Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Šelmienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje

V. S. (V. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), vykdantis individualią veiklą, praeityje teistas šešis kartus, iš kurių paskutinį kartą Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. sausio 28 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, 20 parų areštu, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. mušdamas sukėlė žmogui fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą. Nusikalstama veika padaryta tokiomis aplinkybėmis: V. S. 2023 m. balandžio 4 d., apie 21.25 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,30 promilių neblaivumas), sukėlė žodinį konfliktą, kurio metu savo pažįstamui A. V. tyčia vieną kartą kairės rankos kumščiu sudavė į kaklą, dėl ko nukentėjusysis atsitrenkė į sieną ir nusibrozdino dešinės rankos rodomąjį pirštą, po ko, tyčia du kartus dešinės rankos kumščiu sudavė į pilvo sritį bei tyčia vieną kartą galva trenkė į veido sritį, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajam A. V. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą, padarydamas muštinę žaizdą virš dešiniojo antakio. Šiais savo veiksmais V. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu V. S. kaltę pripažino ir parodė, kad panaudojo fizinį smurtą savo pažįstamo A. V. atžvilgiu, tyčia sudavė įtarime nurodytus smūgius, sudavė jam kumščiu į kaklą, du kartus į pilvo sritį, savo galva trenkė jam į veido sritį, dėl šių savo veiksmų labai gailisi. Nori paaiškinti, kad pirmos apklausos metu davė neišsamius parodymus ir bandydamas išvengti bausmės neprisipažino, tačiau pagalvojęs, kad taip elgtis nėra teisinga, nusprendė, kad turi pasakyti tiesą, atsakyti už savo veiksmus bei atlikti už tai bausmę (el. b. 1 t., 82 – 85, 218 – 221 b. l.).

Nukentėjusysis A. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dėl 2023 m. balandžio 4 d. įvykio kvietė policijos pareigūnus. V. S. jo bute atliko (duomenys neskelbtini) darbus. Tą dieną, apie 21.00 val., atvykęs į butą, pamatė, kad V. S. neblaivus, darbai buvo atlikti nekokybiškai, liepė jam važiuoti namo, V. S. supyko, pradėjo teisintis, abu kalbėjo pakeltu tonu. V. S. jį įžeidinėjo, keikėsi necenzūriniais žodžiais. Vonios patalpoje V. S. vieną kartą, kairės rankos kumščiu trenkė jam į kaklą, po ko jis susvirduliavo ir atsitrenkė į sieną, taip nusibrozdindamas dešinės rankos rodomąjį pirštą, tada tyčia trenkė, dėl to pajautė fizinį skausmą. Vėliau V. S. tyčia du kartus dešinės rankos kumščiu trenkė į pilvą, dėl to vėl pajautė fizinį skausmą. Koridoriuje V. S. vėl tyčia jam galva trenkė į veidą, pataikydamas virš dešinio antakio, nuo smūgio pajuto fizinį skausmą, pamatė varvantį kraują, po šio smūgio paskambino bendruoju pagalbos numeriu, pranešė apie įvykį. Tuo metu V. S. apsirengė ir išėjo, tam, kad V. S. nepabėgtų iki policijos atvykimo, ėjo paskui jį, buvo lauke, kai atvyko policijos pareigūnai. Su V. S. yra susitarę dėl jam padarytos turtinės žalos atlyginimo, atsisako civilinio ieškinio, kadangi 2023 m. birželio 11 d. su V. S. pasirašė paprastąjį vekselį 1 030 eurų sumai (el. b. 1 t., 134 – 137 b. l.).

2023 m. balandžio 4 d. BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis nustatyta, kad 2023 m. balandžio 4 d., 21.33 val., gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), pranešėją sumušė draugas, GMP atsisakė (el. b. 1 t., 13 – 18 b. l.).

2023 m. balandžio 4 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo duomenimis nustatyta, kad A. V. 2023 m. balandžio 4 d., apie 21.10 val., atvyko į savo butą, (duomenys neskelbtini), kur jo draugas V. S. pagal susitarimą turėjo suklijuoti apdailos plyteles. Pamatęs, kad V. S. yra neblaivus ir nekokybiškai išklijuotos plytelės, pasakė, kad važiuotų namo. Tai išgirdęs V. S. tapo agresyvus, pradėjo keiktis, kelis kartus jam iš kumščio trenkė į pilvą, vieną kartą per kaklą ir taip pat vieną kartą iš galvos trenkė jam į veido sritį, nuo suduotų smūgių patyrė stiprų fizinį skausmą. Prašo pradėti dėl įvykio ikiteisminį tyrimą. Tyrimo metu buvo apžiūrėta įvykio vieta (el. b. 1 t., 19 – 24 b. l.).

2023 m. balandžio 21 d. kitų objektų apžiūros protokole matyti tyrimo metu perklausytas garso įrašas, gautas iš bendrojo pagalbas centro. Garso įraše girdėti, kaip A. V. kviečia policijos pareigūnus dėl to, kad jį sumušė (duomenys neskelbtini) (el. b. 1 t., 147 – 249 b. l.).

