Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. A. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nuosprendžio, kuriuo V. A. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 str. 1 d. (2012-06-02 veika I. D. atžvilgiu) laisvės atėmimu 1 metams;

- pagal BK 198¹ str. 1 d. (2012-06-02 veika I. D. atžvilgiu) laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

- pagal BK 214 str. 1 d. (2012-06-02 veika I. D. atžvilgiu) laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;

- pagal BK 215 str. 1 d. (2012-06-02 veika I. D. atžvilgiu) laisvės atėmimu 1 metams 7 mėnesiams;

- pagal BK 182 str. 1 d. (2012-06-10 veika I. N. atžvilgiu) laisvės atėmimu 1 metams;

- pagal BK 198¹ str. 1 d. (2012-06-10 veika I. N. atžvilgiu) laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

- pagal BK 214 str. 1 d. (2012-06-10 veika I. N. atžvilgiu) laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;

- pagal BK 215 str. 1 d. (2012-06-10 veika I. N. atžvilgiu) laisvės atėmimu 1 metams 7 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 1 p., 6 d., bausmės, paskirtos už 2012-06-02 įvykdytas nusikalstamas veikas I. D. atžvilgiu, subendrintos tarpusavyje apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 9 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 1 p., 6 d., bausmės, paskirtos už 2012-06-10 įvykdytas nusikalstamas veikas I. N. atžvilgiu, subendrintos tarpusavyje apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 9 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir V. A. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 4 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2013 m. gruodžio 13 d.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

V. A. nuteistas už tai, kad 2012 m. birželio 2 d., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, adresu: Ulonų g. 8A, Alytus, tikslu užvaldyti svetimą turtą, 17 val. 53 min., iš mobiliojo ryšio telefono, kurio numeris (duomenys neskelbtini), paskambinęs I. D., adresu: (duomenys neskelbtini), Berkinėnų k., Ryškėnų sen., Telšių r., į fiksuoto ryšio telefoną, kurio numeris (duomenys neskelbtini), melagingai prisistatė FNTT tyrėju G. J. ir melagingai nurodė, kad yra padarytas nusikaltimas, pasinaudota 38 asmenų elektroninės bankininkystės prieigomis, kad būtų galima išvilioti iš žmonių pinigus ir kad ji yra viena iš jų, kad ryte į jos sąskaitą buvo pervesti 8000 Lt, kurie po 1,5 min. buvo pervesti į Kretingoje gyvenančio žmogaus sąskaitą ir kaip „švarūs“ pinigai nuimti bankomate, esančiame Klaipėdos mieste, dėl ko turi būti užblokuota jos sąskaita, ir nurodė, kad ji turinti paskambinti Lietuvos centrinio banko juristui, jo išgalvotam R. M., kad šis nedelsiant naikintų ir šalintų elektronines prieigas prie jos sąskaitų, bei nurodė jo mobilaus ryšio telefono numerį (duomenys neskelbtini), t. y. tą patį numerį, iš kurio pats skambino I. D., ją įspėjo, kad ji nebandytų jungtis prie elektroninės bankininkystės, nes gali tapti įtariamąja, ir paaiškino, kad pirmadienį, nuo 16 iki 17 val. ji turinti kreiptis į Telšių ekonominės policijos tyrėją J., po ko I. D. paskambinus jo nurodytu telefono numeriu, pats atsiliepė kaip tariamas Lietuvos centrinio banko juristas R. M. ir jai papasakojo tą pačią melagingą istoriją apie tariamai padarytą nusikaltimą bei pasiūlė užblokuoti visas jos sąskaitas ir tam paprašė jos sutikimo, o jai atsakius, kad nesutinka su AB „(duomenys neskelbtini)“ banke esančios sąskaitos užblokavimu, paaiškino, kad būtina panaikinti tos sąskaitos elektroninės bankininkystės duomenis, o tam juos reikalinga suvesti į sistemą, bei paprašė tuos duomenis jam padiktuoti, ir šiai tai padarius, tokiu apgaulės būdu, neteisėtai įgijo I. D. elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, o būtent: I. D. sąskaitos AB „(duomenys neskelbtini)“ banke numerį, elektroninės bankininkystės atpažinimo kodą (naudotojo ID), slaptažodį ir atskirus kodus iš kodų kortelės;

