- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-11-25
- Bylos Nr.
- 1-1723-1135/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-28054-2020-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaiva Bėčienė
- Kaltinamasis
- K. J.
- Nukentėjusysis
- L. J.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.2.4.4.2.3Nesunkus savo artimojo giminaičio ar šeimos nario sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 2 d. 3 p.)
- 2.3.6.4.5Apkaltinamajam nuosprendžiui keliami reikalavimai (BPK 297-307 str
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
- 2.4.1.2Teisė apskųsti teismo nuosprendį apeliacine tvarka (BPK 312 str.)
- 2.4.1.3Nuosprendžio apskundimo tvarka ir terminai (BPK 313 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
K. J., gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pilietybė – Lietuvos, gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), (tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo teisme metu gyvena, adresu (duomenys neskelbtini)), Lietuva, profesinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, jam nustatytas 55 procentų neįgalumo lygis iki (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2014 m. gruodžio 31 d. Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 4 mėnesiams, įpareigojant jį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, bausmę atlikęs;
2) 2015 m. lapkričio 13 d. Raseinių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalį – 18 MGL bauda, įpareigojant sumokėti iki 2016 m. vasario 4 d., bausmės neatlikęs (bauda sumokėta dalinai);
3) 2016 m. birželio 2 d. Raseinių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 4 mėnesių viešųjų darbų bausme, bausmę atlikęs;
4) 2017 m. sausio 27 d. Raseinių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį – 8 parų arešto, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
K. J. 2020 m. liepos 15 d., apie 16:16 val., (duomenys neskelbtini), namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, tyčia ne mažiau kaip septynis kartus sudavė kumščiais sutuoktinei L. J. į abu skruostus, sugriebęs rankomis, lauždamas suko jos dešinę ranką, nuo ko ši prarado pusiausvyrą ir griuvo, dešinės rankos plaštaka rėmėsi į grindis, lūžo dešinės rankos stipinkaulis, tuo sukeldamas nukentėjusiajai L. J. fizinį skausmą ir padarydamas nesunkų L. J. sveikatos surikdymą.
II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai
Kaltinamasis K. J. kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai. Jis teismui parodė, kad yra įsitikinęs, kad teisingi buvo jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnams, nes tuo metu pakankamai aiškiai viską prisiminė. Jis šiuo metu atsimena, jog tą dieną, tai galėjo būti 2020 m. liepos 15 d., apie 16.16 val., jis išgėręs apie 1 l. degtinės grįžo namo. Degtinės kiekis buvo didelis, gal 5 buteliai, iš pradžių dviese gėrė su vienu draugu, paskui su kitu draugu dar gėrė. Grįžęs atsigulė į lovą, paprašė žmonos, kad ji nuvestų jį į tualetą, kadangi nepajėgė pats. Po to pradėjo sutuoktinę koneveikti, sakyti apie jos neištikimybę. Po to jis ją pastūmė, po to trenkė. Kai žmona jį vedė kambaryje, pastūmė ją ranka, tuo metu ji lygtai neatsitrenkė niekur, po to tikriausiai jis jai trenkė. Žmona bėgo nuo jo į kitą kambarį, jis pasivijęs ją, trenkė dar kartą, paskui griebė už rankos. Sutuoktinė nugriuvo, pradėjo šaukti, atėjusi jos mama iš antro aukšto jį patraukė, tada jis išsigandęs pabėgo į lauką, nuėjo į mašiną ir atsigulė ten miegoti. 5.30 val. jis parėjo namo, rado žmoną gulinčią, kuri buvo supykusi, nieko nesakė, tačiau suprato, kad buvo iškviesti policijos pareigūnai, kurie atvyko ir išsivežė jį. Per apklausą sužinojo, kokie sužalojimai padaryti sutuoktinei – kad sulaužyta jos ranka. Iš pradžių nepatikėjo, bet gerai pagalvojus supranta, kad galėjo taip būti. Kiek smūgių sudavė delnu negali pasakyti, galėjo būti apie keturis smūgius. Nemano, kad galėjo suduoti žmonai kumščiu, nes tokiu atveju pasekmės būtų didesnės buvusios. Įtakos nusikaltimo padarymui turėjo alkoholis. Gydėsi Šiaulių priklausomybės centre nuo priklausomybės alkoholiui, pragulėjo ten 9 dienas, jam išrašė vaistų, kuriuos iki šiol vartoja, nuo liepos 16 d. nevartoja alkoholio. Prieš tai 3,5 metų jis buvo nevartojęs alkoholio dėl kasos ligos ir šis atvejis, kai vartojo alkoholį po šio nevartojimo laikotarpio, buvo vienintelis. Blogai vertina savo veiksmus, gailisi, atsiprašė sutuoktinės, ji jam atleido, šeima neiširo. Žmona atleido su sąlygomis, kol kas sekasi jų laikytis, nevartoja alkoholio. Blaivas nebūtų taip pasielgęs.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo K. J. padaryta nusikalstama veika, be jo prisipažinimo, taip pat įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais, byloje esančiais ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalis, 290 straipsnis, 291 straipsnis).
Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji L. J. parodė, kad ji su savo sutuoktiniu K. J. gyvena apie 6 metus, kartu gyvena ir jos du vaikai nuo pirmo vyro ir bendras vaikas su dabartiniu sutuoktiniu. 2020 m. liepos 15 d., apie 16:00 val., į namus grįžo neblaivus sutuoktinis K. J., kuris pradėjo prie jos kabinėtis, vadinti necenzūriniais žodžiais. Sutuoktinis po įžeidinėjimų nuėjo į miegamojo kambarį ir atsigulė, po kelių minučių ją sutuoktinis pasikvietė, kad ji jam padėtų nueiti iki tualeto, nes pats nepajėgė eiti. Kai ji pradėjo sutuoktinį K. J. vesti iki tualeto, jis ją vėl pradėjo įžeidinėti necenzūriniais žodžiais, prikaišioti, kad ji yra jam neištikima. Iš karto po sutuoktinio priekaištų pajuto, kaip jis jai sudavė tris kartus dešinės rankos kumščiu į kairį skruostą, po to sudavė keturis kartus kairės rankos kumščiu į dešinį skruostą. Po patirtų smūgių rankomis abiejuose skruostuose pajuto stiprų skausmą, ir kaip tinsta paakiai. Ji bėgo nuo K. į svetainę, šios ją pasivijęs dešine ranka sugriebė už jos dešiniosios rankos ir kaire ranka užsimojo jai suduoti. Ji iš K. rankų pabandė išsivaduoti, jis tik dar tvirčiau suspaudė jai dešiniąją ranką ir pasuko, tuo momentu jai stipriai suskaudo dešiniąją ranką ties riešu, skausmas buvo toks stiprus, kad ji iš karto sušuko iš skausmo ir prašė paleisti, negali tiksliai dabar pasakyti kaip viskas vyko toliau, bet jei gerai pamena, ji nuo skausmo nusilpo, ir K. ją tarsi pastūmus nesusilaikė ant kojų, susmuko ant grindų krisdama savo kūnu ant dešiniosios rankos. Jai skausmas buvo labai stiprus. Prisimena kaip K. dar jai gulinčiai ant grindų spėjo suduoti vieną kartą į veidą ir jį nuo jos atplėšė iš antro aukšto atbėgusi jos mama. Viskas vyko labai greitai ir truko trumpai, dėl šios priežasties labai sunku aplinkybes sudėlioti viena po kitos. Ją paleidus K., iš karto suprato, kad dešinioji ranka jai lūžo, kadangi lūžio skausmą yra patyrusi ir anksčiau, dėl šios priežasties iš karto paskambino medikams, o jiems paklausus, kas nutiko, ji pasakė, kad vyras išlaužė ranką, kaip supranta, jie iš karto pranešė policijos pareigūnams. Po įvykio ji paskambino 112 ir pranešė apie smurtaujantį sutuoktinį ir laukė atvykstančių policijos pareigūnų ir medikų. Atvykusiems policijos pareigūnams papasakojo, kas atsitiko. Atvykę GMP darbuotojai pagalbą suteikę vietoje, ją nuvežę į VŠĮ Raseinių ligoninę priėmimo skyrių tolimesnei apžiūrai, nes GMP darbuotojai įtarė dešinės rankos dilbio lūžimą. Apžiūrėję medikai ligoninėje nustatė, kad yra lūžęs dešinės rankos dilbis. Medikai, sugipsavę dešinę ranką, paleido gydytis ambulatoriškai ir pasakė, kad reikės kreiptis pas traumatologus. Prieš ją sutuoktinis smurtauja ne pirmą kartą, bet į policija dėl smurto nesikreipė, nes bijo sutuoktinio. Kai vyko visas konfliktas su sutuoktiniu, tuo metu jos vaikai buvo lauke kartu su motina O. M. ir konflikto nematė ir negirdėjo. Konflikto metu ji buvo blaivi, tačiau po konflikto, esant itin dideliam rankos skausmui, ji gėrė vaistus nuo skausmo ir juos užgėrė stiklinėje buvusiu šampanu, manydama, kad joje yra limonadas. Jai neblaivumas buvo nustatytas labai greitai po alkoholio vartojimo. Ji policijos pareigūnus iš karto perspėjo, kad