Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2014-03-20 · Civilinė byla Nr. 2A-344/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-03-20
Bylos Nr.
2A-344/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Dalia Kačinskienė, Danguolė Martinavičienė, Donatas Šernas
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Molesta“
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „ML statybos bendrovė“
Kategorijos
  • 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 52.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-344/2014Procesinio sprendimo kategorija: 44.5.1; 52.3. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. kovo 20 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dalios Kačinskienės, Danguolės Martinavičienės ir Donato Šerno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Molesta“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2013 m. sausio 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-381-544/2013 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „ML statybos bendrovė“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Molesta“ dėl skolos pagal subrangos sutartis priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „ML statybos bendrovė“ kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Molesta“, prašydamas dokumentinio proceso tvarka priteisti iš atsakovo 283 861,04 Lt skolos už atliktus statybos subrangos darbus, 6 % dydžio procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje ieškovas teigė, kad jis įvykdė statybos darbus pagal 2012 m. sausio 10 d., 2012 m. sausio 16 d., 2012 m. vasario 22 d. su atsakovu sudarytas statybos subrangos sutartis Nr. 03sub/12, Nr. 05sub/12, Nr. 11sub/12, tačiau atsakovas atsiskaitė tik iš dalies ir liko nesumokėjęs 283 861,04 Lt. Skolos dydį, anot ieškovo, patvirtina PVM sąskaitų-faktūrų, baigiamųjų darbų aktų, papildomų susitarimų, akto dėl skolų suderinimo, dalinio atsiskaitymo duomenys.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio apygardos teismas 2012 m. lapkričio 22 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino visiškai: priteisė iš atsakovo UAB ,,Molesta“ ieškovui UAB „ML statybos bendrovė“ 283 861,04 Lt skolą už atliktus darbus, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 3 339 Lt žyminio mokesčio 1 542,75 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Atsakovas UAB „Molesta“ pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo. Prieštaravimuose pažymėjo, kad pagal sutarčių 3.1 punktą darbus ieškovas turėjo atlikti laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 18 d. iki 2012 m. balandžio 20 d., o iš baigiamųjų darbų atlikimo aktų matyti, kad darbai, nors buvo pradėti laiku, buvo baigti tik 2012 m. spalio mėnesį. Todėl, anot atsakovo, remiantis sutarčių 4.6 punktu, jis turėjo teisę sulaikyti mokėjimus už darbus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Panevėžio apygardos teismas 2013 m. sausio 23 d. sprendimu Panevėžio apygardos teismo 2012 m. lapkričio 22 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą ir priteisė iš atsakovo UAB „Molesta“ 726 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ieškovui UAB „ML statybos bendrovė“ 15 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei.

Teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovas savo skolos dydžio bei jos atsiradimo pagrindo neginčija, be to, darbų atlikimo aktuose nėra nurodyta, kad darbai atlikti nekokybiškai ar kad užsakovas turi pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės. Atmetė atsakovo argumentus, kad su ieškovu pilnai neatsiskaitė todėl, kad atsakovui pavėlavus užbaigti darbus sutartyje numatytu terminu, turėjo teisę sulaikyti mokėjimus už atliktus darbus. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių įrodymų ir atsakovas netvirtina, kad darbai sutartyje numatytais terminais nebuvo atlikti tik dėl ieškovo kaltės, o ne dėl kitų priežasčių. Be to, atsakovas pagal sutarties sąlygas galėjo sulaikyti 10 procentų darbų kainos, o ne ieškinio sumą. Taip pat teismas pažymėjo, kad pasirašytose 3 baigiamuosiuose atliktų darbų aktuose nebuvo pažymėti atliktų darbų trūkumai ar nekokybiškumas, todėl, teismo vertinimu, atsakovas su ieškovu turėjo atsiskaityti per 15 kalendorinių dienų po minėtų aktų pasirašymo (4.5, 4.6 p. punktai), o neįvykdydamas šios pareigos, atsakovas pažeidė sutartį bei CK 6.644 straipsnio 1 dalyje, 6.677 straipsnyje, 6.687 straipsnyje, 6.681 straipsnio 1 dalyje numatytą pareigą atsiskaityti su ieškovu. Todėl teismas sprendė, kad ieškovas pagrįstai prašė priteisti iš atsakovo 283 861,04 Lt skolą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas „Molesta“ prašo Panevėžio apygardos teismo 2013 m. sausio 23 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, apklausti byloje liudytoju M. G., UAB „Molesta GTS viršininką. Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:

