Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Irma Čuchraj, sekretoriaujant Viktorijai Budvytytei - Bedalienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. K., administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. K. atstovui advokatui Mariui Griciui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. K. skundą institucijai - Plungės rajono policijos komisariatui (toliau - ir Institucija) dėl 2008-04-22 nutarimo panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. K. atstovas advokatas Marius Gricius paaiškino, kad Institucijos nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes pats automobilio ratų praslydimas nesukelia KET 53 punkto reikalavimų pažeidimo. Byloje nėra jokių įrodymų, jog buvo sukeltas realus pavojus kitiems eismo dalyviams, o tai yra būtina šio administracinio teisės pažeidimo sąlyga. Taip pat nėra įrodymų, jog bent vienas asmuo būtų nukentėjęs nuo A. K. atliktų veiksmų. Kitų pažeidimų protokole ir nutarime nėra nurodyta, bet kaip numato įstatymas turėtų būti daugiau veikų. Mano, jog nutarimas yra neteisėtas, todėl naikintinas (b.l. 35-42).

Nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusiai Institucijai, apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai, byla nagrinėjama Institucijos atstovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ir LR ABTĮ) 123 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas (LR ABTĮ 124 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Administracinio teisės pažeidimo protokolas ir nutarimas atitinka LR ATPK 260 ir 286 straipsnių reikalavimus, juos surašė tam įgalioti pareigūnai (LR ATPK 225 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 2 punktas, 259¹ straipsnio 2 dalis).

Iš 2008-04-14 administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad A. K. kaltinamas tuo, kad 2008-04-14 22.10 val. Plungės m., Lentpjūvės g., vairavo automobilį „Renault 19“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir dėl chuliganiškų paskatų sukėlė pavojų eismo saugumui arba savo ir kitų žmonių saugumui, taip pažeidė KET 53 punkto reikalavimus, atsakomybė už tai numatyta LR ATPK 124² straipsnio 2 dalyje (b.l. 11).

Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo, Institucijos pareigūnų tarnybinių pranešimų matyti, kad A. K. nubaustas už tai, jis išvažiavo iš aikštelės prasukdamas priekinius automobilio ratus, slydo ir taip išvažiavo į pagrindinio kelio savo judėjimo krypties juostą (b.l. 13,14). Aikštelėje tuo metu buvo kitų automobilių ir žmonių, tačiau jokių pareiškimų ar nusiskundimų iš šių asmenų dėl A. K. veiksmų negauta. A. K. atsakomybę siejama tik su bendrųjų eismo dalyvių, o ne su vairuotojų pareigų ar kitų KET punktų pažeidimu. Pažymėtina, kad KET nustatytos bendrosios eismo dalyvių pareigos yra formalaus pobūdžio normos, kurios nustatant, ar buvo KET pažeidimas, ar ne, taikomos kartu su kitomis KET normomis, konkretizuojančiomis pažeidimo padarymo būdą.

Liudytoju apklaustas S. P. paaiškino, kad iš aikštelės automobilis „Renault 19“ išvažiavo „skersai“ kaukdamas, automobilio ratai prasisuko. Transporto priemonių aikštelėje buvo daug, o keliu važiavo transporto priemonės. Paaiškino, jog nematė, kad dėl A. K. vairuojamo automobilio būtų sukelta avarinė situacija. Aikštelėje jaunimas dažnai demonstruoja savo vairavimo sugebėjimus, dideliu greičiu „drasko“ automobilius (b.l. 35-42).

Liudytoju apklaustas T. D. paaiškino, kad A. K. iki šio pažeidimo nustatymo nebuvo sutikęs ir nepažinojo, nebuvo jo stabdęs ar baudęs. Matė, kad aikštelėje prie „Žemaitijos grūdų“ yra susirinkę daug automobilių ir kaip automobilis „Renault 19“, vinguriuodamas aikštelėje tai į vieną, tai kitą šoną, išvažiavo į pagrindinį kelią slysdamas šonu, tačiau į priešingą eismo juostą neįvažiavo, be to, nerodė posūkio signalo, girdėjosi ratų cypimas ir šoninio slydimo garsai, nes asfalto danga buvo padengta žvyru. Sustabdytas vairuotojas aiškino, jog nieko nepažeidė. Vairuotojui paaiškino, jog yra sustabdytas už vairavimą, kuris sukėlė pavojų aplinkiniams, aikštelėje buvusiam jaunimui. Prie išvažiavimo buvo 15 - 20 automobilių, o iš viso aikštelėje buvo apie 50 automobilių. Ar važiuojamojoje dalyje tuo metu buvo kitų automobilių -negali pasakyti (b.l. 35-42).

Liudytoju apklaustas J. R. paaiškino, kad aikštelėje susirenka jaunimas, kurie vieni kitus pažįsta. Matė, kaip A. K. apvažiavo ratą aikštelėje, sustojo prie išvažiavimo iš aikštelės. Jis tuo metu buvo aikštelės šone ir jį nuo A. K. vairuojamo automobilio skyrė 3 - 4 automobilių atstumas, todėl matė, kad A. K. vairuojamas automobilis sustojo prie išvažiavimo į pagrindinį kelią, o jam išvažiavus į kelią, prasisuko automobilio ratai. Patvirtino įvykį kelyje tarp protokolą surašiusio pareigūno ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens (b.l. 35-42).