yra ką tik išgėrusi. Rašydama pareiškimą pageidavo, kad K. būtų paskirta kardomoji priemonė – jis būtų įpareigotas gyventi skyrium ir prie jos nesiartinti, dėl patirto sukrėtimo ir šoko, kadangi vyras šitaip prieš ją smurtavo, jautė didelį pyktį. Šiuo metu K. jos atsiprašė, jie susitaikė, kartu augina bendrą mažametę dukrą, kuri labai myli savo tėvą, nori jai užtikrinti pilnavertę šeimą, abu su K. gydėsi Šiaulių reabilitacijos ligoninėje dėl priklausomybės alkoholiui, tad visas savo problemas sprendžia ir nori gyventi kartu šeimoje (b. l. 15, 54-56,60-62,66-67).
Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja O. M. parodė, kad 2020 m. liepos mėnesį, tikslios datos dėl praėjusio laiko tarpo nebepamena, buvo gerokai po pietų, bet tikslios valandos ji nepamena, ji būdama savo namuose, išgirdo triukšmą savo dukters L. J. namuose. Ji gyvena daugiabučio namo antrame aukšte, o jos dukra L. J. su vyru K. J. bei savo vaikais gyvena pirmame aukšte. Išgirdo, kad tiek L., tiek K. šaukia. Šauksmo negalėtų tiksliau apibūdinti, atskirų žodžių negirdėjo, iš karto suprato, kad jiedu pykstasi, o tai jų šeimoje pasitaikydavo neretai. Atėjusi į L. su K. butą pro neužrakintas buto duris, pamatė, kad L. sėdi ant grindų namų svetainėje, o K. stovėdamas šalia ją mušė. Smūgių skaičiaus ar, kur buvo suduota, ji nematė, viskas vyko labai greitai, tad ji gal tiesiog suprato, kad vyksta muštynės. Ji iš karto įsiterpė tarp L. ir K. bei liepė baigti muštis. K. su L. atsiskyrė vienas nuo kito ir L. iš karto pasakė, kad skauda ranką, kurią ranką, šiuo metu jau ji nepamena. L. iš karto paskambino medikams, o ji nieko nelaukdama grįžo į savo butą, kur jos laukė L. ir K. dukra E. bei L. sūnus iš pirmos santuokos T. R., antrasis L. sūnus iš pirmosios santuokos buvo išėjęs. Daugiau L. ir K. namuose nieko nebuvo ir jų konflikto daugiau niekas nematė. Dar spėjo pamatyti, kad K. buvo labai girtas, o dėl L. pasakyti negali. L. buvo nustatytas rankos lūžis, K. buvo sulaikytas. Šiuo momentu, kiek jai žinoma, K. L. atsiprašė, jiedu susitaikė, abu gydėsi nuo priklausomybės alkoholiui. (b. l.85-87)
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytoju E. S. parodė, kad jis dirba Raseinių r. PK RS viršila. 2020 m. liepos 15 d., apie 16:16 val., gavo iš budėtojo nurodymą vykti į (duomenys neskelbtini), dėl smurto artimoje aplinkoje. Nuvykus į nurodytą vietą rasta iš pažiūros neblaivi L. J., kuri nurodė, kad jos namuose sutuoktinis K. J. ją sumušė. Nukentėjusioji dėl sukelto fizinio skausmo buvo pristatyta į VŠĮ Raseinių ligoninę greitosios pagalbos automobiliu. Jai buvo nustatytas veido sumušimas ir dešinės rankos dilbio lūžimas. Po medikų apžiūros ji išleista gydytis ambulatoriškai. Šeimoje gyvena trys nepilnamečiai vaikai, tačiau įvykio metu vaikų nebuvo namuose. Jie buvo pas močiutę. Ant nukentėjusiosios matėsi akivaizdūs kūno sužalojimai, ant veido buvo raudonos dėmės, patinimai. Moteris buvo išsigandusi savo vyro smurto. Kaltininkas iš įvykio buvo pasišalinęs. Dėl įvykio buvo informuotas specializuotas pagalbos centras ir Kauno vaiko teisių apsaugos skyrius. Įvykio metu sutuoktiniai buvo dviese. Sekančios dienos ryte, K. J. parėjus namo, jis buvo sulaikytas (b. l. 80-81).
