Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2019-09-19 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-4338-908/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-09-19
Bylos Nr.
A5.-4338-908/2019
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-03048-2019-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Eglė Gruodienė
Pažeidėjas
L. S.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A5-4338-908/2019Teisminio proceso Nr. 4-68-3-03048-2019-8Procesinio sprendimo kategorija 6.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTAR I M A S2019 m. rugsėjo 19 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Gruodienė,sekretoriaujant Sandrai Biziulevičienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui L. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo L. S., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. S., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) direktore, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 1, 2 dalių bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – Užimtumo įstatymas) 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, kadangi 2019 m. balandžio 29 d., adresu (duomenys neskelbtini), leido dirbti darbuotojui, T. G., gim. (duomenys neskelbtini), t. y. pardavinėti tauriuosius metalus ir brangakmenius bei juos demonstruoti ir rodyti klientams, tačiau su T. G. nesudarė rašytinės darbo sutarties bei nustatyta tvarka nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie jo įdarbinimą. Tokiais veiksmais L. S. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

L. S. teisme su pažeidimu sutiko ir apgailestavo dėl jo padarymo. Paaiškino, kad tą dieną ji turėjo parodyti juvelyrinius dirbinius klientui, tačiau dėl saugumo paprašė, kad tai padarytų jos žentas. Šiuo metu žentas ir vadovauja įmonei, o ji tik jos akcininkė, dirba kioske pardavėja, jos vidutinės pajamos apie 400 Eur į mėnesį. Gyvena nuosavybės teise priklausančiame bute kartu su dukters šeima. Prašo skirti nuobaudą atsižvelgiant į jos materialinę padėtį.

Teisme liudytoju apklaustas T. G. nurodė, kad tą dieną padėjo uošvei parodyti dirbinius klientui, tačiau nemanė, kad tai yra pažeidimas. Šiuo metu dirba minėtos įmonės vadovu.

Vertinant byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad L. S. padarė jai inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

L. S. su administraciniu nusižengimu sutiko, gailėjosi. Jos kaltę ir nusižengimo padarymą taip pat įrodo byloje ištirtų ir įvertintų kitų įrodymų visuma, t. y. administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės (b. l. 2-3); Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos patikrinimo aktas, kuriame nustatyta, kad 2019 m. balandžio 29 d. adresu (duomenys neskelbtini), atvykus patikrinimui, T. G. parodė žiedus. Tada policijos pareigūnai parodė tarnybinius pažymėjimus. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad T. G. nėra oficialiai įdarbintas, jis nurodė, kad minėtoje vietoje auksiniai žiedai nėra parduodami, o tik parodomi klientams, nėra vykdomi atsiskaitymai (b. l. 6); L. S. paaiškinimas, kur ji nurodė, kad 2019 m. balandžio 29 d. buvo susitarta susitikti su dviem vyrais ir parodyti visus turimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ žiedus su deimantais (18 vnt.). Toks prašymas pasirodė neįprastas, nes įmonė prekiauja tik internetu, todėl potencialūs klientai dažniausiai būna apsisprendę dėl norimo žiedo aukso spalvos, jau būna nusižiūrėję gaminį ir prašo parodyti tik juos dominantį dirbinį, bet ne visą asortimentą. Jai pasirodė neįprasta tai, kad susitikti norėjo ne vienas, bet du vyrai, todėl bijodama dėl savo saugumo paprašė T. G. parodyti gaminius už ją. Su T. G. yra geri pažįstami, jis yra jos dukros vyras. Įmonės veikloje prieš tai jis niekaip nedalyvavo ir nėra iš įmonės gavęs jokio atlygio. Yra keletą kartų paklaususi jo nuomonės vienu ar kitu klausimu, su įmonės veikla jis yra susipažinęs, nes visi gyvena vienu adresu, tačiau jokios realios veiklos jis nėra atlikęs, todėl nebuvo poreikio jo įdarbinti sudarant darbo sutartį ir pranešti Sodrai. Nurodė, kad artėjant vasaros sezonui tikėjosi didesnių pardavimų. Suprato, kad susitikimai su klientais ją emociškai sekina, todėl su T. G. visgi sutarė, kad jis taps įmonės direktoriumi. Patikrinimo metu įmonės buhalterė buvo supažindinta su jos noru įdarbinti T. G. ir buvo ruošiami tam reikalingi dokumentai. Įmonė yra maža, per 2017 m. ir 2018 m. iš viso fiksuoti tik 48 pardavimai, todėl įdarbinti T. G. neskubėjo, nes su viskuo susitvarkydavo viena. T. G. paskirtas įmonės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi tik nuo 2019 m. gegužės 17 d. Pažeidimo diena (2019 m. balandžio 29 d.) tiek jaudinosi dėl savo ir giminių saugumo, kad net nesusimąstė, jog gaminių parodymas yra traktuojamas kaip komercinė veikla, kadangi pati prekyba vyko išskirtinai tik internetu. Savo kaltę pripažįsta visiškai ir nuoširdžiai gailisi (b. l. 34); T. G. paaiškinimas, kur jis nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė L. S. jo paprašė 2019 m. balandžio 29 d. potencialiems klientams parodyti įmonei priklausančius žiedus su deimantais. UAB „(duomenys neskelbtini)“ puslapyje nurodytu numeriu (duomenys neskelbtini) paskambino klientas, kaip vėliau paaiškėjo policijos pareigūnas, su kuriuo susitiko šalia (duomenys neskelbtini). Su tariamu klientu atėjo dar vienas vyras, taip pat policijos pareigūnas. Šiuos asmenis pasikvietė į (duomenys neskelbtini), kur parodė minėtuosius auksinius žiedus. Rašytinė darbo sutartis nebuvo sudaryta ir nebuvo pranešta sodrai, nes žiedus rodė vienintelį kartą. Sutiko parodyti gaminius iš draugiškų paskatų, nes L. S. yra jo uošvienė. Už šią pagalbą nėra gavęs jokio atlygio. Visuomet gaminius rodydavo pati L. S. šalia (duomenys neskelbtini). Šį adresą ji pasirinko dėl saugumo sumetimų, nes tai yra jo darbovietės adresas ir ištikus bėdai L. S. galėtų kreiptis į jį pagalbos (b. l. 35); išrašas iš Sodros, kuriame nurodyta, kad T. G. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba nuo 2019 m. birželio 12 d.

ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta darbdavių ar kitų atsakingų asmenų administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. Vadovaujantis DK 42 straipsnio 1 dalimi, darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų, kurios apibrėžtos DK 34 straipsnyje, pagal kurio 1 dalį kiekvienoje darbo sutartyje turi būti susitarta dėl: 1) darbo funkcijos, 2) darbo apmokėjimo ir 3) darbovietės. DK 42 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Vadovaujantis DK 43 straipsnio 1 dalimi, darbo sutartis sudaroma raštu dviem egzemplioriais. Jeigu darbo santykių subjektai (darbdavys ir darbuotojas) nepasirašo darbo sutarties, laikoma, kad darbo sutartis nesudaryta ir darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas nurodytomis sąlygomis yra nelegalus. Taigi tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-19-2013).

Nagrinėjamu atveju byloje esančių įrodinėjimo priemonių pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės sutampa, patvirtina, papildo viena kitą ir leidžia spręsti, kad yra nustatyti visi ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėties požymiai: L. S., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, leido jos naudai dirbti (įdarbino) T. G., kuris demonstravo klientams tauriuosius metalus ir brangakmenius, nors su juo nebuvo sudaryta rašytinė darbo sutartis ir apie įdarbinimą nepranešta VSDFV teritorinei įstaigai dieną iki jo darbo pradžios. Tuo L. S. pažeidė DK 42 straipsnio 1, 2 dalis bei Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

L. S. atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 str. 1 d. 1 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į administracinio nusižengimo pobūdį, į L. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad nelegaliai dirbta buvo labai trumpą laiko tarpą (vieną dieną).

ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatyta bauda nuo 1000 Eur iki 5000 Eur. Byloje surinkta medžiaga nustatyta, kad L. S. dirba pardavėja kioske, jos gaunamos pajamos yra pakankamai mažos (apie 400 Eur alga), todėl šiuo atveju akivaizdu, kad net ir minimalios sankcijoje numatytos baudos paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo ir proporcingumo kriterijams ir nepasiektų nuobaudai keliamų tikslų. L. S. šiuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedirba, todėl ateityje neturės galimybės padaryti analogiškų pažeidimų. Įvertinus išdėstytas aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, ANK 34 straipsnio 5 dalimi, darytina išvada, kad administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti B. Drungilienei paskyrus mažesnę nei ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda (ANK 34 straipsnio 5 dalis).

Teismo posėdžio metu L. S. prašė jai skirtinos baudos mokėjimą išdėstyti dalimis, nes materialinė padėtis nėra gera, gaunamos pajamos apie 400 eurų į mėnesį. Pagal ANK 675 straipsnio 3 dalį teismas, atsižvelgęs į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai šis pateikia įrodymus, priimdamas nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Teismo vertinimu, L. S. prašymas, įvertinus nuobaudos rūšį, pažeidėjos turtinę padėtį, taip pat nuobaudos dydį, yra pagrįstas, todėl tenkintinas, skirtos baudos mokėjimas išdėstytinas penkių mėnesių laikotarpiui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalimi, 627-637 straipsniais, 675 straipsniu,

nutaria:

Pripažinti L. S. kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 500 Eur baudą, jos mokėjimą išdėstant penkių mėnesių laikotarpiui, įpareigojant kas mėnesį iki paskutinės mėnesio dienos sumokėti po 100 Eur (vieną šimtą eurų), mokėjimą pradedant 2019 m. spalio mėnesiu.

Išaiškinti, kad bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 19102804929.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Eglė Gruodienė