Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė), Arūno Paštuolio ir Algerdo Urbšio,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. Z. skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 25 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Kybartų pataisos namuose 2016 m. birželio 30 d. priimtą nutarimą Nr. LK-163 taikyti nuteistajam E. Z. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

E. Z. nuteistas Šaulių apygardos teismo 2014 m. birželio 27 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Pagal BK 261 straipsnį ir 284 straipsnio 1 dalį – išteisintas, neįrodžius jo dalyvavimo padarant šias nusikalstamas veikas. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nuosprendžiu Šiaulių apygardos teismo 2014 m. birželio 27 d. nuosprendžio dalis dėl E. Z. išteisinimo pagal BK 261 straipsnį panaikinta ir šioje dalyje priimtas naujas nuosprendis - E. Z. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 261 straipsnyje, ir nuteistas 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausme. Galutinė subendrinta bausmė nuteistajam paskirta laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams.Bausmės pradžia – 2016 m. sausio 18 d., bausmės pabaiga – 2018 m. liepos 17 d.2016 m. birželio 30 d. Komisijos nutarimu Nr. LK-163 nutarta taikyti nuteistajam E. Z. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, motyvuojant tuo, kad nuteistasis per visą laisvės atėmimo bausmės laiką drausmine tvarka nebaustas, skatintas vieną kartą, charakterizuojamas teigiamai, be to, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema.Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 25 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą, nurodant, kad byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, jog E. Z. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Taikant lygtinį paleidimą būtų pažeisti visuomenės interesai, teisingumo principas ir nebūtų įgyvendinta bausmės paskirtis bei tikslai.Skunde nuteistasis E. Z. prašo panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 25 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos 2016 m. birželio 30 d. nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra priešinga Lietuvos Respublikos Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teismų praktikai, todėl turi būti panaikinta. Šioje byloje nukentėjusių asmenų nėra, prokuroras jokių prieštaravimų dėl jo lygtinio paleidimo nepateikė, todėl nuteistajam kyla klausimas, ar apylinkės teismo nutartis atitinka nešališkumo kriterijų, įstatymų leidėjo valią bei viešąjį interesą.Skunde cituojama Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1S-1210-383/2013, kuria, nuteistojo nuomone, turėjo vadovautis ir apylinkės teismas, kaip suformuotu aukštesnės instancijos teismo precedentu. Jokių procedūrinių pažeidimų, kurie galėtų lemti lygtinio paleidimo netaikymą, nėra nustatyta, taip pat nenustatytos aplinkybės, dėl kurių jam pritaikytas lygtinio paleidimo institutas prieštarautų teisingumo principui. Be to, E. Z. pažymi, kad lygtinio paleidimo tvirtinimas nėra subjektinė teisė, kuria teismas gali pasinaudoti arba nepasinaudoti. Nuteistasis atkreipia dėmesį, jog apylinkės teismas nepagrįstai vertino jo neatliktos bausmės dalį, nes toks vertinimas neatitinka Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos Rec (2003)22 nuostatų. Taigi, teisėjas skundžiamoje nutartyje išdėstė tik savo asmeninę nuomonę. Be to, apylinkės teismas nepasisakė, kurie jo nusikalstamo elgesio rizikos balai yra statiniai, o kurie dinaminiai, t. y. galėtų būti dar labiau sumažinti. Nuteistojo vertinimu, jo pakartotinio nusikalstamumo rizikos sumažėjimas 5 balais yra itin ženklus, o skundžiamos nutarties dalis dėl pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką darymo yra neaiški ir nemotyvuota. Teismai yra patvirtinę lygtinius paleidimus nuteistiesiems, kurių pakartotinio nusikalstamumo rizika yra gerokai aukštesnė nei jo, todėl nuteistasis šiuo aspektu jaučiasi diskriminuojamas. Atsiliepime į nuteistojo E. Z. skundą Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras prašo nuteistojo skundą atmesti, nes E. Z. yra linkęs nusikalsti. Be to, bausmės jis siekė išvengti, t. y. buvo pasislėpęs nuo ikiteisminio tyrimo ir vėliau, po nuosprendžio paskelbimo, nuo bausmės