Skundžiamas teismo sprendimas turi būti panaikintas CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu, nes byla buvo išnagrinėta tinkamai nepranešus atsakovui (UAB „Molesta“).Ieškovas vėlavo atlikti ir perduoti atsakovui darbus, dėl to atsakovui taikytina mažesnė atsakomybė (anot apelianto, ieškovas už vėlavimą perduoti darbus privalo pagal sutartis atsakovui sumokėti 92 400 Lt netesybų). Kadangi byla buvo išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant, jis neturėjęs galimybės pateikti teismui šias aplinkybes pagrindžiančius paskaičiavimus ir įrodymus, taip pat priešieškinį. Atkreipia dėmesį, kad užsakovai, kurių objektuose dirbo ieškovas (UAB „Eicore“ ir UAB „AAA Catedral Square Hotel“) jau pareiškė reikalavimus atsakovui dėl netesybų už vėlavimą atlikti darbus. Dalį šių darbų atsakovas vėlavo atlikti būtent dėl to, kad savo darbus atlikti vėlavo ieškovas.Teismas neatskleidė bylos esmės – nebuvo įvertinta tai, kad ieškovas netinkamai vykdė savo prievoles pagal rangos sutartis.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „ML statybos bendrovė“ prašo Panevėžio apygardos teismo 2013 m. sausio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:

Darbų atlikimo aktai yra pasirašyti ir jie priimti, todėl atsakovui atsirado pareiga atsiskaityti už atliktus darbus, tačiau atsakovas sąmoningai delsia atsiskaityti su ieškovu. Todėl tai, kad ieškovas laiku neatliko darbų, neeliminuoja atsakovo pareigos prieš ieškovą atsiskaityti.Atsakovas turėjo galimybę pareikšti ieškinį dėl netinkamų darbų įvykimo, tačiau to nepadarė.Apeliantas nepagrįstai teigia, kad jam nebuvo tinkamai pranešta apie teismo posėdį. Teismo posėdžio metu buvo pagarsinta, jog atsakovui šaukimas įteiktas, pasirašė atsakovo darbuotojai, o jų nerūpestingumas ir aplaidumas negali būti tinkamas teisinis pagrindas prašyti panaikinti sprendimą. Jei atsakovas mano, kad jo atstovas advokatas netinkamai vykdė savo pareigas, tai dėl žalos atlyginimo jis gali kreiptis su ieškiniu į teismą. Nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir apklausti liudytojus, nes šia teise atsakovas galėjo ir privalėjo pasinaudoti pirmosios instancijos teisme.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkintinas, Panevėžio apygardos teismo 2013 m. sausio 23 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Bylos duomenų pagrindu nustatyta, kad tarp UAB „ML statybos bendrovė“ ir UAB „Molesta“ buvo sudarytos šios sutartys: 2012 m. sausio 10 d. statybos subrangos sutartis Nr. 03sub/12 (57-65 b. l., 1 t.), 2012 m. sausio 16 d. statybos subrangos sutartis Nr. 05sub/12 (46-54 b. l., 1 t.), 2012 m. vasario 22 d. statybos subrangos sutartis Nr. 11sub/12 (68-76 b. l., 1 t.), kuriomis UAB „ML statybos bendrovė“ (subrangovas) įsipareigojo atlikti statybos darbus atsakovui UAB ,,Molesta“, o atsakovas (generalinis rangovas) įsipareigojo už juos sumokėti pagal ieškovo pateiktas PVM sąskaitas faktūras: 90 % mokėtinos sumos per 25 dienas po darbų akto pateikimo, 10 % sumos per 15 kalendorinių dienų, kai pasirašomas Baigiamasis darbų perdavimo-priėmimo aktas (sutarčių 4.5, 4,6 p.).

