Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Martynas Galvičius

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. L. skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos Šiaulių kalėjime 2024 m. vasario 9 d. nutarimo Nr. RV-24-818, kuriuo buvo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. L., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2015 m. birželio 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu bausmes subendrinus apėmimo būdu paskirta subendrinta 14 metų laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaitytas E. L. sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2013 m. spalio 12 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2015 m. birželio 30 d. Nuosprendis įsiteisėjo 2015 m. spalio 1 d. Lietuvos apeliaciniame teismui atmetus nuteistųjų, tarp jų ir E. L., apeliacinius skundus.

Nuteistasis paskirtą bausmę šiuo metu atlieka Šiaulių kalėjimo Tauragės pusiaukelės namuose. Bausmės pradžia – 2013 m. spalio 12 d., bausmės pabaiga – 2027 m. spalio 12 d, galimo lygtinio paleidimo taikymo data (atlikus 2/3 bausmės) – 2023 m. vasario 12 d.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 360 straipsnis numato, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse numatytais atvejais klausimus dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimų nagrinėja ir nutartimi išsprendžia bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas rašytinio proceso tvarka. Proceso dalyviai į teismo posėdį nešaukiami.

BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. BVK 83 straipsnyje numatytas sąrašas aplinkybių, kurioms esant asmenims lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų netaikytinas.

Nagrinėjamu atveju nuteistojo E. L. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos taikymui svarstytinas BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymas. BVK 83 straipsnyje nurodytų aplinkybių, kurioms esant negalima taikyti lygtinio paleidimo, nuteistojo E. L. atžvilgiu nėra nustatyta. Pažymėtina, jog iš BVK 82 straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai arba akivaizdžiai pažangai šią riziką mažinant, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš laisvės atėmimo vietų taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Tam, kad nuteistojo asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialias lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi sudaryti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti asmens atžvilgiu taikant lygtinio paleidimo institutą.

Skundžiamu nutarimu Komisija, nustačiusi nuteistojo nusikalstamą elgesį didinančius kriminogeninius veiksnius, t. y. kai kurių problemų sprendimo ir pasekmių sąsajų suvokimo stoka, smurtinio elgesio rizika pavartojus alkoholio, taip pat nustačiusi, jog asmuo bausmės atlikimo laikotarpiu daug kartų baustas drausme tvarka, ir, nors stebimi teigiami E. L. elgesio pokyčiai, padarė išvadą, kad nuteistasis dar nėra pakankamai pasirengęs lygtiniam paleidimui ir nėra garantijų, kad nenusikals, todėl nutarė nuteistajam E. L. lygtinio paleidimo netaikyti.

Įvertinus nuteistojo skunde nurodytas faktines aplinkybes, skundžiamo nutarimo turinį bei asmens bylos medžiagą, teismui abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais nekyla: nors nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką, atliktą 2024 m. sausio 18 d., išlieka prilyginama žemai rizikos grupei (2015 m. pirminiu vertinimu rizika nustatyta žema, 2022 m. – vidutinė, 2023 m. – žema), pokyčiai fiksuojami gyvenimo stiliaus ir draugų bei mąstymo ir elgesio srityje, nuteistasis laisvės atėmimo bausmę nuo 2023 m. birželio 26 d. atlieka Tauragės pusiaukelės namuose, nuo 2024 m. sausio 11 d. dirba V. L. įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ padavėju – barmenu, nors laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu buvo 33 kartus pažeidęs vidaus tvarkos taisykles (paskutinį kartą 2021 m. birželio 9 d.), 17 kartų buvo skatintas už gerą elgesį (paskutinį kartą 2022 m. gruodžio 22 d.), dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, vykdo Komisijos paskirtas rekomendacijas, intensyvaus rengimo paleidimui iš pataisos įstaigos plano nepažeidinėja. Šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir patvirtina, kad jis koreguoja savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui, nepakanka. Minėta, jog sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos turi būti vertinami ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bet ir jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma.