vykdymo, jo atžvilgiu du kartus buvo išduotas Europos arešto orderis. Todėl prašoma palikti galioti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 25 d. nutartį.Nuteistojo E. Z. skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, būtina nustatyti tiek formalųjį, tiek materialųjį lygtinio paleidimo taikymo pagrindus. Pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą teikti Komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos nuteistieji gali ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę šią minimalią paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį: pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė viršija šešerius metus, taip pat kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo. Ši nuostata turi būti taikoma ir E. Z., nes jam paskirta galutinė penkerių metų laisvės atėmimo bausmė. Iš pateiktos bylos medžiagos matyti, kad Šiaulių apygardos teismas E. Z. paskirtos bausmės pradžią nusprendė skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2014 m. birželio 27 d. Šis pirmosios instancijos teismo nuosprendis buvo skundžiamas apeliacine tvarka, tačiau apeliaciniu skundu neapskųsta nuosprendžio dalis dėl bausmės E. Z. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį skyrimo buvo vykdoma ir Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžio priėmimo dienai, t. y. 2015 m. spalio 14 d., E. Z. jam pirmosios instancijos teismo paskirtą laisvės atėmimo bausmę buvo atlikęs. 2015 m. liepos 3 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi nuteistajam buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Tačiau šios kardomosios priemonės sąlygas E. Z. pažeidė ir nuo teisėsaugos institucijų pasislėpė. Todėl Lietuvos apeliacinis teismas, 2015 m. spalio 14 d. priimdamas nuosprendį, rašytinį pasižadėjimą neišvykti pakeitė į suėmimą ir nustatė naują bausmės pradžią, t. y. nurodė, jog bausmės pradžia E. Z. turi būti skaičiuojama nuo jo sulaikymo dienos. Sutinkamai į skiriamos bausmės laiką įskaitė nuteistojo jau atliktą bausmės laiką, taip pat suėmime ir sulaikyme išbūtą laiką. E. Z. Vokietijos Federacinėje Respublikoje buvo sulaikytas tik 2016 m. sausio 18 d., todėl ši data yra pagrįstai laikoma bausmės pradžia. Būtent nuo šios datos turi būti skaičiuojama pusė paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiko. Komisija, nagrinėjusi E. Z. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo klausimą, neteisingai nustatė, jog nuteistasis pusę paskirtos bausmės laiko atliko 2016 m. sausio 17 d. Tuo metu nuteistasis bausmės neatlikinėjo ir slapstėsi nuo teismo, nes, jau minėta, užsienio valstybėje jis buvo sulaikytas tik 2016 m. sausio 18 d., o Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. spalio 14 d. nuosprendžiu pakeitė bausmės pradžios skaičiavimo datą, į ką Komisija neatsižvelgė. Aukštesnysis teismas daro išvadą, kad 2016 m. birželio 30 d. E. Z. lygtinio paleidimo klausimas negalėjo būti svarstomas, nes nuteistasis neatitiko formalaus lygtinio paleidimo taikymo pagrindo, t. y. dar nebuvo atlikęs pusės paskirtos bausmės laiko. Šiuo atveju buvo sprendžiama dėl lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, vadinasi, E. Z. galėjo teikti Komisijai prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus devyniems mėnesiams iki laiko, kai jis faktiškai bus atlikęs nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį (BVK 157 straipsnio 3 dalis). Apytiksliai skaičiuojant, pusė nustatytos bausmės turėtų būti atlikta ne anksčiau kaip 2017 m. balandžio mėnesio antroje pusėje, todėl nuteistojo prašymas dėl lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra taikymo negalėjo būti pateiktas anksčiau kaip 2016 m. liepos mėnesį, nors analizuojamu atveju Komisija nutarimą priėmė 2016 m. birželio 30 d., kas laikytina procesiniu pažeidimu.Apygardos teismas, įvertinęs pateiktą medžiagą, sprendžia, jog nuteistasis taip pat netenkina ir materialaus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo pagrindo, kadangi jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nėra itin akivaizdi. Iš socialinio tyrimo išvados duomenų matyti, jog nuteistasis nesistengia mažinti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius – išsilavinimo stoka, specialybės nebuvimas, bendravimas su kriminalinį elgesį propaguojančiais