po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, adresu: Ulonų g. 8A, Alytus, tą pačią dieną, neteisėtai panaudojęs apgaule gautus tikrus I. D. elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, t. y. save identifikuodamas kaip teisėtą duomenų naudotoją I. D., neteisėtai iš kompiuterinės sistemos IP adresu (duomenys neskelbtini) prisijungė prie banko AB „(duomenys neskelbtini)“ informacinės sistemos – internetinės bankininkystės ir 18 val. 58 min., neteisėtai, jos vardu pateikė paraišką UAB „(duomenys neskelbtini)“ internetinėje svetainėje www.(duomenys neskelbtini).lt 3000 Lt kreditui gauti bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ internetinėje svetainėje www.(duomenys neskelbtini).lt pateikė paraišką 1000 Lt kreditui gauti ir po to, kai šios dvi kredito bendrovės prašomas kreditų sumas tą pačią dieną pervedė į I. D. sąskaitą AB „(duomenys neskelbtini)“ banke, jis tą pačią dieną, neteisėtai panaudojęs apgaule gautus tikrus I. D. elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, neteisėtai atliko finansinę operaciją, o būtent: iš I. D. sąskaitos pervedė 3995 Lt į nieko apie tikrąją šių pinigų kilmę nežinančio E. K. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „(duomenys neskelbtini)“ banke, tokiu būdu, pasinaudodamas neteisėtai įgytais I. D. elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis, apgaule įgijo turtinę teisę į UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – 3000 Lt ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – 1000 Lt.

Be to, V. A. nuteistas už tai, kad 2012 m. birželio 10 d., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, adresu: Ulonų g. 8A, Alytus, tikslu užvaldyti svetimą turtą, 15 val. 24 min., iš mobiliojo ryšio telefono, kurio numeris (duomenys neskelbtini), paskambinęs I. N., adresu: (duomenys neskelbtini), Telšių m., į fiksuoto ryšio telefoną, kurio numeris (duomenys neskelbtini), melagingai prisistatė FNTT tyrėju G. J. ir melagingai nurodė, kad yra padarytas nusikaltimas, kur pasinaudota asmenų elektroninės bankininkystės prieigomis, kad būtų galima išvilioti iš žmonių pinigus ir kad ji yra viena iš jų, kad iš jos sąskaitos yra išimti 4000 Lt, yra sulaikytas įtariamasis G. M., ir nurodė, kad ji turinti paskambinti Lietuvos centrinio banko juristui, jo išgalvotam R. M., kad šis nedelsiant naikintų ir šalintų elektronines prieigas prie jos sąskaitų, bei nurodė jo mobilaus ryšio telefono numerį (duomenys neskelbtini), t. y. tą patį numerį, iš kurio pats skambino I. N., ją įspėjo, kad ji nebandytų jungtis prie elektroninės bankininkystės, nes gali tapti įtariamąja, ir paaiškino, kad parašytų paaiškinimą, kurį reiks nunešti į Telšių ekonominės policijos tyrėjai J., po ko I. N. paskambinus jo nurodytu telefono numeriu, pats atsiliepė kaip tariamas Lietuvos centrinio banko juristas R. M., ir jai papasakojo tą pačią melagingą istoriją apie tariamai padarytą nusikaltimą, bei pasiūlė užblokuoti visas jos sąskaitas ir tam paprašė jos sutikimo, o jai atsakius, kad nesutinka su AB „(duomenys neskelbtini)“ banke esančios sąskaitos užblokavimu, paaiškino, kad būtina panaikinti tos sąskaitos elektroninės bankininkystės duomenis, o tam juos reikalinga suvesti į sistemą, bei paprašė tuos duomenis jam padiktuoti, ir šiai tai padarius, tokiu apgaulės būdu, neteisėtai įgijo I. N. elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, o būtent: I. N. sąskaitos AB „(duomenys neskelbtini)“ banke numerį, elektroninės bankininkystės atpažinimo kodą (naudotojo ID), slaptažodį ir atskirus kodus iš kodų kortelės;

