Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Palubinskaitės, kolegijos teisėjų Jolitos Cirulienės ir Arvydo Žibo, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens L.U. atskirąjį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo D.K. pareiškimą suinteresuotam asmeniui L.U. dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Kolegija išnagrinėjo atskirąjį skundą neperžengdama jame nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Kolegija sprendžia, jog Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina galioti.

Byloje neginčijamos aplinkybės, jog mirusioji I.Z.S. testamentu savo turtą paliko pareiškėjui ir trečiajam asmeniui, jog tretysis asmuo tinkamai įgyvendino savo teisę kreiptis dėl palikimo priėmimo, o pareiškėjas šios teisės tinkamai neįgyvendino ir praleido CK 5.50 str. 3 d. įtvirtintą 3 mėnesių terminą. Byloje kilo ginčas dėl to, ar yra pagrindas minėtą terminą pratęsti. Konkrečių veiksmų, kuriais sukuriamos, pakeičiamos ar panaikinamos civilinės teisės ar pareigos, atlikimo ribojimo laiko atžvilgiu nustatymas teisės aktuose siejamas su civilinėje teisėje įtvirtintų teisinio apibrėžtumo bei neleistinumo piktnaudžiauti teise principų (CK 1.2 str.) įgyvendinimu. Kadangi palikimo priėmimo ribojimas laike sukuria įpėdiniui neigiamas pasekmes, 3 mėnesių termino kreiptis dėl palikimo priėmimo nustatymas CK 5.50 str. 3 d. nėra savitikslis, šio ribojimo taikymas negali būti formalus, juo turi būti pasiekiami konkretūs tikslai - pasyvus įpėdinis praranda savo teises, paveldėjimo procedūras įgyja teisę užbaigti kiti įpėdiniai. Jeigu šie tikslai konkrečioje situacijoje taikomu ribojimu nepasiekiami, ribojimo taikymas neleistinas. Dėl to įstatyme numatyta galimybė CK 5.50 str. 3 d. įtvirtintą terminą pratęsti (CK 5.57 str.). Vertindamas šią galimybę bylą nagrinėjantis teismas privalo išsiaiškinti, ar terminą įpėdinis praleido dėl savo pasyvumo ir aplaidumo, ar dėl objektyvių priežasčių, taip pat išanalizuoti, kaip toks sprendimas pratęsti asmens praleistą terminą įtakos kitų suinteresuotų asmenų teises ir teisėtus interesus. Tretysis asmuo atskirajame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, jog pareiškėjas nuolat gyvena užsienyje (Didžiojoje Britanijoje), jog jis, dar nesibaigus terminui kreiptis dėl palikimo priėmimo, paskyrė įgaliotinę paveldėjimo klausimams tvarkyti, siuntė notarų biurui įgaliojimą su apostile, tuo būdu aiškiai išreikšdamas valią priimti palikimą. Ir tik netinkamai atlikti veiksmai, o ne pareiškėjo pasyvumas ar nerūpestingumas, nulėmė termino praleidimą. Tuo tarpu terminui paduoti prašymą dėl palikimo priėmimo pasibaigus pareiškėjas įgijo teisę CK 5.57 str. ir CPK XXXVIII skyriaus nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl termino pratęsimo, senaties termino pareiškimui paduoti nepraleido, todėl akivaizdu, jog įstatyminės sankcijos taikymas ir palikėjos sudarant testamentą aiškiai išreikšta valia sukurtos teisės į palikimą atėmimas nagrinėjamu atveju vertintinas kaip neproporcingas pareiškėjo teisių suvaržymas. Juolab, kad suinteresuotas asmuo nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo teisių pažeidimą, tretysis asmuo tenurodė, jog dėl pareiškėjo veiksmų užsitęsė palikimo priėmimo procedūros ir tretysis asmuo negali įgyvendinti savo teisių. Tačiau iš byloje esančio 2007 m. lapkričio 30 d. atsisakymo atlikti notarinį veiksmą Nr. 2007/11/30-01 matyti, jog paveldėjimo procedūros sustabdytos dėl to, jog neišspręstas I.Z.S. ir jos buvusio sutuoktinio A.S., kurių santuoka nutraukta 1996 m. lapkričio 14 d. bendro turto padalijimo klausimas. Taigi byloje nėra jokių duomenų, jog termino palikimui priimti atnaujinimas nepagrįstai ir neteisėtai suvaržytų ar pažeistų suinteresuotų asmenų teises. Atmestinas ir atskirojo skundo argumentas, jog teismas neturėjo teisės termino atnaujinti, kadangi CK 5.50 str. 3 d. vartojama termino pratęsimo sąvoka. Vadovaujantis sisteminiu ir teleologiniu CK normų aiškinimo principais (CK 1.9 str. 1 d., 3 d.), atsižvelgiant į CK 1.117 str. 3 d. įtvirtintą terminų skirstymą į atnaujinamuosius, įgyjamuosius bei naikinamuosius, CK 1.117 str. 4 d. pateiktą apibrėžimą, jog atnaujinamasis terminas yra toks terminas, kuriam pasibaigus teismas gali jį atnaujinti, jeigu terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, CPK XXXVIII skyriuje reglamentuojamą bylų dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo nagrinėjimo tvarką, darytina išvada, jog pratęstas gali būti tik dar nesibaigęs terminas, tuo tarpu atkuriant galimybę atlikti civilines teises ir pareigas sukuriantį, pakeičiantį ar panaikinantį veiksmą po to, kai jam atlikti nustatytas terminas jau pasibaigęs, vartotina termino atnaujinimo sąvoka. Kaip pagrįstas vertintinas ir pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytas argumentas, jog trečiojo asmens suformuluotas motyvas, kad pareiškėjas slapstosi nuo teisėtvarkos institucijų, niekaip nesusijęs su byloje nagrinėjamo reikalavimo pagrįstumu. Baudžiamosios atsakomybės taikymo pagrindai ir su tuo susiję galimos pasekmės niekaip neįtakoja paveldėjimo teisinių santykių ir pareiškėjo kaip įpėdinio teisių. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas bylą išsprendė tinkamai, todėl atskirojo skundo tenkinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.