asmenimis, nusikalstamo elgesio pasekmių sumenkinimas. Nors pataisos namuose E. Z. pabaigė septintą klasę, tačiau tęsti mokslų nėra tvirtai apsisprendęs, įgyti konkretų amatą taip pat neišreiškė noro. Jo darbinė motyvacija nėra vertinama teigiamai. Nors E. Z. teigia, jog dirbti neatsisakytų, tačiau sutiktų dirbti ne bet kokį darbą. Taigi to, jog bet kokia darbinė veikla yra naudinga ir skatina prasmingą užimtumą, nuteistasis nesuvokia. Byloje esanti pažyma, jog paleistas lygtinai E. Z. bus įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“, nesuteikia aukštesniajam teismui pagrindo manyti, jog nuteistasis iš tiesų įsidarbins minėtoje įmonėje ir darbo pobūdis bei sąlygos jį tenkins, kadangi, kaip minėta, dirbti bet kokį darbą jam nepriimtina. Tai, jog nuteistasis menkina savo nusikalstamo elgesio pasekmes, atskleidžia ne tik bylos medžiaga, bet ir E. Z. pateikto skundo teiginiai. Nuteistasis skunde aiškina, kad nukentėjusiųjų šioje byloje nėra, tačiau bausmę E. Z. atlieka ir už smurtinio pobūdžio nusikaltimus, fizinis smurtas buvo naudojamas ne tik pilnamečių asmenų, bet ir nepilnametės paauglės atžvilgiu. Tai, jog nukentėjusiosios nepateikė atsiliepimo, kuriame būtų išreikštas nesutikimas su lygtinio paleidimo taikymu nuteistajam, neturi jokios įtakos šio instituto taikymo svarstymui. Minėtas atsiliepimas nėra privalomas pateikti dokumentas, o nukentėjusio asmens ar kaltinimą byloje palaikiusio prokuroro nuomonė teismui nėra privaloma, kadangi teismas sprendimus priima nepriklausomai ir nešališkai. Pažymėtina, jog prokuroras atsiliepimą pateikė ir jame išreiškė nepritarimą nuteistojo lygtiniam paleidimui. Jokių duomenų, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis neatitiktų nešališkumo kriterijų, aukštesnysis teismas nenustatė, jų nepateikė ir nuteistasis. Nors E. Z. skunde cituoja vieną Kauno apygardos teismo nutartį, kuria, nuteistojo teigimu, turėtų būti vadovaujamasi kaip precedentu sprendžiant jo lygtinio paleidimo taikymo klausimą, tačiau šiuo aspektu pažymėtina, kad kiekvieno nuteistojo asmens charakteristika yra individuali, todėl vien konkretus nustatytas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balas negali būti atskaitos tašku vertinant lygtinio paleidimo taikymo pagrįstumą. Todėl esant palankiai nuteistojo charakteristikai ir akivaizdžiai pažangai mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, galimos situacijos, kai nuteistieji, kuriems nustatytas didesnis OASys balas gali būti lygtinai paleidžiami, o su mažesniu OASys balu – paliekami toliau tęsti laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje. Nagrinėjamu atveju pateikta medžiaga liudija pakankamai dideles E. Z. mąstymo ir elgesio problemas, kurių nuteistasis nesprendžia. Remiantis bylos duomenimis, nuteistasis yra smurtavęs būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau problemas dėl žalingo alkoholio vartojimo jis neigia, programų, susijusių su alkoholio vartojimo prevencija nėra lankęs. Save E. Z. vertina gerai, ypatingai kompanijose su panašiomis vertybėmis. Neigia, kad apskritai turi kokių nors problemų. Problemų sprendime jam pritrūksta asmeninės atsakomybės jausmo, ne visada pritaikomos tinkamos elgesio strategijos. Kitų požiūrį nuteistasis priimta tik tam tikru laipsniu, daugiausia yra linkęs pasitikėti vien savimi. Be to, nors E. Z. diskriminacinių nuostatų neišsako, tačiau yra linkęs laikytis nuteistųjų neformaliųjų pažiūrų. Šios aplinkybės, vertinant jas visumoje, neatsveria byloje esančių duomenų, jog E. Z. palaiko pozityvius ryšius su artimaisiais, prasmingai leidžia laisvalaikį, dalyvauja privalomose socialinės reabilitacijos programose.Remiantis išdėstytu, daroma išvada, kad skundžiama nutartis, priešingai nei teigia nuteistasis, neprieštarauja nei Lietuvos Respublikos Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, nei Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos Rec (2003)22 nuostatoms, nei formuojamai teismų praktikai. Kadangi E. Z. neatitinka nei formalaus, nei materialaus lygtinio paleidimo taikymo kriterijų, todėl jo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo E. Z. skundą atmesti ir palikti galioti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 25 d. nutartį.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.