po ko, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, adresu: Ulonų g. 8A, Alytus, tą pačią dieną, neteisėtai panaudojęs apgaule gautus tikrus I. N. elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, t. y. save identifikuodamas kaip teisėtą duomenų naudotoją I. N., neteisėtai iš kompiuterinės sistemos IP adresu (duomenys neskelbtini) prisijungė prie banko AB „(duomenys neskelbtini)“ informacinės sistemos – internetinės bankininkystės ir neteisėtai atliko finansinę operaciją, o būtent: iš I. N. sąskaitos pervedė 4000 Lt į nieko apie tikrąją šių pinigų kilmę nežinančio G. M. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „(duomenys neskelbtini)“ banke, tokiu būdu, pasinaudodamas neteisėtai įgytais I. N. elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis, apgaule įgijo turtinę teisę į I. N. priklausantį turtą – 4000 Lt.

Apeliaciniu skundu nuteistasis V. A. nesutinka su Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu ir iš jo priteista žala, kadangi nusikaltimus padarė būdamas įkalinimo įstaigoje, kur mobiliuosius telefonus turėti yra draudžiama. Be to, skunde apeliantas nurodo, kad kitus argumentus išdėstys teismo posėdyje.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis V. A. ir jo gynėjas prašė priimti išteisinamąjį nuosprendį pagal BK 198¹ str. 1 d., o prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Pirmiausia teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamoji byla teisme nagrinėjama dėl tų kaltinamųjų ir nusikalstamų veikų, dėl kurių surašytas kaltinamasis aktas ir byla teismo nutartimi perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 219 str., 233 str.). Nagrinėjamoje byloje iš viso 8 nusikaltimų padarymu buvo kaltinamas tik V. A. (3 t., 191–194 b. l.), būtent dėl apeliantui inkriminuojamų veikų byla Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartimi buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir priimtas atitinkamas nuosprendis. Savo skundu ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje V. A., be kita ko, kėlė ne tik savo, bet ir pataisos įstaigos (reikia suprasti – Alytaus pataisos namų, kur nuteistasis nusikaltimų įvykdymo metu atlikinėjo bausmę) atsakomybės klausimą, tačiau dėl to aukštesnės instancijos teismui nėra teisinio pagrindo pasisakyti, nes, kaip minėta, byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama ir skundžiamas nuosprendis priimtas tik dėl vieno kaltinamojo – V. A., ir tik jam vienam inkriminuojamų nusikalstamų veikų.

Iš pateikto nuteistojo apeliacinio skundo sudėtinga suprasti, dėl ko nuteistasis kreipėsi į aukštesnės instancijos teismą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nuosprendžio. Apeliaciniame skunde nesuformuluotas joks konkretus nuteistojo prašymas, iš apeliacinio skundo turinio nėra aišku, su kokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis jis sutinka, o su kokiomis nesutinka, kuriuos faktinius duomenis pripažįsta ir kuriuos neigia. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nuteistasis V. A. sukonkretino savo poziciją ir nurodė, kad savo kaltę dėl visų jam inkriminuotų nusikaltimų, įvykdytų 2012 m. birželio 2 d. I. D. atžvilgiu ir 2012 m. birželio 10 d. I. N. atžvilgiu, pripažįsta ir sutinka su jam taikyta atsakomybe, tačiau apeliantas prašė išteisinti jį pagal BK 198¹ str. 1 d., nes šio nusikaltimo, V. A. įsitikinimu, jis nepadarė. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniu skundu ir apeliacinės instancijos teisme (BPK 320 str. 3 d.).