Liudytoju apklaustas M. G. paaiškino, kad su A. K. yra draugai, kadangi prie išvažiavimo į kelią aikštelėje yra žvyro, draugo vairuojamo automobilio ratai staigiau pajudėjus išvietos prabuksavo, tačiau automobilis neslydo ir nevinguriavo po kelią (b.l. 35-42).

Kelių eismo taisyklių 53 punktas numato bendrąją eismo dalyvių pareigą - laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, netrukdyti eismo, negadinti kelio, eismo reguliavimo priemonių, avarinio ryšio linijų ir želdinių. LR ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už KET pažeidimą - chuliganišką vairavimą, tai yra KET pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų, keliantį pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Šių teisės normų sisteminės analizės pagrindu darytina išvada, kad atsakomybė pagal LR ATPK 124² straipsnio 2 dalį galima tuo atveju, kai asmuo dėl chuliganiškų paskatų sukelia pavojų eismo saugumui arba sau pačiam ar kitų žmonių saugumui. Chuliganiškos paskatos aiškintinos kaip tokios tyčinės, vidinės asmens paskatos ar motyvai, kurie ir lemia tai, jog asmuo vairuoja pavojingai ir tai supranta, ir dėl to kyla realus pavojus eismo saugumui arba (ar, ir) eismo dalyviams. Tai veiksmai, kiekvieno protingo asmens suvokiami kaip akivaizdžiai pavojingi, kaip tokiais veiksmais demonstruojami vairavimo manevrai ar įgūdžiai, kurie visiškai nepateisinami dėl sudaromo realaus pavojaus eismo saugumui ar eismo dalyviams. Vien transporto priemonės vairavimas kitaip, nei kaip visiems suprantami vairuojant atliekami veiksmai ir jeigu dėl to tik susidaro įspūdis, jog pavojus eismo saugumui ar eismo dalyviams gali ar galėjo kilti negali būti pagrindas asmens veiksmus kvalifikuoti pagal LR ATPK 124² straipsnio 2 dalį.

Policijos pareigūnai, fiksuodami KET pažeidimo padarymo aplinkybes, turi rinkti visus leistinus įrodymus apie pažeidimo aplinkybes. Turi realiai vertinti konkrečios eismo situacijos aplinkybes, o ne formaliai, remdamiesi tik bendrąsias eismo dalyvių pareigas KET nustatančiomis normomis, pradėti administracinių veikų tyrimą. Tik konkrečios eismo situacijos aplinkybių visumos išsamus, visiškas ir objektyvus surinkimas, užfiksavimas, ištyrimas ir įvertinimas leidžia pagrįstai ir teisingai kvalifikuoti asmens veiką.

A. K. motyvas, kad pareigūnas T. D. galimai jį yra įsidėmėjęs ir todėl nepagrįstai siekia nubausti, atmestinas, nes be minėto pareigūno paaiškinimų yra ir kitų duomenų, be to, šis argumentas šioje byloje neturi įrodomosios reikšmės. Nors liudytojų parodymai yra prieštaringi, tačiau nustatyta ir įrodyta, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens automobilis išvažiavo į pagrindinį kelią, ratams praslystant ant žvyro su tam tikru garsu. Įvykis buvo tamsiu paros metu nuošalioje vietoje, kurioje ir prie kurios intensyvaus eismo nebuvo. A. K. vairuojamas automobilis į priešingą eismo juostą neišvažiavo, įrodymų apie tai, kad staigus išvažiavimas butų sutrukdęs kam nors judėti aikštelėje ar ta pačia eismo kryptimi -byloje nėra. Tai reiškia, kad kitiems automobiliams ar (ir) žmonėms realaus pavojaus, kitų transporto priemonių ar asmenų saugumui nesukėlė, žalos nepadarė. Įrodymų, kad dėl A. K. vairavimo kilo ar galėjo kilti reali grėsmė, pavojus eismo saugumui ar kitiems eismo dalyviams - nėra. Įrodymų, kad A. K. staigiai išvažiavo į kelią dėl chuliganiškų paskatų, byloje nepakanka. Pažymėtina, kad asmens kaltė prielaidomis negrindžiama, todėl visos abejonės vertintinos traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Pažymėtina, kad asmens veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK ypatingoje dalyje, sudėtis. Būtina įrodyti pažeidimo subjektą, subjektyviąją pusę, objektą, objektyviąją pusę. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemones nėra. Šiuo atveju bylos faktinių duomenų nepakanka konstatuoti A. K. kaltę padarius pažeidimą, numatytą LR ATPK 124² straipsnio 2 dalyje.

Nutarimas naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina, nesant A. K. veiksmuose administracinio teisės pažeidimo numatyto LR ATPK 124² straipsnio 2 dalyje įvykio ir sudėties (LR ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 123 - 124 straipsniais, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 296 straipsniu, teismas

nutaria:

Skundą patenkinti, panaikinti 2008-04-22 Plungės rajono policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio viršininko A. B. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. F 191762 ir A. K. bylą nutraukti.

Nutarimas per 10 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.