b.l. 145A).

LTI-K 2011-06-10 raštu Nr. 22-686 pranešė R. L., kad LTI-K įsakymu sudaryta komisija atliko tarnybinį tyrimą dėl pareiškėjo 2011-04-14 skunde, adresuotame Ministerijai, nurodytų aplinkybių ir kad skunde nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės (b.l.28).

Departamentas 2011-06-14 raštu Nr. 2S-1688 R. L. pranešė, kad dėl jo 2011-04-14 skundo LTI-K buvo atliktas tarnybinis tyrimas. Atsižvelgiant į tyrimo rezultatus, nėra pagrindo LTI-K APS pareigūnus pripažinti padariusiais tarnybinius nusižengimus, nes savo veiksmais jie nepažeidė galiojančių teisės aktų reikalavimų, o skunde nurodytos aplinkybės nepagrįstos (b.l.29).

6. R. L. Departamentui padavė 2011-07-25 skundą, kuriuo teigė, kad LTI-K administracija neobjektyviai atliko tarnybinį tyrimą (b.l.61).

Departamentas į R. L. 2011-07-25 skundą atsakė 2011-08-19 raštu Nr. 2S-3048, kad tarnybinį tyrimą dėl LTI-K APS vyresniojo inspektoriaus R. T. ir to paties skyriaus vyresniųjų specialistų E. A. ir G. M. galimai padarytų tarnybinių nusižengimų atliko Komisija. Tarnybinio tyrimo metu nustatyta, kad LTI-K Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnai R. T., E. A. ir G. M. savo veiksmais galiojančių teisės aktų normų nepažeidė. Tyrimas atliktas objektyviai (b.l.61).

Teisės aktų, reglamentuojančių ginčo teisinius santykius, analizė bei išvados.

Šios administracinės bylos ginčo dalykas iš esmės yra nustatyti, ar į suimtųjų visų turimų daiktų svorį, kuris neturi viršyti 30 kilogramų, yra įskaičiuojamas jų įsigytų ar kitaip legaliai gautų (priimtų) maisto produktų svoris.

2008 m. liepos 1 d. Suėmimo vykdymo įstatymo Nr. X-1660 1 str. 1 dalyje nustatyta, kad jo paskirtis yra inter alia nustatyti suėmimo vykdymo tvarką ir sąlygas, taip pat asmenų, laikomų suėmimą vykdančiose įstaigose, teisinę padėtį. SVĮ 28 straipsnyje yra numatyta, kad suimtiesiems leidžiama už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus ne grynaisiais pinigais pirkti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių nustatyta tvarka, o SVĮ 32 straipsnis imperatyviai įpareigoja suimtuosius vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis tardymo izoliatoriuje nustatytos vidaus tvarkos, vykdyti tardymo izoliatoriaus administracijos reikalavimus.

Toks reglamentavimas reiškia, kad nuteistieji nėra visiškai laisvi ir neribojami, perkant (atitinkamai - ir laikant kamerose) maisto produktus ir būtiniausius reikmenis, o privalo laikytis reikalavimų, kurie yra nustatyti tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkoje.

Tokia tvarka yra Teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintos Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės (toliau - Taisyklės), kurių 109 punkte (2011-01-31 įsakymo Nr. 1R-35 redakcija) nustatyta, kad „<...> Suimtųjų visų turimų daiktų svoris neturi viršyti 30 kilogramų. Į suimtiesiems leidžiamų turėti bendrąją daiktų masę neįskaičiuojama baudžiamosios bylos medžiaga“.

Kolegija žodžių junginį „visi turimi daiktai“ supranta taip, kad maisto produktai bendrąja prasme irgi yra daiktai, kaip nustatyta Civiliniame kodekse (CK). Pagal CK 1.97 str. 1 dalį civilinių teisių objektai yra daiktai, pinigai ir vertybiniai popieriai, kitas turtas ir kt., o pagal CK 1.99 str. 2 dalį daiktai yra skirstomi į daliuosius ir nedaliuosius, į suvartojamuosius ir nesunaudojamuosius, į pagrindinius daiktus ir jų priklausinius. Maisto produktai bendrąja prasme yra laikytini suvartojamaisiais daiktais.

Kolegija pritaria ir trečiojo suinteresuoto asmens pozicijai, kad toks ribojimas nepažeidžia suimtųjų teisių, nes jie yra laisvi, kiek maisto produktų įsigyti įkalinimo vietose, kokius ir kiek maisto produktų ir kitų būtiniausių reikmenų laikyti kameroje, neviršijant leidžiamo svorio (30 kg), kokius atiduoti atsakingam saugojimui ir pan. Kolegija sutinka su argumentu, kad, esant tvarkai, kai įsigyti produktų leidžiama kartą per savaitę, nėra jokio reikalo daryti didelių maisto atsargų, kaip kad buvo pas pareiškėją (jis neneigia, kad vien maisto produktų tikrinimo dieną turėjo apie 30 kg, kitų daiktų – apie 20 kg). Be to, sumažėjus kameroje laikomų daiktų svoriui (pvz. suvartojus dalį maisto produktų), yra galimybė daiktų ar maisto produktų pasiimti iš saugojimo vietos (sandėlio).

Kolegija teismo posėdžio metu peržiūrėjo atsakovo kaip įrodymą pateiktą vaizdo įrašą, iš kurio, tiesą sakant, nėra aiškiai matyti, kokius daiktus pareiškėjas atsirinko išsinešti į kamerą, vaizdo įraše nėra garso, todėl kolegija negali nustatyti, ar atsakovo pareigūnai išties nurodė pareiškėjui pasiimti tik maisto produktus, tačiau akivaizdu, kad pareiškėjas daiktus atsirenka pats, o pareigūnai į šį procesą nesikiša. Iš to darytina išvada, kad pareiškėjas buvo laisvas, kokius iš tikrinamų daiktų (t.y. ir maisto produktų, ir kitų būtiniausių reikmenų) atsirinkti laikymui kameroje, neviršijant 30 kg. Dėl to teismas detaliau nenagrinėja skundo motyvų dėl taksofono kortelių bei vaistų į akis paėmimo ar nepaėmimo, nes, viena vertus, net jei laikyti, kad taksofono kortelės su kitais daiktais buvo paimtos saugojimui, nesuprantama, kodėl pareiškėjas jas apskritai pateikė svėrimui, nes jos bendram svoriui įtakos neturi, o vaistus turėjo teisę atsirinkti į tų leidžiamų 30 kg masę.

Įvertinus pasakytą, kolegija daro išvadą, kad atsakovas, tikrinimo metu paėmęs iš pareiškėjo saugojimui 30 kg svorio masę viršijančius daiktus, teisės aktų bei pareiškėjo teisių nepažeidė, todėl jo skundai pas atsakovą ir tretįjį suinteresuotą asmenį išnagrinėti tinkamai, pagal teisės aktų reikalavimus ir pagrindų tenkinti skundą nėra.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1p., 127 str., kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

pareiškėjo R. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.