Šioje byloje pareikštu ieškiniu ieškovas prašė priteisti jam iš atsakovo 283 861,04 Lt skolą pagal minėtas subrangos sutartis, kuri, anot jo, susidarė, atsakovui neatsiskaičius už ieškovo atliktus statybos rangos darbus.

Tiek preliminariu sprendimu, tiek galutiniu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį pripažino pagrįstu.

Reikalavimui pagrįsti ieškovas pateikė papildomų susitarimų, pažymų apie atliktų darbų vertę, atliktų darbų aktų, PVM sąskaitų-faktūrų, sąskaitų išrašų, mokėjimo dokumentų, 2012 m. spalio 8 d. baigiamųjų darbų atlikimo aktų, 2012 m. spalio 23 d. akto dėl skolų suderinimo kopijas (9, 23-37, 42-44, 45, 92-101, 110-173, 1 t.). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šiuos įrodymus, pripažino, kad UAB „ML statybos bendrovė“ atliko lokalinėse sąmatose prie sutarčių nurodytus statybos darbus. Pateiktų sąskaitų išrašų, mokėjimo dokumentų bei skolų suderinimo akto pagrindu teismas taip pat nustatė, jog atsakovas su ieškovu atsiskaitė iš dalies ir liko jam skolingas 283 861,04 Lt (1 t., b. l. 9, 23-37, 45). Nei prieštaravimuose dėl preliminaraus sprendimo, nei apeliaciniame skunde atsakovas neginčija, jog pagal subrangos sutartis su ieškovu buvo atsiskaityta tik iš dalies. Taip pat neginčija skolos dydžio. Tačiau apeliaciniame skunde atsakovas teigia, kad jo atžvilgiu turi būti pritaikyta mažesnė atsakomybė, nes ieškovas vėlavo atlikti darbus, todėl už vėlavimą perduoti darbus jis privalo pagal subrangos sutartis atsakovui sumokėti 92 400 Lt netesybų.

Teisėjų kolegija sprendžia, jog tokie apelianto argumentai pagrindo ieškovo ieškinį atmesti nesudaro.

Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokių nesutikimo su ieškovo pareikštu reikalavimu motyvų pirmosios instancijos teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose, t. y. prieštaravimuose, atsakovas nenurodė. Prieštaravimuose atsakovas teigė, kad su ieškovu jis neatsiskaitė, nes ieškovui pavėlavus užbaigti darbus sutartyje numatytu terminu, mokėjimus už atliktus darbus jis turėjo teisę sulaikyti (3-5 b. l., 2 t.). Tokius atsakovo argumentus pirmosios instancijos teismas skundžiame sprendime įvertino kaip nesudarančius pagrindo ieškovo ieškinį atmesti, pažymėjęs kad byloje nėra įrodymų ir atsakovas netvirtina, jog darbai sutartyje numatytais terminais nebuvo atlikti tik dėl ieškovo kaltės, o ne dėl kitų priežasčių, be to, pagal sutarčių sąlygas buvo galima sulaikyti tik 10 procentų darbų kainos. Šių pirmosios instancijos teismo išvadų atsakovas savo apeliaciniu skundu neginčija ir duomenų, įrodančių, dėl kurios šalies (ieškovo ar atsakovo) kaltės buvo vėluojama perduoti darbus, nepateikė, todėl pirmosios instancijos teismo padarytos išvados laikomos pagrįstomis.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas tarp šalių kilusį ginčą, pagrįstai atsižvelgė į tai, jog atliktų darbų aktuose, baigiamuosiuose darbų aktuose, akte dėl skolų suderinimo nėra nurodyta, kad ieškovo perduoti darbai buvo nekokybiški, su trūkumais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas taip pat nepateikė duomenų, įrodančių, jog jis ieškovui teikė pretenzijas dėl atliktų darbų kokybės ar dėl jų pavėluoto perdavimo.

CK 6.662 straipsnyje, reglamentuojančiame atliktų darbų priėmimą, nustatyta, kad atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus; užsakovas, priimdamas atliktą darbą pastebėjęs darbų trūkumus, gali trūkumų faktu remtis tik tuo atveju, jeigu darbų priėmimo akte ar kitame dokumente, patvirtinančiame darbų priėmimą, tie trūkumai buvo aptarti arba yra numatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau; jeigu sutartis nenustato ko kita, užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs, netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai).