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytoju A. L. parodė, kad su K. J. yra pažįstami. Žino, kad šis yra susituokęs su L. J., bet su ja nebendrauja. Ar jis kada smurtavo prieš savo sutuoktinę, jis nežino. 2020 m. liepos 15 d., apie 11 val., jam į telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino K. J. ir pasiūlė išgerti. Jie nusipirko degtinės, užkandos ir atokiai kaime išgėrė. Apie 13.00 val. jis nuėjo namo šerti gyvulių, o kur nuėjo K. J., jis nežino. Tą dieną ir naktį jis jo nematė ir šis jo namuose nebuvo. 2020 m. liepos 17 d. ryte jam paskambino K. J., žinodamas, kad yra iškviestas į policiją liudyti ir paprašė sakyti, policijai, kad jis neva su juo buvo visą 2020 m. liepos 15 d. - 2020 m. liepos 16 d. parą ir šis į savo namus nebuvo grįžęs. Jis pasakė, kad policijai nemeluos (b. l.75-76).
2020 m. liepos 15 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad L. J. 2020 m. liepos 15 d. parnešė apie įvykį: kad sutuoktinis K. J. ją sumušė (b. l. 14-17). Pridėtoje fotolentelėje užfiksuota nukentėjusioji L. J., jos veidas, kuris patinęs, sugipsuota ranka (b. l. 23-26).
2020 m. liepos 15 d. Įvykio vietos apžiūros protokole ir foto lentelėje užfiksuota, kad buvo apžiūrėta ir nufotografuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). (b. l. 27-41).
2020 m. liepos 15 d. specialisto išvada Nr. G1827/2020 (02) patvirtina, kad L. J., gim. (duomenys neskelbtini), nustatyta: dešinio stipinkaulio tolimesnės dalies lūžis. Sužalojimas galėjo būti patirtas dėl nemažiau kaip vieno trauminio poveikio. Sužalojimo lokalizacija, pobūdis, parinkta gydymo taktika rodo, kad sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis (data, laikas - aplinkybių dalis). Sužalojimo pobūdis, lokalizacija rodo, kad jis galėjo būti padarytas griuvus, ištiesta ranka atsirėmus dešine plaštaka. Padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 49)
2020 m. liepos 15 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad gautas pranešimas dėl konflikto metu sužalota pranešėjos ranka. Lauks namuose. Moteriai (duomenys neskelbtini) metai. Buvo sukeltas fizinis skausmas. Atvykus adresu (duomenys neskelbtini), namo kieme stovėjo GMP ekipažas, prie jo stovėjo moteris, kaip paaiškėjo, kad tai pranešėja L. J., gim. (duomenys neskelbtini), neblaivi (1,74 prom.), kuri paaiškino, kad jos vyras konflikto metu paėmė jai už dešinės rankos ir apie penkis kartus sudavė ranka į veidą ir sukdamas paimtą ranką ją sužalojo, taip sukeldamas fizinį skausmą. Ant veido po abejomis akimis ir ant dešinės rankos užfiksuoti sužalojimo požymiai „kita“ (b. l. 98-101).
Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A186 patvirtintų Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7 – 7.2 punktais, nesunkus sveikatos sutrikdymas, nesant BK 135 straipsnyje numatytų padarinių, nustatomas, kai sužalojimas ar susargdinimas sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, arba Nukentėjusysis praranda nedidelę dalį – daugiau nei 5 procentus, bet mažiau nei 30 procentų – profesinio ar bendro darbingumo.
Kaltinamojo K. J. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos yra neginčijamai įrodyta ne tik jo paties prisipažinimu, teisme duotais parodymais, bet ir byloje surinktų, teisme tiesiogiai ištirtų ir anksčiau aprašytų įrodymų visuma. Jų visuma nustatyta, kad 2020 m. liepos 15 d., apie 16:16 val., K. J. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, tyčia ne mažiau kaip septynis kartus sudavė kumščiais savo šeimos nariui – sutuoktinei L. J. į abu skruostus, sugriebęs rankomis, lauždamas suko jos dešinę ranką, nuo ko ši prarado pusiausvyrą ir griuvo, dešinės rankos plaštaka rėmėsi į grindis, dėl ko lūžo dešinės rankos stipinkaulis, taip ją sužalodamas sukeldamas nukentėjusiajai L. J. fizinį skausmą ir padarydamas jai nesunkų sveikatos surikdymą.
Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamojo K. J. padaryta nusikalstama veika, atitinka nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai.
III. Bausmės skyrimo motyvai
Vadovaujantis BK 54 straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Šių aplinkybių įvertinimas leidžia teismui parinkti bausmę, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose numatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).
K. J. padarė tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Jis teistas (teistumas nėra išnykęs, kadangi kaltinamasis nėra sumokėjęs baudos pagal (duomenys neskelbtini). Raseinių rajono apylinkės teismo priimtą baudžiamąjį įsakymą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l53-157), baustas administracine tvarka (b. l. 158-162), niekur nedirba, jam nustatytas 55 procentų neįgalumo lygis iki (duomenys neskelbtini) (b. l. 190-191).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina, tai, jog jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kaltinamajam K. J. skirtina BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas, jo trukmę nustatant mažesnę nei sankcijoje numatytas šios bausmės rūšies vidurkis. Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi, baudžiamojoje byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.
Kaltinamasis K. J. teistas keturis kartus, du kartus už smurtinius nusikaltimus, turi nustatytą neįgalumo lygį, yra jauno amžiaus, augina mažametę dukrą, susitaikė su nukentėjusiąja, kuri jam atleido, pripažino ir gydosi priklausomybę alkoholiui. Šios nurodytos aplinkybės, taip pat tai, kad kaltinamasis savo veiksmus įvertino kritiškai, savo elgesio neteisino, gailėjosi dėl to, kad sužalojo savo sutuoktinę, suponuoja išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo. Įvertinus veikos pobūdį, pavojingumą ir padarymo aplinkybes, paskirtos bausmės trukmę, kaltinamojo asmenybę, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 2 metų laikotarpiui, įpareigojant kaltinamąjį per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje bei neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikas, kaltinamojo praleistas laikiname sulaikyme, tai yra nuo 2020 m. liepos 16 d. 06:06 val., iki 2020 m. liepos 16 d. 17:05 val. – (1 diena) (b. l. 106-108, 117-118 BK 66 straipsnis).
IV. Kiti klausimai
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.
Pažymėtina, kad kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimo gyventi skyrium ir nesiartinti prie nukentėjusiosios – terminas pasibaigė iki perduodant bylą į teismą (b. l. 142).
Civilinis ieškinys byloje nebuvo pareikštas. Proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301- 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 – 305 straipsniais, 307 -308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
K. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti K. J. laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 10 punktais, K. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant kaltinamąjį per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, 65 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju, į K. J. bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. liepos 16 d. 06:06 val., iki 2020 m. liepos 16 d. 17:05 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti.
Išaiškinti K. J., kad bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu jis privalo vykdyti teismo skirtus įpareigojimus, laikytis probacijos sąlygų ir probuojamojo pareigų, numatytų Lietuvos Respublikos Probacijos įstatymo 14 straipsnyje, bei kad nesilaikant šių įpareigojimų ir pareigų, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 358 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.