BPK 301 str. 1 d. norma reikalauja, kad nuosprendis turi būti pagrįstas tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Šios normas esmė yra ta, kad teismas turi teisę remtis visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais įrodymais, tačiau juos visus privalo teisiamajame posėdyje ištirti: apklausti asmenis, perskaityti kaltinamojo ir kitų asmenų parodymus, duotus atliekant ikiteisminį tyrimą, kai yra esminių prieštaravimų tarp šių parodymų ir parodymų, duotų teisme (BPK 276 str. 1 d. 3 p.), ištirti rašytinius įrodymus. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje išdėstė įrodymus, tarp jų ir ikiteisminio tyrimo metu įtariamojo V. A. duotus parodymus (3 t. 6–7; 13; 17 b. l.), kuomet V. A. dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų savo kaltę pripažino visiškai ir nuosekliai atskleidė nusikalstamo veikimo aplinkybes. Tačiau iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, jog apelianto ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai nebuvo ištirti ir tuo apylinkės teismas padarė procesinį pažeidimą. Nepaisant to, apeliacinės instancijos teismas ištaisė pirmosios instancijos teismo padarytą pažeidimą, balsu perkaitė ikiteisminio tyrimo metu V. A. duotus parodymus, kuriuos pastarasis patvirtino, todėl nėra pagrindo šiuos parodymus dėstyti ir detaliai aptarinėti ir šiame nuosprendyje.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, patikrinusi bylą įrodymų pakankamumo, liečiamumo, teisėtumo, vertinimo aspektais, iš dalies pritaria apylinkės teismo išvadoms ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai nuteisė V. A. dėl nusikalstamų veikų, padarytų 2012 m. birželio 2 d., numatytų BK 182 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., ir dėl nusikaltimų, padarytų 2012 m. birželio 10 d., numatytų BK 182 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. To, kaip minėta, neginčija nei apeliantas. Tačiau, kad skundžiamas nuosprendis šioje dalyje būtų aiškus ir vienodai suprantamas, byloje būtina ištaisyti dar vieną apylinkės teismo padarytą procesinį pažeidimą.

Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad V. A. apgaule būtų užvaldęs UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ turtą, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ turtą, nukentėjusiosios I. N. turtą, nors būtent tokia faktinė aplinkybė nuteistajam buvo inkriminuojama kaltinamuoju aktu. Teismas skundžiamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje teisingai konstatavo, jog apeliantas apgaule tik įgijo turtinę teisę į atitinkamą UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, nukentėjusiosios I. N. turtą, todėl kaltinime nurodytą faktinę aplinkybę pakeitė, tačiau apie tai neįspėjo kaltinamojo ir dėl to padarė procesinį pažeidimą. Kolegija pažymi, kad baudžiamąją bylą nagrinėjančiam teismui yra sudaryta galimybė savo iniciatyva pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis (BPK 256 str. 1 d.), tačiau įgyvendindamas šią teisę, teismas privalo pranešti kaltinamajam ir kitiems nagrinėjimo teisme dalyviams apie tokią galimybę, užtikrinti teisę žinoti kaltinimą, teisę į gynybą, kitų konstitucinių tinkamo teisinio proceso principų įgyvendinimą. Pagal BPK 256 str. 1 d. nustatytą teisinį reguliavimą apeliacinės instancijos teismas turi pašalinti pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas, kad būtų įvykdytas teisingumas ir apsaugotos asmens teisės. Dėl to apeliacinio teismo posėdyje nuteistajam V. A. buvo išaiškinta apie pirmosios instancijos teisme pakeistą faktinę aplinkybę, V. A. dėl to prieštaravimų nepareiškė, pasisakyti šiuo klausimu nepageidavo.