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, negalima nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nesant pretenzijų dėl darbų kokybės, perdavus atitinkamus dokumentus užsakovui, atsakovas privalėjo galutinai atsiskaityti su ieškovu per sutartyse nustatytą terminą, o neįvykdžius šios pareigos, buvo pažeistos sutartys.

Tai, kad ieškovas perdavė atsakovui atliktus darbus vėliau, nei buvo numatyta sutartyse, šiuo atveju taip pat nesudaro pagrindo ieškovo pareikšto reikalavimo netenkinti.

Pažymėtina, kad su ieškovu pasirašytuose dokumentuose (nei darbų priėmimo – perdavimo aktuose, nei baigiamuosiuose darbų aktuose, nei akte dėl skolų suderinimo) atsakovas nereiškė reikalavimo ieškovui dėl netesybų už pavėluotai perduotus darbus sumokėjimo, nepateikė duomenų, įrodančių, jog ieškovui buvo pareikštos pretenzijos dėl netesybų padengimo, taip pat nepareiškė priešieškinio ieškovui dėl netesybų priteisimo. Nors teismo posėdyje byla buvo išnagrinėta atsakovo atstovui nedalyvaujant, tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, jog jam buvo užkirstas kelias teikti priešieškinį iki teismo posėdžio, tuo labiau, kai apie teismo posėdį atsakovas buvo informuotas įstatymo nustatyta tvarka, o argumentus dėl netesybų atsakovas pradėjo reikšti tik apeliaciniame skunde. Todėl tokius atsakovo veiksmus yra pagrindas vertinti kaip vengimą vykdyti sutartinius įsipareigojimus, tuo labiau, kad savo apeliaciniame skunde netesybas atsakovas paskaičiavo ir pagal sutartį Nr. 01sub/12, dėl kurios tinkamo vykdymo ieškovas ieškinio šioje byloje nėra pareiškęs.

Atsakovui nepareiškus priešieškinio dėl netesybų, apie aplinkybes, susijusias su ieškovo vėlavimu atlikti darbus, UAB „Molesta“ darbuotoją M. G. apklausti nėra pagrindo.

Taip pat teisėjų kolegija pažymi, jog prie atsakovo apeliacinio skundo pateikti duomenys apie tai, kad užsakovai, kurių objektuose dirbo ieškovas, atsakovui jau yra pareiškę reikalavimus dėl netesybų už vėlavimą atlikti darbus, teisingam šio ginčo išsprendimui neturi reikšmės, nes šioje byloje nagrinėjami tarp ieškovo ir atsakovo susiklostę sutartiniai santykiai, o ne tarp atsakovo ir užsakovų susiklostę teisiniai santykiai pagal kitas sutartis.

Dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo

Apeliantas taip pat teigia, kad skundžiamas teismo sprendimas turi būti panaikintas CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. kai teismas išnagrinėja bylą nedalyvaujant kuriai nors šaliai, kuriai apie bylos nagrinėjimą nebuvo tinkamai pranešta. Pasak apelianto, byla buvo išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant ir jis neturėjęs galimybės pateikti teismui šias aplinkybes pagrindžiančius paskaičiavimus ir įrodymus, taip pat ir priešieškinį.

Su šiuo teiginiu sutikti nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog bylos duomenys patvirtina, kad apie 2013 m. sausio 23 d. įvyksiantį teismo posėdį, kuriame byla buvo išnagrinėta iš esmės, atsakovui buvo pranešta tinkamai.