2023 m. balandžio 25 d. apžiūros protokole nurodyta, kad dalyvaujant Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialistui V. K. (V. K.) buvo apžiūrėti VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės pateikti 2023 m. balandžio 5 d. A. V. medicininiai dokumentai. Specialistas pateikė išvadą, kad A. V. po įvykio 2023 m. balandžio 4 d. nustatyta muštinė žaizda virš dešiniojo antakio, kuri atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimas galėjo susidaryti med. dokumente nurodytomis aplinkybėmis – nuo kito asmens smūgio galva (el. b. 1 t., 156 – 158 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Baudžiamojoje byloje surinkti ir ištirti duomenys sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas juos vertina kaip įrodymus, patvirtinančius, kad kaltinamasis V. S. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką – konflikto metu tyčia vieną kartą kairės rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajam į kaklą, dėl ko nukentėjusysis atsitrenkė į sieną ir nusibrozdino dešinės rankos rodomąjį pirštą, po ko, tyčia du kartus dešinės rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajam į pilvo sritį, bei tyčia vieną kartą su galva trenkė nukentėjusiajam į veido sritį, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajam A. V. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą, padarydamas muštinę žaizdą virš dešiniojo antakio.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis savo kaltę pripažino, išsamiai paaiškino veikos padarymo aplinkybes, pripažino, kad supranta, jog turi atsakyti už savo veiksmus. V. S. kaltę taip pat patvirtina nukentėjusiojo A. V. išsamūs parodymai, kita byloje esanti rašytinė medžiaga, t. y. BIRT ataskaitų žiūryklėje, pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, kitų objektų apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, specialisto išvada, kad dėl V. S. veiksmų A. V. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Vertinant tai, kad dėl V. S. veiksmų A. V. buvo sukeltas fizinis skausmas ir nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, V. S. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Dėl skirtinos bausmės

Kaltinamasis prieštaravimų, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu neišreiškė, sutiko su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (el. b. 1 t., 252 – 253 b. l.). Tyrimo metu nukentėjusiajam A. V. buvo pranešta apie sprendimą procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu.

Skirdamas bausmę V. S., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį: padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas. Kaltinamasis dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltę pripažino visiškai ir gailėjosi, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta ta, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo nusikalstamos veikos padarymui (60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). V. S. yra įgijęs profesinį išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), praeityje teistas šešis kartus, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų. Byloje nėra duomenų apie V. S. gydymąsi Priklausomybės ligų centre ar VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti V. S. paskyrus už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą ir prokuroro prašomą bausmę – viešuosius darbus.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, bylą baigiant teismo baudžiamuoju įsakymu skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Dėl civilinių ieškinių

Vilniaus teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 23,02 eurų turtinės žalos atlyginimo. Šią prašomą atlyginti žalą V. S. geranoriškai atlygino ir sumokėjo, dėl to pradėtas civilinio ieškinio procesas vadovaujantis BPK 107 straipsniu nutrauktinas.

Tyrimo metu A. V. pateikė 800 eurų civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Į bylą patektas kaltinamojo V. S. ir nukentėjusiojo A. V. pasirašytas paprastasis vekselis, iš kurio matyti, kad V. S. besąlygiškai įsipareigojo sumokėti A. V. 1 030 eurų iki 2023 m. gruodžio 31 d. (el. b. 1 t., 200 b. l.). Atsižvelgiant į tai, kad šalys susitarė dėl civilinio ieškinio žalos atlyginimo, civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas.

Dėl kardomųjų priemonių, kitų klausimų

Kaltinamajam V. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (el. b. 1 t., 89 – 96 b. l.) ir dokumento (paso Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (el. b. 1 t., 115 – 122 b. l.) – paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – naikintinos, kaip nebereikalingos ir dokumentas (pasas Nr. (duomenys neskelbtini)) grąžintinas V. S..

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas taikytas nebuvo. Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio l dalies l punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. S. (V. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant jį per mėnesį neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. S. paskirti galutinę 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui (viso 120 valandų).

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikinti ir dokumentą (pasą Nr. (duomenys neskelbtini)) grąžinti V. S..

A. V. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Nutraukti pradėtą Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo procesą.

1. Viešųjų darbų bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 14 – 18 straipsniai. Nuteistasis, kuriam paskirta viešųjų darbų bausmė, privalo per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti teismo nustatytą valandų skaičių per mėnesį visuomenės labui.

2. Nuteistasis, kuriam paskirta viešųjų darbų bausmė, šaukiamas privalo atvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

3. Jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones arba XI skyriuje numatytą vieną ar kelias auklėjamojo poveikio priemones, kai nuo viešųjų darbų bausmės atleidžiamas nepilnametis. Jeigu nuteistasis dėl pateisinamų priežasčių nustatyto darbo valandų skaičiaus neišdirbo, teismas probacijos tarnybos teikimu gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol nuteistasis išdirbs paskirtas valandas. Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu.

4. Nesutikdama su teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamoji turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme.

5. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas teisinės galios neįgyja.

6. Išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje pagal gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y., išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.