Atsakomybė pagal BK 198¹ str. 1 d. kyla tam, kas neteisėtai prisijungia prie informacinės sistemos pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones. Šio nusikaltimo dalykas yra informacinė sistema ir juo kėsinamasi į informacinių sistemų bei jose esančių elektroninių duomenų saugumą. Įgyvendinant šią nusikalstamą veiką paprastai pažeidžiamas informacinių sistemų savininkų bei teisėtų naudotojų interesas šiomis sistemomis naudotis konfidencialiai, taip pat disponuoti elektroniniais duomenimis. Aptariamo įstatymo dispozicijoje yra numatytas konkretus nusikaltimo padarymo būdas – kaltininkas turi prisijungti prie informacinės sistemos (techninės arba programinės įrangos, skirtos apsaugoti informacinę sistemą nuo įvairių pažeidimų ir duomenų praradimo dėl techninių priežasčių ar neteisėtų veiksmų) pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones. Šioje byloje nenustatyta, kad V. A. būtų kažkaip įgyvendinęs tokio pobūdžio veikimą, t. y. kad būtų kažkaip pažeidęs AB ,,(duomenys neskelbtini)“ informacinės sistemos apsaugos priemones, kai neteisėtai, panaudodamas apgaule gautus tikrus I. D. elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, 2012 m. birželio 2 d. save identifikuodamas kaip teisėtą duomenų naudotoją – I. D., neteisėtai prisijungė prie banko AB „(duomenys neskelbtini)“ informacinės sistemos – internetinės bankininkystės, ir neteisėtai, jos vardu pateikdamas paraiškas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditams gauti, neteisėtai atlikdamas finansinę operaciją – iš I. D. bankinės sąskaitos pervesdamas 3995 Lt į kito asmens banko sąskaitą, apgaule įgydamas turtinę teisę į UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – 3000 Lt ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – 1000 Lt. Nenustatyta ir tai, kad V. A. būtų kažkaip pažeidęs AB ,,(duomenys neskelbtini)“ informacinės sistemos apsaugos priemones, kai neteisėtai 2012 m. birželio 10 d., save identifikuodamas kaip teisėtą duomenų naudotoją – I. N., prisijungdamas prie banko AB „(duomenys neskelbtini)“ informacinės sistemos – internetinės bankininkystės, atlikdamas finansinę operaciją – iš I. N. bankinės sąskaitos pervesdamas 4000 Lt į kito asmens banko sąskaitą, apgaule įgydamas turtinę teisę į I. N. priklausantį turtą – 4000 Lt.

Šioje byloje nustatyta, kad V. A. pirmiausia atitinkamai iš I. D. ir I. N. neteisėtai įgijo jų naudotojų tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti (BK 214 str. 1 d.), po to, neteisėtai naudodamas tuos įgytus duomenis, inicijavo atitinkamas finansines operacijas (BK 215 str. 1 d.) ir taip apgaule įgijo turtinę teisę į UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, I. N. turtą (BK 182 str. 1 d.).

Priešingai, nei konstatavo apylinkės teismas, byloje nenustatyta, kad apeliantas, įgyvendindamas savo nusikalstamą sumanymą, teikdamas paraiškas juridiniams asmenims dėl kreditų, prisijungdamas prie AB ,,(duomenys neskelbtini)“ informacinės sistemos – elektroninė bankininkystė, atlikdamas kitas kaltinime nurodytas finansines operacijas, būtų pažeidęs kažkokias informacinės sistemos apsaugos priemones, jas sugadinęs, pakenkęs apsaugos priemonių režimui, sutrikdęs informacinės sistemos darbą ir pan. V. A. prie informacinių sistemų neteisėtai jungėsi naudodamasis tikrais, nors ir neteisėtai gautais elektroninių mokėjimo priemonių naudotojų tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis ir informacinių sistemų apsaugos priemonių nepažeidė.