Iš pažymos, grįžusios po teismo šaukimo įteikimo atsakovui, matyti, kad teismo šaukimas buvo įteiktas atsakovo administratorei – personalo vadovei K. A. (19 b. l., 1 t.). Toks įteikimas, vadovaujantis CPK 123 straipsnio 2 dalies nuostatą laikomas tinkamu procesinių dokumentų įteikimu juridiniam asmeniui. Taigi yra pagrindas teigti, jog apie teismo posėdį atsakovas buvo informuotas. Duomenų apie tai, kad atsakovą teisme atstovaus advokatas, pirmosios instancijos teismas neturėjo. Priešingai, prieštaravimuose atsakovas nurodė, jog byla per advokatą nebus vedama (5 b. l., 2 t.). Taigi, pranešdamas apie įvyksiantį teismo posėdį, teismo šaukimą atsakovui pirmosios instancijos teismas pagrįstai siuntė žinomu jo buveinės adresu ir šaukimas buvo įteiktas tinkamai, t. y. atsakovo darbuotojai.

Pažymėtina, kad šalių ir jų atstovų neatvykimo į teismo posėdį pasekmes reglamentuoja CPK 246 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai į teismo posėdį neatvyksta atsakovas, kuriam tinkamai nepranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir jis neturi atstovo, teismas bylos nagrinėjimą atideda; bylos nagrinėjimas atidedamas taip pat tuo atveju, kai atsakovas bylą veda per atstovą, tačiau į teismo posėdį neatvyksta atsakovas ir jo atstovas ir tinkamai apie teismo posėdžio vietą ir laiką nepranešta atsakovo atstovui; bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas atsakovo ar jo atstovo prašymu, jeigu atsakovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai nelaikomi svarbiomis priežastimis, taip pat svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos ir atstovo užimtumas kitose bylose); kitais atvejais teismas ieškovo prašymu ir šio kodekso nustatyta tvarka priima sprendimą už akių; jeigu ieškovas neprašo priimti sprendimą už akių, teismas turi teisę arba atidėti bylos nagrinėjimą, arba bylą išnagrinėti iš esmės pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles.

Taigi, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas apie teismo posėdį buvo tinkamai informuotas, tačiau neatvyko ir nepateikė teismui neatvykimą pateisinančių įrodymų, o ieškovas prašė bylą nagrinėti atsakovui nedalyvaujant, pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą bylą išnagrinėti atsakovui nedalyvaujant. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo skundžiamą teismo sprendimą naikinti CPK CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

Negalima sutikti ir su atsakovo teiginiu, jog bylą išnagrinėjus jam nedalyvaujant, jam buvo užkirstas kelias pateikti įrodymus. Įrodymus atsakovas galėjo pateikti kartu su prieštaravimais ar iki teismo posėdžio, be to, dokumentai, patvirtinantys ieškinio nepagrįstumą, nebuvo pateikti ir kartu su apeliaciniu skundu.

Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat pareiškė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Atsižvelgdama į šį prašymą, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalies nuostatą, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje numatytas išimtis, t. y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į civilinio proceso įstatyme įtvirtintą bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kurią apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d.), konstatuoja, kad bylai išnagrinėti reikšmingos aplinkybės yra nustatytos byloje pateiktais įrodymais, byloje dalyvaujantys asmenys procesiniuose dokumentuose išdėstė savo motyvuotus ir išsamius argumentus. Taigi bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka nėra pagrindo.

Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių ir argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus duomenis, tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias rangos teisinius santykius, bei padarė pagrįstas išvadas. Tuo tarpu atsakovas savo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais teismo padarytų išvadų nepaneigė, todėl naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, vadovaujantis civilinio proceso kodekso 329 ir 330 straipsniais, nėra pagrindo. CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių šio teismo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija Taip pat nenustatė.

Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teisme jo patirtos bylinėjimosi išlaidos iš priešingos šalies nepriteisiamos (CPK 93 str.).

Panevėžio apygardos teismas 2013 m. kovo 18 d. nutartimi atsakovui UAB „Molesta“ atidėjo 3339 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą iki teismo procesinio sprendimo apeliacinės instancijos teisme priėmimo (141-142 b. l., 2 t.). Šia teismo nutartimi atmetus atsakovo apeliacinį skundą, 3339 Lt dydžio nesumokėtas žyminis mokestis valstybei priteisiamas iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2013 m. sausio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo UAB „Molesta“ 3339 Lt (tris tūkstančius tris šimtus trisdešimt devynis litus) žyminio mokesčio valstybei.

Teisėjai Dalia KačinskienėDanguolė MartinavičienėDonatas Šernas