Teismas sutinka su Komisijos nustatytais nuteistojo nusikalstamą elgesį didinančiais kriminogeniniais veiksniais – kai kurių problemų sprendimo ir pasekmių sąsajų suvokimo stoka, smurtinio elgesio rizika pavartojus alkoholio; taip pat svarbi ir nuteistojo kriminalinė istorija, kadangi nuteistasis E. L. laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą. Kaip matyti iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2024 m. sausio 25 d. socialinio tyrimo išvados Nr. RV-24-449, E. L., kalbėdamas apie padarytą nusikalstamą veiką, randa būdų racionalizuoti savo elgesį, teigdamas, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, fizinio smurto naudojimą prieš auką lėmė momentinė reakcija į aukos išsakytus žodžius bei veiksmus, prie to galimai prisidėjo alkoholis bei „bandos jausmas“, nenoras atsilikti nuo kompanijos. Tokiu būdu nuteistasis siekia pateisinti savo nusikalstamą elgesį, dalį kaltės perkeldamas aukai bei kitiems kartu su juo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims. Be to, kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, nuteistasis negeba įvardyti savo nei neigiamų, nei teigiamų bruožų, net nežino, ką šiuo metu galėtų koreguoti, kadangi mano, jog viskas yra gerai. Ši aplinkybė rodo, kad asmuo nėra savikritiškas savo elgesiui, jį vertina tik teigiamai, neatkreipdamas reikiamo dėmesio į tam tikras jį neigiamai charakterizuojančias aplinkybes. Taip pat pažymėtina, jog 2021 m. balandžio 29 d. E. L. pripažintas įtariamuoju dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo įkalinimo įstaigoje (įtarimai pareikšti ir dar keliems nuteistiesiems). 2021 m. spalio 29 d. ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, tačiau 2021 m. gruodžio 1 d. vėl atnaujintas nukentėjusiosios pusės iniciatyva, tolimesni sprendimai nėra priimti.

Be to, abejonių dėl sėkmingos nuteistojo probacijos kelia ne tik nustatomi nuteistojo riziką nusikalsti didinantys veiksniai, bet ir jo finansinis nestabilumas. Nepaisant to, kad asmuo bausmės atlikimo laikotarpiu dirbo įvairius darbus, šiuo metu taip pat yra įsidarbinęs, tačiau darbinė veikla nėra nuosekli. Iš asmens bylos duomenų matyti, kad nuosprendžiu iš E. L. solidariai su kitais nusikaltimo bendrininkais priteista 57 914, 89 Eur turtinei ir neturtinei žalai atlyginti bei 752,48 Eur ieškovių turėtų advokato bei proceso išlaidoms atlyginti. Pagal 2023 m. sausio 23 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Finansų skyriaus pateiktą pažymą, E. L. pagal vykdomuosius dokumentus privalo išmokėti 75 096,00 Eur, išskaičiuota 1 676,00 Eur, savanoriškai skolos dengimui pervedė tik 1 Eur. 2024 m. sausio 12 d. nuteistojo elektroninės bankininkystės duomenimis skola – 72 374,61 Eur. Iš šių duomenų matyti, kad asmuo turi didelių finansinių įsipareigojimų, iš gauto darbo užmokesčio savarankiškai jų nedengia, savanoriškai pervesta 1 Eur įmoka rodo atsainų nuteistojo požiūrį tiek į padarytą nusikalstamą veiką, tiek į turimus finansinius įsipareigojimus, be to, turima didelė finansinė skola asmenį gali paskatinti vėl nusikalsti.

Apibendrindamas anksčiau išdėstytas faktines aplinkybes, teismas sprendžia, jog nors nuteistasis E. L. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl nuteistojo skundas netenkintinas, konstatuotina, jog skundžiamas Komisijos nutarimas teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360, 364 straipsniais,

nutaria:

Nuteistojo E. L. skundą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.