Taigi kolegija konstatuoja, kad V. A. nusikalstamai veikdamas neįgyvendino BK 198¹ str. 1 d. numatyto nusikaltimo objektyviosios pusės požymių, vadinasi, šios nusikalstamos veikos nepadarė. Dėl to skundžiamas nuosprendis atitinkamai dėl 2012 m. birželio 2 d. ir 2012 m. birželio 10 d. įvykdytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 198¹ str. 1 d., naikinamas, nes apylinkės teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, ir šioje dalyje priimamas naujas – išteisinamasis nuosprendis (BPK 3 str. 1 d. 1 p.; 303 str. 5 d. 1 p.; 329 str. 1 p.). Remiantis tuo, kas išdėstyta, iš V. A. suformuluoto kaltinimo atitinkamai dėl 2012 m. birželio 2 d. ir 2012 m. birželio 10 d. įvykdytų nusikaltimų šalinamos faktinės aplinkybės, kad jis pažeidė informacinės sistemos apsaugos priemones.

BK 54 str. 1 d. numatyta, kad teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam V. A. bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., atitinkamai padarytas 2012 m. birželio 2 d. ir 2012 str. birželio 10 d., bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų (BK VIII skyrius) nepažeidė, aplinkybių, į kurias būtų neatsižvelgta skiriant bausmes, nenurodė ir apeliantas. Kolegijos nuomone, apeliantui, kaip recidyvistui (BK 27 str. 1 d.), nesant jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, paskirtos griežčiausios straipsnių sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės, be kita ko, mažesnės už numatytus tokių bausmių vidurkius, nėra aiškiai per griežtos, todėl mažinti jas nėra teisinio pagrindo. Tačiau nustačius, kad apeliantas atitinkamai 2012 m. birželio 2 d. ir 2012 m. birželio 10 d. nepadarė nusikalstamų veikų, numatytų BK 198¹ str. 1 d., skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintinos iš naujo ir skirtina nauja galutinė subendrinta bausmė.

Šiuo nuosprendžiu pritarus apylinkės teismo išvadai, kad būtent V. A. nusikalstami veiksmai yra priežastiniame ryšyje su civiliniams ieškovams padaryta turtine žala, nėra teisinio pagrindo nepriteisti šios žalos atlyginimo iš kaltininko, nes turtinė žala yra pagrįsta objektyvios kilmės įrodymais (BPK 113 str. 115 str.). Tačiau byloje surinktais įrodymais nustatyta, jog nukentėjusioji I. D. byloje pareikšto civilinio ieškinio dėl 1000 Lt turtinės žalos atlyginimo atsisakė (1 t., 32 b. l.; 4 t., 19 b. l.), tai nuosprendyje konstatavo ir apylinkės teismas, tačiau apie nukentėjusiosios I. D. civilinį ieškinį nieko nepasisakė skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, kaip to reikalauja BPK 307 str. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas ir šioje dalyje (BPK 328 str. 4 p.) – procesas dėl I. D. pareikšto civilinio ieškinio nutraukiamas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., 3 d., 4 d., 329 str. 1 p.,

nusprendžia:

panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nuosprendžio dalį, kuria V. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 198¹ str. 1 d. (2012-06-02 veika I. D. atžvilgiu), pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 198¹ str. 1 d. (2012-06-10 veika I. N. atžvilgiu), taip pat nuosprendžio dalį dėl paskirtų bausmių subendrinimo ir priimti naują nuosprendį:

V. A. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 198¹ str. 1 d. (2012-06-02 veika I. D. atžvilgiu), pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 198¹ str. 1 d. (2012-06-10 veika I. N. atžvilgiu) išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., V. A. Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. (2012 m. birželio 2 d. padarytos nusikalstamos veikos I. D. atžvilgiu) subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 7 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., V. A. Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. (2012 m. birželio 10 d. padarytos nusikalstamos veikos I. N. atžvilgiu) subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 7 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d., šiuo nuosprendžiu paskirtas subendrintas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir V. A. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2013 m. gruodžio 13 d.

Procesą dėl I. D. pareikšto civilinio ieškinio dėl 1000 Lt turtinės žalos atlyginimo nutraukti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.