Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Eligijus Gladutis išnagrinėjęs A. K. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011-07-20 nutarimo A. K. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. skundžia Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011-07-20 nutarimą ir prašo švelninti paskirtą nuobaudą faktiškai dėl to, kad jis administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., nepadarė

Nurodo, kad pripažįsta, jog vairuodamas galėjo kliudyti kitą automobilį, kadangi gatvė buvo siaura, bet iš įvykio vietos nepasišalino, nes nejuto ir negirdėjo smūgio, kaip rodo liudytojai, be to, tai matyti iš žymių ant jo automobilio. Teisę vairuoti įgijo 2002 metais, tačiau neišsiėmė vairuotojo pažymėjimo, tai, teigia, patvirtina byloje esantys dokumentai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 130 str. 1 d. nustatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos buvo pasitraukta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs autoįvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos.

A. K. neginčija, padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d. nurodydamas, kad kitą automobilį, stovėjusį šalikelėje galėjo kliudyti dėl siauros gatvės, tačiau neigia padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., teigdmas, kad automobilių susidūrimo smūgio nepajutęs. A. K. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ir ATPK 130 str. 1 d., yra įrodyta.

Bylos įrodymai paneigia A. K. paaiškinimus, jog jis iš eismo įvykio sąmoningai nepasišalino, nes jis važiuodamas gatve šalikelėje stovėjusio ir jo vairuojamo automobilių susidūrimo kontakto nepajuto.

Apklaustas nukentėjusysis byloje paaiškino, kad grįžęs prie šalikelėje palikto savo automobilio, pastebėjo ant automobilio priekinės dešinės pusės kėbulo pažeidimus, raudonos spalvos dažus, veikė automobilio garsinė signalizacija, kuri įsijungia nuo smūgio, eismo įvykio liudininkai, jam pasakė, kad jo automobilį apgadino raudonos spalvos (duomenys neskelbtini), taip pat paaiškino, kad vėliau sužinojo, kad buvo pažeista ir ratų geometrija, todėl, mano, vairuotojas turėjo jausti, kad kliudė kitą automobilį (b. l. 34).

Liudytojas, tiesiogiai matęs įvykį, J. R., parodė, kad važiavo iš paskos raudonos spalvos (duomenys neskelbtini) automobilio, kuris kliudė kelkraštyje stovėjusį (duomenys neskelbtini) automobilį – priekinę jo dalį, ir nuvažiavo toliau, todėl užsirašė to automobilio valstybinį numerį. Taip pat liudytojas parodė, kad vairuotojas turėjo jausti smūgį, kadangi automobiliai nuo smūgio suvyravo, iš po mašinų pakilo šiukšlės ar žemės ( b.l. 35).

Iš byloje esančių automobilių ir įvykio vietos nuotraukų po įvykio, eismo įvykio vietos schemos matyti, kad (duomenys neskelbtini) automobilis kliudytas priekinėje dalyje iš kelio važiuojamosios pusės. Iš bylos duomenų matyti, kad A. K. važiavo tiesiai ir kelkraštyje stovėjusį jam iš dešinės pusės automobilį, pats neneigia, matė, jį kliudžius suveikė automobilio garso signalizacija, o kelkraštyje stovėjęs automobilis nuo smūgio susvyravo, iš po jo pakilo dulkės. Šios aplinkybės rodo, kad automobilių kontaktas negalėjo būti tiek silpnas, jog vairuotojas A. K. galėjo to nepajusti, tuo labiau, kad A. K. kliudė automobilį, kuris buvo jo visą važiavimo atkarpą matomas. Bylos duomenų visuma nekelia abejonių, jog A. K. po jo automobilio kontakto su automobiliu (duomenys neskelbtini) toliau gatve nuvažiavo žinodamas, kad sukėlė autoįvykį, todėl jo veika pagrįstai įvertinta kaip tyčinė – A. K. iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 234 punkto reikalavimus, ši veika pagrįstai kvalifikuota pagal ATPK 130 str. 1 d.

Aplinkybę, jog neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, pripažįsta pats A. K.. Jo nurodomi duomenys apie jo sveikatos tinkamumą vairuoti transporto priemones bei vairavimo egzamino išlaikymą, šios teisės turėjimo nepatvirtina. Todėl jam skiriant nuobaudą už ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą į minėtą aplinkybę atsižvelgta pagrįstai.

Asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, padariusiems minėtą pažeidimą, skiriama bauda nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinis areštas nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo. Atsižvelgiant į A. K. padaryto pažeidimo pobūdį bei jo asmenybę – jis ne kartą baustas administracine tvarka, vairuoja transporto priemonę, nesirūpindamas gauti vairavimo teisės turėjimą patvirtinantį dokumentą, dėl ko jam kyla sunkesnės pasekmės padarius administracinį teisės pažeidimą, labiau švelninti jam paskirtą nuobaudą – 4800 Lt baudą be transporto priemonės konfiskavimo ir 1800 Lt baudą, paskirtą už ATPK 127 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą bei galutinai paskirtą subendrintą nuobaudą, nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. K. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.